2017-03-22 Nr. AB-6542-3-62-3-00079-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-282-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00079-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. D., L. N., J. K. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. D., L. N., J. K. ir R. J. skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro notarei E. J. dėl sprendimų ir dovanojimo sutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų M. D., L. N., J. K. ir R. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma teismo panaikinti: 1) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. T-153 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 2S-226 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“ 1.4 punktą; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 2S-227 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. P.“ 1.4 punktą; 4) 2012 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, jog apie skundžiamuosius aktus sužinojo iš civilinės bylos Nr. 2-97-292/2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį. 2012 m. ginčo teritorijoje atvykę geodezijos specialistai pradėjo daryti kadastrinius vietovės matavimus ir paaiškino, jog tai fizinio asmens žemė, žemė laisva, todėl yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. 2016 m. kovo mėnesio pirmomis dienomis iš Alytaus rajono apylinkės teismo gavo V. P. ieškinį. Sužinoję apie skundžiamuosius aktus kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl jų panaikinimo, tačiau teismas 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2017 m. sausio 2 d. nutartimis atsisakė priimti skundus. Skundžiami aktai pareiškėjams nebuvo paskelbti ir nebuvo įteikti, todėl mano, jog terminas skundui paduoti yra atnaujintinas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas nutarė žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai M. D.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatyta, jog šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai dėl skundžiamųjų aktų pirmą kartą į Alytaus rajono apylinkės teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 17 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Alytaus rajono apylinkės teismas, civilinė byla Nr. 2-5639-292/2016), kuris 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, jog dėl minėtų aktų apskundimo pareiškėjai turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl skundžiamųjų aktų panaikinimo, tačiau teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi skundo dalį dėl skundžiamųjų aktų panaikinimo atsisakė priimti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Alytaus rajono apylinkės teismas, civilinė byla Nr. 2-327-292/2017). Kauno apygardos administraciniam teismui skundą pareiškėjai pateikė 2017 m. sausio 17 d. (išsiųsta paštu 2017 m. sausio 16 d.).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, jog apie skundžiamuosius aktus sužinojo iš civilinės bylos pagal V. P. ieškinį. Taip pat nurodė, jog V. P. ieškinį gavo 2016 m. kovo pirmomis dienomis. Po to kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei teikė ieškinius Alytaus rajono apylinkės teismui. Nors pareiškėjai skunde nenurodo, kada jie tiksliai sužinojo apie skundžiamuosius aktus, tačiau iš prie skundo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai su skundžiamaisiais aktais susipažino gavę V.

P. ieškinį (t. y. 2016 m. kovo mėnesio pirmomis dienomis), kuriame aiškiai nurodyti skundžiamieji aktai, jų priėmimo data, turinys. Todėl darytina išvada, jog tuo metu jau buvo žinoma apie skundžiamuosius aktus ir galbūt jų pažeistas teises, todėl skundas teismui dėl minėtų aktų panaikinimo galėjo būti paduotas 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje, pareiškėjai dėl pažeistų teisių kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 17 d., t. y. žymiai praleidę terminą ginčyti skundžiamus aktus. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų, kokie veiksmai buvo atliekami nuo 2016 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2016 m. lapkričio 17 d., kadangi pareiškėjai jau tuomet turėjo visas galimybes kreiptis į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais patys sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.). Tokiu būdu pareiškėjai privalėjo būti rūpestingi ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą laiku. Tai, kad pareiškėjai neveikė rūpestingai, o tai lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys.

Pareiškėjų veiksmai yra jų valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, šios aplinkybės objektyviai netrukdė jiems laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 30 str. 3 d.). Netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjų skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjai M. D., L. N., J. K. ir R. J. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir skundžiama nutartimi išspręstą klausimą perduoti nagrinėti ir spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. 2016 m. kovo 23 d. sprendimais buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje. Tarnybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimai buvo pakeisti 2016 m. gegužės 13 d. sprendimais pakeičiant juos atstovaujantį advokatą į kitą – V. T. L. N. antrinė teisinė pagalba suteikta tik 2016 m. liepos 4 d. Pareiškėja R. J. į bylą įtraukta 2016 m. gruodžio 12 d. iš bylos pasitraukus jos sutuoktiniui A. R. J. Apie skundžiamus aktus L. N. sužinojo 2016 m. gegužės 19 d., o R. J. – 2016 m. gruodžio 14 d.

2. Tarnybos Kauno skyrius 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo konkrečioje civilinėje byloje. Antrinės teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjant skundą Kauno apygardos administraciniame teisme neprašė, nes jos suteikimas užtrunka. Pareiškėjų atstovas byloje dirbo ir stengėsi. Be to, susipažinimo su nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių atkūrimo bylomis aplinkybės buvo nesklandžios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, t. y. dėl to, kad pareiškėjai skundą padavė praleidę skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas.

Pareiškėjai iš esmės neginčija aplinkybės, kad jie į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo kreipėsi praleidę skundo padavimo terminą (ABTĮ 29 str. 1 d.), tačiau teigia, jog tai padarė dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjai prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau teismas pareiškėjų nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes, su kuriomis jie sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjai apie ginčijamus aktus sužinojo nagrinėjant civilinę bylą Alytaus rajono apylinkės teisme, t. y. gavę V. P. ieškinį (t. y. 2016 m. kovo mėnesio pirmomis dienomis), kuriame aiškiai nurodyti skundžiamieji aktai, jų priėmimo data, turinys. Pareiškėjai šios aplinkybės neginčija, nurodydami, kad V. P. ieškinį su šia informacija gavo 2016 m. kovo 1 d. ir 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjų nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jų valios, todėl vertintinos kaip subjektyvios bei nesudarančios pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nors pareiškėjai, siekdami tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, procesiniai dokumentai teismui dėl skundžiamų aktų panaikinimo pirmą kartą buvo parengti ir pateikti Alytaus rajono apylinkės teismui tik 2016 m. lapkričio 17 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį ir nurodė, jog dėl minėtų aktų apskundimo pareiškėjai turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Tačiau po paminėtos nutarties priėmimo pareiškėjai 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl skundžiamųjų aktų panaikinimo, o teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi ieškinio dalį dėl skundžiamųjų aktų panaikinimo atsisakė priimti.

Taigi pareiškėjai 2017 m. sausio 16 d. išsiųsdami skundą teismui tikrinamoje byloje dėl skundžiamų aktų panaikinimo operatyviai nesikreipė dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo. Kaip matyti, pareiškėjų pasirinktas elgesio modelis iš esmės buvo netinkamas realizuojant teisę į teisminę gynybą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. D., L. N., J. K. ir R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė