0e22b5c7-9ce6-4e50-ba4e-4aad052930b6 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-63-309/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33421-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.5.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.13; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 28 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Ingai Jocienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, kaltinamajam A.

P., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nukentėjusiesiems R. Z., jo atstovei advokatei Irinai Petkienei, L. J., D. V., R. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nevedęs, dirbantis UAB „K. g.“, anksčiau teistas: 1) 2016-05-09 Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 75 parų areÅ¡to, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė – 50 parų areÅ¡to; 2) 2017-10-26 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Paleistas 2019-07-25, atlikus bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. P. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 20.30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako, akivaizdžiai įžūliu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, matant ir girdint L.

J., D. V., R. T. ir kitiems asmenims, tuo sukeldamas jiems neigiamas emocijas, R. Z. lipant per parapetÄ ant suoliuko ir nukritus ant grindinio, jis – A. P., be jokios priežasties, tyčia deÅ¡ine koja primynė ant grindinio gulinčio nukentėjusiojo R. Z. kaklÄ , o A. T. ginant R. Z. ir kaire ranka nustÅ«mus jį nuo gulinčio R. Z., jis kaire ranka laikydamas A. T. už kairės rankos, deÅ¡ine ranka stumdamas A. T. parbloÅ¡kė A. T. ant grindinio bei po to, A. T. keliant ant grindinio gulintį R. Z., jis deÅ¡ine koja primynė ant grindinio gulinčio R.

Z. krÅ«tinę, taip neleisdamas jam atsikelti, o paskui, susikibęs rankomis su A. T. susistumdė su juo ir deÅ¡ine koja spyrė A. T., tačiau A. T. smÅ«gio pavyko iÅ¡vengti, bei rankomis traukdamas parbloÅ¡kė A. T. ant grindinio, ir netrukus R. Z. susikibus su A. T. ir susistumdžius su A. G., jis – A. P., priėjęs prie R. Z., sugriebė R. Z. už kaklo ir parbloÅ¡kė jį ant grindinio bei laikydamas kaire ranka R. Z., deÅ¡ine ranka sudavė 11 smÅ«gių ant grindinio gulinčiam R. Z. į galvÄ , tuo padarė nukentėjusiajam R.

Z. deÅ¡inės akiduobės virÅ¡utinės sienelės (kaukolės pamato deÅ¡inės priekinės duobės) lūžį, abiejų akiduobių vidinių sienelių ir deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės sienelių, abiejų pleiÅ¡takaulių medialinių ir laterinių sparninių plokÅ¡telių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžius, poodines kraujosruvas veide, dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, iÅ¡gÄ sdino ir Å¡okiravo atsitiktinę praeivę L.

J. ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia smurtaudamas sunkiai sutrikdė R. Z. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo mažens, tarpusavyje nekonfliktavo, po įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja. Ä®vykio dienÄ , nuo ryto, kartu su A. T. žvejojo (duomenys neskelbtini) karjere, alkoholio nevartojo. Vakarop, apie 19 - 20 valandÄ , grįžo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė A.

G., kurio paprašė cigaretės. Po to, Å¡nekėjo su A. G., stovėdami prie suoliuko, kur buvo ir daugiau žmonių. Nežino iÅ¡ kur, gal nuo taromato, atėjo nukentėjusysis R. Z., kuris eidamas kalbėjo su savimi. Nukentėjusysis R. Z. Å¡oko per suoliukÄ , beÅ¡okdamas užkliuvo už atramos ir visu svoriu krito ant betoninių plytelių, krito ant Å¡ono. Priėjęs koja pajudino nukentėjusįjį, nes norėjo įsitinkinti ar jis dar gyvas. A. T. norėjo nukentėjusiajam padėti atsikelti, tačiau jis A.

T. pasakė: „Nelįsk, ar nematai, kad jis pablÅ«dęs yra“. Tuo momentu nuketėjusysis R. Z. atsikėlė ir puolė ant A. T., sudavė A. T. į Å¡onÄ ir numetė A. T. ant Å¡aligatvio. Po to nukentėjusysis puolė A. G., koja jį pastÅ«mė nuo Å¡aligatvio. Nukentėjusysis R. Z., kuris po kritimo buvo pasikeitęs, elgėsi neadekvačiai, jam pasakė: „Ateis tavo eilė ir tau galvÄ nutrauksiu“. Buvo momentas, kad jis iÅ¡ įvykio vietos negalėjo pasitraukti, nes grėsmę pajuto iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių ir iÅ¡ judesio, kai pastarasis sukosi.

Tada nukentėjusysis, bÅ«damas apie du metrus nuo jo, pasisuko Å¡onu, jis, nelaukdamas kada bus užpultas, besigindamas pagavo nukentėjusįjį už rankos, sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į galvÄ ir abu Å¡onu nukrito ant žemės. Jis buvo priklaupęs prie nukentėjusiojo ir delnu sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ . SmÅ«gius sudavė delnu, nes jo deÅ¡inė ranka traumuota ir jis negali ja sugniaužti kumščio. Galėjo suduoti ir 10, ir 20 smÅ«gių. Nuo jo suduotų smÅ«gių, nukentėjusysis nuo žemės nesikėlė, nematė ar ant žemės buvo kraujo klanas, nes kai mušė R.

Z. kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Tik kai nukentėjusysis virto, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujo. Atsikėlęs iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nes buvo strese, stengėsi iÅ¡vengti tolesnio konflikto tęsinio. Mano, kad jeigu jis nebÅ«tų nukentėjusiojo apraminęs, nukentėjusysis bÅ«tų jį užpuolęs, o kadangi nukentėjusysis yra žymiai stambesnio kÅ«no sudėjimo, jam bÅ«tų grėsęs pavojus, todėl prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ panaudojo besigindamas. Nežino ar kiti asmenys buvo nukentėję, ar traumuoti nuo R.

Z. veiksmų. Nukentėjusiajam R. Z. padaryti sužalojimai negalėjo atsirasti nuo jo rankos delnu suduotų smÅ«gių. Å ie sužalojimai atsirado nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, kai, Å¡okdamas per suoliukÄ , nukrito ant žemės. Be to, (duomenys neskelbtini) sklinda kalbos, kad nukentėjusysis R. Z. prieÅ¡ kelis metus, bÅ«damas užsienyje, buvo susilaužęs žandikaulį, todėl su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka. Nukentėjusysis R. Z. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A.

P. pažįstami nuo vaikystės. Iki 2021 m. rugsėjo 25 d. tarp jų konfliktų nebuvo. Yra dirbę kartu, kada reikėdavo atidirbti už paskirtas socialines iÅ¡mokas. Rugsėjo 23–24 d. alkoholio nebuvo vartojęs. Nepamena kas nutiko rugsėjo 25 d., atsimena, kad su draugu kažkur ėjo. Kai paÅ¡nekėjo su draugu iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jie buvo pas kitÄ draugÄ , kur iÅ¡gėrė butelį degtinės. Su kitais žmonėmis buvo puÅ¡yne, kur vartojo alkoholį, kas tie žmonės nepamena. Negali pasakyti nuo kurio momento nieko neprisimena.

Kur ir su kuo vartojo alkoholį, kaip įvyko konfliktas nepamena. Prisimena tik kai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės į KaunÄ jį vežė. Ligoninėje atsidÅ«rė sumuÅ¡tas. Kas jį sumušė nežino. Tik iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kurį peržiÅ«rėjo, atpažino save ir pamatė, kad prieÅ¡ jį smurtÄ naudojo A. P.. Kaip kilo konfliktas nežino. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jo duoti parodymai yra teisingi, nors įvykio aplinkybių tiksliai neprisiminė, bet mano, kad taip galėjo bÅ«ti.

PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Po įvykio ne kartÄ teko vykti į KaunÄ , į ligoninę, kur teikėjo atlikti įvairius tyrimus. Kiekvienam vykimui reikėjo samdyti automobilį, mokėti už kelionę, kurÄ . Teko vykti ir į ligoninę Å iauliuose, kur buvo operuojama nosis, o tam vėl reikėjo samdyti automobilį, mokėti už kurÄ . Po nosies operacijos reikėjo pirkti medikamentus. Visa tai pateisinantys dokumentai yra pateikti. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo, kartais kamuodavo nugaros skausmai.

Po įvykio pablogėjo regėjimas, vaizdai liejasi, dvejinasi akyse, pablogėjo atmintis, negali ilgai stovėti, nes pradeda jį purtyti. Po įvykio patyrė skausmÄ , ilgÄ laikÄ negalėjo normaliai valgyti, nes buvo žandikaulio trauma. Maitinamas buvo vien tik skystu maistu. Kurį laikÄ pats savimi pasirÅ«pinti negalėjo. VisÄ laikÄ juo rÅ«pinosi mama. Niekur negalėjo iÅ¡eiti, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, todėl patyrė iÅ¡gyvenimus. Nedarbingumas nustatytas metams. Gydytojai sakė, kad viskas turi sugyti, bet nežino kaip toliau bus, nes atrodo, kad viskas tik blogėja.

Po įvykio su kaltinamuoju A. P. nebendravo, kaltinamasis jo neatsiprašė. 2021-09-29 R. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju (1 t., b. l. 45-48) parodė, kad 2021-09-25, Å¡eÅ¡tadienį, su draugu E. S. buvo nuėję prie parduotuvės, kur į taromatÄ pridavė tuščiÄ tarÄ , po to susitiko kitÄ pažįstamÄ B. Č. ir, nusipirkę degtinės, ėjo į (duomenys neskelbtini) puÅ¡ynÄ , kur atsigėrė alaus. (duomenys neskelbtini) puÅ¡yne buvo gal kokiÄ valandÄ , pasikalbėjo, iÅ¡gėrė butelį degtinės, ir ėjo namo.

Tuo metu, kiek prisimena, buvo Å¡viesu, tačiau kiek buvo valandų neprisimena ir pasakyti negali. Po to, visi parėjo iÅ¡ puÅ¡yno ir, greičiausiai, nes tikrai neprisimena, bet keliuke, kuris yra palei (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , iÅ¡siskyrė, nes B. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jis su E. S. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ar E. ėjo su juo, nežino ir Å¡ito pasakyti negali. Kas vyko toliau, nieko nežino, bet nemano, kad taip yra dėl to, kad buvo iÅ¡gėręs, mano, kad nieko neprisimena dėl patirto galvos sumuÅ¡imo ir to, kad buvo praradęs sÄ monę.

Kiek laiko buvo be sÄ monės neįsivaizduoja. Pamena, kad atsibudo palatoje, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ar vyko kokios apžiÅ«ros, procedÅ«ros, kas kÄ sakė ir darė nieko nežino, pamena, kad sako: „Kelkis, važiuojam į KaunÄ â€œ ir jį greitosios automobiliu iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Kaune įvedė į palatÄ priėmimo skyriuje, jį apžiÅ«rėjo gydytojas, padarė rentgenÄ ir iÅ¡vežė atgal į Å iaulius, iÅ¡ kur ryte gavęs visus iÅ¡raÅ¡us dėl patirtų sužalojimų bei informuotas gydytojo, kad po 3 - 4 dienų turėsiantis vykti į KaunÄ , nes nieko jam negali daryti dabar dėl patirtų sužalojimų, kadangi baisus veido tinimas, kuris turi praeiti ir tik tada galės kažkÄ daryti.

Kas ir dėl kokių priežasčių jį sumušė, nežino ir pasakyti negali, nes tikrai nieko neprisimena ir kaip atsidÅ«rė prie parduotuvės "G" taip pat nežino. Kad jį sumušė prie parduotuvės sužinojo iÅ¡ mamos, kuri apie tai sužinojo iÅ¡ kitų žmonių kalbų. Pats su niekuo nebendravo ir nieko asmeniÅ¡kai negirdėjo, nes jaučiasi blogai. Kaip jau minėjo, ligoninėje jam buvo nustatyti daugybiniai veido lūžiai, apimantys žandikaulio ir veido kaulus. Rytoj vyks į (duomenys neskelbtini) klinikas, nes turi Å¡eimos gydytojo siuntimÄ .

Koks gydymas bus paskirtas, ar bus daroma operacija, nieko nežino. Å iuo metu jo sveikata labai prasta, nepaisant to, kad sumuÅ¡tas, iÅ¡tinęs visas veidas, dvejinasi akyse, primerkus vienÄ akį mato gerai, kita akimi mato kaip per miglÄ , atmerkus abi akis dvigubinasi vaizdai. Kitose kÅ«no vietose sužalojimų lyg ir nėra, visi sužalojimai yra veido ir galvos srityse. Taip pat skauda galvÄ , geria ir leidžiasi nuskausminamuosius vaistus, nes skausmas nepakeliamas. PraÅ¡o atlikti ekspertizę dėl padarytų sužalojimų iÅ¡ medicininių dokumentų, kadangi galimybės nuvykti pas ekspertus neturi (nevairuoja, vairuojančių artimųjų neturi, gyvena su mama, sveikata labai bloga), o ir rytoj vyks į KaunÄ greičiausiai operacijai.

Daugiau papildymų neturi. Tyrėjos klausimas: ar su kuo nors esate susipykęs? Gal turite priešų? R. Z. atsakymas: ne, tikrai su niekuo nėra susipykęs, jokių priešų neturi. ??? 2021-11-15 R. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju (1 t., b. l. 62-65) parodė, kad peržiÅ«rėjęs pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas jo sumuÅ¡imas, gali pasakyti, kad pagal vaizdo įraÅ¡Ä negali atpažinti asmenų, kurie su juo bendravo prie parduotuvės „G“ ir prie suoliuko.

Dėl sutrikusio regėjimo sunku įžiÅ«rėti žmonių siluetus. Save vaizdo įraÅ¡e atpažįsta. Pagal aprangÄ , eisenÄ , Å«gį atpažįsta tik vienÄ asmenį - tai yra, A. G.. Su juo santykiai geri, pažįsta jį iÅ¡ matymo, artimi draugai nėra. Asmenį vardu A. T. pažįsta nuo vaikystės, su juo santykiai yra geri. Gali pasakyti, kad pats negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar vaizdo įraÅ¡e bendraujantys su juo yra užfiksuoti pažįstami E. S. ir B. Č.. Kiek prisimena, tai su jais jis iÅ¡siskyrė keliuke, esančiame palei (duomenys neskelbtini) mokyklÄ .

Tuo metu lauke buvo Å¡viesu. Pats ėjo vienas link savo namų ir galėjo stabtelėti prie parduotuvės „G“. Kas bÅ«tent ten įvyko jam bendraujant su įvairiais asmenimis, negali papasakoti, nes neprisimena. Mano, kad neprisimena įvykių bÅ«tent dėl to, kad patyrė galvos traumÄ . NuoÅ¡irdžiai tai patvirtina. Nežino, ar prieÅ¡ sumuÅ¡imÄ turėjo su savimi kažkiek pinigų, iÅ¡ po sumuÅ¡imo, ligoninėje, savo striukės kiÅ¡enėje rado eurÄ su centais. Galėjo turėti su savimi kažkiek pinigų smulkiomis monetomis, bet tikrai jų nebuvo daug.

Asmenį vardu A. P. pažįsta nuo senų laikų, su juo santykiai buvo normalÅ«s, susitikę pasikalbėdavo, artimi draugai nebuvo. Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo A. P., nei nukentėjusiojo R. Z. nepažįsta, žino juos tik iÅ¡ matymo. Su jais nekonfliktavo. 2021-09-25, vakare, apie 20 valandÄ , ji su draugės vaikais ir sese N. ėjo pasivaikščioti. Ėjo ratus aplink namÄ , kaip ir kiekvienÄ vakarÄ . Kai užeidavo už namo, nesimatė kas vyksta, todėl viso įvykio nematė.

Matė, kaip R. nukrito ar nuvirto nuo suoliuko, o kai atsikėlė matėsi jo agresyvumas, tačiau negali pasakyti, ar nuo pavartoto alkoholio, ar nuo ko kito agresija buvo. R. nukrito dėl girtumo, užkliuvęs už bordiūro, jo niekas nestūmė, pats atsistojo. Įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tačiau ji jų nepažįsta. Matė, kad tarp tų asmenų prasidėjo apsistumdymas. Buvo aukštas vyras apsirengęs šortais. Jie aiškinosi, ar dėl pinigų, ar dėl butelio. Vienas pasiūlė kitam butelį, o R. pasakė:

„Butelis yra mano aÅ¡ ir gersiu“. Butelį turėjo vyras apsirengęs Å¡ortais, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Vyras, apsirengęs Å¡ortais, ir R. tarpusavyje aiÅ¡kinosi dėl grÄ Å¾os, kad kažkas dar turi grÄ Å¾inti pinigus. MuÅ¡tynių tarp vyro, apsirengusio Å¡ortais, ir R. Z. nebuvo. Po to, jie dar iÅ¡gėrė ir tada prasidėjo apsistumdymai. R. vyrÄ , apsirengusį Å¡ortais, stÅ«mė į keliÄ , o jos užėjo už namo ir nematė, kas toliau buvo, o kai atėjo, visi buvo sukritę ant žemės ir buvo neaiÅ¡ku, kuris kurį muÅ¡a.

R. jau buvo pargriautas ant žemės. Prie R. buvo trys žmonės. Vienas pasiÅ¡alino, liko kaltinamasis, „diedukas“ ir vyras, apsirengęs Å¡ortais, bet greitai visi pasiÅ¡alino. „Diedukas“ norėjo padėti R. IÅ¡ pradžių buvo jaunesni, tie jaunesni iÅ¡siskirstė. Liko R.. Tada atėjo su žvejybiniais įrankiais tas „diedukas“ ir dar kažkoks žmogus. Nematė su kuo atėjo kaltinamasis A. P.. IÅ¡ kaltinamojo A. P. aprangos įsidėmėjo tik tai, kad buvo skarelę ant galvos užsirišęs, drabužiai buvo tamsÅ«s. Matė, kad buvo suduodami ranka smÅ«giai į galvÄ .

Kas konkrečiai sudavė smÅ«gius negali pasakyti, nes jie buvo krÅ«voje ir pasilenkę, todėl negali pasakyti kas konkrečiai sudavė smÅ«gius. „Diedukas“ bandė iÅ¡skirti juos, bet kai visi parkrito ant žemės buvo neaiÅ¡ku, kas ten kÄ darė. KÄ konkrečiai darė kaltinamasis A. P. nematė. VyriÅ¡kis, apsirengęs Å¡ortais, užstojo vaizdÄ . Dėl įvykio jų kasdienis pasivaikščiojimas buvo sutrikdytas, buvo Å¡okas, nes atrodė, kad užmušė žmogų. Taip atrodė, nes jis nebejudėjo, buvo be sÄ monės. Priėję matė, kad nukentėjusysis buvo kraujo klane.

Su vandeniu pradėjo plauti kraujÄ , nukentėjusysis pradėjo reaguoti, tačiau nesiorientavo aplinkoje. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji parodė, kad gali bÅ«ti, kad ji matė kaip kaltinamasis buvo užsisėdęs ant nukentėjusiojo ir jį daužė. Nelabai dabar pamena. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau. Patvirtina aplinkybes, kurias minėjo ikiteisminio tyrimo metu. ???2021-10-08 L. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 106-107) parodė, kad trys metai kai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl per šį laikÄ kai kÄ iÅ¡ tos gatvės gyventojų pažįsta, kai kÄ Å¾ino iÅ¡ matymo. 2021-09-25, vakarop, kaip ir beveik kiekvienÄ vakarÄ , išėjo su sese ir drauge pasivaikščioti.

Jos, kaip visuomet, vaikščiojo aplink namÄ , ir einant pro parduotuvę „G“ iÅ¡girdo, kad ant suoliuko buvę asmenys bei prie jo stovėję konfliktuoja dėl butelio. Matė, kad vyrai turėjo degtinės butelį. Girdėjo, kaip R. (stambaus sudėjimo, gyvena (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų nežino) pasakė: „Gersiu, nes mano butelis“, o kitas vyras plikai skustas, aukÅ¡tas, su Å¡ortais, jo jokių duomenų nežino, butelio R. nedavė, perdavė kitam vyrui, kuris stovėjo Å¡alia.

Jos praėjo pro juos, užėjo už namo, kurį laikÄ nematė kas vyksta, tačiau jau grįždamos nuo (duomenys neskelbtini) namo kampo pamatė, kaip vienas nukrito per suoliukÄ nuo pakilimo, kaip suprato, jis atėjo nuo parduotuvės pastato pusės ar nuo taromato, ten yra toks paaukÅ¡tinimas. Tada prasidėjo riksmai, keiksmai, kaip ir konfliktas, kiek pavyko suprasti iÅ¡ to kÄ jie ten rėkavo, tai konfliktavo dėl to, kad kažkas kažkam kažkokių pinigų neatidavė ar skolingas. Jos ėjo ir kol praėjo takiuku, pamatė, kad stumdosi tarpusavyje.

Atsisukusi žiÅ«rėjo ir pamatė, kad R. susistumdė su tuo plika galva kuris buvo su Å¡ortais, R. jį iÅ¡stÅ«mė į gatvės važiuojamÄ dalį, ten kažkas dar juos, ar skyrė, ar norėjo muÅ¡ti. Paskui pamatė, kad R. jau ant žemės ir tas tamsiai apsirengęs, su ant galvos tokia kaip skarele, pradėjo užsėdęs daužyti R. į galvÄ . Daužė kumščiu, kiek matė ir suprato, prieÅ¡ tai dar iki R. nugriuvimo, jis spyrė jam kojomis. Kiek kartų spyrė nežino, o daužė nemažai kartų į galvÄ .

Ji iÅ¡sigando, kad užmuÅ¡ ir skambino 112. Matė, kad prie jų buvusį vienÄ tokį jaunesnį vaikinukÄ nusitempė link namų atėjusi moteris. Kai ji paskambino 112 viskas kaip ir liovėsi, tas, kuris mušė R., buvo prisėdęs prie parduotuvės parÅ«kyti ir paskui nuėjo už „G“ namo. Prie R. kurį laikÄ buvo vyras su dryžuotu megztiniu ir Å¡viesia striuke, jis atėjo kartu su tuo vyru, kuris ir mušė R. Nei vieno iÅ¡ tų asmenų vardų, pavardžių nežino. Kad kažkas kitas, apart to su skarele ant galvos, tamsia striuke vyro, bÅ«tų mušęs R., nematė.

R., kaip suprato, po to nukritimo nuo suoliuko pasidarė agresyvus, iki tol nesimatė, kad jis kabinėtųsi, tiesiog sėdėjo, gėrė, matėsi, kad visi neblaivūs. Nekvietė policijos anksčiau, nes galvojo, kad atsigers ir išsiskirstys, kad viskas taip baigsis nesitikėjo. Dėl ko buvo sumuštas R., nežino, bet kaip suprato, iškart tai konfliktas buvo dėl butelio, o vėliau jau dėl pinigų ir kiek teko girdėti jau atvykus pareigūnams, tai R. jiems sakė, kad dingo pinigai, o ar jie dingo ar ne, ji nežino, nepastebėjo, kad kas būtų turėjęs pinigų, nematė kad kas būtų ėmęs pinigus ar lindęs į R. kišenes.

Nukentėjusioji D. V. teismo posėdyje parodė, kad jai yra nustatyta epilepsija, todėl jai sunku prisiminti, atmintis greitai dingsta. Apie įvykį, kuris vyko 2021-09-25, parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, Å¡iuo metu įvykio aplinkybes sunkiai atsimena. Kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. jos kaimynai. Kas tÄ vakarÄ vyko, kokie žmonės buvo, nematė, buvo iÅ¡sigandusi. Kaltinamasis, kiek jį matydavo, visada vaikščiojo su juoda skarele, užriÅ¡ta ant galvos. Ir tÄ vakarÄ buvo žmogus su juoda skarele, užriÅ¡ta ant galvos.

Daugiau tokių žmonių, kurie vaikščiotų su skarele ant galvos, (duomenys neskelbtini) nematė. Kaip prasidėjo muÅ¡tynės nematė, nes su vaikais iÅ¡ karto nuėjo. JÄ Å¡is įvykis labai paveikė, buvo pasidarę blogai, pasivaikščiojimas nutrÅ«ko. 2022-01-17 D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 127-130) parodė, kad nuo pat ankstyvos vaikystės jai yra nustatyta įgimtos epilepsijos negalia. Dėl Å¡ios ligos turi raÅ¡ymo ir skaitymo sunkumų, bei atminties sutrikimų (sunku prisiminti ar smulkiai atpasakoti senesnius įvykius, datas).

Atmintyje yra likę prisiminimai kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „G“ buvo sumuÅ¡tas vyriÅ¡kis. Pamena tai, kad buvo 2021 metų ruduo, lauke buvo Å¡ilta, vakaro metu ji su savo mažametėmis dukromis (tuo metu joms buvo 6 ir 8 metai) ir drauge L. J., kaip įprasta, išėjo į laukÄ pasivaikščioti. IÅ¡ pradžių apėjo ratÄ aplink savo namÄ , matė, kaip prie suoliuko, esančio prie parduotuvės „G“, sėdėjo keli vyriÅ¡kiai (jų atpažinti, apibÅ«dinti negali, nes jų veidų neįsidėmėjo, į juos nežiÅ«rėjo).

VienÄ kartÄ praėjus pro vyriÅ¡kius, Å¡ie sėdėjo ramiai, Å¡nekučiavosi tarpusavyje. Po to, prie jų prisijungė pasivaikščioti į laukÄ išėjusi L. sesuo N. Joms visoms einant dar vienÄ ratÄ aplink namÄ link (duomenys neskelbtini) progimnazijos, pamatė, kaip prie suoliuko stoviniavę vyriÅ¡kiai pradėjo stumdytis. Kiek pamena, tai tarpusavyje stumdėsi du vyriÅ¡kiai, tačiau jų apibÅ«dinti negali. Ji prisimena, kad prieÅ¡ susimuÅ¡dami vyriÅ¡kiai gėrė alkoholį, ir, berods, nepasidalino buteliu.

Tuo momentu, kai jie pradėjo stumdytis, jos buvo Å¡ių vyriÅ¡kių kompanijÄ kÄ tik praėjusios ir stovėjo prie suoliuko, esančio prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Suoliukas yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Å¡alia yra pasodintos tujos, o kitoje gatvės pusėje matyti dalis (duomenys neskelbtini) progimnazijos pastato. Pamačiusi, kad muÅ¡tynės nesiliauja, draugė L. iÅ¡ karto paskambino policijai. Ji tuo metu su vaikais sėdėjo ant suoliuko, nėjo arčiau parduotuvės „G“ žiÅ«rėti kas vyksta.

Kai L. paskambino policijai, tai su dukromis nuėjo į vidinį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ . Atvykus policijai, pro namo kampÄ pasižiÅ«rėdavo kas vyksta. Su pareigÅ«nais bendravo draugė L. Prie nukentėjusiojo vyriÅ¡kio nebuvo nuėjusi pasižiÅ«rėti kas jam nutiko, iÅ¡ L. sužinojo, kad jis labai kruvinas. Daugiau nieko neprisimena, momento, kaip buvo sumuÅ¡tas nukentėjusysis vyriÅ¡kis, nematė. Nukentėjusysis R. T. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo A.

P., nei nukentėjusiojo R. Z. nepažįsta, su jais iki įvykio nebendravo. 2021 m. rugsėjo mėnesį, vakare, buvo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žiÅ«rėjo televizorių, o po to, išėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Išėjęs į balkonÄ matė, kad trys vyrai stovi gatvėje, Å¡alia parduotuvės, prie suoliuko ir vartoja alkoholį, bet nekreipė į tai dėmesio ir grįžo į kambarį. Po kiek laiko vėl išėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir pamatė, kad tarp tų vyrų yra kilęs konfliktas, kurio pradžios nematė.

Vyrai tarpusavyje stumdėsi, mušėsi, vienas vyras gulėjo ant žemės, o kitas jį buvo prispaudęs ir, galimai su kumščiu, trenkė į veidÄ , negali pasakyti kiek smÅ«gių buvo suduota. Vyras, kuris smÅ«giavo, gulinčiajam į galvÄ , atsistojo ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, o kitas vyras liko gulėti ant žemės, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .?? Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad tiek kaltinamÄ jį A. P., tiek nukentėjusįjį R.

Z. pažįsta nuo vaikystės, nei su vienu iÅ¡ jų nekonfliktavo. Ä®vykio dienÄ , nuo ryto, kartu su kaltinamuoju buvo žvejyboje ir žvejojo visÄ dienÄ . Alkoholio nevartojo nei jis, nei kaltinamasis A. P.. Vakare kartu su kaltinamuoju grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra parduotuvė „G“. Kaltinamasis A. P., pamatęs ant suoliuko sėdintį A. G., paprašė A. G. cigaretės, o jis norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. Tuo metu nuo bankomato pusės pamatė ateinantį nukentėjusįjį R.

Z., kuris iÅ¡ iÅ¡vaizdos atrodė neblaivus, kažkÄ Å¡Å«kavo, minėjo pinigus, bet jis nesuprato kÄ nukentėjusysis nori tuo pasakyti. Nukentėjusysis norėjo perlipti per suoliukÄ , tačiau užkliuvo už jo ir krito ant žemės. Jis nukentėjusiajam sakė: „Čia aÅ¡. Kas tau yra, ko čia puoli“. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis norėjo jam padėti atsikelti, bandė kelti, bet nukentėjusysis iÅ¡ karto atsistojo pradėjo sklaidytis ir pulti. Kai nukentėjusysis R. Z. atsistojo, nepastebėjo, kad jis bÅ«tų susižalojęs. Nukentėjusysis R.

Z. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, matė kad nukentėjusysis puolė ant A. G. ir jie susistumdė. Kaltinamasis A. P. stovėjo šalia, gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo, ir nieko nedarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs ant kaltinamojo, ar sudavęs jam smūgį. Girdėjo, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. šaukė vienas ant kito. R. Z. kaltinamajam sakė: „Aš tau duosiu į snukį“. Kai atsikėlė nuo žemės, muštynės jau buvo pasibaigusios.

Nukentėjusysis R. Z. kruvinas gulėjo ant žemės, kraujas jam bėgo iÅ¡ nosies, tačiau kas prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo smurtÄ , jis nematė. PakiÅ¡o nukentėjusiajam striukę po galva, sakė aplinkiniams, kad kviestų greitÄ jÄ , nes nukentėjusysis nieko nekalbėjo, duso. Kad kaltinamasis A. P. prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtÄ , matė iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad tiek su kaltinamuoju A. P., tiek su nukentėjusiuoju R. Z. gyvena vienoje gyvenvietėje, artimų santykių nepalaiko, nekonfliktuoja.

Ä®vykio dienÄ , vakare, buvo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „G“, vartojo alkoholį, todėl įvykio aplinkybių nepamena. Žino, kad kaltinamajam A. P. davė cigaretę, daugiau nieko nepamena, visi jo duoti parodymai yra duoti peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä . Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo A. P., nei nukentėjusiojo R. Z. nepažįsta. 2021 m. rugsėjo mėnesį, vakare, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė ant žemės gulintį žmogų ir daug kraujo aplink jį.

Žmogus buvo sÄ moningas, neblaivus, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, gan agresyvus, nenorėjo, kad jį nuvestų į greitosios pagalbos automobilį, prieÅ¡inosi, norėjo, kad jį nuvestų namo. Nukentėjusiajam buvo praskelta galva ir trÅ«kusi nosis. Nukentėjusysis beveik visÄ laikÄ pragulėjo, pats sėdėjo tik ant suoliuko, o pastovėti nelabai galėjo. PaÅ¡aliniai žmonės nukentėjusiajam teikė pagalbÄ . Nupirko vandens, veidÄ nuplovė, greitÄ jÄ pagalbÄ iÅ¡kvietė. Paties konflikto nematė.

Su nukentėjusiuoju bendrauti buvo galima, atsakinėjo į klausimus, nerišliai kalbėjo, bet atsakinėjo. Nukentėjusysis nenorėjo pasakoti, kas jam nutiko. Iš pradžių sakė „kritau“, paskui sakė: „Susipykome susimušėme“, bet jis tiksliai nesuprato kas vyko. Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju A. P. pažįstami daugiau negu 40 metų, konfliktų tarp jų nebuvo. Su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo vaikystės. 2021-09-25 įvykio vietoje nebuvo, buvo namuose.

Dienos metu kaltinamojo sutikęs nebuvo. Nukentėjusįjį buvo sutikęs ryte, apie 10 valandÄ . Su nukentėjusiuoju R. Z. vartojo alkoholį įvairiose vietose, gėrė alų, degtinę. Su nukentėjusiuoju R. Z. iÅ¡siskyrė apie 14-15 valandÄ . Liudytoja E. I. K. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. Z. yra jos sÅ«nus, kaltinamÄ jį A. P. pažįsta nuo jo vaikystės. Nukentėjusysis ir kaltinamasis augo (duomenys neskelbtini), tarp jų konfliktų nebuvo, jie bendraudavo, kalbėdavosi.

Ä®vykio vietoje nebuvo, apie įvykį, apie 21 valandÄ ar 21.30 valandÄ , sužinojo iÅ¡ kaimynės S., kuri matė kaip jos kruvinÄ sÅ«nų nuvedė į greitosios pagalbos automobilį. Ä®vykio dienÄ buvo namuose. Kai sÅ«nus išėjo su kaimynu E. S. buvo vidurdienis, sakė, kad eina pasivaikščioti. Jie namuose buvo iÅ¡gėrę 1 litrÄ alaus. PrieÅ¡ tai sÅ«nus traumuotas nebuvo. Kai sÅ«nų parvežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės, jis labai žiauriai atrodė, veidas sutinęs, akių nesimatė, visas veidas vieni Å¡aÅ¡ai, nosis buvo prakirsta.

Leido vaistus nuo skausmo du kartus per dienÄ , ryte ir vakare, nes sÅ«nus negalėjo iÅ¡kęsti skausmo. SÅ«nus sakė, kad nežino kas jį sumušė. Po traumos labai pasikeitė sÅ«naus sveikata, tapo labai nervingas, labai pablogėjo regėjimas, ėmė dvejintis akyse, negalėjo pats valgyti, valgė tik skystÄ maistÄ . KeletÄ kartų teko važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, konsultacijoms, todėl samdė automobilius, mokėjo jiems už kelionę, vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pirko vaistus.

SÅ«naus iÅ¡vaizda jau atsistačiusi, sutinimas laikėsi apie mėnesį laiko. 2021-12-16 kitų objektų apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 76-79) užfiksuota BPC Klaipėdos skyriaus pateikto 2021-09-25 20.31 valandÄ skambučio iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įraÅ¡o apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu garso įraÅ¡as apžiÅ«rėtas jį stenografuojant. Nustatyta, kad BPC 20.31.36 valanda fiksuotas skambinančio vyro, kuris prisistato R. T., praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo kÄ tik buvo sumuÅ¡tas vyras, kuris guli ir nesikelia. 2022-01-26 kitų objektų apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 83-86) užfiksuota BPC Klaipėdos skyriaus pateikto 2021-09-25 20.34 valandÄ skambučio iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įraÅ¡o apžiÅ«ra.

ApžiÅ«ros metu garso įraÅ¡as apžiÅ«rėtas jį stenografuojant. Nustatyta, kad BPC 20.34.41 valandÄ fiksuotas skambinančios moters, kuri prisistato L. J., praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, prie parduotuvės „G“ kÄ tik buvo sumuÅ¡tas vyras, kuris guli ir nesikelia. Nurodo, kad gulintis vyras yra kraujuojantis, jam daužė per galvÄ , tad kraujuoja galva. 2021-09-25 apžiÅ«ros protokole (1 tomas, b. l. 31-35) užfiksuota įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio penkių aukÅ¡tų daugiabučio namo.

Atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ , konstatuota, kad ant Å¡aligatvio betoninių plytelių yra matyti kraujo dėmės. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu daiktų ar objektų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui, nepaimta. 2021-10-06 objektų apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 17-20) užfiksuotas vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų teritorijoje esančių stebėjimo kamerų apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad vaizdo įraÅ¡as trunka 1 val. 01 sek., įraÅ¡as prasideda 18.42.03 val. ir tęsiasi iki 19.40.31 val., vaizdo įraÅ¡Ä apžiÅ«rintis asmuo (vyr. tyrėjas S. D.) paaiÅ¡kina, kad vaizdo įraÅ¡e fiksuojamas laikas nesutampa su realiu laiku, tai yra rodomas laikas yra 1 valandÄ anksčiau, todėl laikytina, kad realiai įraÅ¡as pradedamas 19.42.03 valandÄ ir tęsiasi iki 20.40.31 valandos.

ApžiÅ«ros metu konstatuota, kad 20.31.11 valandÄ (rodomas laikas 19.31.11 val.) juodai apsirengęs vyriÅ¡kis prieina iÅ¡ nugaros apkÅ«niam vyriÅ¡kiui ir sugriebęs jį už kaklo jį pargriauna bei muÅ¡a jį suduodamas 11 smÅ«gių deÅ¡inės rankos kumščiu į veido sritį. 2021-11-15 objektų apžiÅ«ros protokole (2 tomas, b. l. 23-26) užfiksuota papildoma vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra, Å¡ios apžiÅ«ros metu apžiÅ«roje dalyvaujantis nukentėjusysis R. Z. pateiktame vaizdo įraÅ¡e atpažįsta save ir liudytojÄ A.

G.. 2022-03-07 objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 27-30) užfiksuota papildoma vaizdo įrašo apžiūra, šios apžiūros metu apžiūroje dalyvaujantis liudytojas A. T. pateiktame vaizdo įraše atpažįsta save, A. P., A. G., R. Z. ir paaiškina veiksmus, kuriuos šie asmenys atlieka. 2022-03-07 objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 31-34) užfiksuota papildoma vaizdo įrašo apžiūra, šios apžiūros metu apžiūroje dalyvaujantis liudytojas A. G. pateiktame vaizdo įraše atpažįsta save, A.

T., R. Z., G. D. ir paaiškina veiksmus, kuriuos šie asmenys atlieka. 2022-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-441 (21) (2 t., b. l. 43-44) aprašytos vaizdo įrašo tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir konflikte dalyvavusių subjektų veiksmų eiliškumas. (Tirta šių subjektų veiksmai: subjektas Nr. l - užduotyje įvardijamas A. P.; subjektas Nr. 2 - įvardijamas kaip R. Z.; subjektas Nr. 3 - įvardijamas kaip A. T.; subjektas Nr. 4 - subjektas; subjektas Nr. 5 - įvardijamas kaip A.

G.). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad 71-149 kadruose subjektas Nr. 2 (užduotyje įvardijamas kaip R. Z.) lipdamas per parapetÄ ant suoliuko, krenta ant grindinio; 150-188 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (užduotyje įvardijamas kaip A. P.) deÅ¡ine koja primina/prispaudžia ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 kaklÄ ; 189-230 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 3 (užduotyje įvardijamas kaip A. T.) kaire ranka nustumia subjektÄ Nr. 1, nuo gulinčio subjekto Nr. 2; 231-300 kadruose subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektÄ Nr. 3 už kairės rankos, deÅ¡ine ranka stumdamas subjektÄ Nr. 3 parbloÅ¡kia jį ant grindinio; 501-870 kadruose subjektas Nr. 3 bando pakelti ant grindinio gulintį subjektÄ Nr. 2; 971-1015 kadruose subjektas Nr. 1 deÅ¡ine koja primina ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 krÅ«tinę; 1030-1055 kadruose subjektas Nr. 2 gulėdamas ant grindinio deÅ¡ine koja bando įspirti subjektui Nr. 1; 1330-1590 kadruose subjektas Nr. 2 atsistoja ir susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, gestikuliuoja rankomis; 1635-1790 kadruose subjektas Nr. 2 susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, subjektas Nr. 1 deÅ¡ine koja bando įspirti subjektui Nr. 3; 1791-2030 kadruose subjektas Nr. 3, susikibęs su subjektu Nr. 2, besisukdamas sukniumba ir griauna subjektÄ Nr. 2 ant grindinio; 2250-2620 kadruose subjektas Nr. 4 (užduotyje įvardijamas kaip nenustatytas asmuo) atsistoja nuo suoliuko ir padeda atsistoti ant grindinio esančiam subjektui Nr. 3, po to subjektas Nr. 4 nueina nuo suoliuko link atėjusios moters; 2700-2850 kadruose subjektas Nr. 2 ir subjektas Nr. 3 stumdosi tarpusavyje; 3080-3200 kadruose subjektas Nr. 4 prieina prie ant suoliuko sėdinčio subjekto Nr. 5 (užduotyje įvardijamas kaip A.

G.) ir paspaudžia jam ranka; 3145-3190 kadruose subjektas Nr. 2 deÅ¡ine ranka atstumia atsistojusį subjektÄ Nr. 5, subjektas Nr. 5 deÅ¡ine ranka suduoda subjektui Nr. 2 į veido sritį; 3315-3580 kadruose subjektas Nr. 2 stumdosi su subjektu Nr. 5, deÅ¡ine koja bando įspirti subjektui Nr. 5, kuris praradęs pusiausvyrÄ parkrenta ant grindinio, parkritusiam subjektui Nr. 5 subjektas Nr. 2 deÅ¡ine koja bando įspirti; 3581-3599 kadruose subjektas Nr. 1 rankomis traukdamas/stumdamas parbloÅ¡kia subjektÄ Nr. 3 ant grindinio; 3600-3900 kadruose subjektas Nr. 1 priėjęs prie subjekto Nr. 2, rankomis sugriebia subjektÄ Nr. 2 už kaklo ir parbloÅ¡kia jį ant grindinio, laikydamas kaire ranka subjektÄ Nr. 2, deÅ¡ine ranka suduoda 11 smÅ«gių ant grindinio gulinčiam subjektui Nr. 2. 2021-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1316//2021(04) (1 t., b. l. 75-76) konstatuoti R.

Z. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės viršutinės sienelės (kaukolės pamato dešinės priekinės duobės) lūžis, abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir lateralinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2021-09-25.

Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, labiausiai tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. R. Z. dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir lateralinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžiai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Poodinės kraujosruvos veide tiek visumoje, tiek kiekviena iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡ turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje R. Z. padaryti sužalojimai, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nurodyti kuo konkrečiai nėra galimybės, nes sužalojimuose neužsifiksavę žalojantį (-čius) daiktÄ (-us) ar įrankį (-ius) identifikuojantys požymiai.

Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Teismo posėdyje (peržiūrint vaizdo įrašo (kompaktinis diskas NR 01-1-33421-21) dalis iš parduotuvės „G“) ekspertas Henrikas Daujotas parodė, kad iš vaizdo įrašo dalies, kurioje matosi kaip nukentėjusysis R. Z., užkliuvęs už suoliuko krenta ant šaligatvio, negali pasakyti, kad nukentėjusysis trenkėsi veidu į šaligatvį, nes to akivaizdžiai nesimato, o medicinos įstaigoje nebuvo nustatyta nei nubrozdinimų, nei žaizdų.

Paprastai, trenkiantis į tokį pagrindÄ , kaip Å¡aligatvis, bÅ«tų arba žaizdos, arba bent nubrozdinimai. Yra nustatytos tik poodinės kraujosruvos. Jų yra ne viena. Lūžiai yra abiejose veido pusėse. Tai kontaktas yra ne vien momentinis. Jeigu iÅ¡oriÅ¡kai, kontaktuojant, krentant su pagreičiu ir atsitrenkiant į Å¡aligatvį, tikrai bÅ«na žaizdos. Pagal medicininius dokumentus, galvos smegenų trauma nėra užfiksuota, kad bÅ«tų praradęs sÄ monę ar panaÅ¡iai. Tai iÅ¡ principo atsistoti, judėti jis galėjo.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o neįžvelgia, kad bÅ«tų sužalojimai veide, bent jau akivaizdÅ«s. Turėjo bÅ«ti kraujavimas iÅ¡ nosies, nes medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad nosis lūžusi iÅ¡ abiejų pusių ir pertvara, tai kraujavimas turėjo bÅ«ti iÅ¡ karto, o ne po kažkiek laiko. Kraujosruvos gali iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡ryÅ¡kėti po kurio laiko, bet sulaužytos nosies kraujavimas turėtų bÅ«ti iÅ¡ karto. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad nukentėjusysis yra sÄ moningas, dezorientuotas, vartojęs alkoholio.

Tik nežinia kiek to alkoholio vartojęs, kokiÄ tai įtakÄ turi bendrai judėjimui, nes atsisakė tikrintis alkotesteriu. Bet jeigu tokiÄ traumÄ patyrus, tai turi bÅ«ti poveikis dėl traumos dezorientacijai. Ypač, kai yra daugybiniai kaulų lūžiai, po kurių tikrai neatsistosi. Kadangi yra lūžę abiejose pusėse ir yra poodinės kraujosruvos, krentant ant tokio pagrindo, jeigu lūžtų skruostikaulis ir akiduobės dalis, turėjo bÅ«ti iÅ¡oriÅ¡kai žaizdos arba nubrozdinimai, o jų nėra.

Mažai tikėtina, kad po tokių kaulų lūžių nukentėjusysis Å¡itaip (kaip užfiksuota vaizdo įraÅ¡e) judėtų. Lūžiai padaryti abiejose veido pusėse. Po pasistumdymų nukentėjusysis negriuvinėja, nesimato, kad bÅ«tų kraujavimas, o po lūžio kraujavimas turėtų bÅ«ti pakankamai gausus. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai padaryti delnu. Turėtų bÅ«ti smÅ«giuojama kumščiu. Pagal vaizdÄ negali konkrečiai pasakyti, nes nelabai ir matosi su kuo kaltinamasis smÅ«giuoja, gali pasakyti tik pagal sužalojimus.

Kadangi yra kaulų lūžiai, tai gal nebent apatine delno dalimi, bet iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, kad čia ne Å¡iaip pliaukÅ¡telėjimai. Suduodant rankomis, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti. Kad nukentėjusysis nesikelia, tai gali bÅ«ti sužalojimų pasekmė. Daugybiniai abiejų pusių kaulų lūžiai turėjo įtakÄ aktyvumui ir sÄ monei, nors ir nėra užfiksuota akivaizdžių galvos sužalojimų, ar sÄ monės netekimo. Galinėje galvos dalyje sužalojimai nėra padaryti.

Visi sužalojimai yra fiksuoti veide, galvos priekinėje dalyje. Nukentėjusįjį apžiÅ«rint (duomenys neskelbtini) klinikose buvo nustatytos kraujosruvos veide, jų skaičius nenurodytas. Jeigu yra daugiskaitoje, tai mažiausiai dvi ar daugiau. Lūžiams padaryti, galėjo bÅ«ti suduoti keli smÅ«giai į tÄ pačiÄ vietÄ . Ä® vienÄ ir į kitÄ veido pusę, kad padaryti lūžius reikėjo mažiausiai dviejų smÅ«gių, bet galėjo bÅ«ti suduota ir 11 (vienuolika) smÅ«gių. Nuo vieno smÅ«gio gali lūžti ne vienas kaulas.

DeÅ¡inėje pusėje yra nosikaulis, lankas, iÅ¡orinė sienelė. Kairėje pusėje nosikaulis, akiduobė. Nuo vieno smÅ«gio, panaÅ¡u tai turėtų bÅ«ti kumščiu, o tai apima pakankamai didelį plotÄ , kad padarytų sužalojimus ir vienoje pusėje ir kitoje. Vertinant, kad sužalojimai padaryti ne atskirai, jie yra iÅ¡oriniai, nesant žaizdų nei nubrozdinimų, tai sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. IÅ¡oriÅ¡kai, sužalojimų, kurie yra bÅ«dingi griuvimui, nėra užfiksuota.

PraktiÅ¡kai, griÅ«nant ant tokio pagrindo gali bÅ«ti žaizdos, nubrozdinimai ir lūžiai. Bet kadangi yra sužalojimai abiejose veido pusėse, tai vienu metu griÅ«nant toks sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas. PirmÄ kartÄ nukentėjusiajam žandikaulio lūžis buvo gydomas 2014-07-28. 2014-07-29 buvo operuotas. Po įvykio nukentėjusysis buvo apžiÅ«rėtas 2021-09-25 (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamajame ir iÅ¡ karto buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. (duomenys neskelbtini) klinikose, kai buvo apžiÅ«rėtas, veido žandikaulio chirurgas raÅ¡o, kad skubi chirurginė intervencija nėra intibuotina ir buvo padaryta galvos rentgenograma, kurioje yra įraÅ¡as, kad atliktoje tiesinėje apatinio žandikaulio ir deÅ¡inėje Å¡oninėje galvos rentgenogramoje stebima bÅ«klė po kairės apatinio žandikaulio Å¡akos sintezės. Tai, kaip patvirtinimas, kad buvo atlikta kažkada operacija.

Kas atitinka 2014 metų įraÅ¡Ä . Sužalojimai 2014 metais ir 2021 metais visiÅ¡kai nesusiję, nes apatinio žandikaulio lūžis 2021 metais iÅ¡ viso nekonstatuotas. Atlikus rentgenogramÄ tiesiog konstatuotas faktas, kad yra tokia bÅ«klė po buvusios traumos. Savo iÅ¡vadÄ patvirtina, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bÅ«tent, dėl pamato lūžio, o visi kiti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Diplopija yra regėjimo sutrikimas. Neturint medicininių dokumentų negaliu pasakyti, kad bÅ«tent dėl padarytų sužalojimų diplopija atsirado, bet tokia versija neatmetama.

Dėl BK 284 straipsnio nuostatų taikymo BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti, Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir panaÅ¡iai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-84-458/2020). Veika, nustatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir panaÅ¡iai. Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie.

Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-54-222/2017, 2K-3(duomenys neskelbtini)-1073/2017).

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo mažens, tarpusavyje nekonfliktavo, po įvykio su nukentėjusiuoju nebendrauja. Ä®vykio dienÄ , apie 19 - 20 valandÄ , (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė A. G., kurio paprašė cigaretės. Po to Å¡nekėjo su A. G., stovėdami prie suoliuko, kur buvo ir daugiau žmonių. Nežino iÅ¡ kur, gal nuo taromato, atėjo nukentėjusysis R. Z., kuris eidamas kalbėjo su savimi. Nukentėjusysis R.

Z. Å¡oko per suoliukÄ , beÅ¡okdamas užkliuvo už atramos ir visu svoriu krito ant betoninių plytelių, krito ant Å¡ono. Priėjęs koja pajudino nukentėjusįjį, nes norėjo įsitinkinti ar jis dar gyvas. A. T. norėjo nukentėjusiajam padėti atsikelti, tačiau jis A. T. pasakė: „Nelysk, ar ne matai, kad jis pablÅ«dęs yra“. Tuo momentu nuketėjusysis R. Z. atsikėlė ir puolė ant A. T., sudavė A. T. į Å¡onÄ ir numetė A. T. ant Å¡aligatvio. Po to, nukentėjusysis puolė A.

G., koja jį pastÅ«mė nuo Å¡aligatvio. Nukentėjusysis R. Z., kuris po kritimo buvo pasikeitęs, elgėsi neadekvačiai, jam pasakė: „Ateis tavo eilė ir tau galvÄ nutrauksiu“. Buvo momentas, kad jis iÅ¡ įvykio vietos negalėjo pasitraukti, nes grėsmę pajuto iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių ir iÅ¡ judesio, kai pastarasis sukosi. Kada nukentėjusysis, bÅ«damas apie du metrus nuo jo, pasisuko Å¡onu, jis, nelaukdamas kada bus užpultas, besigindamas pagavo nukentėjusįjį už rankos, sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į galvÄ ir abu Å¡onu nukrito ant žemės. Jis buvo priklaupęs prie nukentėjusiojo ir delnu sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ .

SmÅ«gius sudavė delnu, nes jo deÅ¡inė ranka traumuota ir jis negali ja sugniaužti kumščio. Galėjo suduoti ir 10, ir 20 smÅ«gių. Nuo jo suduotų smÅ«gių, nukentėjusysis nuo žemės nesikėlė, nematė ar ant žemės buvo kraujo klanas, nes kai mušė R. Z. kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Atsikėlęs iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nes buvo strese, stengėsi iÅ¡vengti tolesnio konflikto tęsinio. Nukentėjusioji L. J. teismo posėdyje parodė, kad 2021-09-25, vakare, apie 20 valandÄ , ji su draugės vaikais ir sese N. ėjo pasivaikščioti.

Ėjo ratus aplink namÄ , kaip ir kiekvienÄ vakarÄ . Kai užeidavo už namo, nesimatė kas vyksta, todėl viso įvykio nematė. Matė, kaip R. nukrito ar nuvirto nuo suoliuko, o kai atsikėlė matėsi jo agresyvumas, tačiau negali pasakyti ar nuo pavartoto alkoholio, ar nuo ko kito agresija buvo. R. nukrito dėl girtumo, užkliuvęs už bordiÅ«ro, jo niekas nestÅ«mė, pats atsistojo. Ä®vykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tačiau ji jų nepažįsta. Matė, kad tarp tų asmenų prasidėjo apsistumdymas.

Buvo aukÅ¡tas vyras, apsirengęs Å¡ortais. Jie aiÅ¡kinosi, ar dėl pinigų, ar dėl butelio. Vienas pasiÅ«lė kitam butelį, o R. pasakė: „Butelis yra mano aÅ¡ ir gersiu“. R. vyrÄ apsirengusį Å¡ortais stÅ«mė į keliÄ , o jos užėjo už namo ir nematė, kas toliau buvo, o kai atėjo, visi buvo sukritę ant žemės ir buvo neaiÅ¡ku, kuris kurį muÅ¡a. R. jau buvo pergriautas ant žemės. Matė, kad buvo suduodami ranka smÅ«giai į galvÄ . Kas konkrečiai sudavė smÅ«gius negali pasakyti.

Dėl įvykio jų kasdienis pasivaikščiojimas buvo sutrikdytas, buvo Å¡okas, nes atrodė, kad užmušė žmogų. Taip atrodė, nes jis nebejudėjo, buvo be sÄ monės. Priėję matė, kad nukentėjusysis buvo kraujo klane. Su vandeniu pradėjo plauti kraujÄ , nukentėjusysis pardėjo reaguoti, tačiau nesiorientavo aplinkoje. Nukentėjusioji D. V. teismo posėdyje parodė, kad apie įvykį, kuris vyko 2021-09-25, parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, Å¡iuo metu įvykio aplinkybes sunkiai atsimena.

Kai prasidėjo muÅ¡tynės nematė, nes su vaikais iÅ¡ karto nuėjo. JÄ Å¡is įvykis labai paveikė, buvo pasidarę blogai, pasivaikščiojimas nutrÅ«ko. 2022-01-17 D. V. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., b. l. 127-130) parodė, kad atmintyje yra likę prisiminimai kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „G“ buvo sumuÅ¡tas vyriÅ¡kis. Pamena tai, kad buvo 2021 metų ruduo, lauke buvo Å¡ilta, vakaro metu ji su savo mažametėmis dukromis (tuo metu joms buvo 6 ir 8 metai) ir drauge L.

J., kaip įprasta, išėjo į laukÄ pasivaikščioti. IÅ¡ pradžių apėjo ratÄ aplink savo namÄ , matė, kaip prie suoliuko, esančio prie parduotuvės „G“, sėdėjo keli vyriÅ¡kiai (jų atpažinti, apibÅ«dinti negali, nes jų veidų neįsidėmėjo, į juos nežiÅ«rėjo). VienÄ kartÄ praėjus pro vyriÅ¡kius, Å¡ie sėdėjo ramiai, Å¡nekučiavosi tarpusavyje. Po to, prie jų prisijungė pasivaikščioti į laukÄ išėjusi L. sesuo N. Joms visoms einant dar vienÄ ratÄ aplink namÄ link (duomenys neskelbtini) progimnazijos, pamatė, kaip prie suoliuko stoviniavę vyriÅ¡kiai pradėjo stumdytis.

Kiek pamena, tai tarpusavyje stumdėsi du vyriÅ¡kiai, tačiau jų apibÅ«dinti negali. Ji prisimena, kad prieÅ¡ susimuÅ¡dami vyriÅ¡kiai gėrė alkoholį, ir, berods, nepasidalino buteliu. Pamačiusi, kad muÅ¡tynės nesiliauja, draugė L. iÅ¡ karto paskambino policijai. Ji tuo metu su vaikais sėdėjo ant suoliuko, nėjo arčiau parduotuvės „G“ žiÅ«rėti kas vyksta. Kai L. paskambino policijai, tai su dukromis nuėjo į vidinį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ .

Nukentėjusysis R. T. teismo posėdyje parodė, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį, vakare, buvo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žiÅ«rėjo televizorių, o po to, išėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Išėjęs į balkonÄ matė, kad trys vyrai stovi gatvėje, Å¡alia parduotuvės, prie suoliuko ir vartoja alkoholį, bet nekreipė į tai dėmesio ir grįžo į kambarį. Po kiek laiko vėl išėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir pamatė, kad tarp tų vyrų yra kilęs konfliktas, kurio pradžios nematė.

Vyrai tarpusavyje stumdėsi, mušėsi, vienas vyras gulėjo ant žemės, o kitas jį buvo prispaudęs ir, galimai su kumščiu, trenkė į veidÄ , negali pasakyti kiek smÅ«gių buvo suduota. Vyras, kuris smÅ«giavo, gulinčiajam į galvÄ , atsistojo ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, o kitas vyras liko gulėti ant žemės, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dienÄ , nuo ryto, kartu su kaltinamuoju buvo žvejyboje ir žvejojo visÄ dienÄ .

Vakare kartu su kaltinamuoju grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje yra parduotuvės „G“ kaltinamasis A. P., pamatęs ant suoliuko sėdintį A. G., paprašė A. G. cigaretės, o jis norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. Tuo metu nuo bankomato pusės pamatė ateinantį nukentėjusįjį R. Z., kuris iÅ¡ iÅ¡vaizdos atrodė neblaivus, kažkÄ Å¡Å«kavo, minėjo pinigus, bet jis nesuprato kÄ nukentėjusysis nori tuo pasakyti. Nukentėjusysis norėjo perlipti per suoliukÄ , tačiau užkliuvo už jo ir krito ant žemės. Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis norėjo jam padėti atsikelti, bandė kelti, bet nukentėjusysis iÅ¡ karto atsistojo pradėjo sklaidytis ir pulti.

Kai nukentėjusysis R. Z. atsistojo, nepastebėjo, kad jis būtų susižalojęs. Nukentėjusysis R. Z. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, matė kad nukentėjusysis puolė ant A. G. ir jie susistumdė. Kaltinamasis A. P. stovėjo šalia, gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo, ir nieko nedarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs ant kaltinamojo ar sudavęs jam smūgį. Girdėjo, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. šaukė vienas ant kito. Kai atsikėlė nuo žemės, muštynės jau buvo pasibaigusios.

Nukentėjusysis R. Z. kruvinas gulėjo ant žemės, kraujas jam bėgo iÅ¡ nosies, tačiau kas prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo smurtÄ , jis nematė. PakiÅ¡o nukentėjusiajam striukę po galva, sakė aplinkiniams, kad kviestų greitÄ jÄ , nes nukentėjusysis nieko nekalbėjo, duso. Kad kaltinamasis A. P. prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtÄ , matė iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. 2021-10-06 objektų apžiÅ«ros protokole (2 t., b. l. 17-20) konstatuota, kad 20.31.11 valandÄ juodai apsirengęs vyriÅ¡kis prieina iÅ¡ nugaros apkÅ«niam vyriÅ¡kiui ir sugriebęs jį už kaklo jį pargriauna bei muÅ¡a jį suduodamas 11 smÅ«gių deÅ¡inės rankos kumščiu į veido sritį. 2022-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-441 (21) (2 t., b. l. 43-44) nurodyta, kad 71-149 kadruose subjektas Nr. 2 (užduotyje įvardijamas kaip R.

Z.) lipdamas per parapetÄ ant suoliuko, krenta ant grindinio; 150-188 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (užduotyje įvardijamas kaip A. P.) deÅ¡ine koja primina/prispaudžia ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 kaklÄ ; 189-230 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 3 (užduotyje įvardijamas kaip A. T.) kaire ranka nustumia subjektÄ Nr. 1, nuo gulinčio subjekto Nr. 2; 231-300 kadruose subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektÄ Nr. 3 už kairės rankos, deÅ¡ine ranka stumdamas subjektÄ Nr. 3 parbloÅ¡kia jį ant grindinio; 501-870 kadruose subjektas Nr. 3 bando pakelti ant grindinio gulintį subjektÄ Nr. 2; 971-1015 kadruose subjektas Nr. 1 deÅ¡ine koja primina ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 krÅ«tinę; 3581-3599 kadruose subjektas Nr. 1 rankomis traukdamas/stumdamas parbloÅ¡kia subjektÄ Nr. 3 ant grindinio; 3600-3900 kadruose subjektas Nr. 1 priėjęs prie subjekto Nr. 2, rankomis sugriebia subjektÄ Nr. 2 už kaklo ir parbloÅ¡kia jį ant grindinio, laikydamas kaire ranka subjektÄ Nr. 2, deÅ¡ine ranka suduoda 11 smÅ«gių ant grindinio gulinčiam subjektui Nr. 2. 2021-10-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1316//2021(04) (1 t., b. l. 75-76) konstatuoti R.

Z. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės viršutinės sienelės (kaukolės pamato dešinės priekinės duobės) lūžis, abiejų akiduobių vidinių sienelių ir dešinės akiduobės išorinės sienelių, abiejų pleištakaulių medialinių ir lateralinių sparninių plokštelių, nosies kaulų, nosies pertvaros, abiejų skruostikaulių lankų, abiejų žandinių ančių visų sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos veide. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2021-09-25.

Teismas vertindamas kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, juos lygindamas tarpusavyje ir jų visetÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. Z., bÅ«damas neblaivus, įvykio vietoje elgiasi provokuojamai, stumdosi su A. G., kuris stengiasi iÅ¡vengti konflikto, bando nukentėjusįjį nuraminti. Tokie veiksmai nelaikytini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, užtraukiančiais baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes kaip parodė nukentėjusieji, jie nebuvo Å¡okiruoti dėl tokio elgesio, nebuvo nutrauktas jų poilsis, galvojo, kad asmenys baigs gerti degtinę, pasiginčys ir iÅ¡siskirstys, nes tokie atvejai pasitaiko gana dažnai ir aplinkiniai į tai nekreipia didelio dėmesio.

Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. Z. bÅ«tų prieÅ¡ kaltinamÄ jį A. P. naudojęs, ar bandęs panaudoti fizinį smurtÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis A. P. įvykio vietoje prie nukentėjusiojo priėjo iÅ¡ už nugaros, jį parvertė ant grindinio, laikydamas kaire ranka, deÅ¡ine ranka suduoda 11 smÅ«gių nukentėjusiajam į veidÄ . Po to, atsistoja ir nueina. Kaltinamojo A. P. fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį R. Z. vieÅ¡oje vietoje, suduodant jam vienuolika smÅ«gių į veidÄ , pripažintinas įžūliu elgesiu ir kad bÅ«tent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo bÅ«das, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymÄ , nes asmenys, buvę vieÅ¡oje vietoje, matydami kaip kaltinamasis naudojÄ fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo Å¡okiruoti, nutrauktas jų poilsis, o pamatę sumuÅ¡tÄ nukentėjusįjį, kuris gulėjo kraujo klane, negalėjo atsikelti, buvo iÅ¡sigandę, galvodami, kad nukentėjusysis gali bÅ«ti negyvas, kvietė policijÄ , grietÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Kaltinamojo A. P. nurodoma versija dėl tokio elgesio motyvų – nukentėjusysis R. Z. konfliktavo su kitais vieÅ¡oje vietoje esančiais asmenimis ir, kaip jam atrodė, kad nukentėjusysis fizinį smurtÄ panaudos prieÅ¡ jį, – atmestina, nes byloje nepateikta nei vieno įrodymo, kad nukentėjusysis bÅ«tų panaudojęs, ar ruošęsis panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ kaltinamÄ jį, todėl kaltinamojo nurodyta versija yra menkavertė neteisėto kaltinamojo elgesio priežastis. Dėl BK 28 straipsnio ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų taikymo BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Toks apibrėžimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021).

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022). Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali bÅ«ti laikomi padarytais esant bÅ«tinosios ginties situacijai, itin didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos iÅ¡vados dėl teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymÄ pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys, tai yra, nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Å is ryÅ¡ys yra bÅ«tinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimÄ . Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir panaÅ¡iai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017).

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018, 2K-157-976/2022).?? Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus, ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties, ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-84-458/2020). Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. pažįstami nuo mažens, tarpusavyje nekonfliktavo. Ä®vykio dienÄ , vakarop, apie 19 - 20 valandÄ , grįžo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „G“ pamatė A.

G., kurio paprašė cigaretės. Po to Å¡nekėjo su A. G., stovėdami prie suoliuko, kur buvo ir daugiau žmonių. Nežino iÅ¡ kur, gal nuo taromato, atėjo nukentėjusysis R. Z., kuris eidamas kalbėjo su savimi. Nukentėjusysis R. Z. Å¡oko per suoliukÄ , beÅ¡okdamas užkliuvo už atramos ir visu svoriu krito ant betoninių plytelių, krito ant Å¡ono. Priėjęs koja pajudino nukentėjusįjį, nes norėjo įsitinkinti ar jis dar gyvas. A. T. norėjo nukentėjusiajam padėti atsikelti, tačiau jis A.

T. pasakė: „Nelysk, ar ne matai, kad jis pablÅ«dęs yra“. Tuo momentu nuketėjusysis R. Z. atsikėlė ir puolė ant A. T., sudavė A. T. į Å¡onÄ ir numetė A. T. ant Å¡aligatvio. Po to nukentėjusysis puolė A. G., koja jį pastÅ«mė nuo Å¡aligatvio. Nukentėjusysis R. Z., kuris po kritimo buvo pasikeitęs, elgėsi neadekvačiai, jam pasakė: „Ateis tavo eilė ir tau galvÄ nutrauksiu“. Buvo momentas, kad jis iÅ¡ įvykio vietos negalėjo pasitraukti, nes grėsmę pajuto iÅ¡ nukentėjusiojo žodžių ir iÅ¡ judesio, kai pastarasis sukosi.

Kada nukentėjusysis, bÅ«damas apie du metrus nuo jo, pasisuko Å¡onu, jis, nelaukdamas kada bus užpultas, besigindamas pagavo nukentėjusįjį už rankos, sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į galvÄ ir abu Å¡onu nukrito ant žemės. Jis buvo priklaupęs prie nukentėjusiojo ir delnu sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ . SmÅ«gius sudavė delnu, nes jo deÅ¡inė ranka traumuota ir jis negali ja sugniaužti kumščio. Galėjo suduoti ir 10, ir 20 smÅ«gių. Nuo jo suduotų smÅ«gių, nukentėjusysis nuo žemės nesikėlė, nematė ar ant žemės buvo kraujo klanas, nes kai mušė R.

Z. kraujas nukentėjusiajam nebėgo. Tik kai nukentėjusysis virto, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujo. Atsikėlęs iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, nes buvo strese, stengėsi iÅ¡vengti tolesnio konflikto tęsinio. Mano, kad jeigu jis nebÅ«tų nukentėjusiojo apraminęs, nukentėjusysis bÅ«tų jį užpuolęs, o kadangi nukentėjusysis yra žymiai stambesnio kÅ«no sudėjimo, jam bÅ«tų grėsęs pavojus, todėl prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ panaudojo besigindamas. Nežino ar kiti asmenys buvo nukentėję, ar traumuoti nuo R.

Z. veiksmų. Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad pamatė nuo bankomato pusės ateinantį nukentėjusįjį R. Z., kuris iÅ¡ iÅ¡vaizdos atrodė neblaivus, kažkÄ Å¡Å«kavo, minėjo pinigus, bet jis nesuprato kÄ nukentėjusysis nori tuo pasakyti. Nukentėjusysis norėjo perlipti per suoliukÄ , tačiau užkliuvo už jo ir krito ant žemės. Jis nukentėjusiajam sakė: „Čia aÅ¡. Kas tau yra, ko čia puoli“ Kai nukentėjusysis nugriuvo, jis norėjo jam padėti atsikelti, bandė kelti, bet nukentėjusysis iÅ¡ karto atsistojo pradėjo sklaidytis ir pulti.

Kai nukentėjusysis R. Z. atsistojo, nepastebėjo, kad jis būtų susižalojęs. Nukentėjusysis R. Z. jį pastūmė ir jis nukrito ant žemės, matė kad nukentėjusysis puolė ant A. G. ir jie susistumdė. Kaltinamasis A. P. stovėjo šalia, gal metro atstumu nuo nukentėjusiojo, ir nieko nedarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų puolęs ant kaltinamojo ar sudavęs jam smūgį. Girdėjo, kad kaltinamasis A. P. ir nukentėjusysis R. Z. šaukė vienas ant kito. R. Z. kaltinamajam sakė:

„AÅ¡ tau duosiu į snukį“. 2022-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-441 (21) (2 t., b. l. 43-44) nurodyta, kad 71-149 kadruose subjektas Nr. 2 (užduotyje įvardijamas kaip R. Z.) lipdamas per parapetÄ ant suoliuko, krenta ant grindinio; 150-188 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 1 (užduotyje įvardijamas kaip A. P.) deÅ¡ine koja primina/prispaudžia ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 kaklÄ ; 189-230 kadruose užfiksuotas subjektas Nr. 3 (užduotyje įvardijamas kaip A.

T.) kaire ranka nustumia subjektÄ Nr. 1, nuo gulinčio subjekto Nr. 2; 231-300 kadruose subjektas Nr. 1 kaire ranka laikydamas subjektÄ Nr. 3 už kairės rankos, deÅ¡ine ranka stumdamas subjektÄ Nr. 3 parbloÅ¡kia jį ant grindinio; 501-870 kadruose subjektas Nr. 3 bando pakelti ant grindinio gulintį subjektÄ Nr. 2; 971-1015 kadruose subjektas Nr. 1 deÅ¡ine koja primina ant grindinio gulinčio subjekto Nr. 2 krÅ«tinę; 1030-1055 kadruose subjektas Nr. 2 gulėdamas ant grindinio deÅ¡ine koja bando įspirti subjektui Nr. 1; 1330-1590 kadruose subjektas Nr. 2 atsistoja ir susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, gestikuliuoja rankomis; 1635-1790 kadruose subjektas Nr. 2 susikibęs rankomis su subjektu Nr. 3 stumdosi, subjektas Nr. 1 deÅ¡ine koja bando įspirti subjektui Nr. 3; 1791-2030 kadruose subjektas Nr. 3, susikibęs su subjektu Nr. 2, besisukdamas sukniumba ir griauna subjektÄ Nr. 2 ant grindinio; 2250-2620 kadruose subjektas Nr. 4 (užduotyje įvardijamas kaip nenustatytas asmuo) atsistoja nuo suoliuko ir padeda atsistoti ant grindinio esančiam subjektui Nr. 3, po to subjektas Nr. 4 nueina nuo suoliuko link atėjusios moters; 2700-2850 kadruose subjektas Nr. 2 ir subjektas Nr. 3 stumdosi tarpusavyje; 3080-3200 kadruose subjektas Nr. 4 prieina prie ant suoliuko sėdinčio subjekto Nr. 5 (užduotyje įvardijamas kaip A.

G.) ir paspaudžia jam ranka; 3145-3190 kadruose subjektas Nr. 2 deÅ¡ine ranka atstumia atsistojusį subjektÄ Nr. 5, subjektas Nr. 5 deÅ¡ine ranka suduoda subjektui Nr. 2 į veido sritį; 3315-3580 kadruose subjektas Nr. 2 stumdosi su subjektu Nr. 5, deÅ¡ine koja bando įspirti subjektui Nr. 5, kuris praradęs pusiausvyrÄ parkrenta ant grindinio, parkritusiam subjektui Nr. 5 subjektas Nr. 2 deÅ¡ine koja bando įspirti; 3581-3599 kadruose subjektas Nr. 1 rankomis traukdamas/stumdamas parbloÅ¡kia subjektÄ Nr. 3 ant grindinio; 3600-3900 kadruose subjektas Nr. 1 priėjęs prie subjekto Nr. 2, rankomis sugriebia subjektÄ Nr. 2 už kaklo ir parbloÅ¡kia jį ant grindinio, laikydamas kaire ranka subjektÄ Nr. 2, deÅ¡ine ranka suduoda 11 smÅ«gių ant grindinio gulinčiam subjektui Nr.

2. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje nukentėjusysis R. Z. stumdėsi su ten esančiais asmenimis, tačiau to negalima laikyti, kad nukentėjusysis prieÅ¡ kitus tuos asmenis naudojo fizinį smurtÄ , nes nebuvo suduoti smÅ«giai, kuriais bÅ«tų keliamas pavojus tų asmenų sveikatai ar gyvybei. Nukentėjusysis įvykio vietoje nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ kaltinamÄ jį A. P. ir negrasino jo panaudoti, tai yra, jis kaltinamojo neužpuolė, nesukėlė realaus pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. P. įvykio vietoje iÅ¡ už nugaros, puola nukentėjusįjį R. Z., parverčia jį ant žemės ir gulinčiam nukentėjusiajam, kuris praktiÅ¡kai nesiprieÅ¡ina, ranka suduoda vienuolika smÅ«gių į veidÄ , todėl nenustatyta, kad kaltinamasis bÅ«tų turėjęs teisę gintis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismas konstatuoja, kad nesusiklostė bÅ«tinosios ginties situacija, todėl teismas neturi pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

Kadangi kaltinamasis A. P. vieÅ¡oje vietoje, dėl menkavertės priežasties, galvodamas, kad nukentėjusysis gali prieÅ¡ jį panaudoti fizinį smurtÄ , fizinį smurtÄ panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. Z., parversdamas ant žemės ir suduodamas jam į veidÄ vienuolika smÅ«gių, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Kaltinamasis A. P. tiesiogine tyčia nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Å i lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį.

Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020). Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad būtų kilęs konfliktas tarp kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo R. Z.. Konfliktas įvykio vietoje buvo kilęs tarp nukentėjusiojo ir kitų ten buvusių asmenų, kuriuos nukentėjusysis stumdė, tačiau tai sunku laikyti fizinio smurto naudojimu prieš juos, nes asmens stumdymas, nesukėlus jiems jokių sužalojimų, negali būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu baudžiamosios teisės prasme ir būtų kėlęs pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei.

Kaltinamasis P., galvodamas, kad gali bÅ«ti užpultas nukentėjusiojo, prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtÄ , ko pasėkoje pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis R. Z. savo tyčiniais veiksmais bÅ«tų provokavęs kaltinamÄ jį A. P. panaudoti prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , negali bÅ«ti laikomas provokuojančiu elgesiu, todėl teismas nepripažįsta nukentėjusiojo elgesio kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ar pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , tačiau į tokį nukentėjusiojo elgesį bus atsižvelgiama skiriant bausmę.

Taikant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2014, 2K-167-648/2017). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Kadangi kaltinamasis A. P. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui už padarytas nusikalstamas veikas, todėl teismas pripažįsta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimas Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurio sankcijoje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Å io nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumÄ â€“ BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis); BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kuriuo nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, neteko darbingumo (3 t., b. l. 60-63).

Kaltinamojo asmenybė – teistas, nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 121), dirba, psichikos sveikatos įstaigų įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 132-133), nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teismas, taip pat atsižvelgia, kad konfliktas kilo dėl nerÅ«pestingo, provokuojamo nukentėjusiojo elgesio, kuris, bÅ«damas neblaivus (nukentėjusysis neneigia, kad prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholį), vieÅ¡oje prieÅ¡ asmenis, tarp kurių buvo ir kaltinamasis, elgėsi agresyviai, juos stumdė (prieÅ¡ kaltinamÄ jį tiesiogiai smurto nenaudojo), kas aiÅ¡kiai matosi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, liudytojų parodymų, po ko kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtÄ ne siekdamas nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , bet nutraukti agresyvius veiksmus, o tai rodo, kad nusikalstama veika (sunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų) padaryta netiesiogine tyčia, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinio (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys A. P. dėl 746,31 eurų (1 t., b. l. 91-95; 101-102) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis A. P. padarė tyčinį nusikaltimÄ , ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo A.

P. veika. Su kaltinamojo A. P. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamojo A. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 746,31 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. Z. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Vadinasi, iÅ¡ kaltinamojo A. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. Z. gydymo iÅ¡laidos. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. Z. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo pateikė civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 28-47), dėl 548,47 eurų turtinės žalos (kelionės į gydymo įstaigas iÅ¡laidos, vaistų pirkimo iÅ¡laidos, maisto pirkimo iÅ¡laidos); 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo privalėjo vykti į gydymo įstaigas, o vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) klinikas reikėjo samdyti pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, nes ligotam asmeniui vykti vieÅ¡uoju transportu yra praktiÅ¡kai neįmanoma, reikėtų daryti daug persėdimų, užimtų labai daug laiko, (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo vykstama vieÅ¡uoju transportu, reikėjo pirkti vaistus ir maisto produktus, nes esant sulaužytam žandikauliui ne bet kurį maistÄ buvo galima valgyti, todėl 548,47 eurų turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo A.

P. nukentėjusiojo R. Z. naudai, nes A. P. padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirta turtine žala, kuri nėra aiškiai per didelė ir pagrįsta pateiktais dokumentais. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021).

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).

Jeigu pasekmės susijusios su dideliu asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022). Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas.

Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. Z. pateikė civilinį ieÅ¡kinį 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad po padaryto sveikatos sutrikdymo buvo praradęs sÄ monę, suÅ¡lubavo atmintis, sunkiai prisimena įvykius, ne kartÄ teko vykti į ligoninę, kur buvo operuojama nosis.

Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo, kartais kamuodavo nugaros skausmai. Po įvykio pablogėjo regėjimas, vaizdai liejasi, dvejinasi akyse, negali ilgai stovėti, nes pradeda jį purtyti. Po įvykio patyrė skausmÄ , ilgÄ laikÄ negalėjo normaliai valgyti, nes buvo žandikaulio trauma. Maitinamas buvo vien tik skystu maistu. Kurį laikÄ pats savimi pasirÅ«pinti negalėjo. VisÄ laikÄ juo rÅ«pinosi mama. Niekur negalėjo iÅ¡eiti, negalėjo bendrauti su kitais žmonėmis, todėl patyrė iÅ¡gyvenimus.

Nedarbingumas nustatytas metams. Dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad kaltinamasis A. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , tuo R. Z. sukeldamas didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ilgÄ laikÄ negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, bendrauti su kitais asmenimis, negalėjo savimi pasirÅ«pinti, o tai kaip suaugusiam žmogui kelia didelius nepatogumus, dvasinį diskomfortÄ .

Kaltinamasis darbingas, neturi turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (tačiau tai nėra svarbiausia aplinkybė), nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarymÄ lėmė ir nerÅ«pestingas nukentėjusiojo elgesys, iÅ¡provokavęs kaltinamojo agresijÄ . Teismo vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti toks, kuris kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalÄ . Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui R.

Z. priteistina 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad bÅ«tent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Å¡io instituto paskirtį, galiojančiÄ teismų praktikÄ (kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-699/2018, 2K-64-303/2018, 2K-24-689/2oi8, 2K-334-699/2017 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 7 000 eurų iki 40 000 eurų). Duomenys apie laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ : laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais (iš viso 4 vienetai), perduotos Šiaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33421-21 medžiaga (vokai prisegti prie 2 tomo viršelio), paliekamos prie baudžiamosios bylos. Tyrimo objektai prie specialisto išvados Nr. 11K-441(21) optinėse duomenų laikmenose (2 vienetai) (paketas prisegtas prie 2 tomo viršelio), paliekami prie baudžiamosios bylos.

Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį R. Z. ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžiuose atstovavo advokatė Irina Petkienė. Advokatė teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbÄ , ruošė civilinį ieÅ¡kinį, rinko reikalingus dokumentus, atstovavo ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teismo posėdžiuose.

Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro:

1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ ir gyvenimo joje iÅ¡laidoms atlyginti;

2) liudytojams ir nukentėjusiesiems iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimÄ nuo įprastinio darbo;

3) ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį;

4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos;

6) kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymÄ Nr. (12.35 Mr.) PT-6873, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei iÅ¡ A. P. 620,37 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių advokatei Irinai Petkienei teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam R. Z.. Proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , į kaltinamojo A. P. turtinę padėtį, į tai, kad priteistas ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei gydymo iÅ¡laidos, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam R.

Z., turi bÅ«ti apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti: pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Bausmės atlikimo pradžia laikyti sulaikymo dienÄ . KardomÄ sias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Priteisti iÅ¡ A. P. 548,47 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 47 euro centus) turtinei žalai ir 4 500 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti R.

Z. naudai. Priteisti iÅ¡ A. P. 746,31 Eur (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus, 31 euro centÄ ) R. Z. gydymo iÅ¡laidų Valstybinės ligonių kasos naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ netenkinti. Kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais (iÅ¡ viso 4 vienetai), perduotas Å iaulių apygardos teismui kartu su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-33421-21 medžiaga (vokai prisegti prie 2 tomo virÅ¡elio), palikti prie baudžiamosios bylos.

Tyrimo objektus prie specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-441(21) optinėse duomenų laikmenose (2 vienetai) (paketas prisegtas prie 2 tomo virÅ¡elio), palikti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas Zigmas Kavaliauskas