0e2a0567-5d13-4a67-b746-ae427dc113cb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-650-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18402-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.3.; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. sausio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos JÅ«ratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Antano Rudzinsko,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

G. ieÅ¡kinį atsakovams I. J., T. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės Å«kio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė J. S.. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A. G. (toliau - IeÅ¡kovas) kreipdamasis į teismÄ prašė pripažinti negaliojančia 2002 m. gruodžio 31 d. sutartį (toliau - Sutartis), patvirtintÄ Vilniaus m. 1-o notarų biuro notaro R.

R., pagal kuriÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius, atstovaujamas vedėjos J. R., pardavė, o L. G. nupirko ½ dalį 0, 0627 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. AIR-2132, kuriuo atsakovės T. I. ir I. J. (toliau – Atsakovės) paveldėjo lygiomis dalimis ½ dalį 0, 0627 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodė, jog 2002 m. rugsėjo 8 d. mirė jo tėvas J. G.. IeÅ¡kovas, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė palikimÄ . Kadangi IeÅ¡kovas turi Rusijos Federacijos pilietybę, jis negalėjo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priimti natÅ«ra ½ d. sodo žemės sklypÄ . Notarė, kuri tvarkė paveldėjimo klausimus, patarė IeÅ¡kovui surasti patikimÄ asmenį, kuriam įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius galėtų perleisti po tėvo mirties IeÅ¡kovo paveldimÄ Å¾emės sklypÄ .

IeÅ¡kovas susitarė su savo teta L. G., kuri buvo IeÅ¡kovo tėvo sesuo, kad paveldima žemė bus įforminta jos vardu, o pastaroji pažadėjo, kad po kurio laiko ji grÄ Å¾ins IeÅ¡kovui arba jo motinai G. G. formaliai įsigytÄ nuosavybę. Buvo įforminta, kad IeÅ¡kovas už Å¡io sklypo dalį gavo 316 Lt, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ių pinigų L. G. nesumokėjo, todėl susiklostė situacija, kada IeÅ¡kovas, po tėvo mirties priėmęs palikimÄ , buvo priverstas simuliuoti sandorio sudarymÄ , t. y. atlikti veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , tačiau realiai nesiekiant sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo.

Žemės sklypo dalies pirkėja L. G., fiktyviai įsigydama nuosavybėn žemės sklypo dalį, nemokėjo jokių pinigų nei žemėtvarkai, nei IeÅ¡kovui. Sandorio fiktyvumÄ patvirtina ir parduodamos žemės sklypo dalies kaina, kuri yra sumažinta ir nereali, neatitinkanti nekilnojamojo turto rinkoje tuo metu buvusių kainų. Taip pat IeÅ¡kovas pažymėjo, kad tiek iki sandorio sudarymo, tiek po jo, žemės sklypu faktiÅ¡kai naudojosi, mokėjo mokesčius IeÅ¡kovo tėvai bei pats IeÅ¡kovas.

Nei L. G., nei jos įpėdinės, Atsakovės niekada nevaldė įsigytos žemės sklypo dalies, nesinaudojo ja, neprižiÅ«rėjo jos, nemokėjo mokesčių, t. y. nuosavybės teisė joms priklauso tik formaliai. Todėl IeÅ¡kovas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Kadangi pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alis L. G. yra mirusi, IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o panaikinti 2011 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalį, kuria Atsakovės Tatjana paveldėjo ½ d. lygiomis dalimis ginčo sklypo po L.

G. mirties. Atsakovės teismui pateiktame atsiliepime nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkančios. Manė, kad IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas dėl akių. L. G., sudarydama Sutartį, iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo 0, 0627 ha., esančio(duomenys neskelbtini). Kad sandoris buvo vykdomas, įrodo jos veiksmai po sutarties sudarymo – įsigytas žemės sklypas buvo naudojamas pastato statybai, Å«kinei veiklai.

L. G. kartu su savo broliu J. G. dar 1966 metais pradėjo statyti sodo namÄ , tačiau nespėjo teisiÅ¡kai sutvarkyti bendro turto pasidalinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. spalio 21 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal L. G. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo į 33/100 d. sodo namo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažino jai nuosavybės teisę į 33/100 d. pastato, ½ d. Å«kinio pastato, ½ d. Å¡iltnamio, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėdamas šį ginÄÄ , teismas taip pat pasisakė ir dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypo dalies įsigijimu.

Visos IeÅ¡kovo ginčijamos sandorio aplinkybės jam buvo žinomos dar iki sandorio sudarymo dienos, t. y. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad Atsakovės yra sÄ Å¾iningos turto įgijėjos pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Å iuo metu naudotis savo turtu jos neturi galimybės, nes IeÅ¡kovas nuolat sudaro kliÅ«tis valdyti turtÄ . Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, jog pagal CK 5.75 straipsnio nuostatas, jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumÄ , gautÄ pardavus paveldėtÄ Å¾emę.

Žemė pagal įpėdinio pateiktÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione, gauta suma iÅ¡mokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo iÅ¡laidas. Šį CK straipsnį detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 475 „Dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių tvirtinimo“.

Nurodė, kad Sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovo teiginys, kad dėl paveldėtos žemės sklypo dalies Å¡i Sutartis laikytina tariamu sandoriu, yra nepagrįstas. Pagal sudarytÄ Sutartį IeÅ¡kovo teta L. G. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pirkti žemės sklypo dalį ir sumokėjo už tai Sutartyje nustatytÄ pinigų sumÄ . Pažymėjo, kad IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog jis pagal Å¡iÄ Sutartį pinigų negavo. Atsakovės lygiomis dalimis paveldėjo L. G. įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , kurį L.

G. įsigijo teisėtai, todėl nėra pagrindo tenkinti kito IeÅ¡kovo reikalavimo pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ . Trečiasis asmuo notarė J. S. teismo gautame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog po tėvo mirties IeÅ¡kovas priėmė palikimÄ pagal testamentÄ . Kadangi, neturėdamas Lietuvos Respublikos pilietybės jis negalėjo tiesiogiai paveldėti jam testamentu palikto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio SB „Neris“, o tik piniginę kompensacijÄ už parduotÄ Å¾emės sklypÄ , tai tam notarė pasiÅ«lė susirasti patikimÄ asmenį, kuriam kaip įpėdinio pristatytam pirkėjui, įstatymų nustatyta tvarka žemėtvarkos skyrius galėtų perleisti minėtÄ Å¾emės sklypÄ .

Nurodė, kad IeÅ¡kovas pats patvirtino, kad tuo metu jis pasitikėjo mirusio tėvo seserimi L. G., ir sutarė sudaryti Å¡iÄ formaliÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo prašė ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, remdamasis Å¡alių, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymai, padarė iÅ¡vadÄ , jog IeÅ¡kovas neįrodė jo nurodytų aplinkybių. Nustatė, kad ginčo žemės sklypas Nr. 25, esantis SB „Neris“, nuosavybės teise priklausė IeÅ¡kovo tėvui J.

G., kuris 2002 m. rugsėjo 8 d. mirė. PalikimÄ , tame tarpe ir ginčo žemės sklypÄ , pagal 2002 m. gruodžio 12 d. Vilniaus m. 22-jo notarų biuro notarės J. S. raÅ¡tÄ priėmė įstatyminis mirusiojo įpėdinis-sÅ«nus A. G. (IeÅ¡kovas). Tokiu bÅ«du IeÅ¡kovas po tėvo mirties įgijo teisę paveldėti ½ palikimo, tame tarpe ir ½ ginčo žemės sklypÄ , nes kitÄ palikimo dalį paveldėjo IeÅ¡kovo motina ir mirusiojo sutuoktinė G. G.. Kadangi IeÅ¡kovas neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, jis žemės sklypÄ paveldėjo pagal CK 5.75 straipsnio nuostatÄ .

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad IeÅ¡kovo ginčijama Sutartis sudaryta pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 475 „Dėl žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių tvirtinimo“ nuostatas, t. y. Å¡i Sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus, sudaryta Sutartis patvirtinta notariÅ¡kai. Pažymėjo, jog Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 316 Lt, 2002 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kimu IeÅ¡kovas nurodė gavęs Å¡iÄ sumÄ .

IeÅ¡kovo paraÅ¡as patvirtintas notaro. Teismas atmetė IeÅ¡kovo argumentus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl per mažos sandorio kainos, nes pagal aukščiau minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatas paties IeÅ¡kovo siÅ«lymu tokia sandorio kaina buvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su IeÅ¡kovo argumentais, jog Å¡is sandoris buvo sudarytas dėl akių, L. G. nesiekiant įsigyti ginčo žemės sklypo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių IeÅ¡kovas yra nenuoseklus.

Nagrinėjant bylÄ , teismas rėmėsi prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4754-30-2004 pagal L. G. ieÅ¡kinį G. G., A. G. dėl nuosavybės teisių įgijimo į 33/100 d. sodo pastato, ½ d. Å«kinio pastato, ½ d. Å¡iltnamio, esančių SB „Neris“ sklypo Nr. 25, Nemenčinės plente, Vilniaus mieste, duomenimis. Nurodė, kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, kad L. G. kartu su savo broliu siekė įgyti sodo namÄ su jam priklausančiais statiniais bendrosios dalinės nuosavybės teise, kad tarp jų buvo susiklostę faktinio naudojimo santykiai, kurie nebuvo įteisinti, turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamam ginčui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir Å¡ios nustatytos aplinkybės paneigia IeÅ¡kovo argumentus, jog L.

G., sudarydama žemės sklypo pirkimo sandorį nesiekė žemės įsigyti realiai, ir kad sandorį ji sudarė tik dėl akių. Teismas kritiÅ¡kai vertino teismo posėdyje apklaustų IeÅ¡kovo kviestų liudytojų parodymus, nes jie prieÅ¡taravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytojų parodymai, kad Atsakovės, kaip L. G. įpėdinės, nesinaudoja joms priklausančia paveldėta sklypo dalimi, nesudaro pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę, jog IeÅ¡kovas, esant gyvai L.

G., nereikalavo, kad ji vykdytų, IeÅ¡kovo teigimu, pažadÄ atiduoti žemę IeÅ¡kovui ar jo motinai, ir šį klausimÄ IeÅ¡kovas iÅ¡kėlė beveik po deÅ¡imties metų po sandorio sudarymo L. G. įpėdinėms. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų teismas taip pat nustatė, jog L. G. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ pirkti žemės sklypo dalį, sumokėjo už tai sutartyje nustatytÄ pinigų sumÄ , savo nuosavybę įregistravo įstatymų nustatyta tvarka, Å¡iÄ nuosavybę Atsakovės paveldėjo paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu.

Remdamasis Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog tarp L. G. ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus sudaryta Sutartis yra tariamas sandoris. Atmetęs pagrindinį IeÅ¡kovo reikalavimÄ , teismas netenkino kito IeÅ¡kovo reikalavimo, kaip iÅ¡vestinio pirmojo reikalavimo atžvilgiu - pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. AIR-2123, kuriuo Atsakovės lygiomis dalimis paveldėjo L.

G. įsigytÄ Å¾emės sklypÄ .IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, ir jo naudai priteisti visas turėtas jo bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad IeÅ¡kovas niekada nebÅ«tų pardavęs ginčo sklypo dalį už tokiÄ maÅ¾Ä â€“ 316 Lt – sumÄ .

Be to, L. G. civilinėje byloje Nr. 2-4754-30-2004 ne kartÄ asmeniÅ¡kai pripažino, kad pinigų pagal ginčo sandorį nemokėjo, o pati surašė ir pasirašė raÅ¡tÄ , neva mokėjusi pinigus – 6 400 Lt. Nurodė, kad ginčo sandoryje nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties Å¡alių valios siekiant tam tikrų teisinių pasekmių. IeÅ¡kovas skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl savo pozicijos nenuoseklumo. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-4754-30-2004 IeÅ¡kovas niekada nėra pripažinęs, jog jo tėvo seseriai L.

G. priklauso dalis statinių ir žemės sklypo IeÅ¡kovo tėvo vardu turėtoje nuosavybėje. Mano, kad teismas be pagrindo atmetė liudytojų, patvirtinančių IeÅ¡kovo teiginius, parodymus. Teigia, kad tariamo sandorio egzistavimÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad Atsakovės ginčo žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo ir nemokėjo jokių mokesčių, nesirÅ«pino joms priklausančia nuosavybe.   Atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodė, kad sudarant sandorį, daiktų kainÄ nustato Å¡alys tarpusavio susitarimu. Nagrinėjamu atveju kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad L. G. buvo faktinė sklypo bendrasavininkė, perkamÄ sklypo dalį ji naudojo daug metų, statė joje statinius. Tai įrodo įsiteisėję teismų sprendimai prijungtoje byloje. Todėl sandorio kaina neįrodo sandorio tariamumo. Be to, parduodamo sklypo dalis yra užstatyta svetimais statiniais, todėl realiai rinkoje Å¡is sklypas neturi jokios vertės. Tad Å¡ios žemės sklypo dalies vertė negali bÅ«ti prilyginama tuščio sklypo dalies vertei, juolab pusei viso sklypo rinkos vertei, nevertinant statinių priklausomybės. IeÅ¡kovas savo teiginio, kad jis pinigų pagal Sutartį negavo, neįrodė. 2002 m. gruodžio 31 d.

IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, kad jis gavo už parduotÄ sklypo dalį pinigus, patvirtintas notarine tvarka, todėl jis yra teisingas. Pažymėjo, kad per visÄ ilgÄ bylinėjimÄ si su mirusiÄ ja L. G., IeÅ¡kovas nei karto nekėlė klausimo dėl ginčijamo sandorio ydingumo. Atsakovės nurodė, kad L. G. sandorio sudarymo dienÄ savo nuosavybės teisę įregistravo VÄ® „Registrų centras“, t. y. ji ne tariamai, o realiai siekė įgyti nuosavybės teisę į faktiÅ¡kai valdomo žemės sklypo dalį. 2003 m. kovo 1 d. ji pateikė bendrijos pirmininkui praÅ¡ymÄ priimti jÄ Ä¯ narius.

Mano, kad neįrodyti ir IeÅ¡kovo teiginiai dėl susitarimo su L. G., kad ji sklypÄ grÄ Å¾ins IeÅ¡kovui ar jo motinai. L. G. mirė 2011 m. Iki to laiko IeÅ¡kovas jokių pretenzijų ir reikalavimų dėl sklypo grÄ Å¾inimo nereiÅ¡kė. Nurodė, kad tai, jog IeÅ¡kovo norai ir valia praėjus kuriam laikui po sandorio sudarymo keičiasi, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad sandorio sudarymo metu tikroji IeÅ¡kovo valia neatitiko iÅ¡reikÅ¡tos jo valios.    Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Mano, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Trečiasis asmuo notarė J. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė praÅ¡anti bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad ji ginčo sandorio netvirtino, todėl paaiÅ¡kinti byloje nieko negali. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Taigi Å¡ia iÅ¡imtimi įstatymas bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę Å¡iuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, IeÅ¡kovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2002 m. gruodžio 31 d. tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovės ir L. G. buvo sudaryta Sutartis, pagal kuriÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pardavė, o L.

G. už 316 Lt nupirko ½ d. 0, 0627 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Kaip nurodyta Å¡ioje Sutartyje, parduodama žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklausė J. G., mirusiam 2002 m. rugsėjo 8 d., kurio palikimÄ priėmė testamentinis įpėdinis – mirusiojo sÅ«nus A. G. (b. l. 7). IeÅ¡kovas, bÅ«damas Rusijos Federacijos pilietis, minėtÄ Å¾emės sklypo dalį paveldėjo pagal CK 5.75 straipsnio nuostatas.

Pasinaudojęs teise pasirinkti žemės sklypo pirkėjÄ , IeÅ¡kovas juo nurodė tėvo seserį L. G.. L. G. mirus, jos turtÄ 2011 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimu paveldėjo Atsakovės (b. l. 84-91). Po L. G. mirties IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , siekdamas nuginčyti Sutartį, kaip sudarytÄ tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) (tariamas sandoris). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, galinčių sudaryti pagrindÄ iÅ¡vadai dėl tariamo sandorio sudarymo.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pažymėjo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Sutartis formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, ji patvirtinta notariÅ¡kai, tačiau jis ginčija teismo iÅ¡vadÄ dėl tariamo sandorio nebuvimo. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Ir pirmosios instancijos teismas, ir IeÅ¡kovas pagrįstai remiasi susiformavusia teismų praktika sprendžiant tokios kategorijos ginčus. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. D. G., kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008; kt.).Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiÅ¡kai – tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K., M. K. v. A. B., V. Č., D. Č., bylos Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ).

Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje bÅ«na situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ , t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formÄ , realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

Å . v. M. Å ., A. K., G. K., bylos Nr. 3K-3-362/2012).Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje. Å ioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga tenka IeÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis).Pagal byloje nurodytas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad Sutartis, patvirtinta notaro, visiÅ¡kai atitiko abiejų Å¡alių valiÄ , ir Sutartimi buvo siekiama tų pačių teisinių pasekmių - kad ½ d. 0, 0627 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taptų L.

G. nuosavybe. Visų pirma, dėl galiojančio reglamentavimo. Pagal CK 5.75 straipsnį kai žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumÄ , gautÄ pardavus paveldėtÄ Å¾emę. Tokia žemė pagal įpėdinio pateiktÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione, gauta suma iÅ¡mokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo iÅ¡laidas.

Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, tokiais atvejais žemės sklypų pardavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinta Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Å ių Taisyklių 2 punkte numatyta, kad notaras privačios žemės savininko įpėdinio praÅ¡ymu CK nustatyta tvarka iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame nurodo, kad privačios žemės savininko įpėdinis, paveldėjęs žemės sklypÄ ar jo dalį, turi teisę į pinigų sumÄ , gautÄ pardavus paveldėtÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį.

Taisyklių 3 punktas nustato, kad privačios žemės savininko įpėdinis, gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , kreipiasi pagal žemės sklypo buvimo vietÄ Ä¯ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinį padalinį su praÅ¡ymu parduoti paveldėtÄ Å¾emės sklypÄ jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Suradęs ir pasiÅ«lęs pirkėjÄ (L. G.), IeÅ¡kovas pasielgė pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. jis turėjo ketinimÄ parduoti po tėvo mirties paveldėtÄ Å¾emės sklypo dalį.

TokiÄ IeÅ¡kovo valiÄ patvirtina ir prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4754-30-2004, kurioje priimti sprendimai yra įsiteisėję, medžiaga. Atsiliepime į L. G. ieÅ¡kinį (civilinėje byloje Nr. 2-4754-30-2004) IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nutarė parduoti ½ d. 0, 0627 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. G., todėl, kad jo tėvai ir ieÅ¡kovės L. G. Å¡eima ilgus metus gyveno taikiai, ilsėjosi jo tėvui priklausančiame sode (b. l. 120).

Civilinės bylos Nr. 2-4754-30-2004 nagrinėjimo metu IeÅ¡kovas pats pripažino, kad atidavė žemę L. G. (civilinės bylos Nr. 2-4754-30-2004, II t., b. l. 44). Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartyje teisėjų kolegija nustatė, kad L. G. Å¡eima ir mirusysis J. G. statydami ir rekonstruodami sodo namelį ir Å«kinius pastatus, ilgÄ laikÄ kartu naudojasi žemės sklypu (ginčo žemės sklypu) ir pastatais (b. l. 120). Taigi akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, L. G. siekė įsigyti dalį žemės sklypo, kuriuo ilgai naudojosi, įteisinti savo nuosavybę.

IeÅ¡kovas Å¡ių teismų nustatytų aplinkybių niekaip nepaneigė, civilinėje byloje Nr. 2-4754-30-2004 padarytas teismų iÅ¡vadas nenuginčijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog po Sutarties sudarymo, L. G. įregistravo nupirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ savo vardu (b. l. 92-94, civilinės bylos Nr. 2-4754-30-2004 I t., b. l. 104). Teisėjų kolegija laiko svarbia aplinkybe ir tai, kad L. G. 2003 m. kovo 1 d. sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui pateikė praÅ¡ymÄ priimti jÄ Ä¯ narius (b. l. 19).

Kaip paaiÅ¡kino teisme apklaustas liudytojas, ginčo sklypo kaimynas, Ž. S., jis daug kartų vasarÄ matė L. G. sode (b. l. 111). Liudytojas V. B. taip pat nurodė, kad matė jÄ savo draugų G. sode (b. l. 112). Visos Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ dėl L. G. valios buvimo Sutartimi įgyti sodo sklypo dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad IeÅ¡kovas, įrodinėdamas ketinimo perleisti L. G. nekilnojamÄ jį turtÄ nebuvimÄ , negali remtis argumentu dėl Atsakovių dabartinio elgesio, t. y. kad jos nesirÅ«pina žemės sklypu, netvarko su jo valdymu susijusių klausimų.

Atsakovės nebuvo ginčo Sutarties Å¡alimis ir jos L. G. parduodamÄ turtÄ gavo pagal palikimÄ , todėl negalėjo žinoti visų sandorio sudarymo aplinkybių ir tikrųjų sandorio Å¡alių ketinimų. Ginčijamo sandorio fiktyvumo neįrodo ir byloje esantys liudytojų parodymai. Manytina, kad liudytojas R. P., bÅ«damas IeÅ¡kovo kolega ir apie ginčo sandorį žinodamas tik iÅ¡ teismo posėdžių, negali objektyviai patvirtinti nagrinėjamų aplinkybių. Liudytojai Ž. S., V. B., E. K. paaiÅ¡kinimų dėl Sutarties sudarymo aplinkybių teismui nepateikė.

Teismo posėdyje jie liudijo tik dėl L. G. ir Atsakovių lankymosi sode. Liudytojo J. G. byloje esantys parodymai teismo vertintini kritiÅ¡kai atsižvelgiant į jo draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su IeÅ¡kovu bei į tai, kad jie nėra konkretÅ«s ir tikslÅ«s. IÅ¡ jų turinio negalima nustatyti, kada, kokiomis aplinkybėmis L. G. tvirtino, kad už žemės sklypo dalį IeÅ¡kovui pinigų nemokėjo, ir kaip jos tapo žinomos liudytojui (b. l. 56-57).Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog sudarant Sutartį jos Å¡alys tarėsi dėl įgytos nuosavybės grÄ Å¾inimo IeÅ¡kovui ar jo motinai G.

G.. Analizuojant bylos medžiagÄ matyti, kad sandorio Å¡alis tenkino pasiektas rezultatas. Ir tokia situacija tęsėsi iki IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimo teismui 2012 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus beveik 10 metų po ginčo Sutarties sudarymo. Net mirus L. G. 2011 m. kovo 28 d. (b. l. 55), IeÅ¡kovas neturėjo jokių pretenzijų jos turto paveldėtojams ir nesirėmė, anot jo, tarp jo ir L. G. sudarytu susitarimu grÄ Å¾inti sodo sklypo dalį. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad į teismÄ dėl Sutarties nuginčijimo jis negalėjo kreiptis anksčiau, nes prieÅ¡ tai vykęs teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. 2-4754-30-2004 iÅ¡sekino jį ir finansiÅ¡kai, ir moraliai, negali pateisinti jo delsimo aktyviais veiksmais ginti savo pažeistas teises.

Kasacinės instancijos teismas galutinę ir neskundžiamÄ nutartį byloje priėmė 2006 m. spalio 17 d. (b. l. 122-126). Nei nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nei po jos iÅ¡nagrinėjimo Å¡eÅ¡erius metus IeÅ¡kovas nereikalavo grÄ Å¾inti jam Sutartimi L. G. perleistÄ sklypÄ . Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo Sutartis yra atlygintinė (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡alys (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius ir L.

G.) ginčo Sutarties 2 punkte nurodė, kad dalis žemės sklypo parduodama už 316 Lt (b. l. 7). NotariÅ¡kai patvirtintu 2012 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kimu IeÅ¡kovas patvirtino, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ už parduotÄ Â½ d. 0, 0627 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis gavo iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atstovės (b. l. 9). Taigi, Å¡iuo pareiÅ¡kimu yra neginčijamai patvirtintas IeÅ¡kovo paraÅ¡u pinigų sumokėjimo ir visiÅ¡ko atsiskaitymo faktas.

IeÅ¡kovas į bylÄ nepateikė įrodymų, paneigiančių šį faktÄ . Teisėjų kolegija vertindama IeÅ¡kovo argumentÄ dėl ypač žemos, neatitinkančios realybės žemės sklypo pardavimo kainos, pripažįsta Å¡io argumento teisinį nereikÅ¡mingumÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sandorio kaina neįrodo jo fiktyvumo, nes jÄ galėjo įtakoti kitos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje tai galėtų bÅ«ti artimas giminystės ryÅ¡ys tarp sandorio Å¡alių, L. G. dalyvavimas statant ir rekonstruojant sodo namelį, Å«kinius pastatus, esančius ant ginčo žemės sklypo, jos ir IeÅ¡kovo tėvo J.

G. noras sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę (civilinėje byloje Nr. 2-4754-30-2004 nustatytos aplinkybės). Be to, iÅ¡ byloje esančių aplinkybių nustačius, kad sandorio Å¡alių tikroji valia buvo sudaryti ginčijamÄ sandorį bei, kad sandorio Å¡alys realiai jį įvykdė, nepagrįstai maža sandorio kaina pati savaime nelemia sandorio tariamumo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 327 straipsnis).Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ IeÅ¡kovo Atsakovėms priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija   n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovių T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.                                        Teisėjai                                                                  JÅ«ratė Varanauskaitė       Jelena Å iÅ¡kina                                       Antanas Rudzinskas