0e2fc6ba-18bf-4684-a594-ebe07056979c · Vilniaus apygardos teismas

Civiline byla Nr                                                                                                Civiline byla Nr. 2A-1464-640/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03600-2009-2Procesinio sprendimo kategorija 128.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkes ir pranešejos Rutos Veniulytes-Jankunienes,kolegijos teiseju Tatjanos Žukauskienes ir Vido Stankeviciaus,kolegijos posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo V.

B. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo, priimto civilineje byloje pagal pareiškejo V. B. pareiškima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir su tuo susijusiu terminu atnaujinimo, nusprende pareiškima atmesti.Kolegija, išnagrinejusi civiline byla,n u s t a t e: Pareiškejas V. B. pareiškimu (T 1, b.l. 74-78), praše nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad M.(M.) B., mires 1972-01-28, valde iki žemes nacionalizacijos 4,5 dešimtines žemes, (duomenys neskelbtini), M.

L. kaime (pagal dabartini administracini suskirstyma Vilniaus rajone, Pagiriu seniunijoje, M. L. kaime), kuriuos jam dovanojo tevas B. B.; atnaujinti V. B. termina Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui pateikti M. B. nuosavybes teises patvirtinanti dokumenta, t.y. teismo sprendima. Nurode, kad pareiškejo senelis M. B., mires 1972-01-28, iki nacionalizacijos turejo 4,5 dešimtines (pagal dabartini ploto matavimo vieneta - 4,9 ha) žemes, taciau tiesioginiu dokumentu, kurie irodytu mineta fakta nera išlike. Prašomas nustatyti juridine reikšme turintis faktas yra susietas su subjektines teises atsiradimu, nes pareiškejas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio nuostatomis igis subjektine teise atkurti nuosavybes teises i senelio tureta nekilnojamaji i turta (4,5 dešimtines žemes) iki nacionalizacijos.

V. B. yra D. B., gimusios 1927-05-30, sunus. D. B. yra M. B. dukra. Pareiškejo senelis M. B. nuosavybes teise valde 4,21 ha žemes. Ši fakta patvirtina išrašas iš ukiu savininku sarašo, pagal Vilniaus apskrities archyvo pažyma, kad Traku apskrities, Traku rajono valstieciu ukiu sarašu byloje, Lygainiu apylinkes, M. L. (taip pavadinimas irašytas dokumentuose) kaimo 1948 m. ukiu savininku saraše irašytas ukio savininkas B. M. B., turejes 4,21 (matavimo matas nenurodytas) žemes. Minetoje pažymoje nurodyta analogiška informacija, kad 1950 m.

žemes savininku sarašu byloje irašytas ukio savininkas B. M. B., turejes 4,21 (matavimo matas nenurodytas) žemes. M. B. mineta nekilnojamaji turta padovanojo jo tevas B. B., kuris mire 1936 m. kovo 17 d.Vilniaus rajono apylinkes teismas 2010-12-08 sprendimu (T 1, b. l. 168-175) pareiškejo pareiškima atmete. Teismas sprende, kad CPK nedraudžia žemes valdymo nuosavybes teise fakta irodineti dokumentais, surašytais po žemes nacionalizavimo. Vienok, prašomas nustatyti juridine reikšme turintis faktas gali buti irodinejamas tik pateikiant teises aktuose išvardintus dokumentus bei ivertinant šiu irodymu viseta. Teismas nurode, kad pareiškejo V.

B. pareiškimas grindžiamas tuo metu galiojusio Rusijos imperijos Civiliniu istatymu savado 399 str.1d., 967, 973 str. str., 1121, 1127 str. str. nuostatomis, kad M. B. igijo nuosavybes teises i 4,5 dešimtines žemes, kuria valde iki nacionalizacijos, dovanojimo pagrindu, t.y., kad šia žeme, kaip padermini turta, Michailui padovanojo jo tevas B. B., mires 1936 -03-17. Teismas nurode, kad pagal Rusijos imperijos Civiliniu istatymu Savado (toliau-Savado) X tomo 1 dalies 384 str., žeme buvo laikoma nekilnojamuoju turtu. Savado 699 str. nustate, jog teises turtams igyjamos ne kitaip, kaip istatymu nustatytais budais, vienas iš kuriu:

1) dovanojamieji ir nemokamieji budai, o butent: tevu turto išskyrimas vaikams, dovanojimas, testamentas. Pagal Savado 399 str. 1 p., paderminiais turtais buvo laikomi visi turtai, kurie teisetai paveldeti. Savado 967 str. nustate, kad isigytini tiek kilnojamaji, tiek nekilnojamaji turta turetojas gali laisvai savo valia dovanoti; o padermini turta dovanoti giminaiciams ar svetimiems, išskyrus artimiausius ipedinius, draudžiama. Pagal Rusu Senato sprendimus:

1. Dovanojimas yra teisinis sandoris, kuriam reikalingas abieju šaliu valiu sutikimas ir kurio objekta sudaro turto perleidimas, todel dovanojimas ir gali buti priskirtas prie tu sutarciu rušies, kuriu pildymu eina turto perleidimas, o ne asmens veiksmas;

3. Dovanojimo aktas paderminiam turtui, padarytas dovanotojo vieno sunaus naudai, negali buti kito sunaus gincijamas, jeigu jis paciame akte pritare tam dovanotojo surikiavimui, atsisakydamas dalyvauti paderminiame turte, kad savo palikimo dali gaves iš kito turto. Pagal Savado 987 str., nekilnojamuju turtu dovanojimo raštai daromi Notariniu Nuostatu taisyklemis, laikantis atskiru nustatymu, išdestytu toliau (988-992 str.). Pagal Rusu senato sprendimus:

1. Dovanojant nekilnojamaji turta reikalinga dovanojimo akta padaryti tvirtybiniu budu, ir naminis raštelis, kad ir pasirašytas dovanotojo, negali buti tokio dovanojimo irodymu. Savado 707 str. nustate, kad, turtu teisiu itvirtinimas daromas:

1) tvirtybiniais, notariniais, pareiškiamaisiais arba naminiais aktais. Pagal Rusu Senato sprendimus:

1. Tinkama tvarka padarytais aktais laikomi tokie aktai, kurie yra pareikšti notarui arba irašyti i notaru knygas;

3. Negalima pripažinti galutiniu nuosavybes teisiu nekilnojamajam turtui perleidima, jeigu nera padaryti istatymo reikalaujami aktai. Pagal Savado 708 str., aktu darymo bei liudijimo tvarka nustato Notariniai nuostatai ir žemiau išdestytos taisykles. Savado 716 str. nustate, kad nekilnojamuju turtu aktuose reikia pažymeti pavadinimai tu turtu, lygiai kaip ir jiems priklausanciu tyrlaukiu; taip jau reikia žymeti turto ypatuma, tai yra, ar jis paderminis ar isigytinis. Todel, esant aukšciau nurodytom aplinkybem, pareiškejo nurodytu pareiškime pagrindu prašomo nustatyti juridine reikšme turincio fakto pirmosios instancijos teismas nenustate, ir atmete kaip nepagristus pareiškejo atstovo nurodytus argumentus, kad paderminis turtas galejo buti dovanojamas be rašytines dovanojimo sutarties, todel pareiškejo pareiškima atmete kaip neirodyta.Pareiškejas V.

B. apeliaciniu skundu (T 2., b.l. 2 – 5), prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-12-08 sprendima Nr. 2-196-494/2010 ir nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad M. B., mires 1972-01-28, valde iki žemes nacionalizacijos 4,5 dešimtines žemes, (duomenys neskelbtini), M. L. kaime (pagal dabartini administracini suskirstyma Vilniaus rajone, Pagiriu seniunijoje, M. L. kaime), kuriuos jam dovanojo tevas B. B.. Taip pat prašo atnaujinti pareiškejui, V. B., termina Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui pateikti M.

B. nuosavybes teises patvirtinanti dokumenta, t.y. teismo sprendima bei byla nagrineti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad Rusijos imperijos civiliniu istatymu savade (988-992 str.) nera imperatyviai numatyta, kad dovanojimo raštai daromi Notariniu Nuostatu taisyklemis, laikantis atskiru nustatymu. Pažymetina, kad Rusijos imperijos civiliniu istatymu savadas nenumate, kad dovanojimas turejo buti tvirtinamas notaro, skirtingai nei pavyzdžiui atidalijimo teisinius santykius reglamentave straipsniai, pavyzdžiui „atidalijimas daromas atskiru raštu, rašomu taisyklemis išdestytomis Notariniuose Nuostatuose“.

Rusijos imperijos Civiliniu istatymu savado 1000 str. Nepriklausomai nuo to, pareiškejui nera žinoma kokia forma buvo sudarytas dovanojimo sandoris (rašytine ar žodine), o argumentus, kad M. B. igijo nekilnojamaji turta dovanojimo sandorio pagrindu buvo grindžiami tuo, kad M. B., kuris iki nacionalizacijos turejo 4,5 dešimtines (pagal dabartini ploto matavimo vieneta - 4,9 ha) žemes ne karta yra girdejes iš liudytoju, o teismo posedžio metu viena iš to paties kaimo senbuviu paliudijo, kad pareiškejo seneliui M. B. jo valdytas iki nacionalizacijos turtas jam buvo padovanotas jo tevo B.

B.. Pareiškejas nurodo, kad vadovaujantis CPK 178 str. šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o ar tam tikros aplinkybes, susijusios su pareiškimo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybiu pusiausvyros principu. Nurodo, kad teismas netinkamai ivertino pateiktu irodymu visuma, bei nepagristai nevertino T. T. liudijimo ir todel priimtas sprendimas yra naikintinas kaip neteisetas ir nepagristas. Taip pat nurodo, kad skunde pateiktu irodymu visuma ir argumentai, leidžia daryti išvada, kad labiau tiketina dovanojimo sandori buvus, nei jo nebuvus.Atsiliepimu i apeliacini skunda (T 2, b.l. 10-15) suinteresuotu asmenu Z.

B., M. B., I. G., Z. B. igaliotas atstovas advokatas R. M., prašo atmesti apeliacini skunda. Nurodo, kad 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus rajono apylinkes teismas sprendime nurode, kad ar tam tikros aplinkybes, susijusios su pareiškimo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybiu pusiausvyros principu, ivertines byloje surinktu irodymu viseta (LR CPK 185 str.). Taip pat nurodo, kad pagal Rusijos imperijos Civiliniu istatymu Savado X tomo 1 dalies 384 str., žeme buvo laikoma nekilnojamuoju turtu. Pagal Savado 987 str., nekilnojamuju turtu dovanojimo raštai daromi Notariniu Nuostatu taisyklemis, laikantis atskiru nustatymu, išdestytu toliau (988- 992 str.).

Pagal Rusu senato sprendimus:

1. Dovanojant nekilnojamaji turta reikalinga dovanojimo akta padaryti tvirtybiniu budu, ir naminis raštelis, kad ir pasirašytas dovanotojo, negali buti tokio dovanojimo irodymu. Savado 707 str. nustate, kad, turtu teisiu itvirtinimas daromas:

1) tvirtybiniais, notariniais, pareiškiamaisiais arba naminiais aktais. Pagal Rusu Senato sprendimus:

1. Tinkama tvarka padarytais aktais laikomi tokie aktai, kurie yra pareikšti notarui arba irašyti i notaru knygas;

3. Negalima pripažinti galutiniu nuosavybes teisiu nekilnojamajam turtui perleidima, jeigu nera padaryti istatymo reikalaujami aktai. Pagal Savado 708 str., aktu darymo bei liudijimo tvarka nustato Notariniai nuostatai ir žemiau išdestytos taisykles. Savado 716 str. nustate, kad nekilnojamuju turtu aktuose turi buti pažymeti pavadinimai tu turtu, lygiai kaip ir jiems priklausanciu tyrlaukiu; taip jau reikia žymeti turto ypatuma, tai yra, ar jis paderminis ar isigytinis. Atsiliepimu i apeliacini skunda (T 2, b.l. 16-19) suinteresuotas asmuo Nacionaline žemes tarnybos prie žemes ukio ministerijos Vilniaus rajono žemetvarkos skyrius, prašo atmesti apeliacini skunda kaip nepagrista ir nemotyvuota bei palikti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-12-08 sprendima nepakeista.

Nurodo, kad pateiktoje Vilniaus apskrities archyvo 2007-12-13 pažymoje Nr. (8.12.)-V5-5215, kurioje nurodyta, kad M. B. 1948 ir 1950 metais naudojo 4,21 ha žemes, taciau prie Lietuvos centrinio valstybes archyvo 1993-02-13 pažymos Nr. 94 pridetame (duomenys neskelbtini) 1923 m. žemes sklypu savininku saraše irašytas B. B., turejes 3 dešimtines žemes. Nurodo, kad apeliantas (pareiškejas) dovanojimo sutarti kaip nuosavybes teises igijimo pagrinda, kad B. B. savo sunui M. B. padovanojo nekilnojamaji turta - 4,5 dešimtines žemes, (duomenys neskelbtini), M.

L., turejo irodineti laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojanciu Rusijos imperijos Civiliniu istatymu savado 399 str. 1 d., 967, 973 str., 1121, 1127 str. nuostatomis. Nurodo, kad pagal Rusu Senato sprendimus:

1. Tinkama tvarka padarytais aktais laikomi tokie aktai, kurie yra pareikšti notarui arba irašyti i notaru knygas;

2. Negalima pripažinti galutiniu nuosavybes teisiu nekilnojamam turtui perleidima, jeigu nera padaryti istatymo reikalaujami aktai. Apeliantas (pareiškejas) neturi išlikusiu irodymu apie sudaryta dovanojimo sandori.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu patikrinimas. Kolegija absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate, todel pasisako tik del apeliacinio skundo argumentu.Pareiškejas pretenduoja LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybes teises i jo senelio M.

B. tureta žeme, (duomenys neskelbtini), M. L. kaime. Tuo tikslu praše teismine tvarka nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad M. (M.) B., mires 1972-01-28, valde iki žemes nacionalizacijos 4,5 dešimtines žemes, (duomenys neskelbtini), M. L. kaime (pagal dabartini administracini suskirstyma Vilniaus rajone, Pagiriu seniunijoje, M. L. kaime), kuriuos jam dovanojo tevas B. B.. Byloje nustatyta, kad esamu ir išlikusiu dokumentu pagrindu nepakanka duomenu del buvusio savininko M. B. turetos žemes nuosavybes teisems atkurti.

Apeliantas prašydamas nustatyti juridine reikšme turinti fakta, remiasi dovanojimo sutartimi kaip nuosavybes teises igijimo pagrindu, kad B. B. savo sunui M. B. padovanojo nekilnojamaji turta - 4,5 dešimtines žemes, (duomenys neskelbtini), M. L.. Kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, jeigu nuosavybes teises igijimo pagrindu ieškovas nurodo sandori, tai tokio sandorio sudarymo faktas turi buti irodinejamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusiu materialines teses normu, nustatanciu tokio sandorio galiojimo salygas bei sandorio sudarymo faktui nepakanka liudytoju parodymu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taike materialines ir procesines teises normas ir vadovavosi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika. Pagal Rusijos imperijos Civiliniu istatymu Savado X tomo 1 dalies 399, 967 str. dovanojimo sandoris turejo buti sudaromas rašytine forma, todel liudytoju parodymais negali buti irodinetinas. Be to, pirmos instancijos teismas pagristai atmete ir nesivadovavo liudytojos T. T. parodymais, nes liudytoja yra gimusi 1941 metais, tuo tarpu pareiškejo senelis mire 1936 metais, todel galimas dovanojimo sandoris galejo ivykti dar liudytojai negimus. Pažymetina, kad dovanojimo sandoriui irodyti apeliantas remesi tik minetos liudytojos parodymais, jokiu kitu irodymu nepateike.

Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad M. B. 1948 m. Lygioniu apylinkes M. L. kaimo ukiu ukininku saraše irašytas kaip ukio savininkas turejes 4,21 ha. Apie tai, kad 4,5 deš. po tevo paveldejo B. B. yra duomenys pateikti Lietuvos centrinio valstybes archyvo, taciau duomenu, kad mineta žeme po B. B. mirties paveldejo, ar dovanojimo budu žeme perejo M. B. nuosavyben, nera. Apelianto argumentas, kad dovanojimo sandoris neprivalomai turejo buti notariškai tvirtinamas, yra atmestinas. Rusijos imperijos Civiliniu istatymu Savado X tomo 987 str. aiškiai nustate pareiga nekilnojamo turto dovanojimo sandori padaryti tvirtybiniu budu, o naminis raštelis negalejo buti laikomas tokio dovanojimo irodymu.

Apeliantas nurodo, kad dar vienas irodymas, patvirtinantis dovanojima, yra tai, kad pagal kartografija, M. B. priklauses turtas sutapo su B. B. tureta žemevalda. Šis argumentas atmestinas, nes minetu dokumentu buvo pažymima pareiškejo paties nurodyto sklypo vieta, i kuri jis nori atkurti nuosavybes teises, pasiremiant tik liudytoju paaiškinimais. Vien tai, kad yra duomenys, patvirtinantys B. B. tureta žeme ir prie jo esant sunu M. B. (b.l. 14), neduoda pagrindo teigti, kad visa B. B. turta – žeme, pereme M. B.. Kaip matyti iš bylos, B.

B. turejo daugiau vaiku. Todel nesant net ir netiesioginiu irodymu, kuriu visetu remiantis galima butu vertinti prašomo nustatyti fakto buvima šioje byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai taike procesines teises normas, reglamentuojancias irodymu vertinima, atsižvelge i Lietuvos Aukšciausiojo teismo praktika, suformuota irodymu vertinimo klausimu, ir prieme pagrista ir teiseta sprendima. Ivertinus aukšciau išdestyta, kolegija sprendžia, kad pakeisti ar panaikinti skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendima apeliacinio skundo motyvais nera istatyminio pagrindo.Iš apelianto valstybes naudai taip pat priteistinos 17,40 Lt (b.l. 24, 2 tomas) procesiniu dokumentu siuntimo apeliacines instancijos teisme (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).                 Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendima palikti nepakeista.Priteisti iÅ¡ apelianto V. B. 17,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidu valstybes naudai. Teisejai                                                                  Ruta Veniulyte-Jankuniene                                                                           Tatjana Žukauskiene                                                Vidas Stankevicius                                                    Â