2020-01-31 Nr. CB-1152-2-58-3-00465-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-386/2020

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00465-2017-3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. sausio 24 d. gautu ieškovo UAB „Vitras-S“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimą „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ Nr. 1042-K-8. Teismai konstatavo, kad nurodytas ieškinio reikalavimas atsisakytinas priimti, kaip neteismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismai sprendė, kad tarp pareikštų reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir reikalavimo dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo nėra tiesioginio ryšio, nes jei ginčijamo perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimo metu Vyriausybės nutarimas galiojo, o vėliau būtų pripažintas neteisėtu, tai savaime nelemtų ir perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumo. Įprastai Lietuvos Respublikos nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAĮ) pagrindu priimti Vyriausybės nutarimai skundžiami administraciniams teismams. NSUSOAĮ 20 straipsnis nustato sprendimų, priimtų taikantį šį įstatymą, teisminę kontrolę. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo pagrindu viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu, be kita ko, nurodė, kad iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, kodėl, atsižvelgiant į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, negali būti nustatytas NSUSOAĮ 20 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo turi teisę dėl šio įstatymo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ieškovo UAB „Vitras-S“ kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis ir grąžinti ieškovo UAB „Vitras-S“ ieškinio dalies dėl Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 1042-K-8 panaikinimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo UAB „Vitras-S“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino bei taikė CPK 36 straipsnio 2 dalį ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Teismai nevertino, kad šioje konkrečioje byloje Vyriausybės nutarimo neteisėtumas gali ir turi būti konstatuotinas net nevertinant su Vyriausybės nutarimu susijusių faktinių aplinkybių ir duomenų. CPK 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma suponuoja, kad joje įtvirtinta dominuojančio teisinio santykio taisyklė yra taikoma būtent tada, kai yra mišrus teisinis santykis, t. y. apimantis tiek civilinį, tiek administracinį teisinį santykį. Todėl aplinkybė, kad ginčijami skirtingais pagrindais priimti sprendimai, kaip tik yra pagrindas taikyti dominuojančio santykio taisyklę, o ne atsisakyti ja remtis.

2. Teismai pažeidė CPK 36 straipsnio 3 dalį – esant abejonių dėl ieškinio teismingumo, Lietuvos apeliacinis teismas turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją CPK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, o ne klaidingo dominuojančio teisinio santykio taisyklės aiškinimo pagrindu tiesiog atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo.

3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakius priimti ieškinio dalį dėl Vyriausybės nutarimo nagrinėti toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas perkančiosios organizacijos AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimo teisėtumo klausimas, teismai faktiškai jau ieškinio priėmimo stadijoje nusprendė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimas, kuriuo tiekėjas (ieškovas) buvo pašalintas iš pirkimo, yra teisėtas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas