0e2efee2-9121-4c2b-823b-9a9720a26d89 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Ž. Bertašius                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-1157-479/2012Teisėja J. Gailevičienė                                                                      (Proceso Nr. 2-06-3-09369-2011-2)                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos    (S)                                                                   75.8; 121.21.

                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Eugenija MorkÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad 1999-12-22 tarp jos ir atsakovės tėvo       T. M. buvo sudaryta santuoka. T. M. 2010-11-04 mirė. Tik po T.

M. mirties ieÅ¡kovė sužinojo, kad T. M. 2007-08-29 testamentu butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei J. M.. Butas buvo įsigytas T. M. pagal mainų sutartį gyvenant su ieÅ¡kove santuokoje. Å iame bute ieÅ¡kovė gyvena nuo 2005 m. birželio mėn. Iki to ieÅ¡kovė kartu su T. M. nuo 1999 metų gyveno bute, adresu Kretingos g. 65-2, Klaipėda. Nuo įsigijimo T. M. Å¡io buto nebuvo remontavęs, butas buvo apleistas. Å iame bute ieÅ¡kovė savo lėšomis darė remontÄ , padidino jo vertę.

T. M. pinigų, reikalingų buto remontui atlikti neturėjo, nes nuo 1991-01-01 gaudavo tik apie 800 Lt pensijÄ . 2004 m. gegužę ĮĮ „Piruba“ pagal statybos rangos sutartį atliko buto remonto darbus ir ieÅ¡kovė už tai sumokėjo 23 374,62 Lt. 2005 m. birželį kaimynai A. N. ir V. N. pasiÅ«lė ieÅ¡kovei ir T. M. pasikeisti butais, tai yra ieÅ¡kovei iÅ¡sikelti į butÄ , kuriame dabar ji ir gyvena. Abu butai buvo suremontuoti, todėl nebuvo reikalaujama kompensacijos. Dėl tos priežasties 2005-06-09 T.

M. sudarė mainų sutartį. 2007 m. lapkritį bute ieÅ¡kovė iÅ¡ savo lėšų atliko einamÄ jį buto remontÄ , už kurį sumokėjo dar 4 220 Lt. Visi nurodyti ginčo buto remonto darbai buvo atliekami ieÅ¡kovės santuokos metu, panaudojant ieÅ¡kovės lėšas, kurias sudarė ieÅ¡kovės gaunamos pajamos iÅ¡ darbo santykių, pensijos, kuriÄ ieÅ¡kovė gauna nuo 55 metų bei turimos piniginės santaupos, todėl ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ir T.

M. bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kurioje ieÅ¡kovei priklauso ½ dalis Å¡io buto.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-01 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas, atsižvelgęs į atliktų remonto darbų vertę bute, tai yra 23 374,62 Lt, bei atliktų darbų pobÅ«dį, taip pat į Å¡alių nurodytÄ buto vertę, butų mainų sutarties sudarymo dienÄ , t. y. 155 000 Lt, ir vidutinę rinkos buto vertę mainų sutarties sudarymo dienÄ , t. y. 119 000 Lt, Å¡ių verčių vidurkį, taip pat įvertinęs ir tÄ aplinkybę, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo Å¡eimos gyvenamoji patalpa, t. y. ieÅ¡kovė su T.

M. jame gyveno nuo 1999 metų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėti atlikti remontai darbai buvo esminis buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimas. Dėl to ginčo butÄ teismas pripažino ieÅ¡kovės ir                T. M. bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo         2012-02-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nurodė, kad nesutinka su teismo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atliktų remontų vertės. Atsakovė nurodė, kad jokie remontai butuose nebuvo atliekami. Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, teismas tinkamai neįvertino remonto iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. IeÅ¡kovė taip pat neįrodė ir fakto, kad ji turėjo lėšų remontui atlikti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kompensacijų nesumokėjimas mainų sutarties sudarymo metu patvirtino abiejų butų vienodÄ vertę ir paneigė ieÅ¡kinio aplinkybes dėl remonto atlikimo.  IeÅ¡kovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.             IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.             Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 str. 1 d., tai yra kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas, pripažindamas T. M. iki santuokos sudarymo įgytÄ butÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatė, kad ginčo butas po santuokos sudarymo buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-815/2002 yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privalo nustatyti esminį turto pagerinimÄ .

Esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami kokybiniai daikto pasikeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pasikeitimai, tai yra pristatymai, kai pagerinamo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai iÅ¡auga.              IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėjo tai, kad 2004 metais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ji atliko remontÄ ir tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: statybos rangos sutartis (t. 1, b. l. 18–19), kasos pajamų orderio kvitas (t. 1, b. l. 17), lokalinė sÄ mata (t. 1, b. l. 20).

Atsižvelgtina į tai, kad Å¡ie remonto darbai nepatvirtina turto esminių pagerinimų. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima padaryti, nes teismui nebuvo pateikti duomenys apie turto rekonstrukcijÄ , esminį turto vertės pasikeitimÄ . Vien ta aplinkybė, kad remonto darbams nebuvo iÅ¡duotas statybos darbų leidimas, patvirtina, jog esminiai pagerinimai nebuvo atlikti (LR CPK 178 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas pripažino esminius turto pagerinimus nesant tam pagrindo.             Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus ir paliekamas teismo nuožiÅ«rai.

Å i teismo nuostata nėra pagrįsta. LR CK 3. 90 str. yra nurodyta, kad esminiu turto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas. Taigi pagrindiniai kriterijai pagerinimams įvertinti yra nurodyti įstatyme. Teismas, įvertindamas ieÅ¡kinio reikalavimus, ir privalėjo nustatyti, ar ieÅ¡kovės pateikti įrodymai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Akivaizdu tai, kad ieÅ¡kovė įrodymų apie esminius turto pagerinimus nepateikė. Dėl to teismas nepagrįstai esminiais pagerinimais pripažino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kurios LR CK 3. 90 str. nustatytų kriterijų neatitiko.               Pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinys tenkinamas įvertinus ieÅ¡kovės gyvenimÄ su T.

M. nuo 1999 metų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgtina į tai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė su T. M. gyveno nuo 1999 metų, negali bÅ«ti pripažįstama įrodymu apie esminį turto pagerinimÄ ieÅ¡kovės lėšomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisingumo ir protingumo kriterijus teismas turi taikyti sprendžiant teismui skirtus klausimus (LR CK 1.5 str. 3 d.). Jeigu LR CK 3.90 str. taikymas nustato įrodinėjimo dalykÄ - esminį turto pagerinimÄ - tai teismas ir privalėjo vertinti surinktus įrodymus, kurie įgalintų ar paneigtų teismo teisę taikyti Å¡io straipsnio nuostatas.

Galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, nustatydamas bendrÄ jÄ sutuoktinių jungtinę nuosavybę, teisingumo bei protingumo principais vadovavosi nepagrįstai.                  Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi dokumentais apie ieÅ¡kovės panaudotas lėšas. Atsakovė Å¡ių duomenų nepripažįsta. Atsižvelgtina į tai, kad pajamų orderis patvirtina ieÅ¡kovei priklausančių lėšų sumokėjimÄ UAB „Piruba“ (b.l. 17).

Tačiau ieÅ¡kovei priklausančių lėšų panaudojimas remontui nepatvirtina ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad ji nuo 1999 metų gyveno bute (duomenys neskelbtini). Taigi ieÅ¡kovė 2004 metais turėjo pagrįstÄ suinteresuotumÄ atlikti buto remonto darbus, nes turto bÅ«klė naudojimo metu mažėja. Tačiau ne bet kokių remonto darbų atlikimas yra esminis turto pagerinimas. Dėl to nors ieÅ¡kovė ir panaudojo asmenines lėšas remonto darbų atlikimui, tačiau tai patvirtina einamojo remonto darbų atlikimÄ , kurie negali bÅ«ti pripažįstami esminiu turto pagerinimu.

Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padaro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra neįrodytas ir atmestinas (LR CPK 178 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329, 330 str.).Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei J. M. priteisiamos 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidų turėtų pirmosios instancijos teisme, 1 280 Lt atstovavimo iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ (LR CPK 98 str.).

Kadangi ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teisme, tikslinga likusios 1 690 Lt žyminio mokesčio dalies iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisti (LR CPK 83 str. 3 d.)Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.,                                        n u s p r e n d ž i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimÄ ir ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

S. atsakovei J. M. 800 Lt atstovavimo iÅ¡laidų turėtų pirmosios instancijos teisme, 1 280 Lt atstovavimo iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme bei 200 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ .Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-21 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdymÄ paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo procedÅ«ros po T. M. mirties. Kolegijos pirmininkas                                                                   ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Kolegijos teisėjos                                                                   Irma Čuchraj                                                                                 Eugenija MorkÅ«nienė