Legislator Case Law & Legislation
0e353f37-4e56-48dd-850a-58e97ccf2ed1 AI generated

0e353f37-4e56-48dd-850a-58e97ccf2ed1 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Case Number 0e353f37-4e56-48dd-850a-58e97ccf2ed1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-144-784/2012Proceso Nr. 4-01-3-02852-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 79.1(S)VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant V. J., dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje G. V., Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, G.

Legislator headnote

AI generated

0e353f37-4e56-48dd-850a-58e97ccf2ed1 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas: Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nevykdė viešųjų pirkimų techniniams (darbo) projektams įsigyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , atskirų objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir turi atitikti varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Å ių pirkimų atveju perkančioji organizacija neturėjo svarbių priežasčių sujungti 8 atskirus pirkimo objektus, parengtus pagal atskirus savarankiÅ¡kus techninius (darbo) projektus, kai bet kuris objektas nėra kito objekto tęsinys, o kiekvienas objektas savarankiÅ¡kai atlieka ekonominę ir techninę funkcijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Skundo nagrinėjimo administracinė byla Nr. II-144-784/2012Proceso Nr. 4-01-3-02852-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 79.1(S)VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant V. J., dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje G. V., Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, G.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. Ozo g. 11-13, Vilniuje, skundÄ , n u s t a t ė : Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja S. V. 2012 m. birželio 1 d. priėmė nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/60-60, kuriuo G. V. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1713 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 700 Lt baudÄ .Nutarime konstatuota, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638, buveinės adresas J.

Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109, Vilnius) (toliau – ir Perkančioji organizacija, Kelių direkcija) 2010-2011 metais organizuojant ir vykdant mažos vertės viešuosius pirkimus „Apsauginių atitvarų įrengimo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys“ (8 viešieji pirkimai) (toliau-Pirkimai) buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 9 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos, neužtikrintas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas ir Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d.

įsakymu Nr. 1S-26 (Žin., 2003, Nr. 22-949; 2006, Nr. 12-454; 2008, Nr. 103-3961) (toliau – Metodika), 23 ir 24 punktų nuostatos (2011-12-16 viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-15).Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija), kurios nare buvo G. V., 2011-03-16 vykdė:„Apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius Panevėžys ruože nuo 20,848 iki 24,020 km skiriamosios juostos dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo (2011-03-16 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-64);„Apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 25,660 iki 28,836 km skiriamosios juostos dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-03-16 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-63);„Apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 58,372 iki 61,500 km skiriamosios juostos dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-03-16 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-62); 2011-04-29 vykdė:„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 16,300 iki 25,192 km dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-04-29 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-113);„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 46,220 iki 49,396 km dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-04-29 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA 114);„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 61,488 iki 64,480 km dešinėje pusėje dėl neleistinų pervažų apribojimo“ (2011-04-29 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-115);2011-06-10 vykdė:„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose nuo 24,008 iki 24,892 km, nuo 35,468 iki 36,576 km, nuo 38,812 iki 39,916 km“ (2011-06-10 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-138);„Apsauginių atitvarų įrengimas skiriamojoje juostoje dėl neleistinų pervažų apribojimo valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose nuo 11,07 iki 11,91 km, nuo 15,498 iki 16,194 km, nuo 19,566 iki 20,642 km“ (2011-06-10 Komisijos posėdžio protokolas Nr. MVA-139).Nutarime nurodoma, kad visų 8 Pirkimų objektai yra identiški.

Kiekvieno magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo (maždaug po 3 km) darbams buvo parengti atskiri projektai. Minėtų viešųjų pirkimų metu sudarytos vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartys, kurių vertės apie 570 000-600 000 Lt su PVM (artimos 500 000 Lt be PVM, maksimaliai ribai, iki kurios darbų vieÅ¡asis pirkimas laikomas mažos vertės). IÅ¡ viso: 4 537 354,9 Lt su PVM.Nutarime konstatuota, kad Komisija, kurios nare buvo G. V., suskaidžiusi to paties objekto atliekamus darbus į atskirus vieÅ¡uosius pirkimus, pažeidė Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų bÅ«ti iÅ¡vengta Å¡io įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos“, 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintÄ pirkimo vertės apskaičiavimo metodikÄ â€œ ir neužtikrino Metodikos 2 punktų nuostatų („darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma) ir Metodikos 24 punkto nuostatų (objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas.

Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimu įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimÄ skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo iÅ¡vengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžineriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panaÅ¡us, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti Å¡ių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes.

Jeigu projekto pagal įstatymÄ rengti nereikia, objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keliems metams numatytas finansavimas) laikymosi. Komisija, kurios nare buvo G. V., neužtikrino Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtino skaidrumo principo laikymosi, nes vieÅ¡ai nepaskelbė apie vieÅ¡uosius pirkimus ir nesudarė galimybės visiems norintiems tiekėjams dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose ir pateikti pasiÅ«lymus.

Skunde G. V. praÅ¡o Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. gegužės 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 1P-60 ir 2012 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. 2P/60-60 panaikinti ir bylÄ nutraukti.Skunde G. V. nurodo, kad ji nepažeidė Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes Viešųjų pirkimų komisija vykdė 8 apsauginių atitvarų įrengimo pirkimus pagal valstybės įmonės „Automagistralė“ parengtus 8 savarankiÅ¡kus techninius (darbo) projektus. Å ie techniniai projektai parengti valstybinės reikÅ¡mės magistralinį keliÄ A2 Vilnius-Panevėžys patikėjimo teise valdančios ir naudojančios įmonės „Automagistralė“ iniciatyva.

Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nevykdė viešųjų pirkimų techniniams (darbo) projektams įsigyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , atskirų objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis ir turi atitikti varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus. Å ių pirkimų atveju perkančioji organizacija neturėjo svarbių priežasčių sujungti 8 atskirus pirkimo objektus, parengtus pagal atskirus savarankiÅ¡kus techninius (darbo) projektus, kai bet kuris objektas nėra kito objekto tęsinys, o kiekvienas objektas savarankiÅ¡kai atlieka ekonominę ir techninę funkcijÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Valstybės kontrolė (2009 m. gruodžio 23 d. ataskaita Nr. VA-P2-20-11-26).Skunde pažymima, kad G. V. nepažeidė ir įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes pirkimų vertės buvo apskaičiuotos vadovaujantis Numatomo vieÅ¡ojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 29 punktu, kuriame nustatyta, kad „skirtingose vietose, tuo pat metu ir pagal savarankiÅ¡kus projektus vykdomi darbai gali bÅ«ti savarankiÅ¡kais objektais, pavyzdžiui, tiesiant ilgÄ kelio atkarpÄ , taisant kelius skirtingose vietose, jeigu jie gali savarankiÅ¡kai atlikti ekonominę ar techninę funkcijÄ .

Tokiu atveju kiekvieno savarankiÅ¡ko projekto vertė ir yra pirkimo vertė“.Skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nepažeisti ir Numatomo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 23 bei 24 punktų reikalavimai bei užtikrintas Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas. Metodikos 24 punkte nurodoma, kad objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais (inžinerinių tinklų sÄ voka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje). Tačiau apsauginiai kelio atitvarai yra ne statinys su inžineriniais tinklais, o tik statinyje esanti techninė eismo reguliavimo priemonė (sutinkamai su Kelių įstatymo 2 straipsnio 17 dalies nuostatomis).

Todėl pirkimų verčių apskaičiavimas netaikant Metodikos 24 punkto ir taikant Metodikos 29 punktÄ yra teisingas. Pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Metodikos 29 punkto nuostatomis ir nesumuojant jų vertės, todėl pirkimai buvo mažos vertės. Kadangi perkančioji organizacija žinojo tiekėjus, kurie vykdo su pirkimo objektu susijusiÄ veiklÄ , apie pirkimÄ nebuvo skelbiama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Ä®statymo 92 straipsnio 4 dalies ir Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos supaprastintųjų viešųjų pirkimų 47.4 punkto reikalavimais.

Todėl apeliantės nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vykdant pirkimus buvo neužtikrintas Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas.G. V. nuomone, ji negalėjo bÅ«ti nubausta pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galiojusi Å¡io straipsnio redakcija nenumatė administracinės atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymÄ Ä¯gyvendinamųjų teisės aktų pažeidimÄ . Administracinėn atsakomybėn ji negalėjo bÅ«ti taikoma ir dėl skundžiamo nutarimo priėmimo metu suėjusios ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytos patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties bei dėl to, kad ji, kaip Komisijos narė, nebuvo atsakinga už pirkimo bÅ«do parinkimÄ ir neturėjo teisės jo skaidyti (ar neskaidyti) į atskiras dalis arba sujungti.

G. V. niekada nebalsavo ir nepriėmė sprendimo dėl pirkimų skaidymo į atskiras dalis bei neparinko pirkimo bÅ«do. Atsiliepimu Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius praÅ¡o G. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti 2012 m. birželio 1 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/60-60 nepakeistÄ .Skundas netenkintinas.Teismo posėdyje asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, G. V. palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį ji negalėjo bÅ«ti patraukta ir dėl to, kad asmeniÅ¡kai neturėjo galimybių įtakoti vieÅ¡ojo pirkimo tvarkos, šį pirkimÄ iniciavo ir projektus parengė kita įmonė („Automagistralė“), kiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos darbuotojai (Perspektyvinio planavimo skyriaus tarnautojai, kiti darbuotojai), o Perkančioje organizacijoje sudaryta viešųjų pirkimų komisija Å¡iuo atveju atliko iÅ¡ esmės tik technines funkcijas, susijusias su pirkimu.

Vis dėlto, nei Å¡ie, nei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai neteikia pagrindo skundžiamÄ 2012 m. birželio 1 d. nutarimÄ panaikinti ar pakeisti. Byloje surinktais įrodymais (2011 m. gruodžio 16 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-15, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbams pirkti posėdžio protokolais, pačios G. V. paaiÅ¡kinimais) nustatyta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos, tai yra, Perkančioji organizacija, 2011 m. kovo 16 d., 2011 m. balandžio 29 d., 2011 m. birželio 10 d. vykdė iÅ¡ viso 8 vieÅ¡uosius pirkimus, kurių objektas – apsauginių atitvarų įrengimas valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose.

Bendra Å¡ių viešųjų pirkimų vertė įskaitant PVM – 4 537 354,9 Lt. Perkančioje organizacijoje veikė Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, kurios nare buvo ir asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – G. V.. IÅ¡ minėtos komisijos posėdžių protokolų matyti, kad visais be iÅ¡imties atvejais (tai yra, visais 8 atvejais) G. V. balsavo už sutarčių su tiekėjais sudarymÄ (protokoluose nurodyta, kad sprendimai priimti vienbalsiai, G.

V. visais atvejais protokoluose pasirašė). VisiÅ¡kai nepagrįsti G. V. teismo posėdyje iÅ¡dėstyti argumentai, kad Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija ar atskiri jos nariai negalėjo įtakoti vieÅ¡ojo pirkimo. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti VieÅ¡ojo pirkimo komisijÄ , nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

IÅ¡ byloje esančio Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-32 matyti, kad Perkančioje organizacijoje buvo sudarytos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos, įskaitant viešųjų pirkimų komisijÄ darbams pirkti, kurios nare paskirta G. V.. IÅ¡ to paties įsakymo 2 punkto matyti, kad nuolatinių viešųjų pirkimų komisijų nariams suteikti įgaliojimai vykdyti Kelių direkcijos vieÅ¡uosius pirkimus pagal raÅ¡tiÅ¡kas užduotis ir viešųjų pirkimų dokumentus, veikti pagal suteiktus įgaliojimus, savo veikloje vadovautis galiojančiais teisės aktais ir kt.

Be to, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Kelių direkcijos viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamentas, kuriame iÅ¡vardytas nebaigtinis Komisijų funkcijų sÄ raÅ¡as, 8.15 punkte nurodoma, kad Komisijos atlieka kitus galimus veiksmus, susijusius su pirkimo procedÅ«romis, neprieÅ¡taraujančius Viešųjų pirkimų įstatymui ir kitiems vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams.

Šių teisės aktų analizė niekaip neleidžia teigti, kad Kelių direkcijoje sudarytos nuolatinės viešųjų pirkimo komisijos atlikdavo tik techninio pobūdžio veiksmus, neturėdamos teisės spręsti dėl sutarčių su tiekėjais sudarymo pagal jau parengtus projektus. Priešingu atveju Kelių direkcijoje sudarytos nuolatinės Viešųjų pirkimų komisijos būtų tik fikcija, kas nesiderina nei su Viešųjų pirkimų įstatymu, nei apskritai su pagrindiniais valstybės tarnybos veiklos principais – skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt.

Todėl teismas laiko, kad G. V. turėjo įgaliojimus ir galimybę nebalsuoti už neteisėtÄ sprendimÄ , byloje nėra duomenų apie tai, kad balsuojant Komisijos posėdžiuose jos valia buvo suvaržyta kitų asmenų. Taigi Å¡ių įrodymų visuma leidžia spręsti, kad G. V. yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas (už Å¡iame straipsnyje nurodytÄ pažeidimÄ atsako tik specialieji subjektai, vienas tokių subjektų – vieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimÄ ).Skundo argumentai dėl to, kad nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti vykdomas vienas pirkimas, taip pat nepagrįsti, Visų pirma, skunde pasirinktas neteisingas argumentavimo metodas.

IÅ¡ skundo teiginių galima daryti prielaidÄ , kad Å¡iuo atveju nebuvo reikalo aÅ¡tuonis atskirus pirkimo objektus sujungti į vienÄ . Tačiau pažeidimo esmė yra kita – bÅ«tent, kad vienas pirkimas (kurio objektas identiÅ¡kas) buvo iÅ¡skaidytas į aÅ¡tuonis savarankiÅ¡kus vieÅ¡uosius pirkimus. Kiekvieno vieÅ¡ojo pirkimo ir visų aÅ¡tuonių viešųjų pirkimų kaina rodo, kad tokiu bÅ«du iÅ¡vengta vieÅ¡o skelbimo apie vieÅ¡uosius pirkimus. Å ios iÅ¡vados negali paneigti ir tai, kad kiekvienu atveju buvo sudarytos skirtingos projektavimo sÄ lygos.

Perkančiosios organizacijos nuolatinių viešųjų komisijų nariai nėra saistomi iÅ¡ankstinių viešųjų pirkimų sÄ lygų. Todėl nutarime teisingai konstatuota, kad G. V. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.Å ioje byloje skundžiamas nutarimas priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminų. Kadangi Kelių direkcijoje padaryti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai paaiÅ¡kėjo atlikto patikrinimo metu, suraÅ¡ius 2011 m. gruodžio 16 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitÄ Nr. 2S-15, bÅ«tent nuo Å¡ios dienos ir skaičiuojami patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai.

Todėl skundžiamo nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2012 m. birželio 1 d., Å¡eÅ¡ių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai nebuvo suėję. Teismas pažymi, kad tam tikras skundžiamo nutarimo trÅ«kumas yra tai, kad jame nenurodoma ATPK 1713 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri buvo pritaikyta G. V.. Kadangi Å¡iuo metu galiojanti ATPK 1713 straipsnio 1 dalies dispozicija yra Å¡iek tiek platesnė, nei pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 1713 straipsnio 1 dalis, G. V. taikytina pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija.

Tačiau Å¡is skundžiamo nutarimo trÅ«kumas yra formalus ir nepažeidžiantis G. V. teisės į gynybÄ , kadangi jai taikytina ATPK 1713 straipsnio 1 dalies redakcija numatė atsakomybę už „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«do parinkimo tvarkos pažeidimÄ â€œ. BÅ«tent tokie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir buvo nustatyti Å¡iuo konkrečiu atveju. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. birželio 1 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/60-60 yra teisėtas ir pagrįstas.

Paskirta G. V. nuobauda savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos S. V. 2012 m. birželio 1 d. nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/60-60 palikti nepakeistÄ .G. V. skundo netenkinti.Nutartis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .  Teisėjas                                                                                                       Gediminas Viederis