2020-08-05 Nr. AB-14485-3-61-3-01804-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3285-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01804-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Atrankos į Europos prokurorus komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. išvadas Nr. 5R-108 (toliau – ir Komisijos išvados) ir kandidatų į Europos prokurorus sąrašą (toliau – ir Kandidatų sąrašas) dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. IR-105/1-95 patvirtinto Kandidatų į Europos prokurorus atrankos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punkte numatytų nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principų pažeidimo; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) iš naujo organizuoti atranką į Europos prokurorus. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar po neteisėtų procedūrų priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 406 „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo Europos Sąjungos Tarybai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Buvo pažeista pareiškėjo teisė būti atrinktam į Europos prokurorų kandidatų sąrašą. Jis dalyvavo atrankoje į Europos Sąjungos prokurorus (toliau – ir atranka), kuri vyko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, tačiau nepateko į kitą atrankos etapą, kurį organizuos Europos Sąjungos Taryba. Keturi iš penkių Komisijos narių pareiškėjo kandidatūrą įvertino taip, kad pagal kiekvieno iš jų vertinimą pareiškėjas atsidūrė 2 ar 3 pozicijoje, t. y. jis buvo įvertintas nuo 89 iki 98 balų šimtabalėje sistemoje. Komisijos narys D. V. pareiškėją įvertino tik 56 balais ir būtent dėl to pareiškėjas nepateko į atrinktų kandidatų trejetuką. Atrankoje trečiąją vietą užėmusį kandidatą Komisijos narys D. V. įvertino 98 balais. Nei vienas kitas Komisijos narys minėto kandidato neįvertino geriau nei pareiškėjo. Tokie Komisijos nario D. V. vertinimai buvo šališki ir neobjektyvūs. Jo vertinimas turėjo įtakos galutiniam visų pretendentų įvertinimui ir Komisijos išvadoms.

2.2. Pareiškėjas, nežinodamas D. V. vertinimo motyvų bei neturėdamas galimybių susipažinti su visų pretendentų pateiktais dokumentais, nežinodamas jų atsakymų Komisijai turinio, negalėjo pateikti daugiau šio Komisijos nario šališkumą ir neobjektyvumą liudijančių duomenų, todėl rėmėsi tik neadekvačiai dideliu skirtumu tarp D. V. ir kitų Komisijos narių vertinimo.

2.3. Viešai skelbiama informacija, kad trečią vietą atrankoje užėmęs kandidatas į Europos prokurorus tuometinio generalinio prokuroro D. V. sprendimu 2014 m. vasario 6 d. buvo paskirtas vienos iš apygardų vyriausiuoju prokuroru nepaisant to, jog nelaimėjo atrankos į šį postą. Toks faktas sustiprina pareiškėjo įtarimus, kad D. V. nebuvo objektyvus ir nešališkas atrankos metu. Buvo pažeisti nešališkumo ir objektyvumo principai, dėl to Komisijos išvadų negalima laikyti pagrįstomis ir teisėtomis.

2.4. Komisijos išvados ir jų sudedamoji dalis Kandidatų sąrašas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Visa procedūra buvo baigta kandidatų sąrašo sudarymu, užkirtus kelią pareiškėjui į tą sąrašą patekti. Komisija po atrankos nesilaikė ir kitų procedūrų (Tvarkos aprašo 13 p.), todėl atrankos procedūros negali būti laikomos teisėtomis. Sąrašas Vyriausybei buvo pateiktas 2019 m. balandžio 12 d., tuo tarpu, Komisijos išvados surašytos tik 2019 m. balandžio 15 d. Nedalomas dokumentas – Komisijos išvados ir kandidatų sąrašas, faktiškai buvo padalintas į dvi dalis. Neaišku, kaip teisingumo ministras, atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 15 d. Komisijos išvadas, dar balandžio 12 d. nusprendė teikti Vyriausybei atrinktus kandidatus į Europos prokurorus.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vykdant atranką kiekvienas Komisijos narys pagal įvairius kriterijus turėjo visapusiškai ir subjektyviai įvertinti pretendentų tinkamumą Europos prokuroro pareigoms. Įvertinus pretendentų 2019 m. balandžio 11 d. individualaus vertinimo lenteles, matyti, jog Komisijos narys D. V. palyginti neaukštais balais įvertino ne tik pareiškėją, bet ir pretendentę A. G. (54 balai), pretendentą G. B. (44 balai) ir pretendentą N. M. (67 balai). D. V. visiems pretendentams skirtų balų vidurkis yra 72 balai, t. y. yra žemiausias, lyginant su kitų Komisijos narių skirtų balų vidurkiais.

3.2. D. V. pareiškėjo su nacionaline teisės sistema susijusią praktinę patirtį vertino 18 balų, t. y. beveik maksimaliu balu, pagal kitus kriterijus vertinimai buvo artimesni galimų skirti balų vidurkiui. Pretendentą S. M. aukštais balais įvertino ne tik D. V., bet ir kiti Komisijos nariai. Kitų Komisijos narių (be D. V.) pareiškėjo vertinimų vidurkis yra 94 balai, o S. M. – 91,5 balo, t. y. skirtumas taip šių pretendentų nėra žymus.

3.3. Visi Komisijos nariai skirtingai vertino pretendentų tinkamumo siekiamoms pareigoms eiliškumą, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad Komisijos narys D. V. buvo neobjektyvus ir šališkas vertindamas pareiškėją. Pareiškėjo siekis eliminuoti vieno Komisijos nario vertinimus neatitinka atrankos prasmės ir prieštarauja kitų pretendentų interesams. Kiekvienas Komisijos narys pretendentus vertina subjektyviai. Pareiškėjas turėjo teisę Komisijos nariui ar nariams pareikšti nušalinimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

3.4. Komisijos išvados nesukelia pareiškėjui tiesioginių pasekmių, nes tris geriausiai įvertintus kandidatus Europos Sąjungos Tarybai teikia Vyriausybė. Turėtų būti ginčijamas Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 406 „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo Europos Sąjungos Tarybai“. Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. posėdžio protokole užfiksuotas sprendimas ir 2019 m. balandžio 15 d. Komisijos išvados yra tarpiniai administracinio pobūdžio sprendimai. Komisijos išvados surašytos ir pateiktos teisingumo ministrui nepraleidus teisės aktuose nustatyto termino. Aplinkybė, kad šios išvados nebuvo surašytos ir pateiktos Vyriausybei kartu su Ministerijos 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (1.5)2T-324 teiktu kandidatų sąrašu, niekaip neapsunkina pareiškėjo teisės į gynybą. Jokios procedūrinės taisyklės nebuvo pažeistos.

3.5. Pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra tinkamas, nes prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Komisija įvertino pretendentus ir Kandidatų vertinimo balais suvestinėje lentelėje (2019 m. balandžio 15 d. Komisijos išvados) aukščiausiais balais įvertino D. K. (98,4 balai, 1 vieta), T. K. (94,4 balai, 2 vieta) ir S. M. (92,8 balai, 3 vieta). Pareiškėjas buvo įvertintas 86,4 balas (4 vieta). Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadas, nusprendė teikti Vyriausybei atrinktus pretendentus į Europos prokurorus (Teisingumo ministerijos 2019 m balandžio 12 d. raštas Nr. (1.5) 2T-324). Vyriausybės 2019 m, balandžio 17 d. nutarimu Nr. 406 Vyriausybė pateikė D. K., T. K. ir S. M. kandidatūras į Europos prokurorus ir pavedė Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pranešti Europos Sąjungos Tarybai apie Lietuvos Respublikos siūlomus kandidatus.

6. Komisijos narys D. V. pareiškėją įvertino iš viso 56 balais: 1) su nacionaline teisės sistema susijusią praktinę patirtį – 18 balų; 2) su finansiniais tyrimais susijusią praktinę patirtį – 5 balais; 3) tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose praktinę patirtį – 8 balais; 4) kitus per pokalbį vertinamus kriterijus – 25 balais.

7. Teismas, teismo posėdžio metu liudytoju apklausęs D. V., konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti šio Komisijos nario objektyvumu ir nešališkumu. Teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad vertino visus pretendentus pagal savo vidinį įsitikinimą ir atsižvelgęs į jam pateiktus dokumentus apie pretendentus. Teismo posėdžio metu liudytojas išsamiai ir nuosekliai teismui parodė, kas lėmė tokį pareiškėjo vertinimą, kokiais kriterijais Komisijos narys rėmėsi ir kodėl, jo manymu, S. M. pranašumas, palyginus su pareiškėju, buvo akivaizdus (specializacija, darbų (bylų) apimtimis, praktinė patirtis, padėkos ir apdovanojimai). Kaip nustatyta Tvarkos aprašo 28 punkte, per individualų pokalbį buvo vertinama kiekvieno pretendento kvalifikacija, darbo patirtis, kompetencija, motyvacija, dalykinės, asmeninės savybės.

8. Pareiškėjui buvo išaiškintina teisė pareikšti nušalinimą Komisijos nariui, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neturėjo abejonių dėl Komisijos nario D. V. ar kitų Komisijos narių nešališkumo ir nepriklausomumo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Komisijos nario D. V. vertinimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Minėtas Komisijos narys panašiai kaip pareiškėją įvertino ir kitus pretendentus, todėl teigti, kad jis turėjo asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra jokio pagrindo. Teismas akcentavo, kad kiekvieno Komisijos nario pateiktas vertinimas yra jo diskrecijos teisė (asmeninis vertinimas).

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo įvertintas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Teismas nurodė, kad pretendentai teikti Vyriausybei buvo atrinki 2019 m. balandžio 11 d. Tai sudarė pagrindą teisingumo ministrui inicijuoti Vyriausybės nutarimo priėmimą. Aplinkybė, kad Komisijos išvados surašytos 2019 m. balandžio 15 d., nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos esminės atrankos procedūros ir tai nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

10. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas nurodė, kad pareiškėjui abejonė dėl Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 406 kilo dėl galbūt pažeistos atrankos procedūros, dėl, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų atrankos rezultatų. Teismui pasisakius dėl atrankos procedūros ir atmetus pareiškėjo argumentus, nelieka abejonių ir dėl minėto Vyriausybės nutarimo teisėtumo.

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

11.1. Teismas buvo neobjektyvus, neteisingai interpretavo suformuotą teismų praktiką, taip pat nesilaikė teismo sprendimui keliamų reikalavimų, sprendimą pagrindė niekuo nepagrįstais arba prieštaraujančiais išvadoms teiginiais.

11.2. Teismo neobjektyvumas pasireiškė tuo, kad jis nevertino aplinkybių, kurios patvirtina Komisijos veiklos ir išvadų neteisėtumą. Komisijos narys D. V. savo parodymais teisme patvirtino pareiškėjo prielaidas dėl neobjektyvaus ir šališko vertinimo, tačiau teismas neatliko šio Komisijos nario parodymų bei pareiškėjo baigiamojoje kalboje pateikto šių parodymų vertinimo analizės.

11.3. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kitų pretendentų vertinimo. Tik kitų vertinimų kontekste galima objektyviai įvertinti D. V. suteiktų balų pagrįstumą. Be to, teismas prieštarauja pats sau, minėdamas selektyviai parinktų kitų pretendentų vertinimus. Teismas imitavo D. V. atliktų vertinimų analizę, lygindamas pareiškėjo įvertinimą su prasčiau už jį Komisijos įvertintais pretendentais. Toks teismo vertinimas buvo akivaizdžiai neobjektyvus, nes tokia analizė prieštarauja 10-ame sprendimo paragrafe esantiems teiginiams, kad teismas dėl kitų pretendentų vertinimo nepasisako. Be to, pareiškėjas ir už jį prasčiau įvertinti pretendentai negali būti vertinami vienodai dėl objektyvios aplinkybės – pareiškėjas daug metų dirba Generalinėje prokuratūroje ir turi platesnę ar kai kuriais atvejais ir išimtinę profesinę kompetenciją organizuojant tarptautinius bei sudėtingus ikiteisminius tyrimus. Žemesnę nei 4 poziciją užėmusius pretendentus prasčiau vertino ne tik D. V., bet ir kiti Komisijos nariai, skirtingai nuo pareiškėjo ir pirmąsias tris vietas užėmusių kandidatų vertinimo. Teismas privalėjo pasisakyti, kodėl, teismo vertinimu, teisinga D. V. pozicija taip žymiai prieštarauja kitų Komisijos narių atliktam pareiškėjo vertinimui.

11.4. Nepaisant to, kad pareiškėją ir D. V. sieja tarnybiniai ir kolegiški santykiai, jie objektyviai nėra pakankamas saugiklis nuo nederamų veiksmų kolegos atžvilgiu arba nekompetencijos. Teismo argumentai, kad pareiškėjas nepareiškė nušalinimo Komisijos nariui, nepagrįsti. Pareiškėjas neturi galimybių numatyti ateities ir nesugebėjo nuspėti D. V. vertinimo bei jo pagrindimo.

11.5. Teismas netinkamai aiškino Komisijos nario diskrecijos teisę. Komisijos nario sprendimas turi atitikti nešališkumo, objektyvumo ir teisėtumo principus, kurie šiuo atveju buvo pažeisti. Teismas privalėjo argumentuotai pasisakyti, ar šiuo atveju vertinimo laisvės ribos buvo peržengtos, ir jei ne, tai kodėl. Tačiau nei viena pareiškėjo baigiamojoje kalboje pagarsinta su tuo susijusi aplinkybė skundžiamame sprendime neįvertinta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno proceso šalies teiginio. Šiuo atveju teismo sprendime atsispindi tik pareiškėjo pradinių rašytinių pareiškimų ir atsakovo atsiliepimų argumentai, nors tik baigiamojoje kalboje pareiškėjas pagrindė savo poziciją ir išsakė argumentus, kurie atskleidė Komisijos nario D. V. vertinimo neteisingumą.

11.6. Teismas nepagrįstai vengė įvertinti Komisijos procedūras surašant ir pateikiant Vyriausybei atskirai Kandidatų sąrašą ir tik po 3 dienų Komisijos išvadas. Komisija pažeidė konstitucinį teisės viršenybės principą ir atrankos procedūros teisėtumo principą. Teismas dėl to nepasisakė, tik aptarė teisėtumo principą pareiškėjo vertinimo aspektu.

12. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė. Jis pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, nurodo:

12.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kad Komisijos narys D. V. pažeidė turimą diskrecijos teisę, išskyrus skirtingą įvertinimą balais dviem pretendentams (pareiškėjui ir S. M.). Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas imitavo įrodymų vertinimą, kadangi atskirai neanalizavo argumentų, kuriuos pareiškėjas išdėstė baigiamojoje kalboje. Baigiamojoje kalboje pareiškėjas pateikė savo subjektyvią nuomonę dėl jo, kaip pretendento, didesnio atitikimo Tvarkos apraše nustatytiems vertinimo kriterijams ir dėl savo bei pretendento S. M. įvertinimo.

12.2. Aplinkybė, kad pareiškėjo profesinė patirtis turi būti vertinama kaip išimtinė profesinė kompetencija, nes jis ėjo pareigas Generalinėje prokuratūroje, turi platesnio pobūdžio tarptautinio bendradarbiavimo patirties, yra subjektyvus pareiškėjo įsivertinimas. Teikdamas paaiškinimus liudytojas D. V. išsamiai paaiškino, kodėl geriau įvertino pretendentą S. M., t. y. liudytojas atsižvelgė ne į užimtų pareigybių išskirtinumą, ne į bendrai turimą nacionalinę ar tarptautinę patirtį, o į užimamų pareigų ryšį su vertinimo kriterijais ir pareigomis, į kurias buvo pretenduojama (Europos prokuroro pareigybė betarpiškai susijusi su finansinio pobūdžio tarptautinių nusikaltimų tyrimais). Teismas pagrįstai neatliko kitų pretendentų vertinimo analizės, kadangi šie asmenys nėra nagrinėjamos bylos dalyviai. Taip pat teismas sprendime įvertino pareiškėjo argumentas dėl procedūrinio pažeidimo teikiant Vyriausybei atskirai Kandidatų sąrašą ir Komisijos išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 2019 m. balandžio 11 d. vykusios kandidatų į Europos prokurorus atrankos rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, o apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, teismas neobjektyviai ir netinkamai vertino įrodymus, interpretavo teismų praktiką.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausiai primintina, kad reikalavimai kandidatams į Europos prokurorus ir jų atrankos procedūra ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Reglamento (ES) 2017/1939 12 straipsnyje, 16 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 378 straipsnyje (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1902 redakcija, galiojusi iki 2019 gruodžio 12 d.), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-105/I-95 patvirtintame Kandidatų į Europos prokurorus atrankos tvarkos apraše. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad kandidatai į Europos prokurorus, be kitų, turi atitikti prokuroro ar teisėjo pareigoms eiti keliamus reikalavimus (Reglamento (ES) 2017/1939 16 str. 1 d. c p.), jais gali būti asmenys einantys prokuroro ar teisėjo pareigas (Tvarkos aprašo 18.1 p.).

17. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad dalyvavimas kandidatų į Europos prokurorus atrankoje tiesiogiai susijęs su teisėjų ir prokurorų karjera, todėl tokia atranka turi būti vykdoma, vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo ir viešumo principais. Sprendžiant dėl pretendentų į kandidatus užimti Europos prokuroro pareigas, taip pat būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo principo, kuris suponuoja tokių pretendentų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Asmenys, dalyvaujantys kandidatų į Europos prokurorus atrankoje, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (atskirais žodžiais; tiesiogiai) nurodytais pagrindais (t. y. tokių asmenų teisių negalima varžyti ir teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu), nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais. Kartu pabrėžtina, kad asmuo, kuris mano, kad jam dalyvaujant atrankoje, kurios metu tvirtinamas Kandidatų sąrašas, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, turi teisę siekti apginti savo pažeistą teisę teisme.

18. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 378 straipsnio (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1902 redakcija, galiojusi iki 2019 gruodžio 12 d.) 4 dalį, kandidatų į Europos prokurorus atranką atlieka Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisija, kurioje yra trys prokuratūros atstovai ir po vieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovą, ir kurios personalinę sudėtį tvirtina teisingumo ministras; tris geriausiai įvertintus kandidatus Europos Sąjungos Tarybai teikia Vyriausybė. Taigi įstatymų leidėjas teisę įvertinti pretendentus ir nuspręsti, kuris iš pretendentų yra tinkamesnis būti kandidatu į Europos prokurorus, suteikė Komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti šios Komisijos funkcijos ir vertinti bei nustatyti atrankos laimėtojų. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista atrankos tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisių pažeidimo. Vadinasi, administracinis teismas, sprendžiantis bylą dėl kandidatų į Europos prokurorus atrankos, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė atrankos komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista tokios atrankos vykdymo tvarka, ar ji vyko, vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo principais ir ar ją vykdant pretendentai nebuvo diskriminuojami.

19. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad: pareiškėjas kartu su dar šešiais pretendentais 2019 m. balandžio 11 d. dalyvavo kandidatų į Europos prokurorus, nurodytus Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 12 straipsnyje (Europos prokurorai), atrankoje, kurios metu jis Komisijos buvo įvertintas 86,4 balais (4 vieta) ir nepateko tarp trijų geriausiai įvertintų pretendentų (b. l. 84); Ministerija 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. (1.5)2T-324 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto teikimo“, vadovaudamasi, be kita ko, Komisijos 2019 m. balandžio 11 d. posėdžio rezultatais, artimiausiame Vyriausybės posėdyje pateikė svarstyti Vyriausybės nutarimo „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo Europos Sąjungos Tarybai“ projektą (b. l. 90–92); Komisija 2019 m. balandžio 11 d. vykusios atrankos rezultatus įformino surašydama 2019 m. balandžio 15 d. išvadą Nr. 5R-108 (Komisijos išvados), prie kurios pridėjo Kandidatų sąrašą (b. l. 87–89).

20. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui savo nesutikimą su atrankos rezultatais iš esmės grindė dviem argumentų grupėmis, t. y.: 1) vienas iš Komisijos narių D. V. pareiškėją vertino neobjektyviai ir šališkai kitų, aukštesnes vietas užėmusiųjų, pretendentų atžvilgiu; 2) vykdydama atranką Komisija padarė procedūrinį pažeidimą – Komisijos išvadas surašė vėliau (t. y. 2019 m. balandžio 15 d.), nei Ministerija pateikė Kandidatų sąrašą Vyriausybei (2019 m. balandžio 12 d.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti Komisijos nario D. V. objektyvumu ir nešališkumu. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas šios išvados tinkamai nepagrindė ir prie jos priėjo netinkamai vertinęs įrodymus byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, priimdamas sprendimą, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas taisykles visapusiškai įvertino byloje esančius reikšmingus įrodymus (t. y. analizavo Komisijos pateiktą atrankos medžiagą, liudytoju apklausė D. V. ir kt.), ir iš jų visumos pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šis Komisijos narys buvo neobjektyvus ar šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti motyvai yra pakankami. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

22. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Komisijos nario D. V. parodymų teisme, neatitinka tikrovės (šie parodymai įvertinti tikrinamo sprendimo 6.1 p.). Šiame kontekste, kartu atsakant ir į Nutarties 11.4 punkte išdėstytus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas paminėto Komisijos nario objektyvumą ir nešališkumą, pagrįstai kitų įrodymų kontekste vertino ir aplinkybę, jog pareiškėjas prieš atranką sutiko su Komisijos sudėtimi ir nė vienam Komisijos nariui nušalinimo nereiškė.

23. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo teiginius dėl kitų pretendentų vertinimo ir neteisingai interpretuotos teismų praktikos, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Komisijos nario vertinimas yra jo diskrecijos teisė. Tai, kad atrankos komisijos nariai turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl kiekvieno kandidato įvertinimo, ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, suformuotoje nagrinėjant tarnybinius ginčus. LVAT ne kartą yra pabrėžęs, kad pretendento pasirodymo bei jo pateiktų dokumentų patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius ir kad šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį A-886-415/2017). Paminėtos LVAT praktikos nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir sprendžiant ginčus dėl atrankos į Europos prokurorus teisėtumo.

24. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, teismas neturi teisės vykdyti Komisijos funkcijos, Komisijos narių vertinimų analizė reikšminga tik tiek, kiek iš jos galima spręsti apie tai, ar atranka vyko, vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo principais ir ar ją vykdant asmuo nebuvo diskriminuojamas. Šiuo aspektu apeliacine tvarka patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl kitų Komisijos narių bei atrankos dalyvių vertinimo yra pakankami vieno iš Komisijos narių D. V. objektyvumui ir nešališkumui įvertinti. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad, nenustačius D. V. šališkumo ir neobjektyvumo, nagrinėjamu atveju nebuvo jokios būtinybės išsamiai pasisakyti dėl kitų pretendentų (T. K., S. M.) vertinimų.

25. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atrankos procedūrų pažeidimu (Nutarties 11.6 p.) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu ir pritaria jo pozicijai (žr. tikrinamo sprendimo 11 p.), kad nepaisant to, jog Komisijos išvados formaliai surašytos vėliau nei teisingumo ministras Vyriausybei pateikė Kandidatų į Europos prokurorus sąrašą Vyriausybei, nėra jokio pagrindo spręsti, kad tokiu būdu buvo pažeistos esminės atrankos procedūros ar, kad paminėtas procedūrinis pažeidimas nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad, kaip nustatyta ir dėl to nėra jokio ginčo, tuo metu, kai teisingumo ministras Vyriausybei teikė artimiausiame posėdyje svarstyti Vyriausybės nutarimo „Dėl D. K., T. K. ir S. M. kandidatūrų į Europos prokurorus teikimo Europos Sąjungos Tarybai“ projektą, jau buvo įvykusi atranka ir Komisija 2019 m. balandžio 11 d. Pretendentų vertinimo balais suvestinėje lentelėje buvo patvirtinusi šios atrankos oficialius rezultatus, iš kurių buvo akivaizdu, kiek balų gavo ir kokią vietą atrankoje užėmė kiekvienas iš kandidatų; taigi buvo aiškus Kandidatų sąrašas. Taip pat nustatyta, kad Komisija 2019 m. balandžio 15 d. surašytoje išvadoje Nr. 5R-108 iš esmės tik pakartojo ankstesniuose atrankos dokumentuose įtvirtintus rezultatus ir fiksuotas išvadas. Paminėtoje 2019 m. balandžio 15 d. išvadoje nauji, atrankos rezultatams reikšmingi argumentai ar aplinkybės, galinčios kaip nors paveikti atrankos proceso teisėtumą ir (arba) atskirų šioje atrankoje dalyvavusių pretendentų su atranka susijusias teises ir pareigas, įtvirtintos nebuvo. Tokių argumentų ir aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Vadinasi, nėra jokio pagrindo teigti, kad paminėtas pažeidimas buvo ne formalus ir kad jis gali būti savarankišku pagrindu naikinti atrankos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atrankos teisėtumo kontekste netinkamai įvertino paminėtą procedūrinį pažeidimą, atmetami.

26. Dėl likusių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, likę apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl 2019 m. balandžio 11 d. vykusios atrankos į Europos prokurorus rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė