0e2f08c4-b4e4-4a9f-8a8f-07b4c1388535 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2943-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01261-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. G. (V. G.), atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. G. 2015-02-20 iÅ¡siuntė paÅ¡tu teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 3 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 1–2).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2012-10-01 buvo uždarytas į Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinę.

Nurodė, kad buvo laikomas trijose kamerose. Pažymėjo, kad dvejose kamerose buvo laikomi nuo Å¡eÅ¡ių žmonių. Teigė, kad trÅ«kdavo oro, Å¡viesos, buvo drėgna, Å¡alta, be to, langai buvo užklijuoti plėvele. Atkreipė dėmesį, kad vienoje iÅ¡ kamerų buvo iÅ¡muÅ¡ti stiklai. Taip pat pažymėjo, jog kamerose buvo purvina ir juntamas nemalonus kvapas. Teigė, jog pirtyje nebuvo muilo, o Å¡luostytis reikėjo paklodėmis. Nurodė, jog dėl Å¡ių netinkamų sÄ lygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities VPK atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas jo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpis neatitinka faktinių aplinkybių. Teigė, kad pareiÅ¡kėjas 2012-09-19 10 val. buvo sulaikytas įtarus nepilnametės išžaginimu (BK 149 str. 3d. ir 147 str. 1d.) ir tos pačios dienos 16.30 val. patalpintas į areÅ¡tinę.

Nurodė, jog 2012-09-21 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiÅ¡kėjui skyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo iki 2012-09-28 12.30 val., po to perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 6–11).Pažymėjo, kad 2012-09-19 nuo 16.30 val. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 20 m2 areÅ¡tinės kameroje su 4 asmenimis, 2012-09-20 laikomas 22,5 m2 areÅ¡tinės kameroje su 5 asmenimis, laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-09-28 iki 12.30 val. laikomas 17,4 m2 areÅ¡tinės kameroje su 1 asmeniu.

PaaiÅ¡kino, kad kartais vienam asmeniui tenka mažesnis plotas nei nustatyta teisės aktuose, tačiau tokių atvejų stengiamasi iÅ¡vengti, o, esant bÅ«tinybei, asmenys tokiose sÄ lygose laikomi kiek įmanoma trumpiau. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra jaunas, sveikas, jokių duomenų apie sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų iÅ¡skirtinai neigiamo poveikio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teigė, kad buvimo areÅ¡tinėje metu, pareiÅ¡kėjas buvo apžiÅ«rėtas medikų, tačiau skundų neturėjo, smurto žymių nebuvo rasta. Pažymėjo, kad buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas jokių žodinių ar raÅ¡ytinių skundų, praÅ¡ymų ar pretenzijų dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinės administracijai nereiÅ¡kė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais, o tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, o kai kurie teiginiai yra melagingi.

Nurodė, kad visose areÅ¡tinės kamerose yra oro Å¡alinimo sistema (iÅ¡traukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas rudenį, todėl galėjo bÅ«ti, jog orlaidės nebuvo atidaromos dėl oro sÄ lygų lauke. PaaiÅ¡kino, kad pro Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinės langus patenka nelabai daug Å¡viesos, nes pastatas senas, jo sienos labai storos, tačiau visose kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog vienoje iÅ¡ areÅ¡tinės kamerų buvo iÅ¡daužtas langas, todėl buvo labai Å¡alta, nurodė, jog Å¡is teiginys nepagrįstas.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog areÅ¡tinės duÅ¡e nebuvo muilo ir rankÅ¡luosčių, nurodė, jog Å¡is teiginys neatitinka tikrovės, nes muilu areÅ¡tinės duÅ¡as ir kameros aprÅ«pinamos pagal poreikį, rankÅ¡luosčiai iÅ¡duodami. Teigė, kad vietoj rankÅ¡luosčių paklodės negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos, nes visi Å¡ie daiktai yra apskaityti, inventorizuoti ir naudojami griežtai pagal tiesioginę paskirtį.  Nurodė, kad vien pareiÅ¡kėjo abstrakčių teiginių, kad areÅ¡tinės kameros neatitinka teisės normose įtvirtintų reikalavimų ir dėl to buvo sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, savijautos pablogėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, žalos atlyginimui nepakanka, bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri konkretÅ«s areÅ¡tinės trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus ir apribojimus, tačiau Å¡ie nepatogumai yra sietini su pareiÅ¡kėjui skirtos kardomosios priemonės paskirtimi.   Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundÄ palaiko ir prašė jį tenkinti.Teismo posėdyje atsakovo atstovė Danutė Martinkevičienė nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus rajono VPK laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrindas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiÅ¡kėjo laikymas Komisariato areÅ¡tinės kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas bei sanitarinės sÄ lygos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto skundo argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui galimai nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo ir bylos duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 2012-09-19 nuo 16.30 val. buvo laikomas 20 m2 areštinės kameroje su 4 asmenimis, 2012-09-20 laikomas 22,5 m2 areštinės kameroje su 5 asmenimis, nuo 2012-09-21 iki 2012-09-28 iki 12.30 val. laikomas 17,4 m2 areštinės kameroje su 1 asmeniu (b. l. 7).

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad nuo 2012-09-21 iki 2012-09-28 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje. Tačiau byloje nėra duomenų (Vilniaus apskrities VPK negali pateikti dokumentų, nes jie nėra iÅ¡likę), kokiose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Atitinkamai byloje nėra pateikta duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, ar Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (LVAT 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodė laikotarpį, kuriuo buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.

įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (LVAT 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013). Vilniaus apskrities VPK teigdamas apie pakankamÄ gyvenamÄ jį plotÄ , tekusį pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laikotarpiu, turėjo tai aiÅ¡kiai bei tiksliai pagrįsti.

Atsakovė byloje pateikė 2016-03-18 raÅ¡tÄ Nr. 10-PR2-11787, kuriame nurodė, kad negali nurodyti, kokiose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nes areÅ¡tinės kamerų numeracija tarnybos organizavimo tikslais yra nuolat keičiama, o nuo 2012 m. kamerų numeracija buvo pakeista keletÄ kartų (b. l. 54). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė nepateikė duomenų, kokiose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Atsiliepime nurodytos aplinkybės dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus nėra pagrįstos bylos duomenimis.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-09-19 iki 2012-09-28 buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .PareiÅ¡kėjas žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, jog vienoje iÅ¡ kamerų buvo iÅ¡muÅ¡ti stiklai, langai buvo užklijuoti plėvele, areÅ¡tinės kamerose trÅ«ko oro, Å¡viesos, buvo drėgna, Å¡alta. Sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).

Higienos normos 5–15 p. pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.); 18–33 p. reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 p.). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.).

Pagal minėtos higienos normos 24 p. oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad visose areštinės kamerose yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Dėl šviesos trūkumo teigė, jog pro areštinės langus patenka nelabai daug šviesos, nes pastatas senas, jo sienos labai storos, tačiau visose kamerose papildomai yra įrengtas dirbtinis apšvietimas.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog kamerose drėgna, nurodė, jog drėgmė ir oro temperatūra areštinės kamerose atitinka Higienos normos nustatytus standartus: šaltuoju metų periodu numatyta, kad kameroje oro temperatūra būtų 18-26 Co, o patalpų santykinė drėgmė 30-75%. Byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-02-23 patikrinimo aktas Nr. 13.(13-3)-13.16-116. Iš minėto patikrinimo akto duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje oro judėjimo greitis, natūrali ir dirbtinė apšvieta yra nepakankama.

Taip pat nustatyta, kad visose kamerose yra oro šalinimo sistema, tačiau kiekvienoje kameroje įrengta viena šalinimo sistema, kuri skirta visai kamerai, t. y. sanitarinis mazgas neturi atskiros oro šalinimo sistemos. Be to, nustatyta, kad kamerose Nr. 1-5 yra skaidraus stiklo langai, tačiau per juos patalpos nevėdinamos, nes langai iš lauko pusės užkalti plėvele dėl langų nesandarumo (b. l. 56–59). Byloje taip pat pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011-11-22 pažyma Nr. 1/3D-3112 (toliau – ir Pažyma) (b. l. 61–67).

Pažymoje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK kameros neremontuotos, prastai vėdinamos, patalpų bÅ«klė nepatenkinama. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Teismas pažymi, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-02-23 patikrinimo akto ir Pažymos suraÅ¡ymo metu pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje, todėl Å¡iuo atveju nustatyti pažeidimai savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu. Kaip minėta anksčiau, atsakovės atstovė nepateikė duomenų, kokiose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tuo tarpu minėtame patikrinimo akte nustatyti teisės aktų pažeidimai kamerose Nr. 1-5.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinės kamerose, kuriose buvo iÅ¡muÅ¡ti stiklai, langai buvo užklijuoti plėvele, areÅ¡tinės kamerose trÅ«ko oro, Å¡viesos, buvo drėgna, Å¡alta.Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai nurodė aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, o atsakovės atstovė teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad minėti pažeidimai dėl iÅ¡muÅ¡tų stiklų, langų užklijavimo plėvele, areÅ¡tinės kamerų vėdinimo, temperatÅ«ros ir apÅ¡vietimo nepaneigti, todėl laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Teismas vertina, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų jam galėjo atsirasti tam tikri nepatogumai, dėl to yra pakankamas pagrindas atsirasti neturtinei žalai. PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad kamerose buvo purvina ir juntamas nemalonus kvapas. Atsakovės atstovė atsiliepime teigė, jog pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kur bÅ«tent buvo pastebėtas purvas, todėl dėl Å¡io teiginio negalėjo pasisakyti. Pažymėjo, jog areÅ¡tinės sanitarinė bÅ«klė atitinka Higienos normos reikalavimus.

Dėl blogo kvapo areÅ¡tinės kamerose pažymėjo, kad kvapų suvokimas yra subjektyvaus vertinimo dalykas: vienam asmeniui kvapas visiÅ¡kai nepriimtinas, kitas jo gali net nepastebėti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK 2011-08-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-/568/244 su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, pagal kuriÄ ji tvarko ir valo Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinės patalpas (b. l. 24–26). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl kamerose buvusio kvapo yra abstraktaus pobÅ«džio, nenurodomos jokios konkrečios aplinkybės, todėl atmestinas.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad pirtyje nebuvo muilo, o Å¡luostytis reikėjo paklodėmis.

Kaip nurodyta atsakovės atstovės atsiliepime, muilu areÅ¡tinės duÅ¡as ir kameros aprÅ«pinamos pagal poreikį, rankÅ¡luosčiai iÅ¡duodami, vietoje rankÅ¡luosčių paklodės negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos, nes visi Å¡ie daiktai yra apskaityti, inventorizuoti ir naudojami griežtai pagal tiesioginę paskirtį. Be to, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje yra nusistovėjusi praktika, kad asmens higienos priemonės, t. y. tualetinis popierius ir muilas yra dalinamas į kiekvienÄ kamerÄ pagal poreikį, po rytinio pamainų pasikeitimo (b. l. 54–55).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės atstovė paneigė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl prausimosi priemonių pareiÅ¡kėjui suteikimo. PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duodamos prausimosi priemonės, tačiau nenurodė, kada konkrečiai Å¡ios priemonės nebuvo iÅ¡duotos, dėl Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinės administracijos veiksmų skundų neteikė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovės atstovės neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo iÅ¡raÅ¡o, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl sveikatos pablogėjimo neturėjo. Pagal LVAT praktikÄ tais atvejais, kai reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ grindžiamas aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali.

Asmuo, teigiantis, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimus, Å¡ias aplinkybes privalo pagrįsti (LVAT 2013-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1290/2013). Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė jam kilusios žalos Å¡iuo aspektu.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 9 dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (9 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir pagal naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016;

LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 90 Eur (10 Eur x 9 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė