2015-11-10 Nr. AB-21836-3-65-3-00246-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-993-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00246-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2), prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos biuro licencijavimo skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1-IL-50-00393-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas S. D. išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. P-335D (toliau – ir Leidimas), o pareiškėjui priklausantis pistoletas BERETTA 84 FS CHEETAN, Nr. E92412Y perduotas realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, o Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 18 straipsnio 2 dalies 11 punktas pareiškėjui netaikytini, nes nuo pareiškėjo 2011 m. gegužės 21 d. ir 2011 m. birželio 3 d. padarytų administracinės teisės pažeidimų yra praėjęs ilgesnis nei 3 metų laikotarpis. Teigė, jog atsižvelgiant į vėlesnį nepriekaištingą pareiškėjo elgesį – tai, jog nuo 2011 metų jis nėra baustas administracine tvarka, tai, jog minėtas teisei priešingas pareiškėjo elgesys buvo nulemtas santuokos iširimo bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais būtų neteisinga pareiškėjui taikyti Sprendimą dėl Leidimo naikinimo.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 13) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad 2014 m. gegužės 12 d. atlikus patikrinimus Licencijuojamos veiklos posistemyje buvo nustatyta: 2011 m. gegužės 21 d. pareiškėjas S. D. vairavo automobilį neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio, už tai jam surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, taip pat, tą pačią dieną, pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešoje vietoje daužė alaus bokalus, kibo prie baro klientų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, už tai jam surašytas protokolas pagal ATPK 174 straipsnį; 2011 m. birželio 3 d. pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, už padarytą pažeidimą jam surašytas protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį; 2011 m. liepos 20 d. pareiškėjas viešoje vietoje, būdamas neblaivus, kibo prie praeivių, juos įžeidinėjo, už padarytą pažeidimą jam surašytas protokolas pagal ATPK 174 straipsnį. Atsakovo manymu, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto reikalavimų, todėl Panevėžio AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 42–44) pareiškėjo S. D. skundą patenkino, t. y. panaikino Panevėžio AVPK 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1-IL-50-00393-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, įvykdė administracinius teisės pažeidimus. Už 3 2011 m. gegužės 21 d. pažeidimus pareiškėjas buvo nubaustas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nutarimu bei 2011 m. gegužės 23 d. nutarimu, už 2011 m. birželio 3 d. pažeidimą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarimu, už 2011 m. liepos 20 d. pažeidimą – Panevėžio rajono policijos komisariato VPS tyrėjo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu. Vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, konstatavo, kad per 3 metus iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiau nei 2 kartus buvo padaręs administracinius teisės pažeidimus, taigi Sprendimo priėmimo metu atitiko formalius reikalavimus nelaikyti jo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o tai sudarė pagrindą panaikinti jam išduotą Leidimą. Todėl Sprendimas formaliai yra teisėtas.

Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, kurioje pasisakyta apie teisingumo įgyvendinimą, teisėjų kolegija vertino Sprendimą jo teisingumo aspektu nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Pažymėjo, jog nei Įstatymas, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės (nauja redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 6 d.) (toliau – ir Taisyklės) neapibrėžia termino, per kurį turi būti sprendžiamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo klausimas, atsiradus Įstatymo nustatytiems pagrindams. Vertino tai, kad pareiškėjas visus nurodytus administracinius teisės pažeidimus įvykdė per labai trumpą laiką, t. y. per 2 mėnesius, o nuo 2011 m. liepos mėnesio jokių teisės pažeidimų neįvykdė. Manė, kad beveik trejus metus nespręsdamas klausimo dėl Leidimo panaikinimo, nors tam jokių objektyvių kliūčių nebuvo, buvo turimi visi duomenys apie pareiškėjo įvykdytus pažeidimus ir galimybė šiais duomenimis naudotis, atsakovas nepagrįstai delsė. Remdamasis Įstatymo 12 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu, pažymėjo, jog atsakovui 2014 m. gegužės 12 d. priėmus Sprendimą (nusprendus panaikinti Leidimą ir realizuoti pareiškėjui priklausantį ginklą), pareiškėjas nuo šios datos dar 3 metus neturėtų teisės įsigyti ginklo bei gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Įvertinęs tai, kad ginklas iš pareiškėjo buvo paimtas jo įvykdytų administracinių teisės pažeidimų metu, t. y. vėliausiai 2011 m. liepos 20 d., teismas konstatavo, jog šiuo metu jau yra praėjęs ilgesnis nei 3 metų terminas, per kurį pareiškėjas neturėjo ginklo bei galimybės jį laikyti ar nešioti, taigi jam atsirado analogiškos Leidimo panaikinimui pasekmės, nors Leidimo panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas. Atsižvelgęs į visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas, nors ir atitinka formalius Įstatymo reikalavimus, yra neteisingas pareiškėjo atžvilgiu, todėl naikintinas.

III. Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde (b. l. 48–51) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 8 ir 11 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, nurodo pareiškėjo 2011 metais padarytus administracinius teisės pažeidimus, nurodytus ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (papildomai nurodo, kad 2011 m. liepos 21 d. pareiškėjas nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo atvykti į policiją, taip pažeisdamas ATPK 187 straipsnio 3 dalies nuostatas). Pažymėjęs, kad pareiškėjas tokį savo elgesį grindžia tuo, jog jam buvo nesėkmingas gyvenimo etapas, atkreipia dėmesį, jog niekas negali paneigti, kad tokių etapų pareiškėjo gyvenime daugiau nebebus, tačiau panaikinus Sprendimą jis turėtų teisę tokiu etapu laikyti ir nešiotis ginklą. Pabrėžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-88-184/2012 pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant pareiškėją be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsniu, pareiškėjas, turėdamas išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turėjo pareigą ir privalėjo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles. Pažymi, jog atsižvelgiant į Įstatymo tikslą ir paskirtį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą, nagrinėjamu atveju privalu taikyti Įstatymo nuostatas, nes jame aiškiai reglamentuotas ginčo teisinis santykis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui netaikydamas Įstatymo nuostatų, galimai neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė jo galiojimą, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygybės principo ir vykdė teisėkūrą, nors nebuvo būtinybės užpildyti teisinio reguliavimo spragas. Konstatavęs, kad nei Įstatymas, nei Taisyklės neapibrėžia termino, per kurį turi būti sprendžiamas leidimo panaikinimo klausimas, pareiškėjas administracinius pažeidimus padarė per labai trumpą laiką (2 mėnesius), o nuo 2011 m. liepos mėnesio jokių teisės pažeidimų neįvykdė, taip pat, kad atsakovas nepagrįstai ilgai (beveik 3 metus) delsė išspręsti klausimą dėl Leidimo panaikinimo, teismas galimai pažeidė valdžių padalijimo principą ir neteisėtai vykdė teisės aiškinimą, kuris galimai virto savarankiška teisėkūra. Panevėžio AVPK nuomone, atsakovas, vykdydamas įstatymų numatytą pareigą veikti saugant visuomenę, priėmė teisėtą Sprendimą ir pagrįstai panaikino Leidimą. Tai darydamas veikė ne formaliai, bet teisėtai pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją.

Pareiškėjas S. D., nesutikdamas su atsakovo apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą į jį (b. l. 54–57), kuriuo prašo palikti galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, dauguma apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau jame atsakovas nepaaiškina, kodėl Sprendimas buvo priimtas praėjus beveik 3 metams nuo pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų, nors šiuo laikotarpiu ginklas iš pareiškėjo buvo paimtas, jis negalėjo naudotis Leidimu. Mano, kad tokie Panevėžio AVPK veiksmai nėra teisingi, nes pareiškėjas už savo praeityje padarytus pažeidimus jau atsakė. Pažymi, jog pareigūnai galimai piktnaudžiavo tuo, kad nei Įstatymas, nei kiti su juo susiję norminiai aktai neapibrėžia termino, per kurį turi būti priimamas sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas yra neteisingas ir formalus. Mano, kad Įstatyme numatytas 3 metų terminas pareiškėjui turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai jam kilo Įstatyme numatytos pasekmės – iš jo buvo paimtas turėtas ginklas, kadangi atsakovui tinkamai vykdant savo pareigas Sprendimas turėjo būti priimtas 2011 m. Šis terminas šiuo metu jau būtų pasibaigęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą iš esmės, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Panevėžio AVPK 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1-IL-50-00393-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėtas atsakovo Sprendimas formaliai yra teisėtas, tačiau aplinkybė, kad atsakovas beveik 3 metus nesprendė klausimo dėl pareiškėjo teisės nešioti ginklus, daro jį neteisingu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos pilnai nustatė ir tinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir teisingai jas kvalifikavo. Su tuo sutikdamas apeliacinės instancijos teismas iš naujo fakto klausimo nenagrinėja. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais remiantis buvo panaikintas atsakovo Sprendimas.

Pažymėtina, kad Sprendimas patvirtina, jog Leidimas buvo panaikintas dėl pareiškėjo 2011 m. gegužės 21 d., 2011 m. birželio 3 d. ir 2011 m. liepos 20 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų, todėl tik šios aplinkybės ir yra reikšmingos nagrinėjamam ginčui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra paneigta, kad Panevėžio AVPK apie pagrindą pradėti Leidimo panaikinimo procedūrą sužinojo vėliausiai iki 2011 m. liepos 20 d., kuomet, pareiškėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, iš pareiškėjo buvo paimtas ginklas. Tokiu būdu atsakovo veiksmas paimti ginklą, atsiradus pagrindui panaikinti Leidimą pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 5 dalį, vertinamas kaip administracinės procedūros panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą pradėjimas.

Tokia išvada grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią administravimo subjektas pradeda administracinę procedūra remdamasis savo registruose turima informacija.

Taisyklių 60 punktu (2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 5-V-734 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 30 d.) nustatyta, kad neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir yra priimamas sprendimas.

Pareiškėjo 2011 m. liepos 20 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą išaiškino ir ginklą iš pareiškėjo paėmė policija, todėl pareziumuojama, kad atsakovas, kaip policijos struktūrinis padalinys, turėjo pakankamai informacijos administracinei procedūrai dėl Leidimo panaikinimo atlikti. Dėl šios priežasties atsakovo argumentas, kad apie Leidimo panaikinimo pagrindą jam tapo žinoma 2014 m. gegužės 12 d. atlikus patikrinimus Licencijuojamos veiklos posistemyje laikomas nepagrįstu.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį administracinė procedūra turėjo būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios arba, jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negalėjo būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas galėjo ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pažymėtina, jog asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Atsakovas, veikdamas kaip institucija atsakinga už ginklų ir šaudmenų kontrolę ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nustatytą tikslą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, privalėjo reaguoti į ginklų įsigijimo ir turėjimo ribojimo pagrindus ir nedelsiant bei operatyviai priimti sprendimą ribojantį asmens teisę į ginklo turėjimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas elgėsi priešingai – nepagrįstai ilgai administracinės procedūros nebaigė ir sprendimo per Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus terminus nepriėmė.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jei per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra pagrindas panaikinti tokiam asmeniui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas paskutinį administracinį teisės pažeidimą padarė 2011 m. liepos 20 d. ir ginčijamo Sprendimo panaikinti leidimą ginklui priėmimo metu (2014 m. gegužės 12 d.) buvo padaręs pakankamą kiekį administracinių teisės pažeidimų per 3 pastaruosius metus, dėl kurių pagrįstai buvo pripažintas asmeniu nesančiu nepriekaištingos reputacijos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, atsakovas 2014 m. gegužės 12 d. Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsižvelgdama į tai, kad Sprendimas atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo naikinti atsakovo 2014 m. gegužės 12 d. Sprendimą Nr. 1-IL-50-00393-e dėl procedūros terminų pažeidimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje teismas nesprendžia dėl pareiškėjo teisės po priimto Sprendimo panaikinti leidimą ginklui vėl gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nes tai yra kita procedūra, nesanti šios bylos ginču.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas patenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas atsakovo Sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas taikytinas ginčo santykiams ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė