2021-10-27 Nr. AB-22668-3-61-3-02125-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-755-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02125-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur už kalinimą netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog yra priskirtas prie paprastosios grupės. Bausmę Vilniaus PN atlieka nuo 2015 m. balandžio 17 d. 2020 m. įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pataisos, kuriomis naudotis žaidimo kompiuteriais, pirkti parduotuvėje uogienę, miltus bei kiaušinius gali tik nuteistieji, esantys lengvojoje grupėje. Teisingumo ministras įpareigojo pataisos namus atskirti nuteistuosius, priklausančius lengvajai grupei, nuo nuteistųjų, esančių paprastojoje grupėje, tačiau Vilniaus PN nuteistieji yra laikomi vienose patalpose, ruošia valgį tose pačiose virtuvėse. Todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas. Nurodė, jog 2020 m. birželio 8 d. draugo paprašė nupirkti jam 2 kg miltų, tačiau atsiimant miltus pareiškėją sustabdė pareigūnas ir surašė tarnybinį pranešimą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 22 d. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad „Paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę“. Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog „Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų“. Tokiu būdu paprastosios grupės nuteistiesiems nustatytas baigtinis daiktų, kuriuos jiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašas. Pareiškėjo skunde nurodytų daiktų, o būtent žaidimo kompiuterių, uogienės, miltų ir kiaušinių įsigijimas ir turėjimas paprastosios grupės nuteistiesiems nenumatytas. Atsakovo atstovas teigė, jog Vilniaus PN visiškai įgyvendina tiek BVK nuteistųjų grupėms nustatytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, tiek Taisyklėse nustatytą teisinį reglamentavimą.

5. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jo, kaip nuteistojo, teisės yra nepagrįstai varžomos, tačiau nenurodė jokių Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo aplinkybių. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas pataisos įstaigoje, nebuvo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. K. skundą.

7. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl to, jog jam naudotis žaidimų kompiuteriais, įsigyti uogienės, miltų bei kiaušinių, taip pat dėl to, jog nuteistieji, esantys lengvojoje grupėje, nėra atskirti nuo nuteistųjų, esančių paprastojoje grupėje.

8. Teismas aptarė teisinį reguliavimą, numatytą Taisyklių 35, 21, 20 punktuose ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi miltai, kiaušiniai ir uogienė patenka į lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje sąrašą (atitinkamai Taisyklių 20.1.15, 20.1.13, 20.1.16 punktai). Kompiuterinių žaidimų aparatą taip pat galima turėti tik lengvajai grupei (Taisyklių 20.4.9. punktas).

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, priskirtas paprastajai grupei, pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus (BVK redakcijos, galiojusios pareiškėjo skundo surašymo dieną, nuo 2020 m. gegužės 1 d., 71, 72 straipsnius) negalėjo įsigyti ir turėti daiktų, kurie buvo leidžiami tik lengvajai grupei.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Teisingumo ministras įpareigojo pataisos namus atskirti nuteistuosius, priklausančius lengvajai grupei nuo nuteistųjų, esančių paprastojoje grupėje, nurodė, kad pareiškėjas savo teiginius grindė BVK 2020 m. birželio 4 d. redakcija (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą (2020 m. birželio 4 d. Nr. XIII-3023). Aptariamos redakcijos BVK 70 straipsnyje buvo reglamentuotas nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje. Straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, jog atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, taip pat skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji. Kartu su nepilnamečiais gali būti laikomi dvidešimt ketverių metų amžiaus nesukakę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdami nepilnamečiai ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba bausmės atlikimo metu buvo akivaizdžiai sumažinta. Atvirose kolonijose ir pusiaukelės namuose vyrai ir moterys gali būti laikomi kartu. BVK 70 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

11. Teismas nurodė, kad Taisyklių (ginčui aktualios redakcijos) 16 punkte buvo nustatyta, jog priskirti lengvajai grupei nuteistieji užrakinami tik nakčiai. Nuteistieji arešto bausme ir drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), o paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Taip pat teismas pažymėjo, kad Taisyklių 17 punkte buvo įtvirtinta, jog iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami: į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę), socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu (gynėju) (17.5 punktas), laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla (17.10 punktas). Teismas, įvertinęs teisės aktų reikalavimus, darė išvadą, jog jie nenustatė pareiškėjo minimo apribojimo dėl nuteistųjų grupių laikymo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas pažymėjo, kad asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo minimi apribojimai yra nustatyti galiojančiomis Taisyklėmis, dėl kurių teisėtumo pareiškėjas ginčo nekelia, tad teismas neturėjo teisinio pagrindo veiksmų, įgyvendinant šį įsakymą, vertinti kaip neteisėtų. Teismas neabejojo Taisyklių teisėtumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus. Vertino, jog proporcingi ir kompetencijos ribų neperžengiantys valdžios institucijų veiksmai, kuriais siekiama apriboti tam tikrus kalinamų asmenų turimus daiktus ar jų kiekius, siekiant pateisinamų ir pozityvių tikslų, negali būti laikomi neteisėtais.

14. Teismas nesvarstė neturtinės žalos atlyginimo klausimo, kadangi nebuvo vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos faktų, o reikalavimus atlyginti neturtinę žalą grindė hipotetiniais, sąlyginio pobūdžio, neindividualizuotais teiginiais, nepagrįstais individualiomis aplinkybėmis.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN vyko konfliktai tarp asmenų, kurie yra priskirti lengvojoje grupėje ir paprastojoje grupėje dėl kiaušinių, miltų, uogienės ir žaidimų kompiuterių. Kiti nuteistieji (suimtieji) pareiškėją erzino, užgauliojo. Įrodyti negali, nes nuteistieji (suimtieji) negali daryti garso, vaizdo įrašų. Apeliaciniame skunde nurodo, kad siekiant gauti faktinius įrodymus, turėtų įsivelti į konfliktą su kitu asmeniu dėl kiaušinių, uogienės ar žaidimų kompiuterio, dėl ko kiltų baudžiamoji atsakomybė ir tik tada, pareiškėjo manymu, teismas pripažintų įrodymus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus PN buvo skirtas pereinamasis laikotarpis iki 2021 m. liepos 1 d., per kurį turėjo suskirstyti nuteistuosius pagal jiems priskirtas grupes, tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovo atstovo manymu, apeliantas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Apeliantas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

19. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, (2020 m. sausio 21 d. redakcija) 20 punktas numatė asmeninius daiktus, kuriuos gali turėti lengvajai grupei priskirti nuteistieji. Taisyklių 21 punkte buvo nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.

23. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra priskirtas paprastajai grupei, taigi, pagal ginčo laikotarpiu galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjas negalėjo turėti skunde minimų daiktų (kiaušinių, miltų, uogienės ir žaidimų kompiuterių).

24. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę.

25. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą ir kitas kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2542-415/2020; ir kt.). Kitaip tariant, nurodytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-16-415/2021).

26. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog negalėjo pateikti įrodymų dėl to, kad pataisos įstaigoje negali daryti garso, vaizdo įrašų, yra nepagrįstas, nes jis turi pareigą pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

27. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad tarp asmenų, priskirtų lengvojoje ir paprastojoje grupėje kyla konfliktai. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė kokie konfliktai ir kada įvyko ir kokią neturtinę žalą, kuri galėtų būti įvertinta pinigais, jis patyrė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtos žalos būtų kreipęsis medicininės pagalbos ar psichologo konsultacijos arba būtų pateikęs skundą pataisos įstaigos administracijai.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiginį, kad Vilniaus PN buvo skirtas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėjo suskirstyti nuteistuosius pagal jiems priskirtas grupes, tačiau to nepadarė, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aktų (BVK ir Taisyklių) reikalavimų vertinimu ir padaryta išvada, jog jie nenustatė pareiškėjo minimo apribojimo dėl nuteistųjų grupių laikymo, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė