2015-10-07 Nr. AB-19291-3-61-3-04327-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1241-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04327-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. A. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir V. A. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus gimdymo namams dėl įsakymo ir ataskaitos dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai M. A. ir V. A. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydami:

1) panaikinti 2015 m. liepos 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Tarnyba, atsakovas) Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitos Nr. D17-141-(1.27.) (toliau – ir Ataskaita) dalis „Kai jau buvo priimtas sprendimas dėl papildomų priemonių gimdymo greitam užbaigimui, veiksmų seka buvo logiška ir teisinga: esant sąlygoms, pirmumas teiktas instrumentiniam gimdymo užbaigimui – vaisiaus vakuumekstrakcijai“ ir „Naujagimio šaldymas netaikytas galimai dėl įtartos infekcijos (trombocitopenija, leukocitozė) ir kraujo krešėjimo sutrikimo (hemolizė).

Naujagimio šaldymas taikomas ne hipoksemijai gydyti, o galimai sumažinti išgyvenusiems vaikams neįgalumo lygį ir pagerinti gyvenimo kokybę 18 mėnesių amžiuje ir vėliau. Dėl tolesnio gydymo – vienareikšmiškai teigti, kad buvo neabejotinos indikacijos naujagimio šaldymui, negalima“ ir šiose dalyse sprendžiamus klausimus grąžinti atsakovui Tarnybai spręsti iš naujo;

2) panaikinti 2015 m. liepos 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitos Nr. D17-141-(1.27.) dalį „Pacientės naujagimio patologijai įtakos turėjo nepakankama dujų ir medžiagų apykaita vaisiaus – placentos – motinos sistemoje. Pradinė priežastis – intrauterininė infekcija (patvirtinta histologiškai – nežymus chorionamnionitas) ir galimas rizikos veiksnys – motinos kolonizacija B grupės stafilokoku.

Gimdymo eigoje dėl placentos pokyčių buvo nepakankama dujų apykaita vaisiaus – placentos – motinos sistemoje, tai vedė prie vaisiaus kompensacinių mechanizmų išsekimo. <...> Sutrikusi dujų ir medžiagų apykaita vaisiaus – placentos – motinos sistemoje, gimdymas (sąrėmių metu beveik nutrūksta dujų apykaita) ir išsekę vaisiaus kompensaciniai mechanizmai lėmė tokią naujagimio būklę gimdymo metu. Papildomi veiksniai – virkštelės apsisukimas apie kaklą, nepakankama gimdymo veikla, stambus vaisius – t. p. galėjo įtakoti kompensacinių mechanizmų išsekimą ir nepatenkinamą naujagimio būklę gimus“;

3) panaikinti 2015 m. liepos 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. T4-93 „Dėl pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą ir klausimą dėl kontrolės priemonės ir sankcijų taikymo perduoti atsakovui Tarnybai spręsti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti M. A. ir V. A. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir nutarė pareiškėjui M. A. grąžinti sumokėtą 21,00 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pabrėžė, kad reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Vadovaujantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Susipažinęs su pareiškėjų skundo turiniu, teismas nustatė, kad pareiškėjai nesutinka su Tarnybos sprendimais, priimtais išnagrinėjus jų 2015 m. balandžio 29 d. skundą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, (toliau – ir Aprašas) 32 punktu, asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 30 punkte nurodytais Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. To paties Aprašo 30 punkte nustatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Kontrolės ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo.

Teismas, vadovaudamasis paminėtomis Aprašo nuostatomis, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo 59 straipsniu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-746/2011), konstatavo, kad būtent Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. T4-93 laikytinas administraciniu sprendimu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, susijusių su 2015 m. liepos 28 d. Tarnybos kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitos Nr. D17-141-(1.27.) atitinkamų dalių panaikinimu, teismas atkreipė dėmesį, kad Ataskaita nėra savarankiškas administracinis sprendimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tokio pobūdžio ataskaitos išvados laikytinos administracinio sprendimo (įsakymo) motyvuojamąja (sprendimą pagrindžiančia) dalimi. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai skundžia ne Ataskaitos išvadas, kaip administracinio sprendimo motyvus, o pačios Ataskaitos motyvus, kurie nėra nagrinėtini teisme administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl trečio pareiškėjų skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti 2015 m. liepos 28 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. T4-93 „Dėl pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 2 punktą ir klausimą dėl kontrolės priemonės ir sankcijų taikymo perduoti atsakovui Tarnybai spręsti iš naujo, teismas nustatė, kad skundžiamo Įsakymo 2 punktu VšĮ Vilniaus gimdymo namai įspėti dėl įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų. Šia ginčijamo Įsakymo dalimi nėra sprendžiama dėl konkrečių pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VšĮ Vilniaus pataisos namų įspėjimas dėl padarytų pažeidimų pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, todėl šį pareiškėjų skundo reikalavimą teismas taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. M. A. ir V. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjų nuomone, skundžiama nutartis prieštarauja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies normoms. Pareiškėjai įsitikinę, kad skundžiamos Ataskaitos dalys pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, todėl jie laikytini teisiškai suinteresuotais asmenims dėl šių Ataskaitos dalių panaikinimo. Pirma, skundžiamose Ataskaitos dalyse buvo atsisakyta įvertinti tam tikrus VšĮ Vilniaus gimdymo namų ir jų darbuotojų veiksmus kaip neteisėtus, taip pat jie nebuvo pripažinti kaltais dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Dėl šios priežasties buvo apribota pareiškėjų teisė pareikšti ieškinį atsakingiems asmenims civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka dėl žalos atlyginimo. Antra, Ataskaitos motyvai dėl priežasčių, sukėlusių pareiškėjų naujagimio sunkią sveikatos būklę, apsunkins pareiškėjų teisės į ieškinio dėl nuostolių priteisimo patenkinimą, nes viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, kurią turi įrodyti pareiškėjai, yra priežastinis ryšys tarp VšĮ Vilniaus gimdymo namų (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. naujagimio sutrikusios sveikatos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai mano, jog skundžiamos Ataskaitos dalys įtakoja jų teises ir pažeidžia jų teisėtus interesus, todėl pareiškėjai turi teisinį suinteresuotumą jas skųsti, o teismas tokį skundą turėtų priimti ir nagrinėti. Ataskaitos išvados, kurios yra skundžiamo Įsakymo motyvuojamoji dalis, dėl VšĮ Vilniaus gimdymo namų ir jų darbuotojų neteisėtų veiksmų yra neišsamios, todėl skundu iš esmės yra skundžiamos Ataskaitos išvados, siekiant, kad jos būtų papildytos, įtraukiant ir kitus skunde įvardytus pažeidimus, padarytus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Taip pat pareiškėjai pažymi, kad jie turi teisinį suinteresuotumą ir dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo, nes, jų nuomone, VšĮ Vilniaus gimdymo namams buvo pritaikyta pernelyg švelni poveikio priemonė, todėl pareiškėjų teisės ir teisėti interesai nebuvo apginti. Pareiškėjai yra suinteresuoti ne tik VšĮ Vilniaus gimdymo namų ir jų darbuotojų veiksmų įvertinimu, bet ir jų padarytų pažeidimų pobūdį atitinkančių sankcijų paskyrimu. Dėl įvardytų priežasčių pareiškėjai įsitikinę, kad skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai konstatuojama, jog Įsakymo 2 punktas nepažeidžia jų teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Remdamiesi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalies ir Aprašo 30, 32 punktų nuostatomis, pareiškėjai tvirtina, kad jų teisė skųsti Tarnybos priimtus sprendimus – kontrolės ataskaitą ir įsakymą – teisės aktuose nėra ribojama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Iš pareiškėjų skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, argumentų ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai 2015 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su skundu dėl pacientei (pareiškėjai) V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. vasario 24 d. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius pagal pareiškėjų skundą atliko VšĮ Vilniaus gimdymo namuose pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. vasario 24 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2015 m. liepos 28 d. surašė kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitą Nr. D17-141-(1.27.), kurioje pateikė kontrolės išvadą, kad 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. vasario 24 d. V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į atliktą kokybės kontrolę dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir parengtą 2015 m. liepos 28 d. kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitą Nr. D17-141-(1.27.), 2015 m. liepos 28 d. priėmė įsakymą Nr. T4-93 „Dėl pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kuriame nustatė, kad 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. vasario 24 d. V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Įsakymo 1 punktas), įspėjo VšĮ Vilniaus gimdymo namus dėl šio Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų (Įsakymo 2 punktas), taip pat išaiškino, kad V. A. ir M. A., jų atstovė ar VšĮ Vilniaus gimdymo namai, nesutinkantys su šiuo Įsakymu, turi teisę per 30 dienų nuo Įsakymo kopijos įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Įsakymo 3 punktas).

Pareiškėjai M. A. ir V. A. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo panaikinti 2015 m. liepos 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. T4-93 „Dėl pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ 2 punktą, kuriuo VšĮ Vilniaus gimdymo namai įspėti dėl šio įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų, ir klausimą dėl kontrolės priemonės ir sankcijų taikymo perduoti atsakovui spręsti iš naujo, taip pat prašo panaikinti atskiras (jų pacituotas) 2015 m. liepos 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitos Nr. D17-141-(1.27.) dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, t. y. vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjai atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, mano, jog jis prieštarauja proceso teisės normoms, ir prašo teismo nutartį panaikinti bei perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Siekiant patikrinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjų skundžiami Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos aktai – Ataskaita ir Įsakymas – gali būti savarankiški skundo administraciniam teismui dalykai.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai yra pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Anksčiau šią funkciją atlikusi Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 buvo reorganizuota jungimo būdu, prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame įstatyme, nutarimų vykdymo.

Paminėtas įstatymo lygmenyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas gali būti tik asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaita, ir tik ta apimtimi, kuria išreikšti viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai (kontrolės priemonės ar sankcijos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A756-2036/2008, Nr. A502-2968/2011, Nr. A146-1195/2012, Nr. AS146-647/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinės kontrolės dokumentų nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris nesukuria teisinių pasekmių nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui (pacientui). Teisines pasekmes sukeliančiais administraciniais aktais gali būti laikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų pagrindu priimti sprendimai.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita atitinkamais atvejais gali būti pagrindas sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijai priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai, t. y. gali būti pagrindas priimti administracinį aktą, kurį asmuo (pacientas) ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali apskųsti administraciniam teismui (ABTĮ 15 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-746/2011, Nr. A146-1195/2012, Nr. AS146-647/2013).

Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos teisinių pasekmių asmeniui (pacientui) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Šis dokumentas savaime teisių ar pareigų asmenims nesukelia, tik parodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijos poziciją dėl tikrinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir gali būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl paslaugų netinkamo suteikimo asmeniui atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Todėl bylos pagal pacientų skundus dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos (po reorganizacijos – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos) atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A2-1217/2007, Nr. AS442-461/2010, Nr. A552-2713/2012, Nr. AS492-26/2013, Nr. AS858-244/2013, kt.).

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo pirmiau nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo pirmo ir antro reikalavimų, susijusių su 2015 m. liepos 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitos Nr. D17-141-(1.27.) atitinkamų dalių panaikinimu, priėmimo klausimą, faktines aplinkybes vertino teisingai, teisės aktų normas aiškino ir taikė tinkamai bei nuo vienodos administracinės teismų praktikos sprendžiant analogiškus klausimus nenukrypo. Teismas pagrįstai vertino, kad Ataskaita buvo pagrindas Tarnybai priimti 2015 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. T4-93 „Dėl pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymo įžanginėje dalyje Ataskaita įvardijama kaip šio Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas, o į Įsakymo 1 punktą pažodžiui perkelta Ataskaitoje pateikta kontrolės išvada, t. y. Tarnybos direktorius Įsakymo 1 punkte nustatė, kad 2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. vasario 24 d. V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (1.1–1.2 p. nurodyti konkretūs pažeidimai).

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl pirmo ir antro reikalavimų, susijusių su Ataskaitos atitinkamų dalių panaikinimu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Teismo atsisakymas priimti pareiškėjų skundą dėl Ataskaitos, priešingai nė nurodyta atskirajame skunde, nesuvaržo pareiškėjų teisės pareikšti civilinį ieškinį civilinio ar baudžiamojo proceso tvarka dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad asmuo gali apskųsti administraciniam teismui Tarnybos sprendimą, priimtą išnagrinėjus jo skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Viena iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų – nagrinėti pacientų skundus (Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839, 10.47 p.). Skundų nagrinėjimo Tarnyboje tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (nagrinėjamu atveju aktuali Tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. T1-1771 redakcija). Pagal Aprašo nuostatas, kontrolės ataskaita dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo ir pacientų teisių pažeidimo ar nepažeidimo yra vienas iš asmens skundo nagrinėjimo Tarnyboje procedūros dokumentų (Aprašo 26.5 p.). Aprašo 30 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Kontrolės ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Aprašo 32 punkte numatyta, kad asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 30 punkte nurodytais Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pirmiau aptartas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju toks Tarnybos sprendimas (bendrąja prasme), kuris gali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, yra Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. T4-93 „Dėl pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, tuo tarpu asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita, kaip minėta, yra skundo nagrinėjimo procedūros metu priimtas dokumentas, į kurį atsižvelgiama priimant sprendimą dėl asmens (šiuo atveju pareiškėjų) skundo. Iš pareiškėjų atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai skundo trečiuoju reikalavimu prašydami panaikinti Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. T4-93, t. y. administracinio akto, kuris buvo priimtas atlikus skundo nagrinėjimo procedūrą, 2 punktą, nesutinka su VšĮ Vilniaus gimdymo namams pritaikyta sankcija (įspėjimu) ir mano, kad ji yra pernelyg švelni. Taigi Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. T4-93 yra Aprašo 32 punkte numatytas sprendimas, priimtas Tarnybai pagal kompetenciją išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Todėl šis sprendimas, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti trečiąjį pareiškėjų skundo reikalavimą dėl 2015 m. liepos 28 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. T4-93 dalies (2 punkto) panaikinimo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įpareigojimo klausimą dėl kontrolės priemonės ir sankcijų VšĮ Vilniaus gimdymo namai taikymo perduoti spręsti iš naujo, yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Dėl išvardytų motyvų pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. A. ir V. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjų M. A. ir V. A. skundo trečiąjį reikalavimą. Perduoti šios pareiškėjų M. A. ir V. A. skundo dalies priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė