0e279f2d-17c8-4475-9fae-5362802b4a5b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1882-643/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10673-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. lapkričio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

J. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl garbės gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. J. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-17163-996/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019, kurioje nustatyta, kad ieÅ¡kovo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentų užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys negali bÅ«ti paneigiami liudytojų parodymais, o ieÅ¡kinys buvo atmestas remiantis liudytojų parodymais, paneigiančiais jo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuotus duomenis.

2. Be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad teismo sprendime buvo padaryta ir aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kas taip pat sudaro proceso atnaujinimo pagrindÄ .

3. IeÅ¡kovas papildomai pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1668-643/2019 dėl jo ginčo su Sveikatos apsaugos ministerija dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir teismas panaikino SAM įsakymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo už tarnybinio nusižengimo padarymÄ , konstatavęs, kad jis nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo.

4. Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nesutinka su praÅ¡ymu ir praÅ¡o jį atmesti, nurodydama pagrindinį motyvÄ , jog ieÅ¡kovo pasirinktos iÅ¡traukos iÅ¡ kitų teismų sprendimų negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis byloje, nes jos neatitinka naujų aplinkybių pobÅ«džio, kaip žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų byloje, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl viso ginčo iÅ¡sprendimo.

5. Ministerijos vertinimu, nutarties, priimtos kitoje byloje, sprendžiant kitÄ ginÄÄ dėl visiÅ¡kai kito pobÅ«džio teisinių santykių, t. y. dėl priemokos už padidėjusį darbo krÅ«vį priteisimo, dalis nėra faktinis duomuo, galintis turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje iÅ¡vadai.

6. PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės kartojami ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ir sprendimÄ apskundus apeliacine tvarka pareiÅ¡kėjas kvestionavo liudytojų parodymus, remdamasis tarnybinės veiklos vertinimo dokumentais.

7. Ministerija nesutinka ir su argumentais dėl antrojo pagrindo atnaujinti procesÄ buvimo. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, kuri daro sprendimÄ neteisėtÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡yme taip ir nenurodo, kokia aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida buvo padaryta, todėl jo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti atmestas, be to, sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, todėl ir Å¡i aplinkybė neleidžia atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutarė D. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-17163-996/2016 pagal D. J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo garbės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei procesinių palÅ«kanų priteisimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadose fiksuotos aplinkybės praÅ¡omos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos tiek D. J., tiek atsakovui, tiek bylÄ nagrinėjusiam teismui, todėl negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis ir sudaryti proceso atnaujinimo pagrindÄ .

10. Teismas taip pat konstatavo, kad pasirinktos ištraukos iš administracinio teismo nutarties išvadų savaime negali būti laikomos naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, nes teismų praktikoje esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo. Aplinkybė, kad administracinėje byloje teismas rėmėsi kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir nesirėmė liudytojų parodymais, kaip galimai subjektyviais, dar nereiškia, kad šioje civilinėje byloje teismas, motyvuodamas sprendimo išvadas, remdamasis liudytojų parodymais, nevertino tarnybinės veiklos vertinimo dokumentų.

11. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėtų civilinės ir administracinės bylų faktinės aplinkybės skyrėsi, t. y., vienoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl D. J. charakteristikoje pateiktos Ministerijos nuomonės apie D. J., kitoje - dėl D. J. padidėjusio darbo krūvio bei priemokos skyrimo, todėl ir teismų išvados dėl atitinkamų įrodymų vertinimo bylose skyrėsi.

12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kito pagrindo procesui atnaujinti (esminė teisės taikymo klaida) nurodo, kad ieÅ¡kovas itin abstrakčiai nurodė, jog teismas padarė aiÅ¡kiÄ CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaidÄ (kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis). Liudytojų parodymai yra tik viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių, todėl rėmimasis liudytojų parodymais negali bÅ«ti laikomas klaida. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. IeÅ¡kovas D. J. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-17163-996/2016.

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neatliko savarankiÅ¡ko vertinimo, o skundžiamoje nutartyje tik atkartoti Sveikatos apsaugos ministerijos argumentai, tuo tarpu nei į vienÄ praÅ¡ymo argumentÄ nebuvo sureaguota ir atsakyta, nutartis nebuvo motyvuota.

15. Ieškovas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis punktas taikomas ir tada, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių (LAT 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Prašymas dėl proceso atnaujinimo ir buvo teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje nustatytas aplinkybes.

16. Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė, jog atitinkamos aplinkybės ieÅ¡kovui buvo žinomos ir civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tačiau apeliantas kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę nurodė ne tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadose fiksuotas aplinkybes, o LVAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019 nustatytÄ aplinkybę, jog kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys negali bÅ«ti paneigiami liudytojų parodymais, taigi LVAT nutartis yra naujas įrodymas, patvirtinantis, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių aplinkybių. Apelianto teigimu, Å¡i aplinkybė Å¡ioje civilinėje byloje turėtų turėti prejudicinę reikÅ¡mę ir bÅ«ti neįrodinėtina. Be liudytojų parodymų Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija lieka neįrodyta, o argumentai atmestini.

17. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog tiek civilinėje, tiek administracinėje byloje Sveikatos apsaugos ministerija savo pozicijÄ grindė liudytojų parodymais, kuriais buvo paneigiami tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuoti objektyvÅ«s faktai.

18. IeÅ¡kovas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo pagrindo – padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos – nurodo, kad yra padaryta CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaida. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties teiginių. Tuo tarpu apeliantas nurodo, kad jei pagal įstatymÄ tam tikros bylos aplinkybės turi bÅ«ti patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais, tai rėmimasis liudytojų parodymais laikytinas klaida. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo tarnybinė veikla įvertinta remiantis valstybės tarnybÄ reglamentuojančiais teisės aktais, taigi asmens savybių vertinimas turi bÅ«ti užfiksuotas tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose, tai asmens savybės negali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais – tik raÅ¡ytiniai įrodymai pripažintini leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

19. Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog net ir dėl apeliacine tvarka peržiÅ«rėto sprendimo gali bÅ«ti teikiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , jeigu toks ginčas susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Skunde nurodoma, kad darbo bylos priskirtinos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

20. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

21. Atsiliepime nurodė, kad apelianto nurodomos iÅ¡traukos iÅ¡ LVAT nutarties negali bÅ«ti laikomos juridiniais faktais (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), be to, ieÅ¡kovas nenurodė naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurių jis negalėjo žinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tik kelia abejones dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas priimdamas sprendimÄ .

22. Atsakovė nurodo, kad liudytojų parodymai yra tik viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių, todėl tai negali bÅ«ti laikoma klaida. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

25. Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesÄ vien formaliais argumentais reikÅ¡tų atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

26. Ieškovas nurodo, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe turėtų būti laikoma LVAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019 nustatyta aplinkybė, jog kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuoti objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais.

27. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka visus šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Å is punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtinai turi būti juridiniai faktai. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Å iuo atveju LVAT nutartyje esantis motyvas, ieÅ¡kovo nurodomas kaip naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, jog kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys negali bÅ«ti paneigiami liudytojų parodymais, negali bÅ«ti pripažįstamas juridiniu faktu, kadangi jis neatitinka juridiniam faktui keliamų anksčiau nurodytų reikalavimų. Tokiu motyvu LVAT 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje teismas realizavo savo iÅ¡imtinę funkcijÄ bei kompetencijÄ atlikti savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodymų, kurie skiriasi kiekvienoje individualioje byloje, vertinimÄ , todėl kiekvienoje byloje esantiems įrodymams teismas gali suteikti ir suteikia skirtingÄ reikÅ¡mę bei turi teisę juos įvertinti skirtingai.

Vien ta aplinkybė, kad LVAT administracinėje byloje konstatavo, kad objektyvūs duomenys negali būti paneigiami liudytojų parodymais, dar nereiškia, kad tokiais įrodymais negalima remtis šioje civilinėje byloje ar kad yra pagrindas liudytojų parodymus šioje byloje pripažinti niekiniais.

29. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, civilinėje byloje ginčo objektu buvo 2016 m. kovo 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tas Nr. (1.1.36-16)4-995 „Dėl D. J. charakteristikos“ ir jame iÅ¡dėstyti teiginiai, charakterizuojantys D. J., o administracinėje byloje buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 40 proc. ieÅ¡kovo pareiginės algos dydžio priemokÄ už kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Administracinėje byloje buvo analizuojamos aplinkybės ir faktai, susiję su D. J. tarnybinės veiklos vertinimu, bei to pagrindu suraÅ¡ytais dokumentais. Kadangi ieÅ¡kinio dalykai bylose skiriasi, taigi skiriasi ir ieÅ¡kinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis yra įrodinėjimas ieÅ¡kinio dalykas. Dėl tos priežasties skiriasi ir įrodymai bei teismo atliekamas jų vertinimas.

30. Be to, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės neatitinka požymio, jog jos turėjo egzistuoti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ , kadangi LVAT nutartis, kurioje nurodytus motyvus ieÅ¡kovas nurodo kaip esminę aplinkybę, buvo priimta 2019 m. balandžio 25 d., kai tuo tarpu sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje buvo priimtas 2016 m. birželio 13 d., o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turi egzistuoti visos keturios aplinkybės. Å iuo atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo aplinkybės nepripažintinos juridiniais faktais, taip pat neatitinka vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

31. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atnaujinti procesÄ , vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji. Klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ (nutartį) neteisėtÄ . Pirmosios instancijos teismo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

32. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas padarė CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaidÄ (kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis). Tam, kad bÅ«tų galima taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , bÅ«tina nustatyti abi bÅ«tinas sÄ lygas:

1) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ ;

2) sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotÄ pozicijÄ , jog antroji sÄ lyga gali bÅ«ti netaikoma, kai ginčas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, o darbo ginčai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga, taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti taikoma tokia iÅ¡imtis.

33. Nors apeliacinės instancijos ir pritaria ieÅ¡kovui dėl jo nurodomos aplinkybės, kad darbo ginčai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga (LAT 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014), tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (pirmoji taikymo sÄ lyga). IeÅ¡kovas savo argumentus grindžia tuo, kad jo kvalifikacija kas metus yra nustatinėjama vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu bei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, suraÅ¡ant iÅ¡vadas, taigi kvalifikacija ir kitos savybės yra įvertinti dokumentuose. IeÅ¡kovo įsitikinimu, tokie duomenys negali bÅ«ti paneigti liudytojų parodymais, taigi nebuvo laikytasi CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

34. Su tokiais argumentais nesutiktina. Visų pirma pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atskirajame skunde cituojama teismų praktika negali bÅ«ti taikoma Å¡io ginčo atveju, kadangi bylų faktinės aplinkybės yra visiÅ¡kai skirtingos; ieÅ¡kovo nurodomoje LAT 2001 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2001 buvo nagrinėtas iÅ¡ esmės kitoks klausimas – dėl finansinių operacijų bÅ«tino pagrindimo apskaitos dokumentais. IeÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ Ä¯rodyti, jog Å¡iuo atveju civilinės bylos aplinkybės galėjo bÅ«ti įrodinėjamos tik konkrečiomis (raÅ¡ytinėmis) priemonėmis, o ne kitomis, to nepadarė (CPK 178 straipsnis).

Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aplinkybė, jog iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, be kita ko, buvo remtasi liudytojų parodymais, negali bÅ«ti laikomas klaida, nes liudytojų parodymai yra tik viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių (Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«ros protokolai, eksperto iÅ¡vada, kiti įrodymai), o įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas iÅ¡tyrus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , todėl nėra pagrindo suabsoliutinti liudytojų duotus parodymus.

35. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesÄ nenustatęs tam pagrindų, taigi priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė