2019-04-03 Nr. AB-8292-3-62-3-01835-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1138-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01835-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. Alytaus PN susirgo (duomenys neskelbiami). Atsižvelgdamas į gydytojo rekomendaciją dėl dietinio maitinimo, pareiškėjas 2016 m. kovo 21 d. Alytaus PN administracijai pateikė prašymą dėl dietinio maitinimo skyrimo, tačiau dietinis maitinimas buvo skirtas tik 2016 m. kovo 28 d. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 28 d. turėjo badauti, nes jo banko sąskaita buvo užblokuota ir negalėjo įsigyti maisto. 2016 m. kovo 24 d. pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodė, kad yra priverstas badauti, tačiau Alytaus PN, atsakydami į pareiškėjo skundą, paaiškino, kad leidimus dėl dietinio maitinimo išdavinėja tik pirmadieniais. Dėl tokių atsakovo Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, orumo pažeminimą ir emocinę depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjas kreipėsi dėl hepatito C paūmėjimo ir jam buvo pasiūlyta vykti į ligoninę stacionariam gydymui, tačiau pareiškėjas atsisakė vykti. Pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2016 m. kovo 21 d., pateikė prašymą skirti dietinį maitinimą. Atsakovas paaiškino, kad dietinis maitinimas buvo skirtas ne iš karto, nes prašymą turėjo pasirašyti Alytaus PN administracijos direktorius ir tik tuomet pasirašytas prašymas yra perduodamas į valgyklą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, ir kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 32 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Alytaus PN delsimo paskirti pareiškėjui dietinį maitinimą.

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjas pateikė Alytaus PN administracijai prašymą dėl dietinio maitinimo skyrimo ir gydantis gydytojas 2016 m. kovo 22 d. vizavo pareiškėjo prašymą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašymą dėl dietinio maitinimo pateikė 2016 m. kovo 21 d., o dietinis maitinimas buvo skirtas 2016 m. kovo 28 d., teismas sprendė, kad delsimas skirti dietinį maitinimą negali būti pateisinamas atsakovo nurodomomis administracinėmis procedūromis, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus.

7. Teismas, įvertindamas nustatytų aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį, trukmę, intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasines kančias ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 32 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 8. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo prašo sprendimą peržiūrėti iš naujo ir priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pareiškėjas nesutinka su priteista 32 Eur suma ir nurodo, kad jo prašoma priteisti suma yra 5 000 Eur.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovo nuomone, pareiškėjui priteista 32 Eur neturtinė žala yra pakankama, o pareiškėjo apeliaciniame skunde prašoma priteisti 5 000 Eur suma yra neproporcinga, prasilenkianti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintais sąžiningumo ir protingumo principais. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, ir įrodyti, jog jo nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas T. M. kildino iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kai jam nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 28 d. nebuvo skiriamas dietinis maitinimas, priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 32 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo) pareiškėjui laiku nebuvo skirtas dietinis maitinimas.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui priteista per maža suma už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

17. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

18. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2016).

19. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad delsimas skirti dietinį maitinimą negali būti pateisinamas atsakovo nurodomomis administracinėmis procedūromis. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pažeidimo pobūdį, trukmę, intensyvumą, ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 32 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas prašė jam priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad laiku negavus dietinio maitinimo jam teko badauti ir todėl galėjo būti pakenkta kepenims. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė orumo pažeminimą, emocinį sukrėtimą, depresiją.

22. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 28 d. pareiškėjui nebuvo skiriamas dietinis maitinimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo argumentai, jog laiku negavus dietinio maitinimo galėjo būti pakenkta jo sveikatai, t. y. (duomenys neskelbiami), šiuo atveju yra nepagrįsti, nes byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad sveikatai padarytos žalos nėra ir agresyvaus maisto (duomenys neskelbiami) nuteistieji negauna (b. l. 10–11). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių apie pablogėjusią sveikatą nepagrindžia jokiais įrodymais.

23. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010 ir kt.) nurodoma, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (truko trumpą laikotarpį), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (32 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

25. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė