0e29bd3a-157a-4604-9b1e-0e31220c19b4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-327/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06754-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.; 1.2.4.4.; 2.1.15.1.2.; .2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Čepkauskui, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A.

B. gynėjui advokatui Dariui Ka­tauskui, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. P. atstovui advokatui Justui Jankauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundÄ dėl Kau­no apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straips­nio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laida­vi­mÄ , perduodant E. B. atsakomybei pagal laidavimÄ vieniems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ A. B. pri­teis­ta 599,89 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys at­mestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 9 d. 3 val. 19 min. naktiniame bare „D.“, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,47 promilės), tyčia sudavė kumščiu vienÄ smÅ«gį nuken­tėjusiajam D. P. į veido sritį, tuo padarydamas nosies kaulų skeveldrinį lūžimÄ ir taip nukentėjusiajam D. P. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti A. B. veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, nes kaltinamasis tyčia, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. smogdamas nukentėjusiajam D. P. į veidÄ , padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, todėl A. B. nusprendė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vieneriems metams, perduodant E. B. atsakomybėn.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas J. Jankauskas (toliau – nukentėjusiojo atstovas) praÅ¡o: atnaujinti įrodymų tyrimÄ dėl naujai pateiktų įrodymų; prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. B. pripažinti kaltu pa­da­rius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę; D. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi;

A. B. laikinai apriboti nuosavybės teises į turtÄ pa­reikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ribose, t. y. 7 778,59 Eur sumai. 3.1. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Nuos­prendis priimtinas vadovaujantis vien A. B. parodymais, jo pateikta gynybine versija apie neva buvusį seksualinį priekabiavimÄ prie jo, neva paties nukentėjusiojo netinkamÄ elgesį, iÅ¡provokavusį A. B. smurtÄ . Teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus, kitus bylo­je esančius įrodymus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimÄ .

Teismo iÅ¡vados apie neva buvusį nukentėjusiojo provokuojantį elgesį padarė įtakÄ tiek kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimui, tiek ieÅ¡kinio dydžio nustatymui. Teismas nepagrįstai A. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kai tam nebuvo visų BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ nepagrįstai tenkindamas jį tik iÅ¡ dalies, nors civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas įrodymais. Teismas neiÅ¡sprendė ir laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimo, dėl jo nuosprendyje nepasisakė. 3.2.

Skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis bÅ«tų sek­sua­liai priekabiavęs prie A. B. ar jį provokavęs. Å iÄ aplinkybę nurodė tik pats A. B., tačiau jo parodymų jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Teismas nukentėjusiojo parodymus vertino kaip neobjektyvius ir neatitinkančius faktinių aplinkybių. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl tariamo nukentėjusiojo priekabiavimo lėmė ir negatyvų teismo nusistatymÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Pats A.

B., apklausiamas teismo posėdyje, iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus dar labiau iÅ¡sigalvotais dalykais. Tai turėjo teismui sukelti abejones A. B. parodymų pati­ki­mumu. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. B. vieÅ¡ai apÅ¡meižė nukentėjusįjį. Galimai padarė dar vienÄ nuskalstamÄ veikÄ , dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36807-18 dėl to, kad 6 interneto naujienų portaluose pasirodė užsakomojo pobÅ«džio straipsniai apie nu­kentėjusįjį, kad jis neva seksualiai priekabiavo.

Nors A. B. prisipažino ir neva gailisi, jog nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatÄ , jo gailėjimasis nėra nuoÅ¡irdus. VieÅ¡ai pas­kleis­ta tikrovės neatitinkanti informacija įskaudino ir pažemino nukentėjusįjį, dėl to jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. 3.4. Skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nes nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų.

Nėra visiÅ¡ko kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiojo neatsiprašė. Nėra bent iÅ¡ dalies at­ly­ginta ar paÅ¡alinta padaryta žala arba įsipareigota žalÄ atlyginti. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. pasiÅ«lyta 1000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti vertintina kaip pasityčiojimas. Duomenų apie A. B. finansinę padėtį byloje nėra, nėra aiÅ¡ku, ar jis iÅ¡ tikrųjų negali atlyginti visos nukentėjusiojo nurodytos žalos. Å ių aplinkybių teismas nesiaiÅ¡kino, nors buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ .

Prokurorė buvo Å¡aliÅ¡ka, kadangi siÅ«lė A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 3.5. Nukentėjusiojo atstovo įsitikinimu nėra ir baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis nurodė, kad gali atlyginti tik 1000 Eur. A. B. yra užsienio pilietis, atlieka karinę tarnybÄ Ä¯vairiose Å¡alyse, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo priverstine tvarka gali bÅ«ti apsunkintas ar iÅ¡ viso neįmanomas.

A. B. anksčiau neteistas, tačiau byloje nėra duomenų apie administracinius nusižengimus. 3.6. Skunde keliamos abejonės ir A. B. tėvo E. B., kaip laiduotojo, tinkamumu. Teismas ver­tino pateiktus laiduotojÄ charakterizuojančius dokumentus, kurie nebuvo iÅ¡versti į lietu­vių kalbÄ . Å is procesinis pažeidimas iÅ¡ esmės pažeidė nukentėjusiojo interesus bei bau­džia­mojo proceso principus: lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo, proceso kalbos. Laiduotojas neturi realių galimybių daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, jis kartu su sÅ«numi negyvena.

E. B. teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kokiu bÅ«du jis galėtų daryti savo sÅ«naus elgesiui teigiamÄ Ä¯takÄ . Teismas A. B. atleido nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės pagal laidavimÄ be užstato, tačiau duomenų apie kaltinamojo ar laiduotojo turtinę padėtį byloje nėra. Be to, A. B. nepaskirta jokia baudžiamojo poveikio priemonė, nors teismų praktikoje paprastai baudžiamojo poveikio priemonės yra skiriamos. 3.7. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡­kinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti klausimÄ .

Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino tik iÅ¡ dalies nepagrįstai sudaužytų akinių vertę nurodydamas 400 Eur, nors jie verti 599,89 Eur. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas vietoje pra­Å¡o­mų 7000 Eur priteisė 1500 Eur. Motyvuodamas sumažinimÄ teismas nurodė, kad nuken­tė­jusysis po įvykio stacionarizuotas nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl nei­gia­mų sveikatos prognozių ateičiai nėra. Be to, teismas vertino ir tai, kad nukentėjusysis neva pats iÅ¡provokavo įvykį. 3.8.

Teismas neatsižvelgė į tai, kokias fizines ir psichologines pasekmes D. P. sukėlė patirtas sužalojimas. Nukentėjusysis po patirto sužalojimo kreipėsi pagalbos į specialistus, jautė stresÄ , baimę, nerimÄ , pažeminimÄ , vartojo antidepresantus. Tai patvirtina byloje esan­tys raÅ¡ytiniai duomenys. Neigiamus iÅ¡gyvenimus nukentėjusysis jautė kasdieniame gyve­ni­me, jautėsi pažeidžiamas, buvo priverstas nepagrįstai bijoti, kad bus užpultas. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė skaudžias pasekmes ir socialinei-visuomeninei veiklai, darbui.

Nukentėjusiajam buvo konstatuotas smegenų sukrėtimas, dėl to dažnai skaudėjo gal­vÄ . Nuo kaltinamojo veiksmais sukeltų pasekmių nukentėjusysis pakankamai ilgÄ laikÄ buvo atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo. 3.9. Skunde nurodoma ir tai, kad neigiamai nukentėjusįjį paveikė tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad neva nukentėjusysis yra netradicinės orien­tacijos, pats lindo prie kaltinamojo. SukrėtimÄ nukentėjusiajam padarė tai, kad neva apie jo netradicinę seksualinę orientacijÄ jis iÅ¡girdo iÅ¡ aplinkinių, kurie apie tai perskaitė inter­ne­tiniuose naujienų portaluose, kur kaltinamasis plačiai pasisakė.

Be to, nukentėjusiajam yra konstatuoti liekamieji reiÅ¡kiniai – planuojama nosies pertvaros operacija, vis dar tęsiamas psichologinis nukentėjusiojo gydymas. Nukentėjusysis jam padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 7000 Eur suma. PraÅ¡oma suma atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. 3.10. Skunde teigiama ir tai, kad bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ , nes pirmosios instancijos teis­mas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė byloje esančių įrodymų, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Su ape­liaciniu skundu yra teikiami nauji įrodymai – tyrėjos G. D. siųstos SMS žinutės nukentėjusiajam, kurios patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ nukentėjusiajam galimai buvo daromas spaudimas. Taip pat teikiamas prokuroro nutarimas, kad dėl nukentėjusiojo Å¡mei­Å¾imo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Å ių naujų įrodymų pateikimo poreikis atsirado jau po priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas pri­tarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė ape­lia­ci­nį skundÄ tenkinti. Prokuroras ir atleisto nuo baudžiamosios at­sa­komybės A. B. gynėjas prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. P. atstovo advokato Justo Jankausko ape­lia­cinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiojo D. P. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir pri­imti naujÄ nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutÄ ir dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs nukentėjusiojo atstovo skundo argumentus, patik­ri­nęs ir dar kartÄ Ä¯vertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teis­mas, atleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , baudžiamÄ jį įsta­tymÄ taikė tinkamai, savo iÅ¡vadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo iÅ¡samiai ar­gumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡­ki­nio klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straips­nio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas turtinės ir neturinės žalos atlyginimÄ nukentė­jusia­jam D. P., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuos­ta­tomis.

Tur­tinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sÄ ­Å¾i­ningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas 8. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu. BK 40 straips­nio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesun­kų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsa­ko­my­bės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsa­ko­my­bei pagal laidavimÄ .

Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nuro­dy­tų sÄ lygų visuma (kaltinamasis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kal­tę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).

9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesun­kiu nusikaltimu. A. B. nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau nebuvo teistas. Byloje buvo gautas A. B. tėvo praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Å ių teismo nustatytų aplinkybių nukentėjusiojo atstovas neginčija. Vis dėlto, apelianto įsitikinimu, nagri­nė­ja­mu atveju nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytos sÄ lygos (vi­siÅ¡kas prisi­pa­Å¾i­nimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų; visiÅ¡kas, dalinis žalos atlyginimas arba įsipareigojimas jÄ atlyginti bei pagrindas manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), taip pat netinkamai įvertintas laiduotojo tinkamumas.

10. Kaltininko nuoÅ¡irdus prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal teismų praktikÄ Ä¯prastai yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam in­kri­minuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos na­gri­nėjimo metu. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, pada­ry­tos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar su­Å¡vel­ninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta ir panaÅ¡iai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę pripažino pilnai, nu­ro­dė, kad dėl savo padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nurodė, kad jo elgesį iÅ¡provokavo nukentėjusysis, kuris jam tarp kojų padėjo savo kojÄ , todėl tokį veiksmÄ supratęs kaip seksualinį priekabiavimÄ , nesusivaldęs kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidÄ . Teisia­ma­ja­me posėdyje A. B. savo kaltę, nusikaltimo padarymo aplinkybes taip pat pripažino. IÅ¡ A. B. paaiÅ¡kinimų visumos matyti, kad dėl visų esminių bylos aplinkybių jis davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neklaidino ikiteisminį ty­rimÄ atliekančių parei­gÅ«­nų, siekdamas vilkinti tyrimÄ ar iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nors skunde teigiama, kad nėra visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, gailėjimosi padarius nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiojo neat­si­pra­Å¡Ä—, tačiau byloje esantys įrodymai rodo prieÅ¡ingai – A.

B. 2018 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino kaltę, nuro­dė, kad apgailestauja dėl to, kas įvyko ir atsiprašė nukentėjusiojo. Esant tokioms aplinkybėms abe­joti A. B. prisipažinimo nuoÅ¡irdumu, gailėjimusi dėl nusikalstamos veikos padarymo apy­gardos teismas neturi pagrindo.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo skun­do argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog A. B. bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti. Nagrinėjamu atveju nuken­tė­jusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, tačiau A. B. ligonių kasai už nu­ken­tėjusiojo gydymÄ sumokėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis siÅ«lė nukentėjusiajam atlyginti žalÄ , norėjo sumokėti 5 000 eurų, bet nukentėjusysis nesutiko.

Å ios aplinkybės rodo A. B. geranoriÅ¡kumÄ , ketinimÄ atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . BylÄ nagrinėjant pir­mo­sios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio metu A. B. taip pat iÅ¡reiÅ¡kė įsipareigojimÄ atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, nurodė, kad galėtų sumokėti 1 000 eurų, o jei teis­mas priteistų didesnį ieÅ¡kinį – sumokėtų jį dalimis per metus. To paties tei­sia­mojo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. ir jo atstovė sutiko, kad kaltinamasis bÅ«tų atleistas nuo bau­džia­mosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl apylinkės teismas turėjo pa­grindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko susitarimas dėl žalos atly­gi­nimo.

Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalÄ , pakanka, jog asmuo jÄ iÅ¡ da­lies atlygintų arba įsipareigotų atlyginti.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. B. praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie jo administracinius nusižengimus. Su­tiktina ir su apylinkės teismo argumentais, jog A. B. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra (duomenys neskelbtini) pilietis, atlieka karinę tarnybÄ , duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymÄ nėra, po elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamÄ pagrindÄ ma­ny­ti, kad ateityje A.

B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teis­mas, spręsdamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikaltimų, vertino visumÄ aplinkybių. Kolegijos vertinimu, A. B. asmenybė, jo at­sa­komybę leng­vinančios aplinkybės buvimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ateityje jis laikysis įstatymų ir neda­rys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje egzis­tuo­ja ir BK 40 straips­nio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga atleidimo nuo baudžiamosios atsa­komybės taikymui.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besÄ lygiÅ¡kas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir toles­nio elgesio koregavimo. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ at­leis­ti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas pada­ry­tas veikas.

Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusi­kal­ti­mÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir spren­džia­ma dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

14. Skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, iÅ¡reiÅ¡kiama abejonė dėl E. B. realios galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleis­tam A. B.. Skunde nesutikimas dėl E. B. galėjimo bÅ«ti laiduotoju iÅ¡ esmės grindžiamas dve­jomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad teismas vertino pateiktus laiduotojÄ charakterizuojančius do­ku­mentus, kurie nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ bei tuo, kad laiduotojas neturi realių galimybių da­ryti teigiamÄ Ä¯takÄ A.

B., kadangi su juo negyvena. BK 40 straipsnio 1 dalyje nu­ro­dyta, kad lai­duotoju gali bÅ«ti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasi­ti­kėjimo verti as­me­nys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir ga­linčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grin­džia­mas laidavimo pra­Å¡y­mas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

15. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė pakankamai iÅ¡samius motyvus, kodėl E. B. laiko tinkamu laiduotoju ir su jais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. E. B. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto A. B. tėvas. PrieÅ¡ingai, nei tei­gia­ma apeliaciniame skunde, E. B. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nu­ro­dė, kad sÅ«nus su tėvais gyvena nuolatos, bet dėl darbo dažnai bÅ«na kareivinėse, tačiau 3-4 kar­tus per savaitę bÅ«na namuose, su sÅ«numi bendrauja telefonu, per ,,WhatsApp“ programėlę.

E. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba. Nei­gia­mai jo as­menybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. E. B. savo sÅ«naus elgesio nepa­teisina, ver­tina jį blogai, nurodė, kad po įvykio su sÅ«numi kalbėjosi, aptarinėjo situacijÄ , A. B. suprato, kad elgėsi netinkamai. A. B. patvirtino, kad savo elgesį vertina blogai. Ap­tariamų aplinkybių kon­tekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtakÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi bÅ«ti įvertinti indi­vi­dualiai.

Kolegijai Å¡iuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad E. B. kaip lai­duo­tojo tinkamumas Å¡ioje byloje buvo įvertintas visapusiÅ¡kai, o teismo iÅ¡­va­dos dėl jos galėjimo daryti įtakÄ sÅ«nui pakankamai argumentuotos. Nors, kaip teisingai pažy­mė­ta apeliaciniame skunde, by­lo­je E. B. charakterizuojantys dokumentai pateikti ne valstybine, o vokiečių kalba, byloje nėra vertimo į lietuvių kalbÄ , tačiau iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai, įskaitant ir nukentėjusįjį bei jo atstovÄ , dėl Å¡ių dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos neprieÅ¡taravo, pastabų nepareiÅ¡kė.

Be to, teisia­ma­jame posėdyje dalyvavo vokiečių kal­bos vertėja, todėl teismas ir proceso dalyviai naudojosi jos paslaugomis. Tuo remiantis, prie­Å¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, proceso dalyvių tei­sės ir interesai nebuvo pažeisti.

16. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. B. ir laiduotojo E. B. asmenybes, kons­ta­tuo­tina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas atleidus A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, todėl keisti Kauno apy­lin­kės teismo nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nenurodyti jokios nau­jos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo įtakoti teis­mo iÅ¡vadas dėl A.

B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pa­grindu. Dėl turtinės žalos 17. Apeliantas skunde nesutinka su nukentėjusiajam D. P. priteista suma turtinei ir netur­ti­nei žalai atlyginti, praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies, sudaužytų akinių vertę nurodydamas 400 Eur, nors jie verti 599,89 Eur. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teis­me pateikė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti 778,59 Eur turtinės žalos atlyginimÄ .

Pir­mo­sios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir tur­tinės žalos nustatymo kriterijus, spren­dė, jog nukentėjusiajam D. P. padaryta 599,89 Eur turtinė žala.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Â kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę rei­kalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įta­ria­mo­jo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Turtine žala (nuos­to­liais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuos­toliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiks­mų. Ape­lia­cinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas tur­ti­nės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimÄ byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų ir pagrįstai iÅ¡ A. B. priteisė 599,89 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl tinkamai iÅ¡sprendė klau­si­mÄ dėl turtinės žalos priteisimo D.

P..

19. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai argumentavo savo spren­dimÄ dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, motyvuodamas, kad nukentėjusiojo nurodyta žala, susijusi su akinių sugadinimu, laikytina ženkliai per didele, kadangi nukentėjusysis nurodė naujų akinių vertę įsigijimo momentu, tačiau akiniai buvo įsigyti prieÅ¡ 1,5 metus ir nusidėvėjo. Pabrėžtina, kad CK 6.283 straips­nio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, kuris nurodo, kad nu­ken­tėjusįjį reikia grÄ ­Å¾inti į tokiÄ padėtį, kai jis nebuvo sužalotas.

20. Kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje pateikto UAB ,,R.“ kvito matyti, kad nukentėjusiojo akiniai kainavo 578,70 Eur (t. 2 b. l. 64). Nukentėjusiojo pateiktame civiliniame ieÅ¡kinyje nu­ro­dyta, kad akiniai buvo pirkti prieÅ¡ pusantrų metų. Atkreiptinas dėmesys, kad nenaujo daikto kai­nos rinkos vertės objektyviai nustatyti neįmanoma. Kolegijos nuomone, teismo nurodyta nu­ken­tėjusiojo akinių likutinė vertė, kuri yra mažesnė, nei naujų akinių kaina, laikyti aiÅ¡kiai neteisinga nėra jokio pagrindo, o apeliacinio skundo argumentai Å¡ioje dalyje yra deklaratyvÅ«s ir grindžiami tik prielaidomis, todėl jie niekaip nepaneigia pirmos instancijos teismo motyvų dėl nuken­tėju­sia­jam nagrinėjamu nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio.

Dėl neturtinės žalos 21. Nukentėjusysis byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti 7 000 eurų neturtinės žalos at­lyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡­ki­nį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. PriteistÄ neturtinės žalos dydį teismas ženkliai sumažino ir motyvavo tuo, kad nukentėjusysis po įvykio stacionarizuotas nebu­vo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ir lieka­mųjų reiÅ¡­kinių nenustatyta, be to įvykio metu pats nukentėjusysis buvo neblaivus ir savo elgesiu iÅ¡pro­vokavo įvykį.

Su Å¡iais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir sprendžia, kad teismas teisingai iÅ¡sprendė neturtinės žalos dydžio klausimÄ .

22. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gy­ve­nimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , neigia­mų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.

23. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamen­tuo­jančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo at­ve­ju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali bÅ«ti pritaiky­tas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kom­pensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nu­ken­tėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė nukentėjusiajam padarytas fizines ir psichologines pasekmes: kreipėsi pagalbos į specialistus, jautė stresÄ , baimę, nerimÄ , pažemį­ni­mÄ , vartojo antidepresantus. Su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, prieÅ¡ingai, teismas įvertino Å¡ias aplinkybes ir nurodė, kad nekyla abejonių, jog nukentėjusysis iÅ¡kentė tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias, buvo apribota laisvo judėjimo ir bendravimo galimybė, tačiau, kaip mi­nė­ta, liekamųjų reiÅ¡kinių ir neigiamų prognozių sveikatai ateityje nenustatyta.

25. Apeliantas taip pat nurodo, kad neigiamai nukentėjusįjį paveikė ir tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad neva nukentėjusysis yra netradicinės orientacijos, seksualiai priekabiavo prie kaltinamojo, apie tai buvo raÅ¡yta užsakomuosiuose straips­niuo­se interneto portaluose (dėl nukentėjusiojo Å¡meižimo atliekamas ikiteisminis tyrimas). Atsa­ky­da­mas į Å¡iuos argumentus, apygardos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad A. B. įvy­kio vakarÄ buvo agresyviai nusiteikęs. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek iki­teisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K.

E., tiek byloje esantis vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ naktinio baro ,,D.“ patvirtina aplinkybę dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Liu­dy­to­jas K. E. nurodė, kad nukentėjusysis priėjo prie vokiečių karių, buvo labai arti prie kaltinamojo, bandė su juo bendrauti, tačiau A. B. nekreipė dėmesio. Matė, kad nukentėjęs bÅ«damas Å¡alia to kario jam kažkÄ Ä¯ ausį pasakė ir tada karys jam trenkė. IÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pats nukentėjusysis D. P. priėjo prie A.

B. iÅ¡ kairės pusės, buvo prisi­glau­dęs pernelyg arti, lietėsi, nors akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiajam iÅ¡ kitos pusės prie baro nebuvo žmonių, A. B. bandė pasislinkti toliau ir į nukentėjusįjį nekreipė dėmesio, kalbėjosi su kitu asmeniu. Nors iÅ¡ įraÅ¡o ir nėra pagrindo spręsti apie galimÄ nukentėjusiojo D. P. priekabiavimÄ prie kaltinamojo, tačiau nukentėjusysis prie baro pakankamai ilgai stovėjo pri­si­glaudęs prie A. B.. Be to, nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad nukentėjusysis elgėsi pernelyg familiariai.

Kaltinamasis tai suprato kaip seksualinį priekabiavimÄ ir tokius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kaltinamojo parodymus vertinti kaip melagingus, kadangi jis nurodė tik savo subjektyviÄ nuomonę, aplinkybių vertinimÄ ir pojūčius, kokius patyrė įvykio metu. Pažymėtina, kad net jeigu ir buvo toks nukentėjusiojo elgesys, tai nesuteikia teisės smur­tauti ir sužaloti nukentėjusįjį, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad paties D. P. elgesys buvo provokuojantis ir nederamas.

Be to, prieÅ¡ingai, nei teigiama ape­lia­ci­nia­me skunde, A. B. nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neteigė, kad nu­ken­tė­jusysis yra netradicinės orientacijos, tik teigė, kad dėl nukentėjusiojo elgesio pasijautė nejau­kiai ir tai suprato kaip seksualinį priekabiavimÄ . Pažymėtina ir tai, kad A. B. nėra nuteistas dėl nukentėjusiojo Å¡meižimo, Å¡ioje byloje jis nėra kaltinamas tokios nusikalstamos veikos pa­da­rymu, todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako.

26. Skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiajam yra konstatuoti liekamieji reiÅ¡kiniai – planuojama nosies pertvaros operacija, praÅ¡oma priteisti suma už neturtinę žalÄ atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Atsakydama į šį skundo argumentÄ , kolegija pažymi, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo priteisti turtinę ar neturtinę žalÄ už planuojamas atlikti nukentėjusiajam operacijas, ka­dangi nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ tiesų tokia operacija bus atlikta, ar bus papildomų iÅ¡laidų, susijusių su ope­racija bei koks bus jų dydis. Be to, atlikus planuojamas operacijas, klausimas dėl žalos atly­ginimo už jas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kolegijos vertinimu, apylinkės teis­mas pagrįstai nusprendė nukentėjusiajam nekompensuoti iÅ¡laidų už numatomÄ operacijÄ , nesant jokių realiai turėtas gydymo iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų.

27. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir kitas neturtinei žalai nus­ta­tyti reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl pagrįstai nukentėjusiojo D. P. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkino dalies ir priteisė 1 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ .

28. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad tyrėja G. D. ikiteisminio tyrimo metu darė nu­kentėjusiajam spaudimÄ , siųsdama SMS žinutes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo tyrėjos G. D. susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis su nukentėjusiuoju galėtų bÅ«ti vertinamas etikos taisyklių pa­Å¾eidimas, tačiau jis nelaikytinas Å¡aliÅ¡kumu ir neturėjo įtakos kaltinamojo ar nukentėjusiojo pa­rodymams, kadangi jie nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

29. Apeliantas skunde taip pat praÅ¡o laikinai apriboti nuosavybės teises į A. B. turtÄ civilinio ieÅ¡­kinio ribose. Teisėjų kolegija taip pat atmeta šį skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , kadangi A. B. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje jis buvo laikinai ir byloje nėra jokių duo­me­nų apie jo turimÄ turtÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. P. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Svetlana Jurgaitienė Viktoras PreikÅ¡as Valdas Vitunskas