2021-02-24 Nr. AB-3896-3-61-3-04224-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-121-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. H. (O. H.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. H. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05119 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas), taip pat atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui skundžia Migracijos departamento Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kurio 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2020 m. spalio 26 d. el. paštu, todėl laikytina, kad ginčijamo akto įteikimo pareiškėjui diena yra 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs kreipimosi į teismą terminą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl termino kreiptis į teismą praleidimo nurodė, jog į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės skundu, kuriame buvo reiškiamas ir reikalavimas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo, kreipėsi nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino. Tačiau teismas skundą atsisakė priimti, nes pareiškėjų pateiktas skundas, teismo nuomone, negali būti laikomas grupės skundu, nes šiuo skundu yra skundžiami atskiri (skirtingi) atsakovo priimti sprendimai. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties buvo paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje išaiškino, jog pareiškėjų pasirinkta pažeistų asmens teisių gynybos priemonė yra netinkama. Pareiškėjas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad su individualiu skundu į teismą kreipėsi nedelsdamas, po šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo. Jo pasirinkta gynybos priemonė (grupės skundas) sąlyginai yra naujas teisinis instrumentas, dėl jos taikymo yra mažai teismų praktikos ir / ar teisės doktrinos, tiksliai ir nedviprasmiškai išaiškinančios, kada gali būti pasinaudojama šiuo instrumentu ir dėl šių priežasčių, siekiant taupyti tiek asmenų grupės narių, tiek teismų biudžetą ir laiko sąnaudas, buvo bandoma pasinaudoti šiuo nauju teisiniu instrumentu. Pareiškėjas prašė atsižvelgti ir į pasaulyje susidariusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos bei į paskelbtą valstybėje karantiną.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl termino kreiptis į teismą praleidimo, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas priėmė individualų administracinį aktą. Tai, kad pareiškėjas pasirinko ginti savo teises paduodamas grupės skundą, yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, paduodant grupės skundą pareiškėją teisme atstovavo profesionalus teisininkas. Teismas vertino, kad ABTĮ 1262 straipsnyje yra pakankamai aiškiai nurodytos grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos, kur, be kita ko, nurodyta, jog grupės skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atsisakyti priimti skundą priimta 2020 m. lapkričio 18 d. Šioje nutartyje pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą su individualiu skundu. Pareiškėjas su individualiu skundu į teismą nedelsiant nesikreipė, nes, nesutikdamas su nurodyta teismo pozicija, kreipėsi su atskiruoju skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Toks pareiškėjo elgesys yra subjektyvaus pobūdžio ir leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekė operatyvaus ginčo išsprendimo. Teismas nenustatė kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jam sutrukdyti kreiptis į teismą laiku.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir jo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas paaiškina, kad nepraleisdamas nustatyto skundo pateikimo termino kartu su kitais asmenimis pateikė grupės skundą, nes atsakovo priimti sprendimai yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme. Šiuo (grupės) skundu buvo siekiama operatyviau ir mažesniais kaštais apginti pažeistas teises. Gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą pareiškėjas nedelsdamas pateikė individualų skundą.

Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į teismo argumentaciją jam terminas neatnaujintas dėl to, jog jis naudojosi jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, t. y. dėl to, kad buvo pateiktas asmenų grupės skundas, o po to pasinaudota procesine teise teikti atskirąjį skundą. Tačiau pareiškėjo pasinaudojimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis negali būti priežastis, užkertanti kelią kreiptis į teismą ir apginti pažeistas teises.

Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis įsiteisėjo tik 2020 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas su individualiu administraciniu skundu į teismą kreipėsi per 4 darbo dienas. Įvertinus pasaulyje ir Lietuvoje taikomus paslaugų teikimo ir keliavimo apribojimus, akivaizdu, jog pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą, vos tik apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog taip jis gali apginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjas teigė, kad nors teismas nurodė, jog asmenų grupę atstovavo teisininkas ir jam keliami aukštesni reikalavimai, dėl ko jo neatidumas negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi, tačiau tai turi atitikti bendruosius protingumo ir proporcingumo principus.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad dėl analogiškų faktinių aplinkybių Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2‑6247‑860/2020 suformavo priešingą teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, kuria teismas netenkino jo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Specialioji norma (Įstatymo 138 str.) aiškiai įtvirtina nuostatą, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs Įstatymo 138 straipsnyje nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatuota, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05119 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su fizinių asmenų grupės (UAB „Norlida“ darbuotojų) skundu, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2‑5629-1066/2020 fizinių asmenų grupės skundą atsisakė priimti ABTĮ 1265 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020 atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. su individualiu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Migracijos departamento Sprendimą, tačiau pasirinko netinkamą galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, į teismą kreipdamasis su grupės skundu, dėl ko buvo praleistas ginčijamo sprendimo apskundimo terminas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo pasirinkimas ginti savo teises paduodant grupės skundą yra nuo jo paties valios priklausanti aplinkybė, tačiau šiuo aspektu atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas grupės skundu siekė operatyviau ir mažesniais kaštais apginti savo galbūt pažeistas teises, įvertinęs tai, kad Migracijos departamento priimti sprendimai ir kitų asmenų atžvilgiu yra analogiški tiek turinio, tiek faktinių aplinkybių prasme.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo padavimo priežastis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai, aplinkybė, kad jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti grupės skundą, atskiruoju skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarčiai (2020 m. gruodžio 16 d.), pareiškėjas su individualiu skundu į teismą kreipėsi per 4 darbo dienas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, siekdamas operatyvesnio pažeistų teisių gynimo, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. H. (O. H.) atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo O. H. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius