0e36ee22-270d-4c03-8d4e-a71e31555eb0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-454-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08284-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2; 75.6.2; 122.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A. Å . ir V. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. B., J. B., antstolė I. K., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai A. Å . ir V. Å . pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko R. B. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. B. dalies nustatymo ir prašė nustatyti, kad R. B. priklauso:

1) ½ dalis J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalis pajamų, gaunamų iš J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini);

3) ½ dalis pajaus, registruoto R. B. vardu LTL Kredito unijoje, j.a.k. 302791356, buveinės adresas J. B. g. 25A-19, Vilnius;

4) ½ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,0308 ha, pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m., pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

5) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,1462 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

6) ½ dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 88,01 kv.m., pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

7) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė nustatyti, kad R. B. asmeninės nuosavybės teise pilnai priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,13 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas dovanojimo bÅ«du; nustatyti R. B. turto dalies nekilnojamajame bendrosios jungtinės nuosavybės turte, valdomame su jo sutuoktine J. B., naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ R. B. lygiomis dalimis (po ½ dalį) su J. B. naudojasi Å¡iais nekilnojamaisiais daiktais:

1) po ½ dalį (0,0154 ha ploto) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0308 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

2) po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 383,36 kv.m., ir po ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

3) po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,1462 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

4) po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 88,01 kv.m., ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

5) po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 0,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad antstolė I. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2231-585/2012 dėl 1 355 347,32 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. B. kreditorių A. Å . ir V. Å . naudai. Vykdymo procese buvo areÅ¡tuotas skolininkui R. B. ir J. B. priklausantis turtas. Antstolis pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojams kreiptis į teismÄ CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pažymėjo, jog J. B. individuali įmonė bei iÅ¡ jos gaunamos pajamos, remiantis CK 3.88 str. 3-5 p., yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi suinteresuoti asmenys neįrodė, jog ne abu sutuoktiniai pradėjo bendrÄ verslÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kimu taip pat praÅ¡oma nustatyti pajaus dalį, priklausančiÄ skolininkui, t. y. turima omenyje Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 str. 8 d., pagal kuriÄ nurodytas pajus yra kaip pajaus vardinis dokumentas – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimÄ kredito unijos kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises, o ne pajumi pažymėta konkreti pinigų suma, sumokėta į LTL Kredito unijÄ .

Pažymėjo, jog naudojimosi skolininko R. B. turto dalimi nekilnojamajame turte bendrosios jungtinės nuosavybės teise, valdomame su jo sutuoktine J. B., tvarka nustatytina remiantis lygių dalių principu, pagal kurį R. B. lygiomis dalimis (po ½ dalį) su J. B. naudojasi nurodytais nekilnojamaisiais daiktais.Suinteresuoti asmenys R. B. ir J. B. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame su pareiÅ¡kimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai prašė nustatyti, kad: J. B. personalinė įmonė, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ Å¡ios įmonės veiklos gaunamos pajamos yra asmeninė J.

B. nuosavybė; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys statiniai – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. B.; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui R. B..Suinteresuoti asmenys nesutiko, kad J.

B. personalinė įmonė ir iÅ¡ jos gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi nurodyta įmonė priklauso J. B. asmeninės nuosavybės teise ir yra jos profesinis verslas, todėl minėtas turtas nepatenka į CK 3.88 str. 1 d. 4 p. numatytÄ bendro turto sÄ raÅ¡Ä . Pažymėjo, jog minėta įmonė buvo įsteigta iÅ¡imtinai J. B. asmeninėmis lėšomis, įmonėje ji teikia licencijuotas odontologijos paslaugas, tuo tarpu R. B. nėra medikas, neturi teisės teikti licencijuotų medicinos paslaugų, todėl neturi teisės įgyti turto (įmonės ir jos pajamų), kuriam įgyti privaloma turėti įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ licencijÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ pajaus iÅ¡ieÅ¡koti draudžiama bei paaiÅ¡kino, jog pajinis įnaÅ¡as – tai į kredito unijÄ asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti. Kredito unijos pajinį kapitalÄ sudarantys kredito unijos narių pajiniai įnaÅ¡ai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį, todėl pagal Kredito unijų įstatymo 39 str. 3 d. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kredito unijos jos nario pajinius įnaÅ¡us, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iÅ¡ kredito unijos narių.

Pažymėjo, jog pareiškėjų prašymas nustatyti visame nekilnojamajame turte ½ skolininko R. B. dalį nėra racionalus ir ekonomiškas, kadangi J. B. viena išlaiko du vaikus ir nėra atsakinga už skolininko prievoles pareiškėjams, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kaip tai numato CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d., ir nustatyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys statiniai – namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J.

B., o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui R. B..Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė atsižvelgti į iÅ¡ieÅ¡kotojų patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo ir padalinti turtÄ taip, kad bÅ«tų galima skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į skolininkui tenkančiÄ turto dalį.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui nepilnamečio asmens buities tyrimo aktÄ , kuriame nurodė, kad Romualdas ir J.

B., kartu su vaikais – sÅ«numi J. B. (pilnametis), ir E. B. (nepilnametė), gyvena (duomenys neskelbtini). Namas yra naujos statybos, erdvus, Å¡viesus, tvarkingas, nepilnametė E. B. turi atskirÄ kambarį, jai sudarytos geros sÄ lygos mokytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį. R. B. teigimu dukra yra sveika, mokosi 9 klasėje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiÅ¡kėjų A. Å . ir V. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo tenkino iÅ¡ dalies ir nustatė, kad R.

B. asmeninės nuosavybės teise priklauso:

1) ½ dalis J. B. priklausančios individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini);

2) ½ dalis pajamų, gaunamų iš „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini);

3) ½ dalis pajaus, registruoto R. B. vardu LTL Kredito unijoje, j.a.k. 302791356, buveinės adresas J. B. g. 25A-19, Vilnius;

4) ½ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,0308 ha; pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m.; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

5) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,1462 ha, esančio (duomenys neskelbtini);

6) ½ dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 88,01 kv.m.; pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

7) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,66 ha, esančio (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmetė.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas R. B. asmeninės nuosavybės teise turto, kurio pakaktų kreditorių (pareiÅ¡kėjų) reikalavimams padengti, neturi (nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas kitam kreditoriui ir vykdomas jo realizavimas), pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkintino ir nustatė skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nurodė, kad santuokos metu įsteigus įmonę ji tampa sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės dalyviais. Teismas nustatė, kad J. B. individuali įmonė „J. B. personalinė įmonė“ įsteigta suinteresuotų asmenų R. B. ir J. B. santuokos metu – 1995-04-24. Suinteresuoti asmenys neįrodė, kad įmonę įsteigė J. B. už asmenines lėšas, kad iÅ¡ įmonės gautos pajamos buvo panaudotos ne Å¡eimos interesams, o tik vieno iÅ¡ sutuoktinių, t. y. suinteresuoto asmens – J.

B. asmeniniams interesams tenkinti. Teismas sprendė, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.). Teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad iÅ¡ pajaus iÅ¡ieÅ¡koti draudžiama. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti pajaus dalį (kaip vertybinio popieriaus, kuriuo suteikiamos tam tikros teisės), priklausančiÄ skolininkui, o ne pajinio įnaÅ¡o dalį, iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡kojimas uždraustas, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ Å¡ioje dalyje tenkintino.

Teismas pažymėjo, jog suinteresuoti asmenys R. ir J. B. nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau dėl tokio nukrypimo nepateikė jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų motyvų ar įrodymų. Suinteresuoti asmenys nenurodė priežasčių, dėl ko turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo dalintino sutuoktinių turto lygių dalių, savo praÅ¡ymÄ motyvavo pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . Teismas pažymėjo, jog skolininko ir jo sutuoktinės pareiga iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus iÅ¡ieÅ¡kojimo procese.

Suinteresuotų asmenų elgesys nagrinėjant bylÄ buvo pasyvus, į teismo posėdį jie neatvyko, todėl teismas sprendė, kad turtas dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu. Teismas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintino ir nustatė, kad skolininkui R. B. priklauso ½ dalys turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių R. B. ir J. B. nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, taip pat sprendė, kad naudojimosi turtu tvarkos nustatymas gali bÅ«ti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis, todėl Å¡ios tvarkos nenustatinėjo.

Taip pat teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,13 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), R. B. buvo įgytas 2006-07-19 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl yra jo asmeninė nuosavybė ir į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukiamas, sprendė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl skolininkui priklausančio žemės sklypo pripažinimo jo asmenine nuosavybe yra perteklinis, nėra Å¡ios bylos dalykas, todėl Å¡io pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo netenkino. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R.

B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį dalyje, kurioje R. B. priskirta ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m., ir ½ dalis pajamų iÅ¡ J. B. individualios įmonės „J. B. personalinė įmonė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 133 str. reikalavimų, apie 2014-09-03 nutartimi paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka R.

B. nepranešė, nors teismo nutarties 3 psl. teismas teigia, kad apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai. Dėl tos priežasties R. B. negalėjo realizuoti savo teisės (CPK 42 str.), kad apgintų savo teisėtus interesus. Pažymi, jog R. B. dukra E. B. yra nepilnametė, sūnus J. B., nors ir pilnametis (22 metai), bet yra VU 3 kurso studentas ir jie abu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su R. B. ir J. B., bei yra išlaikytiniai. R. B. nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir turėjo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kad butų apsaugoti E. B. ir J.

B. interesai – teisės į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, kurios bÅ«tinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡iuo metu R. B. nedirba, negauna jokių pajamų. Sutuoktinė J. B. viena iÅ¡laiko du vaikus iÅ¡ „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų, todėl priskirti R. B. ½ dalį gaunamų pajamų iÅ¡ „J. B. personalinė įmonė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bÅ«tų neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga, nes tai pažeidžia E. B. ir J.

B. interesus.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo J. B. pareiÅ¡kė, kad R. B. atskirajame skunde nurodyti argumentai yra pagristi LR CK normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Nurodė, kad sutinkamai su CPK 309 str. ir 338 str. J. B. prisideda prie R. B. paduoto atskirojo skundo.PareiÅ¡kėjai A. Å . ir V. Å . atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad jokio CPK 133 str. pažeidimo dėl nepraneÅ¡imo apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ civilinėje byloje Nr. 2-15380-101/2014 teismas nepadarė ir nei viena iÅ¡ apelianto teisių, nurodytų CPK 42 str. nebuvo pažeista.

Apelianto teiginys apie nepraneÅ¡imÄ yra neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių ir yra siekis iÅ¡galvoti bet kokiÄ nerealiÄ priežastį bandant nuginčyti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo nutartį. Pažymi, jog aplinkybės, kad R. B. sugebėjo sumokėti 11 084 Lt žyminį mokestį kasacinės instancijos teismui, samdėsi profesionalius teisininkus kasaciniam skundui suraÅ¡yti, be to, buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose beveik keturis metus, atitinkamai už tokias paslaugas apmokėdamas, sugeba kartu su sutuoktine J.

B. iÅ¡laikyti daug brangių nekilnojamųjų daiktų, t. y. 0,0308 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto – 383,36 kv.m ir pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 0,1462 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 88,01 kv.m; pastatÄ â€“ Å«kinį, pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 0,66 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nerodo B.

Å¡eimos blogos turtinės bÅ«klės ar pažeistų visų Å¡eimos iÅ¡laikytinių interesų, dėl ko bÅ«tų teismui reikėję nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, aukojant kreditorių reikalavimus. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, jog antstolė I. K. vykdo Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2231-585/2012 dėl 1 355 347,32 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko R. B. kreditorių A. Å . ir V. Å . naudai. Antstolė pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojams kreiptis į teismÄ CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

PareiÅ¡kėjai 2014-03-06 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutartimi pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Suinteresuotas asmuo R. B., nesutikdamas su minėta 2014-09-03 nutartimi dalyje, kurioje R. B. priskirta ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 383,36 kv.m., ir ½ dalis pajamų iÅ¡ J. B. individualios įmonės „J.

B. personalinė įmonė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pateikė atskirÄ jį skundÄ .Atskirajame skunde apeliantas R. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 133 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų, apie 2014-09-03 nutartimi paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka R. B. nepranešė, nors teismo nutarties 3 psl. teismas teigia, kad apie posėdį jam buvo praneÅ¡ta tinkamai. Apelianto nuomone, dėl Å¡ios priežasties R. B. negalėjo realizuoti savo teisės (CPK 42 str.), kad apgintų savo teisėtus interesus.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka.Pažymėtina, jog CPK 133 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais praneÅ¡ama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikÄ ir vietÄ . Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo Å¡aukimÄ , apie kitus teismo posėdžius praneÅ¡ama praneÅ¡imais (CPK 133 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡aukimas ar praneÅ¡imas turi bÅ«ti įteiktas Å¡io Kodekso 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismÄ ir pasirengti bylai.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjų A. Å . ir V. Å . pareiÅ¡kimas dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo buvo iÅ¡nagrinėtas žodinio proceso tvarka 2014-08-20 posėdyje. Teismas, Å¡iame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ , nutarė sprendimo paskelbimÄ atidėti iki 2014-09-03, 16.30 val. (b. l. 141). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esanti Å¡aukimo įteikimo pažyma patvirtina, jog apie 2014-08-20 vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjų A.

Å . ir V. Å . pareiÅ¡kimas dėl skolininko R. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. B., nustatymo, vietÄ ir laikÄ apeliantui (suinteresuotam asmeniui) R. B. buvo praneÅ¡ta tinkamai, t. y. Å¡aukimas į 2014-08-20 vykusį teismo posėdį įteiktas pasiraÅ¡ytinai pačiam R. B. 2014-07-08 (b. l. 133), tačiau jis Å¡iame posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežasčių teismui nenurodė. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantui apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai, Å¡aukimas į posėdį jam buvo įteiktas likus daugiau nei mėnesiui iki numatytos teismo posėdžio datos, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neturėjo galimybės realizuoti savo teisių, numatytų CPK 42 str. 1 d.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas jokių CPK 133 straipsnio pažeidimų nepadarė.Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad R. B. dukra E. B. yra nepilnametė, sūnus J. B., nors ir pilnametis (22 metai), bet yra VU 3 kurso studentas ir jie abu gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. ir J. B., bei yra išlaikytiniai. Apelianto nuomone, teismas privalėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir turėjo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kad butų apsaugoti E. B. ir J.

B. interesai ir teisės į tinkamas gyvenimo sÄ lygas, kurios bÅ«tinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka.Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu bÅ«du (CK 3.87 str. 2 d.).

BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.117 str. 1 d. nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip aplinkybę, sudarančiÄ pagrindÄ teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodo tai, kad sutuoktiniai turi nepilnametę dukrÄ ir pilnametį sÅ«nų, kuris yra VU 3 kurso studentas, taip pat tai, kad vaikai yra iÅ¡laikytiniai, juos iÅ¡laiko viena J.

B., nes apeliantas R. B. yra bedarbis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien Å¡ių apelianto nurodomų deklaratyvių aplinkybių nepakanka, jog bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukrypimas nuo lygių dalių principo Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas. Pažymėtina, jog vaikų iÅ¡laikymas, vaiko teisės į bÅ«stÄ bei jo vystymuisi bÅ«tinų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas yra, visų pirma, abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien ta aplinkybė, kad sutuoktiniai turi vaikų, kuriuos iÅ¡laiko, ir kuriuos bÅ«tina aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, dar nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Juo labiau, kad abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl pajėgÅ«s iÅ¡laikyti savo vaikus bei aprÅ«pinti juos gyvenamuoju bÅ«stu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto vaikų interesų bei vieÅ¡ojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį.Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Å¡iuo metu R.

B. nedirba, negauna jokių pajamų, o jo sutuoktinė J. B. viena iÅ¡laiko du vaikus iÅ¡ „J. B. personalinė įmonė“ gaunamų pajamų, todėl priskirti R. B. ½ dalį gaunamų pajamų iÅ¡ „J. B. personalinė įmonė“ bÅ«tų neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga, nes tai pažeidžia E. B. ir J. B. interesus. Å ie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.Pažymėtina, jog CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pajamų, gaunamų iÅ¡ „J. B. personalinės įmonė“. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nelaikyti Å¡ių pajamų bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir nenustatyti skolininko dalies Å¡iose pajamose. Vien tai, kad apeliantas R. B. yra bedarbis, o jo sutuoktinė J. B. viena iÅ¡laiko du vaikus iÅ¡ „J. B. personalinė įmonė“ gaunamų pajamų, nėra ir negali bÅ«ti pagrindu Å¡ių pajamų nepripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei nenustatyti Å¡iose pajamose skolininko R.

B. dalies. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, bÅ«damas darbingas, sveikas asmuo, neveikia atitinkamai, kad susirastų darbÄ ir pagerintų savo finansinę padėtį, bei galėtų prisidėti prie savo vaikų iÅ¡laikymo (byloje nėra tai paneigiančių duomenų). Tokiu bÅ«du apeliantas iÅ¡ dalies pats savo neveikimu yra kaltas dėl susidariusios situacijos, todėl jo bedarbystė negali pateisinti ir bÅ«ti pagrindas nenustatyti skolininko, t. y. apelianto R. B., dalies iÅ¡ jo sutuoktinės darbinės veiklos gaunamose pajamose.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-09-03 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                              Vidas Stankevičius