2024-02-14 Nr. AB-2892-3-62-3-03230-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-75-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03230-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo mažosios bendrijos „Cutroy“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui mažajai bendrijai „Cutroy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Cutroy“ (toliau – ir atsakovas, paramos gavėjas) 30 080,00 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti paramos gavėjui MB „Cutroy“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas paramos gavėją, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti paramos gavėjo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias paramos gavėjo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 30 080,00 Eur dydžio sumai.

Pareiškėjas pažymėjo, kad NMA 2023 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-435 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Susigrąžintina paramos suma (30 080,00 Eur) yra akivaizdžiai didelė, tai yra valstybės biudžeto lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės finansiniams interesams. Atsakovas kartu su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis elgėsi nesąžiningai – ne tik teikė NMA melagingą / apgaulingą informaciją, nevykdė projekto, kaip buvo numatyta paraiškoje, bet ir dirbtinai skaidė projektus, tam tikslui sukuriant susijusių asmenų tinklą ir apgaule savo naudai gavo paramą. Egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi tenkino NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 30 080,00 Eur, o tokio turto nesant arba turint nepakankamai – pinigines lėšas ir / arba turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 30 080,00 Eur sumos. Taip pat teismas uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nurodė nutartį, be kita ko, išsiųsti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui vykdyti – įregistruoti nutartį VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Teismas taip pat išaiškino atsakovui, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą bei nurodė nutartį vykdyti skubiai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika šių nuostatų taikymo ir aiškinimo aspektu bei nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 30 080,00 Eur skolos priteisimo. Teismas vertino, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, t. y. pateikė Sprendimą, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjui pritaikyta 100 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankcija, Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo, tikėtina, padaryti pažeidimai. Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma ženkli, todėl, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta didelė žala, prarasta reikšminga Europos Sąjungos paramos dalis. Teismas nusprendė taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 30 080,00 Eur sumai (ABTĮ 70 str. 3 d. 4 p.).

Teismas išaiškino, kad jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 300 eurų bauda (ABTĮ 70 str. 12 d.), nutartis vykdoma skubiai, o nutarties apskundimas nesustabdo nutarties vykdymo (ABTĮ 70 str. 7 d.).

III. Atsakovas MB „Cutroy“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 5 str. 1 d., 17 str.), todėl jo skundas ir jame suformuluotas reikalavimas negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir jo pagrindu negali būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Byloje turi būti nustatyta, kokios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, ar pareiškėjas gina viešąjį interesą.

2. Atsakovas pasinaudojo Sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė NMA skundą dėl Sprendimo, gavo patvirtinimą, kad skundas NMA gautas. Taigi NMA turi visas galimybės vykdyti ir sėkmingai vykdo savo įgaliojimus administruodama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, kaip tai numato Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 10–11 punktai. NMA taip pat privalo vadovautis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – ir Taisyklės) 22, 24 punktais. Pagal galiojančius teisės aktus NMA galėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo tik tuo atveju, jeigu dėl atsakovo priimtas Sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi NMA kreipėsi į teismą viršydama savo įgaliojimus, o tai vertintina kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu, objektyviai nesąžiningas veikimas (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes pats reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas.

3. MB „Cutroy“ dirba 2 darbuotojai, įdarbinti pagal projektą, todėl teismui priėmus nutartį ir patenkinus NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsakovas nebeturi pajamų, iš kurių galėtų mokėti algas darbuotojams. Pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir / ar apsunkinti turimą turtą, vien tik reikalavimo dydžio argumentas negali būti pakankamas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Priešingas aiškinimas pažeistų protingumo, sąžiningumo principus ir suteiktų nepagrįstą prioritetą pareiškėjui.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:

1. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA yra įgaliota tiek administruoti gautas paramos paraiškas, tiek priimti sprendimus dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo, tiek inicijuoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, taip siekiant užtikrinti ir apginti valstybės bei Europos Sąjungos finansinius interesus.

2. NMA 2023 m. gruodžio 14 d. atsakymu (reg. Nr. BR6-9417) atsisakė tenkinti atsakovo 2023 m. lapkričio 24 d. skundą (reg. Nr. BR7-454).

3. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra nepriklausomas nuo to, ar suėjo Taisyklėse įtvirtintas skolai grąžinti be palūkanų numatytas 60 kalendorinių dienų terminas (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023). LVAT formuoja aiškią praktiką – NMA ne tik galėjo, bet ir privalėjo kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, siekdama apsaugoti valstybės finansinius interesus.

4. Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, kils ateityje. Byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis, pažeidimų tyčinis pobūdis, asmenų susietumas ir t. t.) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei – pagrįsti. Tai, kad atsakovui kaip parama išmokėtos lėšos, kurios panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų (dirbtinai padalijant investicijas keletui projektų ir sukūrė teisinę struktūrą, leidusią apeiti tokį svarbų aspektą, kad paramą gautų kiek įmanoma platesnis asmenų ratas), savaime suponuoja žalą. Reikalavimo užtikrinimo priemonė esant tokiai ginčo situacijai yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

5. Reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo buvo taikytos, nes skolos suma yra didelė. Atsakovas turėjo pareigą paneigti šią prezumpciją ir įrodyti savo gerą finansinę padėtį bei pagrįsti, kad prašymo tenkinimo atveju nekyla grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau atsakovas nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, o tai sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus NMA, įvykdymo perspektyvomis. Atsakovo atskirojo skundo argumentai (negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais), suponuoja nekvestionuotiną išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Visa tai tik dar labiau padidina NMA palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl skolos (30 080,00 Eur) priteisimo iš atsakovo bei siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų taikomas atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštas 30 080,00 Eur sumai. Aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės, todėl atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.

Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė Sprendime pateikta informacija apie nesąžiningą atsakovo elgesį (paramos gavėjas kartu su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis sukūrė tarpusavyje susijusį tinklą, kurio tikslas buvo dirbtinai išskaidyti projektus ir gauti didesnę paramą nei tai leidžia teisės aktai), akivaizdžiai didele ketinama susigrąžinti paramos suma bei tikimybe, kad paramos gavėjas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra būtina, ja siekiama apsaugoti valstybės finansinius interesus.

Susipažinus su byloje esančiu NMA Sprendimu nustatyta, kad NMA konstatavo, jog paramos gavėjas, veikdamas kartu su MB „Suzie“, MB „Štrichas ir niuansas“, uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „IT akseleratorius“, M. J. bei kitais susijusiais subjektais, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. savo veiksmais siekė gauti naudos, konkrečiu atveju apeinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 metų taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti mokama išmoka (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) numatytus apribojimus dėl didžiausios 37 600,00 Eur paramos sumos, ir įgyti paramos skyrimo tikslams, numatytiems Lietuvos kaimo plėtros programos ir Įgyvendinimo taisyklėse, prieštaraujantį pranašumą. NMA paramos gavėjui, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę bei pasikartojimą, nusprendė taikyti pagrindinę sankciją, t. y. išmokėtos 30 080,00 Eur paramos susigrąžinimo ir 4 599,50 Eur paramos sumažinimo (neišmokant likusios paramos sumos) sankciją.

Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius (pagal Įgyvendinimo taisykles 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. KK-1964 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ MB „Cutroy“ patvirtinta paramos gavėja, skirta 37 600,00 Eur dydžio paramos suma), Sprendimo turinį, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl tikėtino skundo reikalavimo pagrįstumo, nes, kaip jau buvo minėta, Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo, tikėtina, padaryti pažeidimai, argumentai dėl paramos gavėjui pritaikytos 100 proc. dydžio paramos susigrąžinimo sankcijos, t. y. pareiškėjas pateikė duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Vertinant atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl Sprendimo apskundimo, NMA galimybės kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo tik tuo atveju, jeigu dėl atsakovo priimtas Sprendimas yra įsiteisėjęs, pažymėtina, jog nei aplinkybė, kad Sprendimas yra apskųstas, nei tai, kad pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo nagrinėjamu atveju 30 080,00 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023). Kadangi suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, kyla rizika, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir / ar apsunkinti turimą turtą, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tokią išvadą sustiprina atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl sunkios jo turtinės padėties (negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais), kuri tik dar labiau padidina NMA palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo mažosios bendrijos „Cutroy“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis