2024-01-31 Nr. AB-6139-3-61-3-08193-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1021-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08193-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 23S142777 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje kyla grėsmė jo gyvybei dėl religijos pakeitimo iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę. Paaiškino, kad nusprendė iš (duomenys neskelbtini) atsiversti į krikščionybę, nes gyvenant (duomenys neskelbtini) valstybėje jis iš arti matė (duomenys neskelbtini) problemas ir trūkumus. Sužinojęs apie krikščionybę ir pradėjęs dalyvauti susitikimuose asmenų, kurie yra priėmę krikščionybę, pareiškėjas suprato, kad jo požiūris ir asmenybė labiau sutapo su krikščioniška pasaulėžiūra, nei kad su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) yra kupinas melo, žmonės ir valdžios atstovai išnaudoja (duomenys neskelbtini) kaip priedangą vogti, žudyti, vykdyti mirties bausmes. Pagrindinė vertybė krikščionybėje, pareiškėjo vertinimu, yra tarpusavio pagarba. Pareiškėjas perskaitęs Bibliją, sužinojęs apie visus Jėzaus Kristaus stebuklus negali suprasti, kodėl kiti žmonės renkasi kitas religijas, o ne krikščionybę. Pareiškėjas domėjosi krikščionybe, susitikimuose diskutuodavo apie krikščionybę, prieš išvykstant iš kilmės valstybės priėmė krikštą. Vėliau sužinojo, kad buvo suimtas jį į krikščionybę atvedęs asmuo. Kiek vėliau jis buvo informuotas, kad suimtas ir jo draugas, kuris informavo pareiškėją, kad nebūtų namuose. Pareiškėjo dėdė jam pasakė, kad geriau palikti namus, todėl pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini). Dar vėliau, po pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini), jo namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimtas jo kompiuteris su jo krikšto apeigų įrašu.

3. Nurodė, jog atsakovas ginčijamame Sprendime vertindamas savo surinktus duomenis, kuriais grindė išvadas apie mažai tikėtiną pareiškėjo atsivertimą į krikščionybę, tai darė suteikdamas pernelyg didelę reikšmę pareiškėjo pasakojimo detalių neatitikimams, jo žinių apie krikščionybę kiekiui, pareiškėjo kilmės valstybėje vykusių krikščionių grupių bendravimo ir religinių apeigų atlikimo aplinkybėms. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai paneigė pareiškėjo atsivertimą į krikščionybę vien tik remdamasis jo nurodytų duomenų palyginimu su tam tikruose šaltiniuose pateikiama informacija apie „įprastai“ vykstančias religines procedūras, bet visiškai netikrino pareiškėjo nurodytų aplinkybių realumo ir pasikliovė tik tikimybės įvertinimu. Atsakovas Sprendime visiškai neaptarė ir nevertino priežasčių, dėl kurių pareiškėjo paaiškinimai apie apsisprendimą pakeisti religiją nebuvo išsamūs – atsakovas apsiribojo tik trijų klausimų pareiškėjui uždavimu, o šie klausimai buvo taip suformuluoti, kad tikėtis konkrečių atsakymų į juos nebuvo pagrįsta, todėl ir pareiškėjo atsakymai į juos nebuvo konkretūs ir išsamūs. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime aptardamas ir vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie religijos pakeitimo procesą, iš esmės jo duomenis atmetė tuo pagrindu, kad jie neatitiko turimos kilmės valstybės informacijos. Vis dėlto, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakrikštytas atsižvelgiant į konkrečiu metu ir konkrečioje vietoje susiklosčiusias aplinkybes.

4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas visas šias išvadas padarė pareiškėjo pateiktus duomenis lygindamas stereotipinį įsivaizdavimą apie tai, kas turėtų būti žinoma krikščioniui ir ką jis turėtų daryti, suformavusia informacija, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo individualios situacijos ir nesiaiškino priežasčių, kurios lėmė kitokį, nei atsakovo pateikiamas stereotipinis požiūris, pareiškėjo religijos išpažinimo būdą ir aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmens vidinė būsena išpažįstant religiją neturi būti savaime lemiama tik išorinių viešai įsivaizduojamų formų ir būdų – tikėjimo išpažinimas yra absoliučiai asmeninis potyris ir būsena, kuriai ne visada yra privaloma tam tikra išoriškai atpažįstama forma. Todėl apie pareiškėjo tikėjimo faktą spręsti vien pagal jo elgesio atitikimą plačiai žinomiems ir įprastai normaliomis sąlygomis vykstantiems ritualams ar Biblijos studijų išsamumo lygiui, nėra pagrįsta, jei nėra išsiaiškinamos individualios tokį galimą neatitikimą lėmusios priežastys. Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo individualias aplinkybes, netinkamai tyrė ir vertino atskirus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš pareiškėjo nurodytų duomenų yra akivaizdu, jog jam išvykus iš (duomenys neskelbtini), jo namuose (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pajėgos atliko kratą, kuri buvo susijusi tiesiogiai su pareiškėjo religijos pakeitimo aplinkybe ir kitų religinės bendruomenės asmenų suėmimais. Ir tuo atveju, jei kratos metu pareiškėjas nebūtų buvęs išvykęs iš (duomenys neskelbtini), jis taip pat būtų suimtas dėl to, kad yra vienas iš krikščionių.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog atlikus prieglobsčio prašytojo pasakojimo apie religijos pakeitimą patikimumo vertinimą pagal visuotinai pripažintus ir aiškiai apibrėžtus kriterijus, konstatuota, kad pareiškėjo atsivertimas į krikščionių tikėjimą nėra nuoširdus ir ilgalaikis, ir negali būti laikomas nustatytu faktu, todėl savaime nelieka tikėtino pagrindo (duomenys neskelbtini) valstybės pajėgoms persekioti jį dėl religijos pakeitimo. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Kartu pažymėjo, jog pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su Migracijos departamento išvadomis dėl jo pasakojimo trūkumų savaime nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįstu, tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas savo skunde tik teigia, kad sprendime nurodyti neaiškumai yra nereikšmingi arba turėjo būti pašalinti.

8. Atsakovas paaiškino, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimas apima ne tik persekiojimo priežasčių, pagrįstos baimės buvimo, bet kartu ir pareiškėjo kaip asmenybės, jo nuoširdžių pastangų pateikiant išsamius ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus, įvertinimo. Pareiškėjas nepagrįstai savo pareigą teikti išsamius paaiškinimus bando perkelti Migracijos departamentui reikalaudamas būtent Migracijos departamentą aiškintis ir tikslinti jo pasakojimo neaiškumus, netikslumus. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo apklausiamas net du kartus (2022 m. birželio 3 d., 2023 m. liepos 11 d.), kurių metu buvo tikslinamos jo nurodytos aplinkybės. Todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas nebendradarbiavo.

9. Migracijos departamento įsitikinimu, abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, kai jų negali patvirtinti ar paneigti kita tyrimo metu surinkta informacija. Atsakovas nurodė, kad priimdamas Sprendimą surinko ir vertino išsamią ne tik pareiškėjo pateiktą informaciją, bet ir viešai prieinamą informaciją, yra pateikti išsamūs, motyvuoti argumentai, t. y. atsivertimo į kitą religiją kriterijai, keisti religiją paskatinusios priežastys, religijos pakeitimo procesas, žinios apie krikščionybę, religinių ritualų praktika. Atsakovo nuomone, visais atvejais Migracijos departamentas privalo tikrinti pareiškėjo duotus paaiškinimus lyginant su viešumoje bei kilmės valstybėje esančia informacija, liudytojų parodymais ar kitais duomenimis. Be to, grėsmė neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Taip pat pareiškėjo aplinkybių tikslinimas užduodant klausimus, susijusius su jo išpažįstama religija ir minėtos informacijos analizė su tyrimo metu gautais duomenimis, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra pagrįsti ir teisėti, nes tik taip galima įsitikinti prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumu ir realumu.

10. Atsakovo vertinimu, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų, jam nesuteiktas pabėgėlio statusas. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jo religijos pakeitimas įvyko palyginus neseniai, todėl daug ko apie krikščionybę nežino, tačiau dabar jau 4 mėnesius reguliariai lankosi bažnyčioje, dalyvauja apeigose. Pareiškėjui pažadėta suorganizuoti jo oficialias krikštynas. Jam žinoma, jog vienas iš bendruomenės narių yra suimtas ir įkalintas, o kitas pabėgo iš šalies. Pareiškėjas nurodė, jog krikščionybė jam atrodo logiška ir tai buvo vienas iš pagrindinių aspektų, dėl ko pareiškėjas nusprendė pakeisti religiją. Paaiškino, kad šiuo metu būdamas Užsieniečių registravimo centre, lanko bažnyčią, bendrauja su kunigu, kuris yra parašęs laišką Migracijos departamentui apie pareiškėjo dedamas pastangas gilinantis į krikščioniškąjį tikėjimą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką nuvyko į Vokietiją 2021 m. spalio 31 d. ir Vokietijoje prieglobsčio pasiprašė 2021 m. lapkričio 24 d. Vykdamas per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos teritoriją, prieglobsčio prašytojas nei vienoje iš minėtų valstybių nepateikė prieglobsčio prašymo. Prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktas tik 2022 m. birželio 3 d., kuomet užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis 2023 m. vasario 9 d., kelyje Lazdijai–Akmeniai, likus 300 m iki Lenkijos Respublikos sienos buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnų, bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

14. Teismas nurodė, kad 2022 m. birželio 3 d. vykusios pirminės apklausos metu A. J. S. nurodė, jog jo paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini) miestas, religija – krikščionis, politinei partijai nepriklauso. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) jo gyvybei gresia pavojus, nes pakeitė religiją. Iš Baltarusijos į Lietuvą atvyko 2021 m. spalio 21 d., tuomet vyko į Lenkiją ir iš Lenkijos į Vokietiją. Prieglobsčio prašymą pateikė Vokietijoje, tačiau buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjas 2023 m. liepos 11 d. vykusios apklausos metu nurodė, jog, kaip ir dauguma (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo praktikuojantis (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas turėjo draugą, vardu A. T., su kuriuo kartu leisdavo daug laiko. A. T. lankydavosi vakarais pas A. J. S. ir bendraudavo, jie kalbėdavosi įprastomis buitinėmis temomis. A. J. S., bendraudamas su draugu pastebėjo, jog šis pradėjo dažnai cituoti Jėzų Kristų, tai prieglobsčio prašytojui pasirodė itin keista, nes šis draugas buvo arabų kilmės (duomenys neskelbtini).

A. T. taip pat cituodavo ištraukas iš Biblijos, vėliau pasiūlė pareiškėjui peržiūrėti kartu filmą apie Jėzų Kristų. Vėliau draugas ėmė jam siųsti įvairias ištraukas iš Biblijos bei kitus religinius tekstus į mobilųjį telefoną. Praėjus tam tikram laiko tarpui, A. T. pradėjo atviriau kalbėti apie aštuonių asmenų krikščionių ((duomenys neskelbtini)) grupę, kurie susitinka gyvai (grupės narių namuose) ir nuotoliu (internetu). Susitikimų metu meldžiasi, diskutuoja religinėmis temomis. Vėliau A. T. įteikė prieglobsčio prašytojui Biblijos kopiją, išverstą į (duomenys neskelbtini) kalbą.

Iš pradžių prieglobsčio prašytojas rimtai į krikščionių tikėjimą nežiūrėjo, tačiau pradėjęs skaityti Bibliją bei 2 kartus apsilankęs grupės susitikimuose pajautė, jog jam visa tai patinka. Laisvą nuo darbo laiką prieglobsčio prašytojas skirdavo skaityti Bibliją. Šeštadienio vakarais (visuomet 21 val.) grupės nariai jungdavosi nuotoliniu būdu į „Zoom“ platformos susitikimus, kuriuose melsdavosi ir skaitydavo Bibliją. Nurodė, jog pirmasis gyvas susitikimas su grupės nariais, kuriame dalyvavo prieglobsčio prašytojas, įvyko parke.

Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. balandžio mėnesį tvirtai apsisprendęs tapti krikščioniu, tą patį mėnesį buvo pakrikštytas. Prieš priimant krikštą nebuvo jokių oficialių mokymų. Kiekvienas, norintis priimti krikštą, turėjo pats mokytis, skaityti, nagrinėti ir diskutuoti religinius tekstus. Krikšto procesas nebuvo oficialus, viskas vyko slapta, H. N. namuose, iš anksto sutartą datą. Susirinkusieji krikšto apeigos metu uždėjo rankas ant A. J. S. pečių, meldėsi už jį. Vėliau jam ant galvos buvo užpiltas nedidelis kiekis vandens.

Daugiau veiksmų krikšto metu nebuvo atlikta. Krikšto apeigos buvo užfiksuotos vaizdo įraše, kuris buvo perkeltas į prieglobsčio prašytojo asmeninį kompiuterį. Kompiuteris, kuriame buvo patalpintas minėtas vaizdo įrašas, vėliau buvo konfiskuotas (duomenys neskelbtini) pajėgų, kurios atliko kratą jo namuose. Krata prieglobsčio prašytojo namuose buvo atlikta praėjus maždaug 5 mėnesiams nuo krikšto. Informacija, jog A. J. S. atsivertė į krikščionybę, tikriausiai paaiškėjo, kuomet H. N. buvo suimtas. Kokiomis aplinkybėmis buvo suimtas H.

N., prieglobsčio prašytojui nėra žinoma. Apie H. N. suėmimą prieglobsčio prašytojas sužinojo iš karto, apie suėmimą jam pranešė draugas S. J.. Kiek vėliau jis buvo informuotas, kad suimtas ir jo draugas A. T.. Šis taip pat informavo prieglobsčio prašytoją nebūti namuose, nes suėmus H. N., buvo tikėtina, kad informacija pasklis apie visus grupės narius ir jų gyvenamuosius adresus. Prieglobsčio prašytojas, sužinojęs apie H. N. suėmimą, kreipėsi į savo dėdę, kuris jam pasakė, kad geriau palikti namus ir važiuoti į (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas išvyko.

15. Pareiškėjas apklauso metu taip pat nurodė, kad kiekvieną rytą skaito Bibliją, meldžiasi pagal poreikį, įprastai 1–3 kartus per savaitę. Būdamas Lietuvoje, prieglobsčio prašytojas bažnyčioje nesilankė, nes nemoka lietuvių kalbos. Tačiau jam yra žinoma viena nedidelė bažnyčia Lietuvoje, kurioje jis vieną kartą buvo apsilankęs su draugu, buvo įėjęs į vidų, tačiau su jokiu dvasininku nesikalbėjo, nesimeldė. Lietuvoje turi draugą, atvykusį iš (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra atsivertęs į krikščionybę ((duomenys neskelbtini)). Šis draugas ir informavo jį apie minėtą (duomenys neskelbtini) bažnyčią. Su bažnyčia nebuvo susisiekęs, tačiau susisiekė su draugu, esančiu Rukloje, kad jis padėtų prieglobsčio prašytojui pasikrikštyti, nes draugas moka rusų kalbą.

16. Migracijos departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsniu, 87 straipsniu, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi 133 straipsnio 2 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) 105.4 papunkčiu, Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas) 49 punktu, 57 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, NAS taisyklių 15 punktu, 18 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies b punktu, nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).

17. Atsakovas Sprendime nurodė, jog sprendimą nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priėmė dėl to, kad atlikus prieglobsčio prašytojo pasakojimo apie religijos pakeitimą patikimumo vertinimą pagal visuotinai pripažintus ir aiškiai apibrėžtus kriterijus, konstatuota, jog A. J. S. atsivertimas į krikščionių tikėjimą ne tik nėra nuoširdus ir ilgalaikis, bet bendrai nėra laikomas nustatytu faktu. Nustačius, jog atsivertimas į krikščionišką tikėjimą nėra laikomas nustatytu faktu, savaime nelieka tikėtino pagrindo (duomenys neskelbtini) valstybės pajėgoms persekioti jį dėl religijos pakeitimo. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, A. J. S. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi (duomenys neskelbtini) nevyksta vidaus ar tarptautinis ginkluotas konfliktas, kaip jis suprantamas taikant Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą.

18. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Įstatymo, 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), Prieglobsčio tvarkos aprašo, Grąžinimo tvarkos aprašo nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

19. Teismas pažymėjo, kad vertindamas prieglobsčio prašytojo pasakojimą kilmės valstybės kontekste, Migracijos departamentas konstatavo, jog tyrimo metu buvo nustatyti neatitikimai. Atsakovas Sprendime nurodė, jog vertinant prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalį apie religijos keitimo procesą, kyla pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo susitikimų „Zoom“ platformos pagalba bendrai, bei dėl nurodyto susitikimų skaičiaus realumo. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jis iš kilmės valstybės išvyko pradėjus dviem dienoms po H.

N. sulaikymo. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pareiškimus, teiktus 2021 m. lapkričio 24 d. pasiprašius prieglobsčio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, A. J. S. iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. spalio 16 d. Atitinkamai, pagal prieglobsčio prašytojo teiktus parodymus, prieglobsčio prašytojas iš kilmės valstybės išvyko praėjus 6 mėnesiams nuo tariamo krikšto sakramento priėmimo. Tokiu atveju, atsakovo vertinimu, galima kelti dvi hipotezes, jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimą laikyti patikimu įrodymu, nesant kitų rašytinių ar daiktinių įrodymų: kad prieglobsčio prašytojas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. iš viso lankėsi 11–13 „Zoom“ susitikimų, kas reikštų maždaug apie vieną nuotolinį susitikimą per mėnesį ir 4–6 gyvuose susitikimuose, kas reikštų apie 1 gyvą susitikimą per du mėnesius, tačiau tai prieštarautų prieglobsčio prašytojo parodymams, jog jis „Zoom“ susitikimus tendencingai lankė kiekvieną šeštadienio vakarą, bei dalyvavo papildomai organizuotuose susitikimuose kitomis savaitės dienomis.

Kita galima hipotezė – prieglobsčio prašytojas, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn., dalyvavo 11–13 „Zoom“ susitikimų ir 4–6 gyvuose susitikimuose, tačiau susitikimai nebuvo tęsiami priėmus krikšto sakramentą. Tokia hipotezė leistų tvirtinti, jog prieglobsčio prašytojas, priėmęs tariamą krikšto sakramentą, nustojo palaikyti ryšį su „namų bažnyčios“ bendruomene, lankytis jų „Zoom“ ir gyvuose susitikimuose. Įvertinus abi galimas hipotezes, kildinamas iš prieglobsčio prašytojo teiktų parodymų, bei įvertinus kitas aplinkybes, prieštaraujančias turimai kilmės valstybės informacijai, prieglobsčio prašytojo teikti parodymai, nesant daiktinių ir rašytinių įrodymų, savaime nelaikytini patikima, nuoseklia ir tarpusavyje suderinama informacija.

Atitinkamai, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie religijos keitimo procesą nelaikytinas patikimu įrodymu ir yra atmetamas. Tai reiškia, jog prieglobsčio prašytojo tariamai turėti religiniai ryšiai, susitikimai „namų bažnyčioje“ gyvai bei nuotoliu ir krikšto priėmimas nėra laikomi nustatytu faktu.

20. Teismas, vertindamas prieglobsčio prašytojo pasakojimo dalį apie religijos keitimo procesą, pažymėjo, jog Migracijos departamentas nustatė, kad vienas iš kertinių prieglobsčio prašytojo religijos keitimo proceso epizodų – krikšto sakramentas – prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Vadovaujantis ACCORD (Austrian Center for Country of Origin and Asylum Research and Documentation) 2017 m. birželio 14 d. ataskaita „(duomenys neskelbtini): House churches; situation of practising Christians; treatment by authorities of Christian convers‘ family members“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) veikiančiose „namų bažnyčiose“ krikšto sakramentas nėra atliekamas. Tyrimo metu viešai prieinamuose šaltiniuose nebuvo aptikta naujesnės kilmės valstybės informacijos, kuri paneigtų ACCORD surinktą informaciją. Papildomai pažymėta, jog naujausiose 2023 m. ir 2022 m. ataskaitose nėra pateikiama informacijos apie krikšto sakramentą, atliekamą (duomenys neskelbtini) esančiose „namų bažnyčiose“, tačiau net ir naujausiose kilmės valstybės atskaitose gausiai naudojami šaltiniai, kurie datuojami 2020, 2019, 2018 ir 2017 m. Atitinkamai, nesant naujesnių kilmės valstybės duomenų, pagrįsta remtis ACCORD pateikiama informacija.

21. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė jokių dokumentų (krikšto sertifikato) arba nuotraukų/vaizdo įrašo ar kitų daiktinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti krikšto sakramento faktą. 2023 m. liepos 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas, pasakodamas apie jo krikštijimą, kurį jis tiesiogiai sieja su patirtu persekiojimu kilmės valstybėje, nupasakojo jį itin lakoniškai, vengiant detalizuoti krikšto sakramento procesą, nors pripažintina, kad tai turėtų būti vienas iš svarbiausių atsivertimo į krikščionybę epizodų. Papildomai prieglobsčio prašytojo paprašius patikslinti, ar krikšto sakramento metu buvo kalbamos kokios nors maldos, ar prieglobsčio prašytojas buvo prašomas atkartoti ar pasakyti kokį nors tekstą krikšto sakramento metu, šis atsakė, kad neprisimena. Taip pat pažymėtina, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta atvejų, kuomet „namų bažnyčios“ naudotų „Zoom“ platformą ar kitokią nuotolinio bendravimo platformą, kuriai reikalinga interneto prieiga, siekiant užtikrinti tarpusavio bendravimą tarp „namų bažnyčios“ narių, Biblijos ar kitų religinių tekstų skaitymą, diskutavimą religinėmis temomis ir t.t. Priešingai, kilmės valstybės informacija leidžia teigti, jog tikintieji užsiima religinio pobūdžio bendruomenine veikla (pamaldomis, dainavimu, religinių tekstų analizavimu ir t.t.) tik „namų bažnyčiose“, t. y. tik gyvų susitikimų metu. Šaltinių teigimu, tokios programėlės kaip „YouTube“ ar „Skype“ naudojamas kaip satelitinės televizijos pakaitalas, kuomet „namų bažnyčioje“ susirinkę asmenys žiūri iš anksto įrašytą arba gyvą transliaciją. Tokias transliacijas įprastai skleidžia už (duomenys neskelbtini) ribų esančios (duomenys neskelbtini) atsivertusiųjų krikščionių organizacijos (pvz.: (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)). Taip pat „namų bažnyčioje“ susirinkusiems asmenims nuotoliniu būdu pamaldas ir pamokslus gali pravesti užsienyje esantys pastoriai ar misionieriai.

22. Teismo vertinimu, suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

23. Atsižvelgus į Migracijos departamento nustatytus prieglobsčio prašytojo pasakojimo prieštaravimus, nesant galimybės pašalinti nustatytų prieštaravimų, pareiškėjo pasakojimas apklausos metu negali būti laikomas patikimu įrodymu. Pareiškėjo teisme duoti paaiškinimai apie surastą kunigą ir dalyvavimą krikščionių bažnyčios apeigose būnant Lietuvoje, jau po ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, niekaip nekeičia išvadų apie pareiškėjo pasakojimą ir jo prieštaravimus bei subjektyvų situacijos vertinimą, siekiant pateisinti deklaruotas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis.

24. Teismas sprendė, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos nesuteikimo teismas nurodė, kad remiantis (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 24 d. kilmės valstybės informacijos ataskaitos duomenimis, atsivertimas iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę, kuris (duomenys neskelbtini) vyko po 1979 m. arba atsivertimai į krikščionybę, vykdyti už (duomenys neskelbtini) ribų, nėra pripažįstami (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Visos krikščionių bažnyčios (duomenys neskelbtini) privalo būti registruojamos ir tik pripažinti krikščioniais asmenys gali jose lankytis. (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos akylai stebi registruotose bažnyčiose besilankančius asmenis, siekiant užtikrinti, kad bažnyčiose nesilankytų atsivertę į krikščionybę asmenys arba nesantys krikščioniais, taip pat prižiūri, jog pamaldos nevyktų (duomenys neskelbtini) kalba. (duomenys neskelbtini) vyriausybė ypač nusitaiko į tas „namų bažnyčias“, kurios aktyviai siekia atvesti kuo daugiau (duomenys neskelbtini) ir pritraukti naujų narių. (duomenys neskelbtini) šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyriausybė aktyviai neieško „namų bažnyčių“. Įprastai, reidai, kuomet jie įvyksta, būna (duomenys neskelbtini) kaimynų įskundimo padarinys. Kitų šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyriausybė siunčia asmenis, apsimetančius atsivertusiais, siekiant infiltruoti „namų bažnyčias“.

26. Teismas nurodė, kad Home Office 2022 m. rugsėjo mėn. ataskaitos „Country Policy and Information Note. (duomenys neskelbtini): Christians and Christian converts“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyriausybė pagrinde taikosi į „namų bažnyčių“ vadovus, antriniu taikiniu tampa „namų bažnyčių“ nariai ir atsivertusieji. Tipinė sulaikymo metodika (duomenys neskelbtini) paremta „namų bažnyčios“ vadovo sulaikymu ir paleidimu, tokiu būdu darant spaudimą. Įprasti „namų bažnyčios“ nariai taip pat rizikuoja būti sulaikomi „namų bažnyčioje“. Tačiau įprasti „namų bažnyčios“ nariai irgi paleidžiami iš sulaikymo, su sąlyga, jog asmuo susilaikys nuo bandymo skleisti krikščionišką religiją arba bandymo skatinti kitus atsiversti į krikščionybę. Jeigu atsivertusieji į krikščionybę nustoja užsiiminėti krikščionybės skleidimu ir kitų įtikinėjimu atsiversti, (duomenys neskelbtini) vyriausybės institucijos nustoja rinkti informaciją apie asmenį ar jį stebėti. Taip pat šaltinio teigimu, yra galimybė sulaikytam atsivertusiajam sumokėti kyšį, kad būtų paleistas iš sulaikymo vietos. Ar (duomenys neskelbtini) institucijos taikosi į „namų bažnyčios“ narį, priklauso nuo jo/jos vykdytos veiklos ir ar asmuo yra žinomas užsienyje. Jeigu „namų bažnyčios“ narys yra sulaikomas pirmą kartą, jis/ji bus įprastai paleistas per 24 valandas.

27. IRB (Immigration and Refugee Board of Canada) 2021 m. balandžio 9 d. ataskaitos „(duomenys neskelbtini): Situation and treatment of Christians by society and the authorities“ duomenimis, nors yra pranešimų apie atsivertusių į krikščionybę suėmimus, suėmimų skaičius statistiškai yra itin žemas, lyginant su bendru krikščionių ir atsivertusių į krikščionybę skaičiumi. Turimi įrodymai leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybės institucijos taikosi į „namų bažnyčių“ vadovus ir organizatorius, nei į „įprastus“ asmenis, atsivertusius į krikščionybę (t. y. tuo, kurie neužsiima aktyviu (duomenys neskelbtini) atvertimu į krikščionybę). Tai indikuoja, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybė yra pagrinde susitelkusi sustabdyti krikščionybės sklaidą ir neturi pakankamai resursų sekti kiekvieną (duomenys neskelbtini), atsivertusį į krikščionybę. (duomenys neskelbtini) vyriausybė naudoja informatorius, siekiant infiltruotis į „namų bažnyčias“. Informatoriai yra identifikuojami ir parenkami (duomenys neskelbtini) vyriausybės institucijų. Viena iš pagrindinių strategijų, kurią naudoja (duomenys neskelbtini) vyriausybė, remiasi „namų bažnyčių“ narių stebėjimu arba sulaikymu ir paleidimu, siekiant juos paversti informatoriais. (duomenys neskelbtini) vyriausybės institucijos taip pat pasitelkia turimą informaciją apie asmenį, siekdami jį šantažuoti ir sudaryti spaudimą tapti informatoriumi. Ar (duomenys neskelbtini) vyriausybės institucijos įsiterps, priklauso nuo „namų bažnyčios“ aktyvumo ir grupės dydžio.

28. (duomenys neskelbtini) vertinimu, asmenys, grįžtantys į (duomenys neskelbtini) su laissez-passer yra apklausiami Imigracijos policijos I. K. tarptautiniame oro uoste (duomenys neskelbtini) dėl aplinkybių, susijusių su jų atvykimu bei kodėl jie vyksta su laissez-passer. Apklausa trunka nuo 30 min. iki 1 val., tačiau gali trukti ilgiau jeigu grįžęs asmuo vengia atsakyti į klausimus ar yra įtariamas turintis kriminalinę praeitį. Sulaikymai ir nederamas elgesys su sulaikytoju nėra įprasta šiame procese. (duomenys neskelbtini) vertinimu, mažai tikėtina, jog grįžtantieji susilauks (duomenys neskelbtini) vyriausybės dėmesio (monitoringo, nederamo elgesio ar kitokių institucinės diskriminacijos apraiškų), nebent asmuo, iki išvykdamas iš (duomenys neskelbtini), buvo susilaukęs nepalankaus institucijų dėmesio (pavyzdžiui, dėl jo politinio aktyvizmo).

29. Teismo įsitikinimu, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Pagal byloje surinktą medžiagą ir pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) taip pat nepateikta.

30. Teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas nurodė, kad sutinka, jog Migracijos departamentas, remdamasis visa pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

31. Pasisakydamas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos teismas nurodė, kad Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas; šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika; padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdis ir mastas) neturi įtakos pareiškėjo išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Įstatymo 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti A. J. S. iš Lietuvos Respublikos, taip pat nenustatyta. Taigi priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, jis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Tyrimo metu nustatyta, jog A. J. S. iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respubliką nuvyko į Vokietiją 2021 m. spalio 31 d. ir Vokietijoje prieglobsčio pasiprašė 2021 m. lapkričio 24 d. Vykdamas per Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos teritoriją, prieglobsčio prašytojas nei vienoje iš minėtų valstybių nepateikė prieglobsčio prašymo. Prieglobsčio prašymas Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktas tik 2022 m. birželio 3 d., kuomet užsienietis buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III Reglamentą. 2023 m. vasario 9 d., kelyje Lazdijai–Akmeniai, likus 300 m iki Lenkijos Respublikos sienos užsienietis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, bandant išvyki iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką.

33. Nurodytų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikrasis tikslas. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl pareiškėjui taikytina Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti.

34. Teismas dėl draudimo atvykti nurodė, kad įvertinus tai, jog pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, ir tai, jog užsienietis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, jog šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsieniečio duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

35. Teismas sprendė, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prieglobsčio prašymas pagrįstai netenkintas. Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą netenkinamas, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 36. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, Migracijos departamento Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, Įstatymo nuostatas, ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.

38. Pareiškėjo įsitikinimu, byloje esantys duomenys, priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, pagrindžia religijos pakeitimo faktą ir pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl atsivertimo iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę grįžus į kilmės valstybę.

39. Teismas, vertindamas duomenis apie pareiškėjo atsivertimą į krikščionybę, suteikė pernelyg didelę reikšmę jo pasakojimo detalių neatitikimams, jo žinių apie krikščionybę kiekiui, kilmės valstybėje vykusių krikščionių grupių bendravimo ir religinių apeigų atlikimo aplinkybėms, nepagrįstai paneigė jo atsivertimą į krikščionybę vien tik remdamasis jo nurodytų duomenų palyginimu su tam tikruose šaltiniuose pateikiama informacija apie „įprastai“ vykstančias religines procedūras, visiškai netikrino pareiškėjo nurodytų aplinkybių realumo ir pasikliovė tik tikimybės įvertinimu.

40. Teismas, aptardamas ir vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis apie religijos pakeitimo procesą, iš esmės jo nurodytus duomenis atmetė tuo pagrindu, kad jie neatitiko atsakovo turimos kilmės valstybės informacijos, tačiau nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakrikštytas atsižvelgiant į konkrečiu metu ir konkrečioje vietoje susiklosčiusias individualias aplinkybes.

41. Pareiškėjas teigia, kad jo teisme duoti paaiškinimai apie jam jau būnant Lietuvoje susirastą krikščionių kunigą ir dalyvavimą krikščionių bažnyčios apeigose, priešingai nei teigiama teismo sprendime, atsakovo padarytas Sprendime išvadas apie mažai tikėtiną (dėl pareiškėjo pasakojimo tariamo nenuoseklumo ir prieštaringumo) pareiškėjo atsivertimą į krikščionybę, keičia iš esmės, o, būtent, tokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, jog pareiškėjas priklauso krikščionių religinei bendruomenei ir išpažįsta krikščionybę, taigi, yra priėmęs ir krikšto sakramentą. Ši nustatyta aplinkybė yra reikšminga nepriklausomai nuo to, kad ji nustatyta jau po Sprendimo priėmimo, kadangi sprendžiant dėl pagrindų prieglobsčio suteikimui (ne)buvimo turi būti vertinamos ne tik aplinkybės, kurios įvyko iki asmeniui išvykstant iš kilmės valstybės, tačiau ir tos aplinkybės, kurios gali būti jo persekiojimo priežastis jam sugrįžus į kilmės valstybę. Tai reiškia, kad, prieš padarant išvadą, jog asmeniui yra saugu grįžti į kilmės valstybę, turi būti atliktas visų reikšmingų aplinkybių perspektyvinis vertinimas galimų grėsmių kontekste.

42. Nagrinėjamu atveju, pats atsakovas Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) vyriausybė augantį atsivertusiųjų į krikščionybę reiškinį vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui ir periodiškai atlieka reidus prieš atsivertusiuosius, atsivertusieji įprastai keičia „namų bažnyčios“ vietą, siekdami išvengti būti aptiktais. Pareiškėjas, būdamas krikščioniu (tą rodo bylos duomenys), grįžęs į kilmės valstybę, anksčiau ar vėliau labai tikėtina susidurs su persekiojimu vien dėl to, kad yra atsivertęs į krikščionybę. Taigi teismas netinkamai įvertino jo individualias aplinkybes, netinkamai tyrė ir vertino atskirus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

43. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, jog pareiškėjo patirtas persekiojimas nėra susijęs su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis konvencinėmis priežastimis, tuomet jis laikytinas susijusiu su papildomos apsaugos suteikimo pagrindais (Įstatymo 87 str. 1 d.), kurie taip pat nebuvo tinkamai įvertinti.

44. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymo dalį dėl papildomos apsaugos suteikimo, tyrimo metu nenustatė realios rizikos pareiškėjui jo kilmės valstybėje, pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taip pat, jog šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje vyktų tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas nesutinka su tokiomis Migracijos departamento bei teismo išvadomis. Pareiškėjas vertina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir jo pateikti duomenys ir paaiškinimai buvo vertinami suteikiant nepagrįstai didelę reikšmę detalėms, kurios tarpusavyje ne visais atvejais visiškai sutapo, nėra pagrindo sutikti su išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Migracijos departamentas ir teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, reikšmingų tinkamam papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimo išsprendimui.

45. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, nusprendęs nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui, taip pat nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, nustatyti 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos terminą bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Šie sprendimai yra laikytini išvestiniais iš sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo. Atsižvelgiant į tai, teismui tenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus atsakovo Sprendimo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo, atitinkamai turi būti naikinamos ir kitos išvestinėmis laikytinos Sprendimo dalys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos bei uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, pagrįstai sprendė, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės valstybę nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados dalyje dėl asmeniškai pareiškėjui kylančios grėsmės nebuvimo, papildomos apsaugos nesuteikimo. Teismas netinkamai įvertino jo individualias aplinkybes, netinkamai tyrė ir vertino atskirus įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ir teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, reikšmingų tinkamam papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui klausimo išsprendimui.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

51. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

52. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

54. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

55. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

56. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

57. Pagal Prieglobsčio tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

58. Prieglobsčio tvarkos aprašo 97.1 papunktis numato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

59. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 10 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad religijos sąvoka visų pirma apima teistinių, neteistinių ir ateistinių įsitikinimų turėjimą, dalyvavimą ar nedalyvavimą formaliose pamaldose privačiai ar viešai, vienam ar kartu su kitais, kitus religinius veiksmus ar pažiūrų išraišką arba asmeninio ar bendruomeninio elgesio formas, grindžiamas ar privalomas pagal bet kokius religinius įsitikinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

60. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2018 m. spalio 4 d. sprendime byloje C‑56/17 aiškindamas Direktyvos 2011/95/ES tam tikras nuostatas, be kita ko, padarė šias išvadas: 1) Direktyvos 2011/95 10 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tarptautinės apsaugos prašytojas, kuris, grįsdamas savo prašymą, remiasi persekiojimo dėl su religija susijusių motyvų grėsme, neturi pateikti pareiškimų ar dokumentų, susijusių su visais šioje nuostatoje nurodytos sąvokos „religija“ elementais, tam, kad patvirtintų teiginius apie savo religinius įsitikinimus. Tačiau prašytojas turi patikimai patvirtinti minėtus teiginius, pateikdamas informaciją, kuri kompetentingai institucijai leistų įsitikinti jų teisingumu; 2) Direktyvos 2011/95 9 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad veiksmų prieš tarptautinės apsaugos prašytojo kilmės šalies valstybinę religiją draudimas, grasinant mirties ar įkalinimo bausmėmis, gali būti „persekiojimo veiksmas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, jeigu šis draudimas praktiškai susietas su tokiomis šios šalies institucijų taikomomis sankcijomis, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taip pat minėtoje byloje ESTT atkreipė dėmesį į generalinio advokato 2018 m. liepos 25 d. išvados 47 punktą, kuriame pažymėta, jog nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, pagrįstus baime būti persekiojamam dėl religinių motyvų, reikia atsižvelgti ne tik į prašytojo individualų statusą ir asmeninę padėtį, bet ir į jo religinius įsitikinimus ir jų susiformavimo aplinkybes, į tai, kaip jis suvokia ir praktikuoja savo tikėjimą ar netikėjimą, į jo santykį su doktrininiais, ritualiniais ar įsakomaisiais religijos, kurios pasekėjas jis teigia esąs ar kurios ketina atsisakyti, aspektais, į galimą jo vaidmenį skleidžiant savo tikėjimą arba į religinių ir tapatybės, etninių ar panašių veiksnių tarpusavio sąveiką.

61. Generalinis advokatas minėtoje išvadoje nurodė, kad ar egzistuoja religiniais motyvais grindžiamas persekiojimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnį, priklauso, viena vertus, nuo prieglobsčio prašytojo religijos laisvės pažeidimo sunkumo ir, kita vertus, nuo veiksmų, kurie gresia šiam prašytojui naudojantis šia laisve savo kilmės šalyje, rimtumo. Tai, kad religijos laisvės apribojimai, nustatyti prašytojo kilmės šalyje, ir sankcijos, numatytos už draudimų, susijusių su šiais apribojimais, nesilaikymą, yra pateisinami reikalavimu šioje šalyje palaikyti viešąją tvarką, saugumą arba apsaugoti visuomenės sveikatą ar moralę, neleidžia automatiškai konstatuoti, kad nėra persekiojimo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnį. Aplinkybės, kad pagal prieglobsčio prašytojo kilmės šalies teisės aktus už veiksmus, susijusius su naudojimusi religijos laisve, kaip antai atsivertimą į kitą religiją ar religinį prozelitizmą, taikomos neproporcingos ar diskriminuojančios sankcijos ar net mirties bausmė, pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog vykdomas persekiojimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95 9 straipsnį, jei nustatoma, kad tokios sankcijos iš tikrųjų taikomos ir kad prašytojui, jeigu grįžtų į šią šalį, gresia reali jų pritaikymo rizika.

62. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis 2021 metais pakeitė religiją (iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę), dėl to jo kilmės valstybėje kyla grėsmė jo gyvybei.

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo apklausoje teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, analizavo iš įvairių šaltinių gautą informaciją, susijusią su asmenų atsivertimu iš (duomenys neskelbtini) į krikščionybę, religijos pakeitimo procesą, pareiškėjo žinias apie krikščionybę, religinių ritualų praktiką, aptarė atsivertimo į kitą religiją vertinimo kriterijus, kitas aktualias aplinkybes, siejamas su prieglobsčio prašymu, ir surinktos ir aptartos informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą.

64. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo pasakojimo apie religijos pakeitimą patikimumo vertinimą pagal visuotinai pripažintus ir aiškiai apibrėžtus kriterijus, įvertinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką konstatavo, kad A. J. S. atsivertimas į krikščionių tikėjimą ne tik nėra nuoširdus ir ilgalaikis, bet apskritai nėra laikomas nustatytu faktu. Nustatęs, jog atsivertimas į krikščionišką tikėjimą nėra laikomas nustatytu faktu, savaime nelieka tikėtino pagrindo (duomenys neskelbtini) valstybės pajėgoms persekioti jį dėl religijos pakeitimo. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, lemiamos jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis, Migracijos departamentas vertino, kad A. J. S. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

65. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė, kad pareiškėjo siekis pakeisti religiją buvo grindžiamas tvirtu įsitikinimu ir rimtu religinių nuostatų pasikeitimu. Prieglobsčio prašytojas negalėjo įvardyti, kokios maldos buvo kalbamos krikšto sakramento metu, bei nurodyti, ar prieglobsčio prašytojas buvo prašomas atkartoti kokį nors tekstą, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių dokumentų (krikšto sertifikato) arba nuotraukų/vaizdo įrašo ar kitų daiktinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti krikšto sakramento faktą.

66. Vertindamas pareiškėjo pasakojimo dalį apie religijos keitimo procesą, Migracijos departamentas nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo susitikimų „Zoom“ platformos pagalba bendrai, bei dėl nurodyto susitikimų skaičiaus realumo. Taip pat įvertinęs Sprendime nurodytas hipotezes, kildinamas iš prieglobsčio prašytojo teiktų parodymų, bei įvertinus kitas aplinkybes, prieštaraujančias turimai kilmės valstybės informacijai, prieglobsčio prašytojo teikti parodymai, nesant daiktinių ir rašytinių įrodymų, savaime nelaikytini patikima, nuoseklia ir tarpusavyje suderinama informacija. Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo apie religijos keitimo procesą nelaikė patikimu įrodymu, todėl jį atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjo tariamai turėti religiniai ryšiai, susitikimai „namų bažnyčioje“ gyvai bei nuotoliu ir krikšto priėmimas nėra laikomi nustatytu faktu.

67. Apibendrindamas Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad A. J. S. atsivertimas į krikščionių tikėjimą nelaikomas nustatytu faktu. Nustačius, jog atsivertimas į krikščionių tikėjimą nėra laikomas nustatytu faktu, savaime nelieka tikėtino pagrindo (duomenys neskelbtini) valstybės struktūrinėms pajėgoms persekioti jį dėl religijos pakeitimo. Taigi nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Migracijos departamentas konstatavo, kad A. J. S. pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog kilmės šalyje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

68. Migracijos departamentas Sprendime pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo kriterijų nurodė, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

69. Įvertinęs viešai prieinamą informaciją, Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad tyrimo metu nebuvo aptikta duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluota konfrontacija tarp dviejų ar daugiau ginkluotų grupuočių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) vyksta „ginkluotas konfliktas“ Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punkto prasme. Pažymėjo, kad pareiškėjo individualiai situacijai neatitikus tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto kriterijaus, civilio, beatodairiško smurto, rimtos ir individualios grėsmės, grėsmės gyvybei ar sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės, kumuliatyviniai kriterijai nėra vertinami, nes siekiant atitikti Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punktą privalo būti nustatyti visi kumuliatyvūs kriterijai. Prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) Respublikoje) nėra realios rizikos civiliui būti paveiktu beatodairiško smurto veiksnių, kaip jie apibūdinami Direktyvos 2011/95/EU 15 straipsnio c punkte, todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas, atsisakius suteikti prieglobstį pareiškėjui, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių užsieniečio nebūtų galima grąžinti į kilmės valstybę.

70. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgus į Migracijos departamento nustatytus prieglobsčio prašytojo pasakojimo prieštaravimus, nesant galimybės pašalinti nustatytų prieštaravimų, pareiškėjo pasakojimas apklausos metu negali būti laikomas patikimu įrodymu. Pareiškėjo teisme duoti paaiškinimai apie surastą kunigą ir dalyvavimą krikščionių bažnyčios apeigose būnant Lietuvoje, jau po ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, niekaip nekeičia išvadų apie pareiškėjo pasakojimą ir jo prieštaravimus bei subjektyvų situacijos vertinimą, siekiant pateisinti deklaruotas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta.

71. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė individualių, su jo asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog jis savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas realiai nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pan. Tokios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija. Šiuo atveju prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendimo išvadas.

72. Tyrimo metu nenustatyta persekiojimo požymių, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje

73. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsakovas individualios grėsmės pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatė. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

75. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl pareiškėjo nurodytų ar kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl religijos ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

76. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

77. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl papildomai jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Prieglobsčio prašytojas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Prieglobsčio prašytojas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (2 metus) laikytinas proporcingu.

78. Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnio nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.

79. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendime, įvertinęs tai, kad A. J. S. išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, nes jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, jog draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pagrįstai nurodė, jog užsieniečio duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.

80. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja Migracijos departamento Sprendime nustatytų laikotarpių proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti sutrumpintas.

81. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normos, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis