0e377faa-cd49-4bf6-afde-031d18713d2a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                   Baudžiamoji byla Nr.1A-528-462/2012Teisėja Virginija Pankauskienė                                            (Proceso Nr. 1-93-1-00046-2011-8)                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:                         1.2.7.6.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.1.

                                                    (S)                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Violetos Miliuvienės ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei, nuteistajam R.

J. P., jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, nukentėjusiajai E. L., jos atstovei Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei V. K., D. L.,Paramos vaikams centro psichologei I. M.,nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. P. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-03 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant per šį laikotarpį tiesiogiai bendrauti su nukentėjusiÄ ja E. L., įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Darbo biržoje.

Nuosprendžiu iÅ¡ R. J. P. priteista 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimas E. L., priteistos žalos tvarkytoju paskiriant Å ilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. J. P. nuteistas už tai, kad: laikotarpiu nuo 2009 m. pabaigos iki 2010 m. balandžio mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Å ilutės r., Žemaičių Naumiestyje, savo sugyventinės D. L. bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus – kelis kartus, tikslesnis skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, rankomis per rÅ«bus lietė, glostė mažametės E. L., gim.

„(duomenys neskelbtini)“, krÅ«tis, Å¡launis, lytinius organus, gnybčiojo į sėdmenis ir tokiais savo veiksmais jis tvirkino mažametę E. L.             Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nors nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo metu ir neigė R. J. P. atlikus su ja tvirkinamuosius veiksmus, teigdama, kad R. J. P. apkalbėjo dėl to, kad Å¡is tikrindamas jos namų darbus liepdavo pačiai susirasti klaidas, tačiau teismas mano, kad tam įtakos turėjo nukentėjusiajai nepalankiai susiklosčiusi psichologinė situacija: mama netikėjo ja, nepalaikė jos pozicijos, nepalankiai jÄ vertino.

Tiek kaltinamasis, tiek mergaitės motina D. L. teisme patvirtino, kad visi trys „iÅ¡siaiÅ¡kino“ situacijÄ . Juolab, kad Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatytas mergaitės padidėjęs polinkis į įtaigumÄ , jos žodyne atsiskleidžia suaugusiems bÅ«dingos frazės, tai leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡ie asmenys galėjo daryti poveikį jos parodymams.Nuteistasis R. J. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-03 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius, kad jis padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė liudytojų M. Å ., V. J., kurie yra prieÅ¡iÅ¡ki jai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. BylÄ nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad 2011-01-19 M. Å . su savo draugais jį buvo sumušę. BÅ«tent po Å¡io jo sumuÅ¡imo M. Å . pranešė policijai apie E. tvirkinimÄ , nors, pasak jo, jis apie E. tvirkinimÄ Å¾inojo jau nuo 2010 metų sausio mėnesio. Tiek jis (apeliantas), tiek jo sugyventinė D. L. teismui nurodė apie prieÅ¡iÅ¡kus ir įtemptus santykius su V.

J., apie V. J. grasinimus jų Å¡eimai, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nuosprendyje nevertino ir padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad nenustatyta jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių M. Å . ir V. J. bÅ«tų suinteresuoti jį apkalbėti ar apkaltinti.Apeliantas pažymi, kad teismas taip pat nevertino nustatyto fakto, jog M. Å . yra nusipirkęs iÅ¡ V. J. butÄ , kuris vis dar teisiÅ¡kai registruotas V. J. vardu, ir kad V. J. yra grasinusi M. Å ., kad jei pastarasis nebus jai geras, tai ji paliks jį be buto.

Todėl tikėtina, kad V. J. galėjo ir gali daryti įtakÄ M. Å .Teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad M. Å ., V. J. ir E. B. parodymai nuoseklÅ«s ir nėra prieÅ¡taringi. V. J. teisme garantavo, kad E. apie lytinių organų glamonėjimÄ nieko nepasakojo, nors E. B. parodė, kad E. apie tai pasakojo. Apeliantas akcentuoja, kad teismas vertindamas M. Å ., V. J. ir E. B. parodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimus. Teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek jis, tiek D.

L. galėjo padaryti poveikį nukentėjusiosios parodymams. Taip teismas nusprendė remdamasis tuo, kad atlikta ekspertize nustatytas mergaitės padidėjęs polinkis į įtaigumÄ ir jos žodyne atsiskleidžiančios suaugusiems bÅ«dingos frazės. Mano, kad tai teismo prielaida, o ne faktiniais duomenimis pagrįsta iÅ¡vada. Jo kaltė grindžiama daugiau prielaidomis, o ne nustatytais faktiniais duomenimis. Be to, teisme apklausiant nukentėjusiÄ jÄ konsultavusiÄ gydytojÄ -psichiatrę J. K. pastaroji parodė, kad padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios parodymų bÅ«tų galima tik atlikus jos psichiatrinį-psichologinį tyrimÄ Vaiko raidos centre Vilniuje ir kad tai dar ne vėlu padaryti, tačiau nei prokurorė, nei teismas nematė reikalo to daryti.

Teismo posėdyje nuteistasis R. J. P. ir jo gynėjas advokatas Tomas Leščinskas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė teismo posėdyje prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R.

J. P. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo posėdyje palaikydamas savo ginamojo apeliacinį skundÄ nurodė, kad nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir objektyvių įrodymų, įrodančių jo ginamojo kaltę, todėl prašė jį iÅ¡teisinti.Tačiau teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimÄ , konstatuoja, kad bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje, yra įrodyta visiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. numatyta, kad tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. kvalifikuotini:

1) seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje;

2) mažamečių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi;

3) pornografijos demonstravimas mažamečiams;

4) kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralÅ«s pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimÄ ir pan.Baudžiamosios teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai lytiÅ¡kai santykiaujama ar lytinė aistra tenkinama su mažamečiu jam sutinkant ir teismas, įvertinęs to asmens psichinę ir socialinę brandÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad sutikimas yra sÄ moningas ir duotas suvokiant su juo daromų veiksmų pobÅ«dį ir esmę.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog R. J. P. atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus ir jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį.Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo liudytojų M. Å ., E. B., V. J., K. L., V. P., S. M. parodymai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2011-04-19–2011-05-19 aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Svarbu pažymėti, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu 2012-01-16 parodė, kad „...grįžo sÅ«nus iÅ¡ Airijos, atsimena, atgal į AirijÄ turėjo iÅ¡važiuoti sausio 2 d. Paskambino seseriai, jau kaime sklido kalbos, žinojo iÅ¡ kaimo. Paskambino E., ji atėjo, jis paklausė: „kaip sugyveni su dėde R.?“ E. pradėjo verkti ir sako:

„liepia jis man nugarÄ glostyti, spuogus spaudyti, tik tu broli niekam nesakyk, nieko nedaryk, nes mama mane iÅ¡varys“...E. sakė, tai mamai prie užpakalio griebdavo, tai jai. Sakė, kad „čiupinėja apie rietus“...po E. pasakojimo važiavo į Å ilalę. M. važiavo, sakė, nori pasiÅ¡nekėti, skambino jam R. J. P. buvusi žmona, sakė, kad yra padavusi pareiÅ¡kimÄ Å ilalėje. Jie nuvažiavo, M. Å . irgi norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , bet ten pasakė, kodėl jÅ«s Å ilutėje neraÅ¡ote.

Paskui sužinojo, kad nutraukė tÄ bylÄ , nes mergaitės jau pilnametės...E. žodžiai buvo, dabar vaikas prigÄ sdintas, jau nieko nebeÅ¡neka...trise buvo, kai E. sakė M., kad R. jai liepia nugarÄ glostyti, rietus glosto. Ji, M. Å . ir E. B....R. J. P. kalbėjo, kad papirko mergaitę, prikalbėjo, nieko ji nepapirko...kai M. paklausė, E. pasakė: „pasakysiu M., bet tu nieko nedaryk, apie krÅ«tis čiupinėja, mamai apie „papus“ paima, apkabina, sako: „niekas tau nelenda dar“...“ (b. l. 19, t. 2).

Liudytoja atsakydama į prokuroro klausimÄ tiksliai nurodė laikÄ , kada sužinojo minėtas aplinkybes, paaiÅ¡kindama: „...sausio 2 d., atsimena gerai, nes M. turėjo iÅ¡važiuoti į AirijÄ ...čia ne kerÅ¡tas R. J. P., nes niekas netardė, jos nevertė sakyti, M. prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas į AirijÄ norėjo atsisveikinti, ir pasikvietė jÄ , o ji nieko neklausinėjo...prašė: „tik tu broli nieko nedaryk, niekam nesakyk“...(b. l. 20, t. 2). Liudytojas K. L. teisme parodė, kad „...E. L. yra jo dukra, su jos mama yra iÅ¡situokęs...dažnai su dukra bendraudavo, per atostogas atvažiuodavo į kaimÄ Rukuose, pas mamÄ jis gyvena...E. papasakojo, kad dėdė R. prie jos lenda...UžpraeitÄ vasarÄ buvo ir pati papasakojo, kad nepatinka, kai R. paima už užpakalio, į „papukÄ â€œ įgnybia, praÅ¡o spuogus jam spaudyti.

Paskambino D., Å¡i sakė „nesÄ monė“. Dabar neleidžia atvažiuoti...ji prie močiutės ir jo pasakė, E. pati, patys neklausinėjo nieko. 10 metų tada jai buvo...M. Å . dažnai atvažiuoja, vienÄ kartÄ atvažiavo, apsiverkė, kad prie sesers lenda R. J. P....“ (b. l. 20, t. 2). Atsakydamas į teisėjos klausimÄ liudytojas papildomai paaiÅ¡kino, kad „...užsiminė, kad grabinėja, nedrįso klausinėti...pasakė, lyg pasiguosti norėdama, „tėti, man nepatinka, kad jis taip daro“ (b. l. 20, t. 2).

Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad „...D. duktė guodėsi, kad priekabiavo, tiesiogiai girdėjo, kad liečia lytinius organus, apie krūtis grabinėja, stipriai verkė...visi kartu buvo. Sakė, kad nepatinka dėdė P., grabalioja...sakė, kad pastoviai, kai mamos nėra namuose, verkė labai stipriai...kai ji tai pasakė visi buvo pakraupę ir šito nesitikėjo. Mergelė šito negalėjo iš piršto išlaužti...Ji mums visiems papasakojo, buvo V. J., E. brolis M. ir jis...niekas neklausė, pati verkdama puolė prie brolio, sakė:

„nepatinka man tas dėdė P....“ (b. l. 30–31, t. 2).Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje vidiniam įsitikinimui taip pat labai svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi yra nuteistojo buvusios sutuoktinės V.

P. ir jos dukros S. M. teisme duoti parodymai. Pirmosios instancijos teisme V. P. paaiÅ¡kino, kad „...R. J. P. jos dvi dukras tvirkino....nuo 7-8 metų, mergaitė sirgo epilepsija, ji buvo prislopinta vaistais, jo bijojo, Å¡alia lovos buvo padėta rykÅ¡telė,...dukra pati pasakė. Buvo antrame namo aukÅ¡te ir ji kažkaip sako, „aÅ¡ tÄ tėvÄ pasmaugsiu“, klausė, kas yra, ir dukra pradėjo verkti...pasakė: „prie manęs tėvas lenda“. Sakė: „jisai jÄ Äiupinėja, liepia jį leisti“.

Viena dukra jau prieÅ¡ du metus buvo sakiusi...o paskiau po dviejų metų kita dukra pasakė tÄ patį...sakė, kad lenda kai jos nėra namuose...ir liepdavo joms liesti ir pats liesdavo. Sakė, kad kol iÅ¡bėgdavo kažkas...Nesikreipė, nes vaikai prašė, sakė mus mokykloje užjuoks, nebeturėsim draugų...ir jie tada pasikalbėjo, jis pats sakė, kad jos jį gundė...apie tai, kad jis vėl tokias nesÄ mones dirba sužinojo iÅ¡ pažįstamų, iÅ¡ buvusios giminaitės,...skyrybos ir įvyko dėl visų Å¡ių dalykų...“ (b. l. 31–32, t. 2).

Pridurtina, kad apylinkės teisme apklausta S. M. parodė, kad „...R. J. P. buvo jos patėvis...skriaudÄ patyrė, nes lįsdavo prie jos ir prie sesers...lįsdavo prie lytinių organų...niekam nesakė, bijojo sakyti mamai, paskui kai pasakė, mama su patėviu iÅ¡siskyrė...“(b. l. 45, t. 2). Konstatuotina, kad Å¡ie liudytojų parodymai neįrodo nuteistojo kaltės dėl mažametės E. L. tvirkinimo ir negali bÅ«ti laikomi vienu iÅ¡ jo kaltę patvirtinančių įrodymų Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tačiau teisėjų kolegija negali Å¡ių aplinkybių ignoruoti, nes jos turi reikÅ¡mingos įtakos vertinant nuteistojo asmenybę.

 Liudytoja D. L. pirmosios instancijos teisme neigė R. J. P. pareikÅ¡tus kaltinimus ir paaiÅ¡kino, kad „...su R. J. P. yra geri normalÅ«s santykiai. Å itÄ Ä¯vykį žino, nes dukra paskambinusi pasakė. Pasakė situacijÄ , kad E. M. pasakė tuos žodžius. Kad jai nepatinka, kad R. J. P. lenda prie jos pamokų. Nes R. J. P. tikrinimas skyrėsi nuo jos tikrinimo, ji parodydavo klaidas, o R. liepdavo pačiai susirasti. Kai apsiramino, trise susėdo ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino...P. skambino, ar kas nežino, klausė, ar R.

J. P. lenda prie tavo vaiko, ji pasakė, kad leistų jiems ramiai gyventi. Jie namuose kalbėdavo, nė karto neužsiminė, nieko nesakė...mažoji viskÄ pasakė, kai pradėjo aiÅ¡kintis, kodėl taip pasakė, sakė, kad nenori, jog lįstų prie jos pamokų, todėl taip ir pasakė...ji neturėjo priežasčių abejoti, gyveno normaliai...R. liepdavo jai pačiai susirasti klaidÄ , nes pasakydavo klaidų yra, susirask, o ji parodydavo klaidas, sakydavo, pasitaisyk. Po Å¡io įvykio pasakė, kad prie jos pamokų nelįs, E., pati mokykis.

R. padėdavo tiksliuosiuose moksluose...“ (b. l. 32, t. 2). Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos liudytojos parodymus vertina kritiÅ¡kai dėl toliau nurodomų motyvų.Svarbu tai, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-03-16 nutartimi mažametei E. L. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui (b. l. 47, t. 1). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2011-04-19–2011-05-19 akte nurodoma, kad E. L., remdamasi turimomis žiniomis, galėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau negalėjo visapusiÅ¡kai iki galo suprasti tų veiksmų reikÅ¡mės, todėl negalėjo aktyviau prieÅ¡intis su ja atliekamiems veiksmams.

Tuo labiau, yra žinoma, jog E. L. mėgino prieÅ¡intis įtariamojo veiksmams, pirmiausiai apie įvykį praneÅ¡dama savo mamai, liudytojai D. L., tačiau adekvačios pagalbos nesulaukusi, taigi ji savo jėgomis adekvačiai tiems veiksmams prieÅ¡intis negalėjo (b. l. 61, t. 1). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nesulaukusi tinkamos reakcijos iÅ¡ savo motinos, nukentėjusioji vėliau galėjo pasiduoti savo pačios artimiausios aplinkos (savo motinos ir nuteistojo) įtakai ir neigti faktÄ , kad su ja buvo atliekami tvirkinimo veiksmai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegijai leidžia daryti ir minėtame ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados. Pažymėtina, kad komisijos nariai Å¡iame akte taip pat nurodė, jog E. L. galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikÅ¡mingas byloje aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau įvertinus jai bÅ«dingus individualius psichologinius ypatumus (padidintas polinkis į įtaigumÄ ), rekomenduojama jos parodymus vertinti kritiÅ¡kai – jos žodyne atsiskleidžia suaugusiems bÅ«dingos frazės, vertinimai (b. l. 61, t. 1).

Atsižvelgdamas į Å¡ias iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas itin kritiÅ¡kai vertina liudytojos D. L. iÅ¡sakytus parodymus apie tai, jog „Kai apsiramino, trise susėdo ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino“. Tai, kad nukentėjusiosios žodyne atsiskleidžia suaugusiems bÅ«dingos frazės, vertinimai, leidžia teisėjų kolegijai spręsti, jog nukentėjusioji buvo paveikta suaugusiųjų, įtikinta, jog nieko neigiamo su ja nebuvo daroma. Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė liudytojų M.

Å ., V. J., kurie yra prieÅ¡iÅ¡ki jai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Apeliantas akcentuoja, kad teismas vertindamas M. Å ., V. J. ir E. B. parodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimus. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, Å¡ie liudytojai parodymus davė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme. Å ie liudytojai parodymus davė bÅ«dami įspėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas vertindamas šių liudytojų parodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. reikalavimus, tačiau nuteistasis šio savo teiginio niekaip nekonkretizuoja, t. y. nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. nuostatų pažeidimas. Todėl tokie apeliacinio skundo motyvai vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nereikalauja detalesnio teisinio įvertinimo.Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-09-20 atliko liudytojo M.

Å . apklausÄ . Apklausos metu liudytojas paaiÅ¡kino, kad „...Apie sesers tvirkinimÄ sužinojo 2010 m. Sesuo jam pasipasakojo prieÅ¡ iÅ¡vykstant į AirijÄ ...pasakojo, kad motinos sugyventinis R. P. namuose liečia jos kÅ«nÄ , t. y. Å¡launis, krÅ«tinę, per rÅ«bus liečia jos lytinius organus...tÄ pačiÄ dienÄ jis iÅ¡vyko į AirijÄ ...Po metų grįžęs toliau aiÅ¡kinosi Å¡ias aplinkybes...jis nemano, kad jo sesuo E. melavo apie tai, kad R. P. jÄ tvirkino, nes apie tai ji papasakojo artimiems žmonėms, pakankamai skirtingu laiku.

Pasakodama verkė, buvo nuoÅ¡irdi. Jis nemano, kad sesuo E. galėjo varžytis pasakodama girdint paÅ¡aliniams žmonėms, nes tai buvo jai artimi žmonės...kiek laiko truko tvirkinamieji veiksmai, sesuo E. nepasakojo, bet suprato, kad tai vyko ne vienÄ kartÄ ...“ (b. l. 18–19, t. 1).Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad M. Å ., V. J. ir E. B. parodymai atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus.Klaipėdos apygardos teisme 2012-07-19 vykusio teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad susipažinus su apeliaciniu skundu bei bylos medžiaga matyti, jog nukentėjusioji E. L. yra apklausta tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Todėl siekiant, kad nebÅ«tų pažeistas teisingumas, mano, kad tikslinga apklausti nukentėjusiÄ jÄ . Teisėjų kolegija nutarė tenkinti prokurorės praÅ¡ymÄ ir apklausti nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ .

Mažametė nukentėjusioji E. L. 2012-09-24 buvo apklausta specialiai įrengtoje patalpoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Atsakydama į kolegijos pirmininko klausimÄ ji paaiÅ¡kino, kad „...Tvirkina tai reiÅ¡kia, kad prie manęs priekabiauja, kad rankÄ uždeda ne vietoje, tai einant per užpakalį trenkia kelis sykius...Mes su mama iÅ¡siaiÅ¡kinom kaip čia viskas buvo. Kai M. buvo grįžęs, aÅ¡ jam aiÅ¡kinau kelis sykius, kad čia taip pasakiau dėl to, kad man nepatikdavo, kad jisai lenda prie mano pamokų, kad suprotintų jį, kad pasakytų, kad nebelįstų prie mano pamokų...Broliui pasakiau, kad dėdis R. tai ranka man per užpakalį trenkia, už krÅ«tinės ima, priekabiauja.

Brolis iÅ¡ karto įsiuto, paskambino vienam savo draugui, tas draugas atvažiavo. M. nuėjo pas tÄ savo draugÄ , jie Å¡nekėjo, brolis buvo susinervavęs. Pamelavau ant dėdės. Buvo rodomos tokios laidos, kur K., S., va taip ir susidarė. Kai aÅ¡ neturėdavau kÄ veikti tai ir žiÅ«rėdavau kartu su mama. Kartais įdomu bÅ«davo, kartais ir ne. Seniai jau tai buvo, kai pamelavau ant dėdės, prieÅ¡ du gal metus, man tada buvo 11 ar 12 metų. Broliui sakiau, kad dėdė priekabiauja, kad trenkia per užpakalį, kad uždeda rankÄ .

Kai aš tai sakiau broliui, girdėjo ta kaimynė, jos draugas E. Tos kaimynės vardas V. Kai jie tai išgirdo, pradėjo visaip ant to dėdės sakyti koks ten durnius, koks ten toks ir toks, visokiais keiksmažodžiais pardėjo ant jo sakyti. Tada jaučiausi baisiai, kad pamelavau. Aš tiesiog norėjau, kad jis nelįstų prie mano pamokų. Būdavo, jis patikrina mano klaidas, pasakydavo, kad yra klaidų, liepdavo taisytis. Aš jų nerasdavau, aišku, verkdavau. Toks pyktis buvo suėmęs, aš ir pamelavau.

Tai taip ir iÅ¡siaiÅ¡kinome, kad aÅ¡ papasakojau tokiÄ istorijÄ . Paskui dar su dėde pasiÅ¡nekėjom ir po to pokalbio jis iÅ¡sikraustė iÅ¡ mÅ«sų. Buvo supykęs. Kol viskas nesibaigs, gyvensim atskirai. Man rodos, ta pabaiga dar toli gražu, nes man taip atrodo, tie visokie posėdžiai tęsiasi du metus. Nežinau, kaip viskas bus, kai viskas pasibaigs. Kai mama pasikalbėjo su mano sese, manęs paklausė ar buvau nuėjusi, kÄ papasakojau. Papasakojau, kÄ broliui pasakojau. Mes iÅ¡siaiÅ¡kinom, dėl ko aÅ¡ taip broliui papasakojau, pasiÅ¡nekėjome, kad tik pamelavau ant dėdės, papasakojau viskÄ , kas ten buvo.

IÅ¡ pradžių mamai buvo Å¡okas, stresas toks, bet paskui nieko, pasikvietėm dėdį, su juo iÅ¡siaiÅ¡kinom, po kelių dienų dėdis iÅ¡sikraustė pas savo mamÄ , ten ir gyvena. AÅ¡ dėdžiui papasakojau, kad sakiau, kad jis, atseit, taip darė, papasakojau ir dėl ko taip pasakiau, kad dėl pamokų, nes dėdis vienintelis akylai žiÅ«rėdavo ir padėdavo, kad geriau mokinčiausi, stengčiausi...IÅ¡ pradžių norėjau pasakyti, kad muÅ¡a, bet nebuvo jokių mėlynių, dėl to ir sugalvojau tokiÄ istorijÄ , nes tie tokie visokie, tos istorijos, tas K., ta mergaitė.

Taip ir sugalvojau...“ Tokie nukentėjusiosios parodymai tik sustiprinÄ kolegijos įsitikinimÄ , kad ji yra paveikta suaugusių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ie nukentėjusiosios parodymai visiÅ¡kai patvirtina anksčiau ekspertizės akte padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad E. L. žodyne atsiskleidžia suaugusiems bÅ«dingos frazės, vertinimai – „Buvo tokios laidos, kur K., S., va taip ir susidarė“, „IÅ¡ pradžių norėjau pasakyti, kad muÅ¡a, bet nebuvo jokių mėlynių, dėl to ir sugalvojau tokiÄ istorijÄ , nes tie tokie visokie, tos istorijos, tas K., ta mergaitė“.

Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad nukentėjusiosios brandos lygis bei bendras aplinkos suvokimas neleidžia jai dar daryti tokio pobÅ«džio vertinimų. Be to, atsakydama į prokurorės klausimÄ nukentėjusioji nurodė, kad „...Kai mama sužinojo, kÄ papasakojau broliui, ji buvo netekusi žado. Kai paaiÅ¡kinau, tai tada normaliai, normaliai, susitvarkė, dabar jau nieko, priprato prie tokių visokių bylų. IÅ¡ pradžių ji pasimetė, nežinojo kaip reaguoti. PaaiÅ¡kinau, dėl ko taip papasakojau, tada pasikvietėm dėdį R., su juo iÅ¡siaiÅ¡kinom, papasakoja, kÄ pasakiau broliui.

Papasakojau, dėl ko taip pasakiau. Po kelių dienų jis susidėjo daiktus ir iÅ¡sikraustė pas savo mamÄ . Kai jis iÅ¡sikraustė, aÅ¡ jaučiuosi dėl to kalta, kad taip pamelavau ant to dėdės. Nežinau, kaip jautėsi mama, kai dėdis iÅ¡sikraustė. Manyčiau, kad ji iÅ¡gyveno, kelias dienas vaikščiojo kaip nesava. Mama sakė, kad viskas bus gerai, kad iÅ¡siaiÅ¡kinom su dėde, jis viskÄ suprato. Jis sakė, kad bus geriau, jei jis iÅ¡sikraustys. Kai buvau pas brolį, pokalbį pradėjo ta kaimynė.

Ji klausinėjo, kaip mama, kaip dėdis, kaip mokslai. AÅ¡ kaip tylėjau, taip ir tylėjau. Klausinėjo ta kaimynė. Kai pradėjo Å¡nekėti apie tuos mokslus, aÅ¡ prisiminiau, toks pyktis sukilo, tai aÅ¡ ir sugalvojau taip pasakyti ant dėdės...Paskui broliui sakiau, kad taip papasakojau tik norėdama, kad jis nelįstų prie mano pamokų. Kai brolis buvo grįžęs į LietuvÄ , jam pasakiau, kad aÅ¡ pamelavau...Kai brolis iÅ¡girdo, kÄ aÅ¡ papasakojau, jis iÅ¡koliojo dėdį ir mamÄ , paskui paskambino savo draugui.

Kai tas draugas atvažiavo, išėjo į laukÄ , su juo Å¡nekėjosi, laiptus spardyti pradėjo. Kai broliui aÅ¡ papasakojau, tai jis iÅ¡ karto ir pradėjo ant mamos ir dėdžio, mamÄ vadino debile, daune, kam ji susidėjo su pedofilu. Po kelių valandų brolis turėjo iÅ¡važiuoti į oro uostÄ ...AÅ¡ M. aiÅ¡kinau, kad jis pasakytų, kad nelįstų prie mano pamokų...“ Tokie nukentėjusiosios parodymai teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, jog toks mažametės pasakojimas bÅ«dingas suaugusiam žmogui, kuris siekia sumenkinti įvykio reikÅ¡mę, pateikti jį kaip įvykusį nesusipratimÄ .

Todėl Å¡iais nukentėjusiosios parodymais apeliacinės instancijos teismas netiki. Byloje surinktais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios motina D. L. kartu su nuteistuoju aiÅ¡kinosi susidariusiÄ situacijÄ . Teisėjų kolegija neabejoja, kad jie įteigė nukentėjusiajai, kad jokių tvirkinamųjų veiksmų su ja atlikta nebuvo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir pati D. L., nuteistasis bei nukentėjusioji. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, kad nukentėjusiosios, turinčios padidėjusį polinkį į įtaigumÄ ir neturinčios padidėjusio polinkio fantazuoti, didelį poveikį padarė Å¡ie asmenys.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2012-09-24 apklausos metu nukentėjusioji davė tokius pat parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji buvo apklausta praėjus daugiau kaip metams laiko po pokalbio su broliu. Teisėjų kolegija mano, kad visÄ tÄ laikÄ ji gyveno su mama, kuri daro didžiulę įtakÄ bręstančiai asmenybei. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji pasitiki savo motina, mano, kad mama gali ja nusivilti, todėl nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į visus iÅ¡dėstytus motyvus konstatuotina, kad nuteistojo R. J. P. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str., t. y. atlikus mažametės E. L. tvirkinimo veiksmus, yra įrodyta visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo R. J. P. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Jis neabejotinai padarė kaltinime jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl apeliacinis skundas dėl R. J. P. iÅ¡teisinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantas taip pat teigia, kad bylÄ nagrinėjant teisme buvo nustatyta, jog          2011-01-19 M. Å . su savo draugais jį buvo sumušę. BÅ«tent po Å¡io jo sumuÅ¡imo M. Å . pranešė policijai apie E. tvirkinimÄ , nors, pasak jo, jis apie E. tvirkinimÄ Å¾inojo jau nuo 2010 metų sausio mėnesio. Tačiau tokie apelianto samprotavimai yra nepagrįsti. Å iuo atveju motyvai, dėl kurių liudytojas M. Å . kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pranešė apie jam žinomÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sprendžiant R.

J. P. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , jokios įtakos neturi. Svarbu taip pat pažymėti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinimas buvo pareikÅ¡tas bÅ«tent nuteistajam dėl mažametės E. L. tvirkinimo (b. l. 179–181, t. 1). Todėl vertinti M.

Å . veiksmus baudžiamosios teisės aspektu bylÄ nagrinėjantis teismas neturi juridinio pagrindo, todėl dėl jų ir nepasisako. Paskirdamas bausmę nuteistajam R. J. P., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. R. J. P. nuteistas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. J. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje iÅ¡dėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė Å¡velniausiÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 str. numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta.

ApeliantÄ iÅ¡teisinti, Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-03 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo R. J. P. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                 Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                                                           Violeta Miliuvienė                                                                                                                                   Savinijus Katauskas