0e2700a7-9b33-4b4b-9512-6fdd8a80250c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2944-961/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21221-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.12 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2001 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 214 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams, teistumas iÅ¡nykęs, 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – areÅ¡tu 40 parų. 2016 m. vasario 12 d. atliko bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 89 parų arešto bausmę. 2019 m. birželio 14 d. atliko bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, bÅ«ti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bausmė atlikta, 2021 m. liepos 16 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : J. B. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui Å¡iomis aplinkybėmis: jis 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina G. B. metu tyčia pastÅ«mė ant žemės G. B., po ko du kartus atsuktuvu sudavė G. B. į kairiÄ jÄ rankÄ rieÅ¡o srityje, po ko jis (t. y. J. B.) vienÄ kartÄ atsuktuvu sudavė G. B. į nugarÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė pastarajai į krÅ«tinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G.

B. padarė tris negilias durtines žaizdas, t. y. dvi kairiame rieÅ¡e, vienÄ nugaros deÅ¡inėje pusėje, kas yra kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. B. parodė, kad sutinka su jam įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ iÅ¡ dalies. Jis nėra įraÅ¡ytas į gydytojo psichiatro įskaitÄ , nėra sirgęs priklausomybių ar psichinėmis ligomis. Jis neatsimena, kuriÄ tiksliai dienÄ Ä¯vyko konfliktas tarp jo ir jo motinos G. B., tačiau sutinka, kad tai galėjo bÅ«ti 2022 m. birželio 11 d., kaip paraÅ¡yta jam perskaitytame įtarime.

TÄ dienÄ nuo ryto, kai tik galėjo nusipirkti alkoholio, gėrė su pažįstama R. Jis gėrė namuose, o vėliau išėjo į laukÄ kartu su R. darÅ¾Ä tvarkyti. Jis su ta R. ir gyvena penkerius metus, jie yra sugyventiniai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su R., tačiau Å¡iuo metu jis gyvena kitur, tai pas vienÄ , tai pas kitÄ draugÄ , kadangi yra apsipykęs su R. Tas R. namas ir jo mamos gyvenamas namas adresu (duomenys neskelbtini), turi bendrÄ kiemÄ . Taigi kai jis išėjo į laukÄ , o jau tada buvo neblaivus, jo mamos dar lauke nebuvo, ji tik išėjo į laukÄ po kurio laiko.

Jis nežino, ar jo mama buvo blaivi ar ne. Mama, atėjusi į laukÄ , pradėjo kabintis prie R., jis kažkÄ mamai atsakė, o mama tada pradėjo kabintis prie jo. Jis neatsimena, kÄ jam mama tuo metu sakė. Jis tuo metu sėdėjo ant suoliuko ir tvarkė Å¡langÄ su atsuktuvu, atsineÅ¡tu iÅ¡ R. namų. Tada mama pasiėmė vandens iÅ¡ Å¡alia esančios bačkos ir suÅ¡lapino jo veidÄ . Jis nežino, kaip mama jam suÅ¡lapino veidÄ , negali pasakyti, neatsimena, bet ji tikrai jo vandeniu neapipylė, tiesiog suÅ¡lapino ir tiek.

Ji taip suÅ¡lapinusi jo veidÄ , sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę akį iÅ¡ deÅ¡inės rankos kumščio. Jam skaudėjo, buvo paraudimas, į medikus dėl to nesikreipė. Dėl tokio motinos elgesio jis supyko. Jis tada atsistojo nuo suoliuko ir abiem rankomis pastÅ«mė mamÄ , dėl ko Å¡i nugriuvo ant žemės. Jis neatsimena, į kuriÄ motinos kÅ«no vietÄ atrėmė rankas, kai jÄ pastÅ«mė. Atsimena, kad tada vienÄ kartÄ jai savo rankoje turėtu atsuktuvu sudavė, tada ji jam kažkÄ pradėjo priekaiÅ¡tauti ir jis jai dar vienÄ kartÄ sudavė vėl atsuktuvu.

Jis neatsimena, nei kuria atsuktuvo dalimi jai sudavė, nei į kurias tiksliai kÅ«no vietas jai sudavė, tiesiog dėl per didelio neblaivumo visko nepamena. Jis negali pasakyti, ar dÅ«rė jai tuo atsuktuvu, ar sudavė tiesiog juo. Jis tikrai savo motinai nespyrė į nugarÄ ir į krÅ«tinę nesudavė. Mano, kad mama visa tai iÅ¡sigalvoja. Tada jis iÅ¡ karto susuko Å¡langÄ ir išėjo žvejoti. TÄ atsuktuvÄ kartu su Å¡langa nunešė pas R. į rÅ«sį, kur tuos daiktus ir paliko. Jis nežino, kÄ mama darė po to, kai jai sudavė antrÄ kartÄ atsuktuvu, gal kur išėjo, nežino.

VisÄ Å¡itÄ konfliktÄ matė R. M., I. P., kiti kaimynai, kurių nurodyti negali, nežino. Mano jie galėtų paliudyti, kad jis motinai neįspyrė į nugarÄ ir į krÅ«tinę nesudavė. Jo santykiai su mama yra ne kokie, jis nesutaria su mama, nes tiesiog nėra apie kÄ su ja bendrauti. Jis yra anksčiau smurtavęs prieÅ¡ savo motinÄ , dėl to buvo teistas. Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis su ja negyvena. Nors jis bÅ«na pagyvena kartais pas draugus, tačiau jį dažniausiai galima surasti R. gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 118-121).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. B. parodė, kad sutinka su įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ . Jis atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina, netvirtina tik toje dalyje, kur neprisipažino dėl to, kad mamai įspyrė ir sudavė į krÅ«tinės sritį. Jis Å¡iuo metu sutinka su jam įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ , jis sutinka, kad galėjo mamÄ pastumti, jai atsuktuvu suduoti į kairę rankÄ du kartus, taip pat sutinka, kad galėjo suduoti jai į nugarÄ atsuktuvu ir jai suduoti kumščiu į krÅ«tinę.

Tiesiog jis viso to nepamena, kadangi buvo girtas. Nors ir viso to tiksliai nepamena, tačiau sutinka, kad galėjo taip pasielgti, kaip buvo paraÅ¡yta jam perskaitytame įtarime. Jis žino, kad ligonių kasos yra pareiÅ¡kusios civilinį ieÅ¡kinį dėl jo mamos gydymo, tačiau atlyginti žalÄ pinigų neturi ir jų neturės, kadangi pats gyvena tik iÅ¡ paÅ¡alpos. Jis gailisi, kad smurtavo prieÅ¡ mamÄ . Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 126-127). Be J. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktais raÅ¡ytiniais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra jos sÅ«nus. Jis nuo 2017 m. negyvena kartu su ja, paskutiniu metu gyvena pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini), kur yra jo sugyventinė R. (kitų jos duomenų nežino), tačiau ir ten jis bÅ«na ne visada, nes kai jis bÅ«na neblaivus, jį iÅ¡varo. PrieÅ¡ jÄ sÅ«nus jau yra ir anksčiau smurtavęs, dėl to buvo nuteistas. Jis piktnaudžiauja alkoholiu, beveik nuolat girtauja, o kai bÅ«na girtas, tai kelia konfliktus ir pradeda smurtauti. 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme (kuris ribojasi su namu adresu (duomenys neskelbtini)) R. ten esančiame darže sodino daržoves.

Ant netoliese esančio suoliuko gulėjo ar tai jos, ar tai sÅ«naus mobiliojo ryÅ¡io telefonas. SÅ«nus tuo metu taip pat ant suoliuko su kažkokiais savo draugais vartojo alų, bet po kažkurio laiko jie išėjo. R. kažko prireikė namuose ir ji nuėjo, bet prieÅ¡ tai jos paprašė pažiÅ«rėti telefonÄ , kad jo niekas nepavogtų. Ji stovėjo prie to suoliuko su telefonu, kai atėjo jos sÅ«nus, kuris buvo labai girtas. Jis pradėjo jÄ kaltinti, kad ji norėjo pavogti telefonÄ , rėkė, keikėsi, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais.

Jis buvo prisėdęs ant suoliuko, o ji prašė jo nusiraminti, buvo kibire suÅ¡lapinusi rankÄ ir jÄ vedė sÅ«nui per veidÄ bandydama jį apraminti, tačiau jis atsistojo nuo suoliuko ir jÄ pastÅ«mė. Kaip jis jÄ pastÅ«mė, ji nepastebėjo. Nuo to nugriuvo ant kairiojo Å¡ono, griÅ«dama ji nesusižalojo, jokio skausmo pajutusi nebuvo. Tada sÅ«nus priėjo prie jos ir atsuktuvu du kartus sudavė jai į kairiÄ jÄ rankÄ rieÅ¡o srityje. Ji matė, kad pas sÅ«nų buvo tikrai atsuktuvas, kurį jis anksčiau dienos metu buvo paėmęs iÅ¡ jos buto, kai reikėjo kieme prisukti Å¡langÄ prie vandens kolonėlės. Atsuktuvas buvo nedidelis, plokščias, su geltonai – pilka rankena.

Nuo atsuktuvu suduotų smÅ«gių ji pajuto stiprų fizinį skausmÄ , pradėjo bėgti kraujas. Po to sÅ«nus dar vienÄ kartÄ koja spyrė jai į nugarÄ bei pasilenkęs kumščiu sudavė jai į krÅ«tinę kairėje pusėje. Nuo abiejų smÅ«gių ji juto fizinį skausmÄ . Po to sÅ«nus iÅ¡ kiemo išėjo. Ji kraujuojančiÄ rankÄ Ä¯kiÅ¡o į kibirÄ su vandeniu, po ko nuėjo namo. Ä® policijÄ ji neskambino, nes buvo iÅ¡sikrovęs telefonas, be to bijojo. Ä®vykio metu lauke taip pat buvo ir sÅ«naus sugyventinė R., kuri viskÄ matė, tačiau sÅ«naus nesustabdė, jos negynė.

Taip pat sÅ«naus veiksmus matė I., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), nes girdėjo, kaip įvykio metu ji pro savo buto langÄ kreipėsi į jos sÅ«nų, sakydama: „J., kÄ tu darai“. Po įvykio ji sÅ«nų po to dar matė apie 21.30 val., jis vėl buvo tame pačiame kieme, buvo labai neblaivus. AtsuktuvÄ sÅ«nus pasiėmė su savimi, jai jo negrÄ Å¾ino. Apie 22.00 val. namo grįžo jos buvęs vyras, jis sužinojo visÄ situacijÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai sÅ«naus nerado, o jai buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba ir ji buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę.

Ji sÅ«naus labai bijo, po tokio jo poelgio nežino, kÄ jis dar gali jai padaryti, nes savęs jis nekontroliuoja. PraÅ¡o apsaugoti jÄ nuo galimo sÅ«naus smurto (b. l. 28-31). Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji žino J. B., jis yra jos kaimynas. Kiek žino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), Å¡alia jų namo. Jai jis nieko blogo nepadarė, todėl negali jo charakterizuoti neigiamai, negali pasakyti, kad jis blogas. Ji gyvena savo gyvenimÄ , todėl neseka, kokį jis gyvenimÄ gyvena.

KÄ jis veikia, negali pasakyti. Ji žino, kad G. B. yra J. B. mama. Ji gyvena tame pačiame name, kur ir J. Ji su G. visai nekontaktuoja, todėl jos apibÅ«dinti negali. Ji žino, kad kažkada ne per seniausiai, tikslaus laiko negali nurodyti, namų kieme įvyko konfliktas tarp jų. Kalbos sklido, kad ar tai jie susipyko, ar tai susimušė abu, ji pati Å¡ito nežino. Jie dažnai taip pykdavosi ir tarp jų bÅ«davo konfliktai, todėl ji ir šį kartÄ nesigilino. Kaip kad jau sakė, ji pačio konflikto nematė, todėl nieko negali paliudyti.

Taip ji buvo jų konflikto (kaip suprato) metu namuose, tačiau jokio konflikto negirdėjo ir nieko nematė. Ji tik tÄ vakarÄ apie 23.00 val. pamatė, kaip į kiemÄ atvažiavo policija ir medikai. Ji tuo metu, kai pamatė policijÄ kieme, dar nežinojo, kad tarp J. ir G. įvyko konfliktas. Apie tai sužinojo tik 1-2 dienų laikotarpiu. Atsimena, kad po to, kai J. buvo apklaustas, sklido kalbos, kad jis jÄ nurodė kaip liudytojÄ . Ji tada net supyko, kodėl jis jÄ Ä¯kiÅ¡o, nors ji nieko nematė. Ji sutikusi J. paklausė jo, kodėl jis jÄ Ä¯kiÅ¡o kaip liudytojÄ , nors ji nieko nematė, o jis jai to net negalėjo paaiÅ¡kinti.

Kiek žino, šį konfliktÄ matė R., turbÅ«t M. jos pavardė, nežino. Ji ir gali papasakoti, kas įvyko Å¡io konflikto metu. Daugiau deja nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (b.l. 65-67). Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), yra G. B. kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jai atrodo. Ta G. yra labai įkyri, neduoda visiems kaimynams ramybės. Ji pati elektros neturi, tai pastoviai pas kaimynus eina tai kavos, tai televizoriaus pažiÅ«rėti ir jos neįmanoma iÅ¡praÅ¡yti.

G. alkoholio nevartoja, tačiau ji turi psichikos sutrikimų, ne kartÄ yra gulėjusi Naujoje Vilnioje, t. y. psichiatrijos ligoninėje. Ji nemyli savo sÅ«naus J. Ji savo sÅ«nų J. yra iÅ¡vijusi iÅ¡ namų, todėl jis glaudžiasi tai pas jÄ , tai pas draugus, dažniausiai bÅ«na pas jÄ . Tarp jos ir J. jokių romantiÅ¡kų santykių nėra, jie nėra sugyventiniai, ji tik yra jo kaimynė, kuri jį priglaudžia, kadangi jai jo gaila. Tuo tarpu J. yra ramus, padedantis, tačiau mėgstantis vartoti alkoholį.

G., kai J. yra blaivus, jį ignoruoja, o kai jis girtas, kabinasi prie jo ir jį provokuoja. Taigi Å¡ių metų birželio viduryje, tikslios dienos nurodyti negali, pavakario metu ji buvo darže, sodino pomidorus, o J. sėdėjo kieme ant suoliuko, tvarkė Å¡langÄ , Å¡alia jo gulėjo atsuktuvas, kurį J. atsinešė iÅ¡ jos namų. J. tuo metu buvo truputį iÅ¡gėręs, ji buvo blaivi. Atsimena, kad į kiemÄ atėjo G., kuri pradėjo prie jos kabintis, jai liepė eiti namo, sakydama, kad ji jai pasodins pomidorus.

Ji (R. M.) jai sakė, kad jai nereikia jos pagalbos. Tada J. jÄ užtarė prieÅ¡ mamÄ , todėl G. pribėgo prie jo, sėdinčio ant suoliuko. Ta G. pradėjo pirma lįsti prie J. Ji tiksliai visko neužfiksavo, kadangi sodino pomidorus, bet matė, kaip G. pribėgo prie J. iÅ¡ už nugaros ir jam sudavė į galvÄ , kiek matė, lyg ir pataikė į pakaušį jo, negali tiksliai pasakyti. Ji tada, kiek spėjo pamatyti, matė, kad G. paėmusi į delnÄ vandens iÅ¡ Å¡alia buvusio kibiriuko, tuo vandeniu suÅ¡lapino J. veidÄ , o po to ir kibiriuke buvusį vandenį užpylė J. ant galvos.

Tada J. pasakė jai eiti namo, ko ji iÅ¡ jo nori, o mama tuo tarpu juokėsi iÅ¡ jo, Å¡okinėjo prieÅ¡ jį. Tada J. atsistojo ir pastÅ«mė berods viena ranka G., dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Ji tuo metu ir juokėsi, ir rėkė, nesuprasi jos. Tada matė, kaip J. vienÄ kartÄ Ä¯spyrė G., tačiau į kuriÄ kÅ«no vietÄ jis jai įspyrė, ji negali nurodyti, neįsiminė. Tada jo mama iÅ¡ karto paÅ¡oko ir nubėgo namo. Ji negali pasakyti, ar J. sudavė mamai į rankÄ su atsuktuvu, to nematė.

Tik matė, kaip atsikėlusi G. paėmė tÄ atsuktuvÄ , buvusį Å¡alia suoliuko, kur sėdėjo J., ir nubėgo namo. VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ G. turėjo tÄ atsuktuvÄ . Ji maždaug prieÅ¡ savaitę tÄ atsuktuvÄ tik atgavo iÅ¡ G., kuriai pasakė, kad ji jai jį grÄ Å¾intų. G. iÅ¡ karto jai jį grÄ Å¾ino. Ji šį atsuktuvÄ turi su savimi. Juo, kaip supranta, J. sužalojo G., jį pateiks prie bylos. Nežino, dėl ko J. pasakė, kad jis po konflikto su mama jos atsuktuvÄ nunešė į jos rÅ«sį, taip nebuvo, tÄ atsuktuvÄ buvo pasiėmusi G.

Nori pasakyti, kad policija neatvažiavo iÅ¡ karto po G. ir J. konflikto, gal po kokios valandos, nežino. Tuo metu J. pas jÄ tikrai nebuvo, jis, jai rodos, su draugais buvo kažkur išėjęs. KitÄ dienÄ J., grįžęs į jos namus, jai pasakė, kad sudavė mamai atsuktuvu, tačiau į kuriÄ tiksliai vietÄ ir kiek kartų sudavė, jis jai nepasakojo. Daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (b. l. 72-75). 2022 m. rugpjūčio 29 d. gautoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2508/2022(01) nurodoma, kad G.

B. nustatytos trys durtinės žaizdos: dvi kairiame rieše, viena nugaros dešinėje pusėje. Žaizdos padarytos aštriu, duriančiai pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, neatmetama, kad atsuktuvu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 45). 2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Namas 2 aukštų, su viena laiptine, kuri įrengta iš kiemo pusės. Priešais (duomenys neskelbtini) namo pagrindines duris, stovi suoliukas, prie kurio guli akmenys, stovi mėlyni plastmasiniai ir metaliniai kibirai.

Už suoliuko yra nedidelis daržas, kur auga daržovės. Už daržo yra žvyruotas kelias, už kurio stovi medinis gyvenamas namas. PrieÅ¡ais įrengta automobilio stovėjimo aikÅ¡telė, kurioje stovi du automobiliai. Kairėje pusėje įrengti nedideli mediniai sandėliukai. VirÅ¡ suoliuko įrengtas metalinis turėklas rÅ«bus džiovinti. Teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 13-15). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojo savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog įrodyta, kad J. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad bÅ«damas neblaivus sukonfliktavo namų kieme su savo mama, abiem rankomis jÄ pastÅ«mė, Å¡i nugriuvo. Bent du kartus sudavė jai rankose laikytu atsuktuvu, tačiau į kurias kÅ«no vietas ir kuria atsuktuvo dalimi, jis dėl girtumo nebeatsimena.

Neatmeta galimybės, kad galėjo tuo pačiu atsuktuvu suduoti į nugarÄ ir kumščiu į krÅ«tinės sritį. IÅ¡ G. B. parodymų matyti, jog ji iÅ¡ esmės panaÅ¡iai papasakojo įvykį. Patvirtino, jog sÅ«nus įvykio dienÄ buvo neblaivus, todėl konfliktavo: rėkė, keikėsi, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kaltino, kad ji nuo suoliuko kieme norėjo pavogti jo sugyventinės telefonÄ , galiausiai jÄ pastÅ«mė, o jai parkritus priėjo ir atsuktuvu du kartus sudavė į kairę rankÄ , koja spyrė į nugarÄ bei pasilenkęs kumščiu sudavė į krÅ«tinę kairėje pusėje.

Apie J. B. smÅ«gius motinai atsuktuvu paliudijo ir liudytoja R. M., kuri nurodė, kad kitÄ dienÄ Ä¯ namus grįžęs J. jai sakė, kad mamai sudavė atsuktuvu, tačiau kur tiksliai ir kiek kartų, nepasakojo. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji be smÅ«gių atsuktuvu į kairės rankos rieÅ¡Ä patyrė smÅ«gius į nugarÄ ir į krÅ«tinę. Teismo medicinos specialistas konstatavo tris trauminius poveikius ant nukentėjusiosios kÅ«no, dvi durtines žaizdas kairiajame rieÅ¡e, trečiÄ jÄ â€“ nugaros srityje (nugaros deÅ¡inėje pusėje), visos žaizdos padarytos aÅ¡triu, duriančiu pjaunančių savybių turinčiu daiktu.

Vienintelis toks daiktas kaltinamojo rankose buvo atsuktuvas. Greičiausiai smÅ«gį juo nukentėjusioji palaikė spyriu. VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡yme taip pat nurodoma, jog pacientei pulpuojant deÅ¡inę krÅ«tinės lÄ stos pusę ties VIII-XII Å¡onkauliais, ji skausminga, diagnozuotas sumuÅ¡imas. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios žodžiais, kad į krÅ«tinę sÅ«nus jai sudavė kumščiu. Aukščiau aptarti duomenys vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad J.

B. 2022 m. birželio 11 d. apie 13.00 val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina G. B. metu, tyčia pastÅ«mė ant žemės G. B., po to du kartus atsuktuvu sudavė G. B. į kairiÄ jÄ rankÄ rieÅ¡o srityje, po to jis vienÄ kartÄ atsuktuvu sudavė G. B. į nugarÄ ir vienÄ kartÄ kumščiu sudavė pastarajai į krÅ«tinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. B. padarė tris negilias durtines žaizdas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi smogdamas aÅ¡triu įrankiu – atsuktuvu, nepaisant girtumo, neabejotinai suvokė, kad tokie veiksmai gali realiai žmogų sužaloti, bei to siekė. Smurtas buvo vartojamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, namų aplinkoje. J. B. veiksmai atitiko subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

J. B. neprieÅ¡taravo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b. l. 170). Nukentėjusioji G. B. prokuroro sprendimo užbaigti baudžiamÄ jį procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu neskundė. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dydžio jis neginčija. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ nėra. J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, nusikaltimÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neiÅ¡nykusiam teistumui už kitus nusikaltimus.

Skirdamas J. B. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. B. praeityje teistas keturis kartus, pagal tris paskutinius teismų sprendimus teistumas neiÅ¡nykęs, visi galiojantys teistumai yra už tos pačios rÅ«Å¡ies nusikaltimus.

Per pastaruosius vienerius metus vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už naudojimosi vieÅ¡uoju transportu tvarkos pažeidimÄ , bauda sumokėta (b. l. 161). VSDFV duomenimis, nedirba (b. l. 163), registruotas Užimtumo tarnyboje, bet nedarbo draudimo iÅ¡mokų negauna (b. l. 166). Duomenų apie gydymÄ VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis turi galiojantį teistumÄ už tris smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, naujÄ smurtinę veikÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį padarė nepraėjus nė metams nuo atliktos laisvės apribojimo bausmės už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , be to smurtinę veikÄ padarė pasitelkdamas įrankį – atsuktuvÄ , kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumÄ , ankstesni baudžiamieji procesai ir paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos jo nuostatoms ir elgesiui nepadarė, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J.

B. už nusikaltimÄ paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ griežtesnių bausmės rÅ«Å¡ių – maksimalios trukmės areÅ¡tÄ . Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 125,23 euro žalos atlyginimo už G. B. gydymÄ ir 5 procentų metinių palÅ«kanų priteisimo (b. l. 54-55). IÅ¡ gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajai G. B. dėl patirto sužalojimo 2022 m. birželio 11 d. VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo ir radiologo paslaugos, o 2022 m. birželio 15 d. VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikoje – chirurgo paslaugos, bendra paslaugų kaina – 125,23 euro (b. l. 56).

Kaltinamasis su ieÅ¡kiniu sutiko. Kaltinamasis nurodė, kad negalės atlyginti padarytos turtinės žalos, nes neturi iÅ¡ ko atlyginti. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra pagrindas atleisti jį nuo savo paties veiksmais sukeltų padarinių, Å¡iuo atveju – kilusių iÅ¡laidų dėl nukentėjusiosios gydymo. Juolab, atsižvelgus į paslaugų kainÄ , kuri tikrai nėra didelė. Kadangi asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieÅ¡kinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiÅ¡kai ir civiliniam ieÅ¡kovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ J.

B. priteistina 125,23 euro dydžio suma turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti Nusikaltimo įrankis – atsuktuvas, kuris saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate, adresu Vytauto g. 109, Ukmergė (2022 m. rugsėjo 1 d. kvitas B serija BBB Nr. URPK001843), konfiskuotinas ir teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BK 72 straipsnio 1 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CD diskas su vaizdo įraÅ¡u, esantis prie bylos virÅ¡elio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areÅ¡tÄ 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J.

B. paskirti galutinę bausmę – areÅ¡tÄ 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų. AreÅ¡to bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ J. B. 125,23 euro turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sÄ skaitÄ Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

AtsuktuvÄ , saugomÄ Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate, adresu Vytauto g. 109, Ukmergė (2022 m. rugsėjo 1 d. kvitas B serija BBB Nr. URPK001843), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. CD diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti J. B., kad:

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi laisvėje esantis nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigÄ â€“ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti areÅ¡to bausmės.

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija. Taip pat J. B. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme;

2) padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Ilona Mateikienė