2021-08-19 Nr. AB-16109-4-52-3-00398-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3805-502/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00398-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui S. I., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjams M. S. ir N. M. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. I. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. I. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta:

2.1. 2021 m. birželio 11 d. apie 7.50 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pėsčiomis, neteisėtai atėjo 32 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatantys asmenys, tarp kurių buvo S. I. Užsienietis prieš tai prisistatė S. N., o asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjo. Aiškinantis užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad apklausos metu jis keitė savo asmens duomenis ir prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečių S. I.

2.2. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. birželio 30 d. nuomonėje nurodyta, jog užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas skubos tvarka. Remiantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija, jis iš Turkijos vyko su kitais asmenimis, vykimo maršruto nežino, nežinojo, jog atvyko į Lietuvos Respubliką, taip pat nenurodė, koks jo kelionės tikslas.

2.3. Atsižvelgus į tai, kad S. I. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, tikėtina, kad, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

2.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Užsieniečių registracijos centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi nėra nei tokio poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Tuo atveju, jei užsieniečio atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir yra didelė tikimybė, kad jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir sulaikė užsienietį iki 2021 m. spalio 5 d.

4. Teismas nustatė, kad S. I. 2021 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo apklausos metu pakeitė savo asmens duomenis, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

5. Teismas pažymėjo, kad S. I. neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, kad S. I. atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Be to, kaip minėta Teikime, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Todėl tuo atveju, jeigu S. I. atžvilgiu bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir atsižvelgus į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo. Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės S. I. atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą – pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas apelianto atžvilgiu netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės dėl to, kad jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau šie teismo motyvai nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kuomet negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

7.2. Apeliantas savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, nėra padaręs ar davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos, nebuvo bandęs išvykti. Teismas, teigdamas, kad užsienietis siekia išvengti išsiuntimo, nesivadovavo jokia objektyvia informacija ar įrodymais, o rėmėsi tik prielaida, todėl sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Apelianto veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.

7.3. Užsieniečių registracijos centre yra sudarytos pakankamos sąlygos apsaugoti ir apgyvendinti apeliantą, todėl tai nėra pagrindas neskirti jam alternatyvios sulaikymui priemonės ir griežčiausiu būdu – sulaikant apriboti jo judėjimo laisvę. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jo laisvės.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Apeliantas, atvykęs į Lietuvos Respubliką pristatė (duomenys neskelbtini) S. N., vėliau per pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą pasivadino S. I., o ankstesnes apklausos metu pasivadino S. N., jo asmens bylos dokumentuose jis pasirašydavo ir kaip S. N., S. M. ar S. N. I. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento bei nenuoseklus savo anketinių duomenų pateikimas negali vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybės reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte.

9.2. Apeliantas negalėjo pagrįsi kaip atvyko iš Turkijos į Lietuvos Respubliką ir nenurodė, kad jo kelionės tikslas buvo Lietuvos Respublika, todėl yra rizika, kad jis gali bėgti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.

9.3. Apelianto asmens tapatybė nenustatyta. Iki šiol sprendžiamas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Sulaikytiems užsieniečiams visada yra suteikiamas tinkamas medicininis gydymas, įskaitant ir psichologo konsultacijas. Visą sulaikymo laikotarpį yra vykdomas periodinis sulaikytųjų fizinės ir psichinės savijautos vertinimas. Be to, sulaikytiems prieglobsčio prašytojams yra sudaryta galimybė reguliariai susisiekti su giminaičiais. Vykdant kasdienę rekreacinę veiklą, sudarytos galimybės atlikti fizinę mankštą lauke. Taip pat jiems suteikti būtiniausi daiktai: lovos, klimatą atitinkanti patalynė, prausimosi priemonės, svarbiausi tualeto reikmenys. Jie turi teisę dėvėti savo drabužius, privačiai naudotis dušais ir tualetais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. I. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Teismas nurodė, kad užsienietis nepateikė tapatybę patvirtinančių dokumentų, jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jo atžvilgiu Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje bei dar nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai ji yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

14. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

15. Nagrinėjamu atveju nepagrįstais laikytini užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad jo prieglobsčio prašymo motyvai yra išaiškinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną atvejį individualiai, gali atlikti daugiau nei vieną apklausą priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr., pvz., 2021 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-575/2021).

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas. Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, kadangi galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio procedūroje nėra priimtas. Be to, užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su kitų migrantų grupe buvo sulaikytas pareigūnų. Jis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Jis abstrakčiai pasakojo apie savo kelionę iš kilmės valstybės, nenurodė jokių detalių, keitė pasakojimą dėl pačios transporto priemonės, konkrečios valstybės, kaip savo tikslo, nenurodė. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas manyti, jog užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe ir tokiu atveju Migracijos departamentas neturės galimybės atlikti jo apklausos bei tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

17. Užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

18. Apeliantas teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jos apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nes yra pagrindo manyti, kad jis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga.

19. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, vertino ir Užsieniečių registracijos centro, ir užsienietės argumentus, tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas ir jomis tinkamai vadovavosi. Užsieniečio apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reiktų vertinti kitaip, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o S. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio S. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė