2016-12-07 Nr. AB-23109-3-61-3-01516-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-787-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01516-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas, atsakovas) 2016 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 10-TE-165 (toliau – ir Įsakymas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti: pasiūlė pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ginčijamo Įsakymo paduoti, detaliai nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

2016 m. gegužės 11 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame prašoma atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą apskųsti ginčijamą Įsakymą ir jį panaikinti. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakyme nebuvo tiksliai nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas, kuris nėra teisininkas, atsakovo prašė išaiškinti Įsakymo apskundimo tvarką. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 25 d. gavo atsakovo atsakymą, kuriame buvo nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.

Teismas sprendė, kad skundas teismui 2016 m. balandžio 14 d. paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą, nes skundžiamas Įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. kovo 3 d. ir skundą dėl Įsakymo pareiškėjas turėjo teisę pateikti iki 2016 m. balandžio 4 d. Teismas nustatė, kad Įsakymu Komisariato viršininkas skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir nurodė, jog Įsakymas gali būti skundžiamas tarnybinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka; pareiškėjas Komisariato viršininkui pateikė 2016 m. kovo 8 d. prašymą išaiškinti, kokiai tarnybinių ginčų komisijai ir kokiais terminais gali būti skundžiamas Įsakymas, į kurį atsakovas atsakė 2016 m. kovo 17 d. raštu Nr. 10-S-58331(1-39-10), nurodydamas, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Komisariato ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovų tarnybinių ginčų komisijai ir kad Įsakymas skundžiamas per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, jog atsakovo 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 10-S-58331(1-39-10) gavo 2016 m. kovo 25 d. vakare.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga), kurios nariu jis yra ir kuri jam atstovauja šioje byloje, pirmininkui dėl teisinės pagalbos suteikimo, kuriame prašė suteikti jam teisinę pagalbą tarnybiniuose santykiuose su atsakovu. Teismo vertinimu, Profesinei sąjungai, kaip juridiniam asmeniui, kurio veiklos tikslas yra Profesinės sąjungos narių atstovavimas teisme, taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Nors Įsakyme nėra konkrečiai nurodyta, kokiai tarnybinių ginčų komisijai gali būti teikiamas skundas, tačiau teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atstovaujamas Profesinės sąjungos, turėjo galimybę suprasti Įsakymo apskundimo tvarką. Nors Įsakyme buvo nurodyta alternatyvi Įsakymo apskundimo tvarka, pareiškėjas, gavęs atsakovo 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 10-S-58331(1-39-10), skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus 20 dienų nuo 2016 m. kovo 17 d. rašto Nr. 10-S-58331(1-39-10) gavimo dienos.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad apskundimo tvarkos nurodymas Įsakyme ir jos išaiškinimas 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. 10-S-58331(1-39-10) neturėjo įtakos pareiškėjo pasirinkimui ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl to teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimo, kiek tai susiję su išaiškinimu, jog Įsakymas skundžiamas tarnybinių ginčų komisijai, vertino kaip subjektyvias ir nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Įsakymo apskundimo tvarka nebuvo nurodyta, nes pateiktas išaiškinimas, nukreipiantis į ABTĮ, nurodant, jog Įsakymas skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nors šiuo atveju atsakovas detalaus išaiškinimo nepateikė ir apsiribojo nukreipimu į ABTĮ, kuris yra viešai skelbiamas teisės aktas, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neišaiškino pareiškėjui Įsakymo apskundimo tvarkos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų ir įrodymų, jog jam veikiant pagal apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą buvo objektyvių kliūčių pačiam ar per įgaliotą asmenį neatidėliojant susipažinti su ABTĮ nuostatomis dėl skundo padavimo termino ir tvarkos. Apibendrinęs tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausiusių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, neatnaujinęs termino skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II. Pareiškėjas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą pateikė apskundimo terminą skaičiuodamas nuo atsakovo atsakymo (2016 m. kovo 17 d. rašto Nr. 10-S-58331(l-39-10)) įteikimo dienos (2016 m. kovo 25 d.), kadangi tik tada pareiškėjui buvo išaiškinta Įsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėjo teigimu, Įsakymo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, t. y. Įsakyme neišaiškinta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atvejui yra akivaizdu, jog atsakovas Įsakyme nenurodė jo apskundimo tvarkos, tai pripažįsta ir Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje, todėl pareiškėjas pateikė atsakovui 2016 m. kovo 8 d. prašymą išaiškinti Įsakymo apskundimo tvarką. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011, kurioje konstatuota, kad apskundimo tvarkos nenurodymas administraciniame akte gali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teigia, kad yra pakankamas pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas laikytinas objektyvia priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta nepagrįstai, neįvertinus visų svarbių aplinkybių, todėl turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria neatnaujinus skundo padavimo termino, atsisakyta priimti pareiškėjo J. J. skundą pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą (praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino dėl svarbių priežasčių praleisto skundo padavimo termino.

Šiame kontekste pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nustatyta, kad Komisariatas 2016 m. kovo 2 d. priėmė Įsakymą, su kuriuo pareiškėjas susipažino 2016 m. kovo 3 d. (b. l. 7). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, skundo dėl Įsakymo panaikinimo padavimo terminas baigėsi 2016 m. balandžio 4 d. 2016 m. balandžio 14 d. pareiškėjas padavė teismui skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Taigi skundas teismui nagrinėjamu atveju buvo paduotas 10 dienų praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad Įsakyme nebuvo pakankamai aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir dėl to pareiškėjas papildomai kreipėsi į atsakovą, prašydamas detalizuoti Įsakymo apskundimo tvarką. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aplinkybė, jog skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1375-146/2015).

Šiuo atveju iš tikrųjų nėra pagrindo teigti, kad Įsakymo apskundimo tvarka jame visiškai nebuvo išaiškinta, nes Įsakyme buvo nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas tarnybinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. iš esmės buvo nurodyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 47 punkto nuostata, tačiau nedetalizuotas nei Įsakymo apskundimo terminas, nei konkreti tarnybinių ginčų komisija. Nenustatyta, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma aplinkybė, jog veikia komisija, kuriai galima skųsti Įsakymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apskundimo tvarkos išaiškinimas skundžiamame Įsakyme nėra išsamus.

Iš skundo priėmimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. pateikė prašymą Profesinės sąjungos pirmininkui dėl teisinės pagalbos suteikimo, kuriame prašė suteikti jam teisinę pagalbą tarnybiniuose santykiuose su atsakovu (b. l. 63). Pareiškėjas Komisariato viršininkui pateikė 2016 m. kovo 8 d. prašymą ir 2016 m. kovo 25 d. pakartotinį prašymą išaiškinti Įsakymo apskundimo tvarką, t. y. kokiai tarnybinių ginčų komisijai (tikslus pavadinimas bei adresas) ir kokiais terminais gali būti skundžiamas Įsakymas (b. l. 76, 78). Kaip nurodė pareiškėjas, jis atsakovo 2016 m. kovo 17 d. raštą Nr. 10-S-58331(1-39-10), kuriame buvo nurodyta, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Komisariato ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Profesinės sąjungos atstovų tarnybinių ginčų komisijai ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog jo teisės pažeistos, gavo 2016 m. kovo 25 d. vakare (b. l. 79).

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimas 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. 10-S-58331(1-39-10) neturėjo įtakos pareiškėjo pasirinkimui ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į administracinį teismą ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovas 2016 m. kovo 17 d. rašte Nr. 10-S-58331(1-39-10) nurodė, kokie atstovai sudaro tarnybinių ginčų komisiją ir kad jos pirmininkas yra skundžiamą Įsakymą priėmęs Komisariato viršininko pavaduotojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši informacija galėjo turėti įtakos pareiškėjui apsisprendžiant, kurį iš alternatyvių Įsakymo ginčijimo variantų pasirinkti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad situacijos teisinio vertinimo nekeičia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjui atstovavo Profesinė sąjunga.

Atsižvelgusi į pareiškėjo veiksmus siekiant apskųsti Įsakymą (jau kitą dieną po susipažinimo su Įsakymu pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl teisinės pagalbos, netrukus po to kreipėsi į atsakovą dėl Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimo, negavęs atsakovo atsakymo, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas. Priešingai, pareiškėjas aktyviai siekė išsiaiškinti jam nepalankaus Komisariato Įsakymo apskundimo galimybes. Atsižvelgusi į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta priežastis (neišsamus Įsakymo apskundimo tvarkos išaiškinimas jame) yra pakankamai objektyvi ir pateisina jo delsimą kreiptis į teismą, todėl laikytina svarbia priežastimi, užkirtusia jam kelią laiku kreiptis į teismą. Tai, kad pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė praėjus 20 dienų nuo Komisariato 2016 m. kovo 17 d. rašto Nr. 10-S-58331(1-39-10) gavimo dienos, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas neveikė pakankamai operatyviai. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjo atskirojo skundo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo J. J. (J. J.) prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 10-TE-165 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė