0e226960-1c77-4d52-9286-e6b5998f0bb4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-821-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.7.,15.3.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. rugsėjo 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus,     sekretoriaujant A. Navickui,dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui adv. S. Chiminui,atsakovo atstovui adv.

M. Pečiuliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinį atsakovui VÄ® Tarptautiniam Vilniaus oro uostui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovė L.

J. 2009-06-22 kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jį apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b.l 2-10), kuriuo prašė:

1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti nuo priėmimo dienos 2009-05-25 VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 2P-225, 2009-05-26 VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 2P-232 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. J.“ bei 2009-05-27 VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 2P-236 „Dėl L. J. atleidimo iÅ¡ darbo“;

2) pripažinus atleidimÄ neteisėtu, negrÄ Å¾inti jos į darbÄ (DK 297 str. 4 d.), o priteisti DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ penkis mėnesio vidutinius darbo užmokesčius, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-05-27) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

3) priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog VÄ® Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbo nuo 1997-11-25, ir iki 2009 m. vasario mėn. (atsakovo generalinio direktoriaus pasikeitimo), kuomet buvo pradėta ieÅ¡koti galimybių atleisti darbuotojus iÅ¡ darbo, tame tarpe ir ieÅ¡kovę, kaltinant jÄ nepadarytais darbo drausmės pažeidimais, nors iki tol jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Atsakovas daugybę kartų reikalavo ieÅ¡kovę pasiaiÅ¡kinti įvairiais aspektais, tačiau niekada nenurodydavo, jog ji įtariama padariusi kokį nors darbo drausmės pažeidimÄ , terminas, per kurį buvo reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, taip pat negali bÅ«ti laikomas protingu.

Todėl visi darbdavio nurodymai pasiaiÅ¡kinti buvo atsakovo piktnaudžiavimas jo turimomis (darbdavio) teisėmis, siekiant ieÅ¡kovę apkaltinti nebÅ«tais darbo drausmės pažeidimais, jos pasiaiÅ¡kinimus panaudoti prieÅ¡ jÄ pačiÄ , priversti iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, tokiais veiksmais pažeidžiant DK 35 str. 1 d. bei DK 140 str. 1 d. reikalavimus. VÄ® Tarptautiniame Vilniaus oro uoste egzistuoja atskiras padalinys – Kapitalinės statybos bei statinių priežiÅ«ros ir eksploatavimo skyrius, kuris realiai ir turi įgaliojimus vykdyti tai, ko neįvykdžius ar netinkamai vykdžius kaltinama ieÅ¡kovė. 2005-10-29 įsakyme Nr. 1R-298 darbdavys netinkamai aiÅ¡kino techninio reglamento nuostatas, 2005-10-29 įsakymu Nr. 1R-293 „Dėl nuolatinės komisijos statinių periodinėms ir specializuotoms apžiÅ«roms atlikti sudarymo“ buvo paskirta nuolatinė komisija statinių periodinėms ir specializuotoms apžiÅ«roms atlikti, o ne remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimui.

Taigi ieÅ¡kovė nebuvo įpareigota organizuoti remonto darbų, šį klausimÄ sprendė atskiras padalinys - Kapitalinės statybos bei statinių priežiÅ«ros ir eksploatavimo skyrius ir generalinis ar oro uosto plėtros direktorius. Todėl atlikdama savo darbo funkcijas, ieÅ¡kovė buvo rÅ«pestinga, nepadarė darbo drausmės pažeidimo. Tvirtina, jog atsakovas, skirdamas nuobaudÄ , visiÅ¡kai nesilaikė DK 238 str. bei DK 241 str. 2 d. reikalavimų. 2009-05-29 ji darbiniu elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ generaliniam direktoriui T.

V. dėl darbo ginčų komisijos sudarymo Nr. 1VS-I19 drausminės nuobaudos, paskirtos 2009-05-25 įsakymu Nr. 2P-225, teisėtumui patikrinti bei tuo pačiu elektroniniu laiÅ¡ku pateikė 2009-05-26 paaiÅ¡kinimÄ Nr. 1VS-120 dėl giminystės ryÅ¡ių su darbuotoja B. R.. Tačiau 2009-05-26 buvo priimtas atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 2P-232 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. J.“, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo dėl to, kad ji telefonu nepranešė savo tiesioginiam virÅ¡ininkui ar personalo skyriaus virÅ¡ininkui apie nedarbingumÄ .

Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis atsakovo generalinio direktoriaus 2006-03-30 įsakymu Nr. IR-111 priimtų vieÅ¡bučio „Skrydis“ nuostatų 4.1 pp. vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktorė tiesiogiai pavaldi socialinių klausimų ir komercijos direktoriui, kuris jos atleidimo dienÄ net nebuvo paskirtas. Vien faktas, jog ieÅ¡kovė pranešė apie laikinÄ nedarbingumÄ vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktorės pavaduotojui L. B., rodo, kad ji darbo drausmės pažeidimo nepadarė, juolab, kad dėl sveikatos bÅ«klės laikino nedarbingumo laikotarpiu jai buvo sunku bendrauti su žmonėmis.

Dėl kaltinimų, jog žinodama apie neva neteisėtų patalpų egzistavimÄ , nesiėmė priemonių, bÅ«tinų siekiant sutvarkyti Å¡io kambario statusÄ ir neturėdama tokios teisės jame apgyvendino T. M. bei pateikė neteisingÄ ir klaidinančiÄ informacijÄ apie jo apgyvendinimo aplinkybes, pažymėjo, kad vieÅ¡bučio pastate esantis svečių kambarys, pažymėtas simboliais 2-58, 2-59, 2-60, 2-61, 2-61a, 2-64, 2-64a, 2-65, buvo naudojamas pagal atsakovo generalinio direktoriaus nurodymÄ . 2009-04-02 atsakovo generalinio direktoriaus T.

V. praÅ¡ymu jame buvo apgyvendintas oro uosto darbuotojas T. M., todėl darbo drausmės pažeidimo ji nepadarė. Mano, jog 2009-05-26 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 2P-232 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo L. J.“ bei 2009-05-27 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 2P-236 „Dėl L. J. atleidimo iÅ¡ darbo“ priimti todėl, kad ieÅ¡kovė paprašė atsakovo patikrinti drausminės nuobaudos teisėtumÄ . Dėl tokių atsakovo veiksmų ji patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .

Psichologinio spaudimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo metu ji buvo terorizuojama, dėl to tapo laikinai nedarbinga (susirgo liga F-43.2 - reakcijos į sunkų stresÄ ir adaptacijos sutrikimai). Jai grįžus į darbÄ , psichologinis spaudimas buvo tęsiamas, ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda, o jai bandant ginti savo teisės ikiteismine tvarka, už Å¡iuos veiksmus paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Atsakovas VÄ® Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1 b.l. 37-41) prašė ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti.

Dėl 2009-05-25 (įsakymas Nr. 2P-225) drausminės nuobaudos (papeikimo) skyrimo teisėtumo paaiÅ¡kino, kad 2009-05-04 dienÄ atsakovui buvo pateikta komisijos iÅ¡vada, kurioje nustatyta, jog UAB „MÅ«ras“, laimėjęs supaprastintÄ atviruoju bÅ«du skelbtÄ konkursÄ remonto darbams vieÅ¡butyje „Skrydis“ atlikti, suremontavo ir dalį UAB „Adelita“ vieÅ¡bučio pastato fasado, nors UAB „Adelita“ atsisakius prisidėti prie remonto ir nesudarius sutarties, Å¡ie darbai neturėjo bÅ«ti atlikti.

Dėl to atsakovas patyrė apie 40 000 Lt žalos, o valstybės turtas buvo panaudotas privatiems interesams tenkinti, tuo pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str. Tuo pačiu atsakovas patyrė žalos konkurencingumo atžvilgiu, kadangi jo lėšomis buvo pagerintos konkurento UAB „Adelita“ verslo sÄ lygos. Pažymėjo, kad 2005-10-29 dienos įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl statinių priežiÅ«ros atsakingų vadovų paskyrimo“ paskyrė vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktorę L.

J. (ieÅ¡kovę) atsakinga už tinkamÄ vieÅ¡bučio eksploatavimÄ ir priežiÅ«rÄ . Todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi VÄ® „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1 R-114 patvirtintų vieÅ¡bučio „Skrydis direktoriaus pareigybių nuostatų 3.10 p. ir 3.11 p., sÄ Å¾iningai atlikdama savo darbo funkcijas, turėjo pareigÄ rÅ«pestingai prižiÅ«rėti vieÅ¡bučio „Skrydis“ remonto darbus, tame tarpe visapusiÅ¡kai susipažinti ir objektyviai įvertinti visus su tuo susijusius dokumentus iki galutinio darbų priėmimo perdavimo aktų pasiraÅ¡ymo, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar Å¡ie darbai ne tik atlikti kokybiÅ¡kai, bet ir tai, ar atlikti visi rangos sutartyje, sÄ matose ir kituose juos lydinčiuose dokumentuose numatyti darbai ir jų apimties atitikimÄ minėtiems dokumentams.

Tačiau ieÅ¡kovė, kartu su kitais atsakovo darbuotojais, 2008-09-05 ir 2008-09-19 pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose nurodė, kad darbai atlikti kokybiÅ¡kai, jokių pretenzijų nėra. IeÅ¡kovei savo pareigas atlikus nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, atsakovas patyrė turtinę žalÄ . IeÅ¡kovės nurodomas dokumentas – 2005-10-29 dienos VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1R-293 „Dėl nuolatinės komisijos statinių periodinėms ir specializuotoms apžiÅ«roms atlikti sudarymo“ yra tik papildomas dokumentas, patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė buvo įpareigota ne tik tinkamai eksploatuoti ir prižiÅ«rėti vieÅ¡butį, kontroliuoti vieÅ¡bučio „Skrydis“ remonto darbus, bet ir atlikti statinių periodines ir specializuotas apžiÅ«ras.

Tik 2009-05-04 nustačius atliktÄ pažeidimÄ , nedelsiant buvo imtasi visų darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų veiksmų, siekiant įvertinti, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų atliko darbo drausmės pažeidimÄ . Todėl 2009-05-05 ieÅ¡kovei buvo pateiktas nurodymas dėl pasiaiÅ¡kinimo Nr. 6R-35, kuriame įvardinamas konkretus pažeidimas, o gavus 2009-05-06 dienos pasiaiÅ¡kinimÄ Nr. 1VS-68, buvo paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) (DK 237 str. 1 d. 2 p.). Nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiu, jog buvo pažeista DK 240 str.

įtvirtinta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, drausminė nuobauda buvo paskirta per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, nepasibaigus dviejų metų terminui nuo pažeidimo padarymo dienos (DK 241 str. 1 ir 2 dalys). Dėl 2009-05-26 (įsakymas Nr. 2P-232) drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) skyrimo teisėtumo atsakovas nurodė, kad Å¡i drausminė nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo) atsakovei buvo paskirta už du darbo drausmės pažeidimus:

1) darbo tvarkos taisyklių 26.15 p., vieÅ¡bučio „Skrydis“ nuostatų 4.1 p. pažeidimÄ ;

2) vieÅ¡bučio „Skrydis“ nuostatų 3 d., 4.2 p. pažeidimÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2009-05-11 bei 2009-05-12 ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ atsakovui, jos neatvykimo priežastys nebuvo žinomos, dėl to tÄ pačiÄ dienÄ jai buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinti. 2009-05-18 paaiÅ¡kinime buvo nurodyta apie laikinÄ nedarbingumÄ . IeÅ¡kovę saistė pareiga apie laikinÄ nedarbingumÄ praneÅ¡ti socialinių klausimų ir komercijos direktoriui arba personalo skyriaus virÅ¡ininkui. Tačiau pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog Å¡iÄ tvarkÄ pažeidė, kadangi apie laikinÄ nedarbingumÄ personalo skyriaus virÅ¡ininkui nepranešė, kreipėsi tik į vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktorės pavaduotojÄ L.

B., kas neabejotinai patvirtina, jog ieÅ¡kovės galimybės praneÅ¡ti apie laikinÄ nedarbingumÄ nebuvo ribotos. Nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, esÄ laikinas nedarbingumas buvo iÅ¡provokuotas atsakovo daromo psichologinio spaudimo, kadangi nėra pateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp ligos ir atsakovo veiksmų. Kita vertus, tokie ieÅ¡kovės motyvai neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi laikinas nedarbingumas, nepriklausomai nuo jį sÄ lygojusių priežasčių, neatleidžia nuo darbo tvarkos taisyklėse nustatytos praneÅ¡imo apie jį tvarkos, bendradarbiavimo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų laikymosi.

Dėl antrojo darbo drausmės pažeidimo atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo darbuotojui T. M. 2009-04-30 buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra VAP Nr. 511763 už gyvenimÄ vieÅ¡bučio „Skrydis“ kambariuose, pažymėtais simboliais 2-58, 2-59, 2-60, 2-61, 2-61a, 2-64, 2-64a, 2-65, kurie neatitiko vieÅ¡bučių kambariams keliamų reikalavimų ir negalėjo bÅ«ti eksploatuojamas. Tuo tarpu ieÅ¡kovė, žinodama apie neteisėtų patalpų egzistavimÄ , nesiėmė priemonių, bÅ«tinų siekiant sutvarkyti kambario statusÄ ir neturėjo teisės apgyvendino jame T.

M.. Kreipimosi į ieÅ¡kovę dienai (2009-04-02 dienai) VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujajam generaliniam direktoriui T. V. nebuvo žinoma apie tai, jog minėtas kambarys neturi vieÅ¡bučio kambario statuso ir neatitinka jam keliamų reikalavimų, kuriame pagal jo paskirtį (policijos nuovada) negalimas nei oro uosto, nei vieÅ¡bučio svečių apgyvendinimas. Å is pažeidimas buvo nustatytas tik 2009-04-30 gavus PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ VAP Nr. 511763, ir nedelsiant buvo kreiptasi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , vėliau papildomÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , juos gavus buvo paskirta drausminė nuobauda.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas, ir prieÅ¡ tai tÄ patį mėnesį jai buvo pritaikyta drausminė nuobauda (papeikimas), DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu atsakovas įgijo teisę nutraukti darbo sutartį prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto neįspėjęs ieÅ¡kovės. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tiesioginį priežastinį ryšį tarp ieÅ¡kovės ligos ir atsakovo veiksmų. Darbdavys ieÅ¡kovės niekada neterorizavo, elgėsi garbingai, o praÅ¡ymai pateikti pasiaiÅ¡kinimus esant pagrįstiems įtarimams, jog ieÅ¡kovė atliko darbo drausmės pažeidimus, negali bÅ«ti vertinami, kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi bÅ«tent tokiÄ drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ nustato DK 240 str. 1 d.

Atkreipė dėmesį, jog teismų, nagrinėjančių darbo ginčus dėl neteisėto atleidimo, praktikoje priteistinas neturtinės žalos dydis darbo bylose neviršija 3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis c. b. Nr. 3k-3-69/2007, 2007-12-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-551/2007, 2008-09-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-442/2008).Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu (t.1, b.l.321-335) ieškovės L. J. ieškinį tenkino iš dalies:

1) panaikino 2009-05-25 įsakymu Nr. 2P-225 ir 2009-05-26 įsakymu Nr. 2P-232 ieÅ¡kovei skirtas drausmine nuobaudas – papeikimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ darbo;

2) pripažino ieÅ¡kovės 2009-05-26 atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu neteisėtu bei nustatė, kad ji atleista iÅ¡ darbo DK 297 str. 4 d. pagrindu nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2009-12-16;

3) priteisė iš atsakovo 20 500 Lt išeitinės išmokos ieškovės naudai;

4) priteisė iš atsakovo 27 126,03 Lt už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2009-05-28 iki 2009-12-16 imtinai ieškovės naudai;

5) priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės, dirbusios penkių darbo dienų savaitės režimu, naudai po 4 100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2009-12-17 iki Å¡io sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; nustatė, jog konkrečiÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kotinÄ vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, buvusį po teismo sprendimo priėmimo dienos, sumÄ apskaičiuoja antstolis vykdymo procese; taip pat nustatė, jog teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistos visos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, neatskaičiavus privalomų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų;

6) priteisė iš atsakovo 4 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai;

7) priteisė iÅ¡ atsakovo 1 572 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendė, kad drausminės nuobaudos buvo paskirtos atsakovei nesant visų drausminės nuobaudos skyrimo pagrindų, t.y. nesant jos kaltės, todėl ieÅ¡kovė negalėjo bÅ«ti atleista DK 136 str. 3 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, į aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kad ieÅ¡kovė nebuvo bausta anksčiau drausminėmis nuobaudomis.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2009-12-16 pagal DK 297 str. 4 d. nuostatÄ , kadangi negali bÅ«ti į darbÄ grÄ Å¾inta - jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, bei priteisė DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir vidutinį darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki Å¡io sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl 2009-05-25 įsakymu Nr. 2P-225 dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo ieÅ¡kovei už nerÅ«pestingai atliktas darbo pareigas sprendė, kad Å¡i nuobauda taip pat skirta nesant ieÅ¡kovės kaltės, t.y. neteisėtai. BÅ«tent Kapitalinės statybos bei statinių priežiÅ«ros ir eksploatavimo skyriaus virÅ¡ininkas J. S. ir inžinierius V. M. pagal jų pareiginius nuostatus privalo turėti statybos, architektÅ«ros ar kitÄ techninio profilio aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė turi humanitarinį iÅ¡silavinimÄ , specialių žinių statybų srityje neturi, todėl objektyviai negalėjo tinkamai kontroliuoti rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimÄ .

IeÅ¡kovės pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad ji turi kontroliuoti vieÅ¡bučio pastato savalaikį remontÄ , o tai suprantama kaip smulkÅ«s einamieji remonto darbai, kuriuos galima atlikti savo jėgomis, nereikalaujantys rangos sutarčių sudarymo ir specialių žinių turėjimo statybos srityje. Tokiu bÅ«du atsakovas nepagrįstai primetė ieÅ¡kovei atsakomybę už netinkamÄ rangos sutarties vykdymÄ . Atsakovas turi atskirÄ padalinį – Oro uosto kapitalinės statybos bei statinių priežiÅ«ros ir eksploatavimo skyrių, kuriuo vadovas ir darbuotojai turi tiesiogiai rÅ«pintis ir tiesiogiai atsakingi už rangos sutartyse numatytų terminų laikymÄ si, darbų kokybę, darbų priėmimÄ .

Dėl 2009-05-26 įsakymu Nr. 2P-232 dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo skyrimo ieÅ¡kovei už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2009-05-11(12) teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų L. B. ir B. R. parodymais yra įrodyta, kad Å¡i 2009-05-11 informavo savo pavaduotoja L. B. apie savo nedarbingumÄ . Todėl atsakovo 2009-05-26 įsakyme Nr. 2P-232 nurodytas teiginys, kad „2009-05-18 paaiÅ¡kinime nurodoma apie laikinÄ nedarbingumÄ ir pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ savarankiÅ¡kai praneÅ¡ta vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktoriaus pavaduotojui L.

B. telefonu“ neatitinka tikrovės. Teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovė ir neinformavo tiesioginio virÅ¡ininko ar personalo skyriaus virÅ¡ininko, tačiau informavo savo pavaduotojÄ L. B., kuris turėjo elgtis rÅ«pestingai ir apie ieÅ¡kovės nedarbingumÄ praneÅ¡ti personalo skyriui. Todėl nebuvo pagrindo bausti ieÅ¡kovę už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2009-05-11(12). Dėl T. M. apgyvendinimo teismas nustatė, kad toks kambarys egzistuoja, jis pritaikytas gyvenimui, T. M. gyveno ir gyvena Å¡iame kambaryje toliau ir po ieÅ¡kovės atleidimo už šį pažeidimÄ iÅ¡ darbo.

Teismas konstatavo, kad leisdamas T. M. ir toliau gyventi minėtame kambaryje, atsakovas tuo pripažįsta, kad kambarys tinkamas gyvenimui. Pažymėjo, kad atsakovo nurodymu pats T. M., toliau gyvendamas Å¡iame kambaryje, atliko patikrinimÄ dėl ieÅ¡kovės galimai neteisėtų veiksmų apgyvendinant jį patį Å¡iame kambaryje ir, atlikęs patikrinimÄ bei nustatęs, kad ieÅ¡kovė padarė pažeidimÄ , jį apgyvendinama, toliau liko gyventi Å¡iame kambaryje. Dėl to, teismo vertinimu, negalima teigti, jog ieÅ¡kovė negalėjo jame apgyvendinti T.

M., kad ji negavo tokio nurodymo ir kad turėjo atsakovui praneÅ¡ti apie šį kambarį kaip netinkamÄ eksploatuoti. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas turi atlyginti neturinę žalÄ ieÅ¡kovei, patirtÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kuriÄ pinigais įvertino 4 100 Lt, t.y. vienu vidutiniu jos darbo užmokesčio dydžiu. Atsakovas VÄ® „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 2-9) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant darbo materialinės teisės normas bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ . Dėl 2009-05-25 įsakymo Nr. 2P-225, kuriuo ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už nerÅ«pestingai atliktas darbo pareigas nurodo, kad ieÅ¡kovės padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo nustatytas 2009-04-10 Susisiekimo ministerijos vidaus audito skyriaus atskaitoje, kuri priskirtina prima facie įrodymams, bei 2009-05-04 komisijos iÅ¡vadoje parengtoje vidaus audito ataskaitos pagrindu, kuriose konstatuota, jog UAB „Adelita“ atsisakius finansuoti jai priklausančio fasado dalies remontÄ , atlikus Å¡iuos darbus ir už juos apmokėjus valstybės turtas buvo panaudotas privatiems interesams tenkinti, tokiu bÅ«du pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ str.

Taipogi atsakovas patyrė žalos ir dėl to, jog jo lėšomis buvo pagerintos konkurento UAB „Adelita“ verslo sÄ lygos. Todėl pasiraÅ¡ydama 2008-09-02 ir 2008-09-19 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus ir tuo patvirtindama, jog darbai atlikti kokybiÅ¡kai ir jokių pretenzijų nėra, t.y. apmokėdama už faktiÅ¡kai atliktus darbus, kurie neturėjo bÅ«ti atlikti, ieÅ¡kovė pažeidė vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktoriaus pareigybių nuostatų 3.10, 3.11, 3.26 punktus. IeÅ¡kovę saistė pareiga, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant minėtus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, reikalauti parodyti ir susipažinti su statybos rangos sutartimi ir ja lydinčiais dokumentais, nes paraÅ¡u ieÅ¡kovė patvirtino, kad priimti darbai, kurie pagal Statybos rangos sutartį Nr. 11F-54 neturėjo bÅ«ti atliekami.

Be to, atlikti viešbučio „Adelita“ fasado darbai yra matomi vizualiai, todėl ieškovė net ir neturėdama specialių žinių statybos srityje galėjo ir turėjo matyti, kad dalis darbų neturėjo būti atliekama, juo labiau, kad dėl užimamų pareigų jai buvo keliami aukštesni atsakomybės reikalavimai. Taip pat atkreipia dėmesį į ieškovės teisme duotus paaiškinimus, kad minėtus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ji pasirašė visapusiškai neišsiaiškinusi atliekamu darbų pagrįstumo.

Ta aplinkybė, jog atsakovas nesikreipė į UAB „MÅ«ras“ ar į teismÄ dėl nepagrįstai sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimo, nepaneigia ieÅ¡kovei paskirtos nuobaudos teisėtumo, kadangi jos atžvilgiu buvo taikyta ne materialinė, o drausminė atsakomybė. Dėl 2009-05-26 įsakymo Nr. 2P-232, kuria ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2009-05-11(12), nurodo, kad ieÅ¡kovę saistė pareiga apie laikinÄ nedarbingumÄ praneÅ¡ti personalo skyriaus virÅ¡ininkui, tačiau Å¡i pateikė nedarbingumo pažymėjimÄ tik po to, kai atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovę registruotu paÅ¡tu, iÅ¡siųsdamas 2009-05-13 praÅ¡ymÄ Nr. 6R-43 pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo.

Todėl ieÅ¡kovės praneÅ¡imas apie savo ligÄ vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktoriaus pavaduotojui nepaÅ¡alina jos padaryto vidaus teisės aktų (VÄ® „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“ darbo tvarkos taisyklių 26.15 p.) pažeidimo. Dėl T. M. apgyvendinimo nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei teko pareiga užtikrinti, kad vieÅ¡bučio patalpos bÅ«tų naudojamos pagal jų paskirtį (vieÅ¡bučio „Skrydis“ nuostatų 3 d.), todėl ieÅ¡kovės padaryto darbo drausmės pažeidimo kvalifikavimo pagrindas – vieÅ¡bučio „Skrydis“ kambarių, pažymėtų simboliais 2-58, 2-59, 2-60, 2-61, 2-61a, 2-64, 2-64a, 2-65, naudojimas ne pagal jų tikslinę paskirtį, kuri buvo „policija“, bet ne gyvenamoji – „vieÅ¡butis“.

IeÅ¡kovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad Å¡ios patalpos bÅ«tų naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį. Teismo iÅ¡vada dėl kambario pritaikymo gyvenimui nepaneigia to, jog kambarys buvo naudojamas ne pagal jo tikslinę paskirtį. Atsakovas, elgdamasis apdairiai ir rÅ«pestingai, pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudÄ ir ėmėsi bÅ«tinų veiksmų kambarių statuso iÅ¡ „policijos“ į gyvenamÄ jÄ â€žvieÅ¡butį“ pakeitimo, todėl leidimas T. M. toliau gyventi kambaryje nėra pažeidimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais dėl patirtos neturtinės žalos ne po atleidimo iÅ¡ darbo, bet dar iki atleidimo, formaliai vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus medicininius dokumentus, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tai, kad nėra bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos. Pabrėžia, kad su ieÅ¡kove visada buvo elgiamasi garbingai, o praÅ¡ymai pateikti pasiaiÅ¡kinimus esant pagrįstiems įtarimams, jog ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimus, negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi bÅ«tent tokia drausminių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ nustato DK 240 str. 1 d.

Kita vertus, teismų, nagrinėjančių darbo ginčus dėl neteisėto atleidimo, praktikoje priteistinas neturtinės žalos dydis darbo bylos nevirÅ¡ija 3000 Lt. Taip pat pažymi, kad teismas, nors ir ieÅ¡kovės negrÄ Å¾ino į darbÄ , tačiau pripažino, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 297 str. 4 d.), bet nuo sprendimo priėmimo dienos (2009-12-16 dienos). Atitinkamai teismas, nepagrįstai vidutinį darbo užmokestį priteisė už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ne nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki sprendimo įsiteisėjimo, bet iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.               IeÅ¡kovė L.

J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (t.2, b.l. 13-30) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovei priskiriamų pareigų vykdymas priklausė Kapitalinės statybos bei statinių priežiÅ«ros ir eksploatavimo skyriaus darbuotojų bei VÄ® Tarptautinio Vilniaus oro uosto kompetencijai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas, manydamas, jog nepagrįstai yra atlikta ir sumokėta už daugiau darbų negu turėjo bÅ«ti, turėjo galimybę kreiptis į UAB „MÅ«ras“, tačiau to nepadarė.

Kadangi apie ieÅ¡kovės ligÄ buvo praneÅ¡ta net keliems darbuotojams, informacija apie ieÅ¡kovės ligÄ buvo įvesta į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, todėl atsakovo interesams nebuvo pakenkta. Pažymi, jog atsakovas bando klaidinti apeliacinės instancijos teismÄ , nepagrįstai aiÅ¡kindamas, jog jam nebuvo žinoma apie vieÅ¡bučio „Skrydis“ kambario egzistavimÄ . Atsakovo piktnaudžiavimÄ savo teisėmis pirmosios instancijos teisme surinkti įrodymai. Atkreipia dėmesį, jog darbuotojas T.

M. figÅ«ruoja tiek kaip komisijos pirmininkas suraÅ¡ant aktÄ dėl Tarptautinio Vilniaus oro uosto fasado remonto darbų, tiek kaip asmuo apgyvendintas 110 kambaryje, tiek kaip asmuo tyręs ieÅ¡kovės padarytus darbo drausmės pažeidimus. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. numatytas teisės normas, nes darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , pareiga įrodyti atsakomybės sÄ lygų buvimÄ tenka darbdaviui. Mano, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, t.y. duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovės persekiojimas iÅ¡ atsakovo pusės kaltinant jÄ nebÅ«tais darbo drausmės pažeidimais prasidėjo vos pasikeitus atsakovo vadovybei, 2009-05-11 nedarbingumo pažymėjimas, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos bei pati ligos istorija, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį.                Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 str.

įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Kolegija, iÅ¡klausiusi Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimus dėl skundų argumentų, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovei buvo paskirtos drausminės nuobaudos, dėl jų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, Å¡ias iÅ¡vadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).

Nagrinėjamojoje byloje kilo Å¡alių ginčas, ar egzistavo teisinis pagrindas Å¡ios bylos Å¡alių darbo santykiams pasibaigti, t.y. tam tikrų juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės (ar darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jis buvo atleistas iÅ¡ darbo; ar yra prielaidos ir sÄ lygos drausminei atsakomybei taikyti; ar drausminė nuobauda skirta laikantis jos skyrimo tvarkos, terminų; ar paskirta drausminė nuobauda atitinka darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir pasekmes, kitas aplinkybes, numatytas DK 238 str.).Nustatyta, kad ieÅ¡kovė pas atsakovÄ dirbo nuo 1997-11-25, pastaruoju metu vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktorės pareigose (t.1, b.l. 110-116, 128). Darbo sutartis su ja nutraukta 2009-05-26 apelianto generalinio direktoriaus įsakymu Nr.2P-232 pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. dėl nerÅ«pestingo darbo pareigų atlikimo ar kito darbo drausmės pažeidimo, jei prieÅ¡ tai nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (t.1, b.l. 28-29).

DienÄ iki Å¡io įsakymo priėmimo, 2009-05-25 įsakymu Nr. 2P-225 ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas (t.1, b.l. 27). Įstatymas leidžia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas nerÅ«pestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir Å¡ios nuobaudos galiojančios (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį.

Ä® atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina Å¡ie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimÄ ; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo praneÅ¡ta apie ankstesnę drausminę nuobaudÄ ; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dienÄ ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva.

Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iÅ¡ darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Ä®statymo įtvirtinta drausminė atsakomybė yra viena iÅ¡ priemonių, padedančių užtikrinti tinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ . DK 234 str. apibrėžia darbo drausmės pažeidimÄ kaip darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Å i teisės norma reiÅ¡kia, kad darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse; jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti 2008-05-10 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1R-114 patvirtinti vieÅ¡bučio „Skrydis“ direktoriaus (ieÅ¡kovės) pareigybės nuostatai (t.1, b. l. 74-79), kuriuose iÅ¡vardytos konkrečios ieÅ¡kovės darbo funkcijos, tame tarpe susijusias su savalaikio vieÅ¡bučio remonto kontrole ir tam reikiamų paraiÅ¡kų teikimu, Å¡ių klausimų derinimu su kitiais struktÅ«riniais padaliniais (3.10 p., 3.11 p.); 2009-04-10 Vidaus audito atsakaita, kurioje įvardintas apelianto vadovo 2005-10-29 įsakymas paskirti ieÅ¡kovę atsakinga tinkamai eksploatuoti ir prižiÅ«rėti vieÅ¡butį „Skrydis“ (t.1, b.l. 277) ir dėl kurio netinkamo vykdymo jai buvo pasakirta pirmoji drausminė nuobauda (t.1, b.l. 27); taip pat 2006-03-30 apelianto generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti vieÅ¡bučio „Skrydis“ nuostatai (t.1, b.l. 70-73) bei 2006-06-05 įsakymu patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės (t.1, b.l. 60-69), kuriais netinkamÄ ieÅ¡kovės pareigų atlikimÄ taip pat grindžia apeliantas.

DK 234 str. darbo drausmės pažeidimu įvardija darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ , kuomet dėl to yra darbuotojo kaltė. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ neigia, kad netinkami atliko pareigybės apraÅ¡ymuose nurodytas savo tiesiogines darbo funkcijas ar pažeidė darbo drausmę. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka bÅ«tent darbdaviui, tÄ lemia ir rungimosi bylos procese principas (CPK 12 str., 178 str.), ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo sutarties Å¡alies, padėtis.

Sprendžiant, ar šiuo atveju egzistuoja pirmasis įrodomasis faktas, t.y. ar ieškovės veiksmai, susiję su viešbučio remonto aplinkybėmis, gali būti vertinami kaip DK 234 str. reglamentuotas darbo drausmės pažeidimas, teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl įrodinėjimo priemonių bei įrodymų vertinimo. Jokie įrodymai, išskyrus CPK numatytas išimtis - prejudicinius faktui (CPK 182 str. 2 p. - 4 p.), oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iš anksto nustatytos galios.

Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto skundo argumentu dėl 2009-04-10 Vidaus audito ataskaitos prima facie įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, kaip tÄ traktuoja apeliantas. Pažymėtina, kad ginčo dėl Å¡ia ataskaita nustatytų pažeidimų – vieÅ¡bučio „Skrydis“ remonto darbų organizavimo, vykdymo ir kontrolės trÅ«kumų – tarp Å¡alių net nekilo. Nors darbdavys kalta dėl Å¡ių trÅ«kumų laikė ir ieÅ¡kovę, jokių konkrečių jos atliktų (neatliktų) veiksmų neteisėtumo, iÅ¡skyrus dalyvavimÄ darbų priėmimo komisijoje, minėta ataskaita nenustatyta.

PrieÅ¡ingai, jos iÅ¡vadose konstatuota, kad abiejų remontų metu (buvo tikrinamas ir ankstesnio, vieÅ¡bučio vidaus patalpose, atlikto remonto tinkamumas) sutartyse nebuvo numatytas įmonės darbuotojas, atsakingas už sutarties vykdymÄ , dėl to nebuvo kontroliuoti atliekami darbai, jų kiekiai ir kokybė. Dėl atsakingo asmens nepaskyrimo atsakomybė tenka pačiai apelianto vadovybei, o ne ieÅ¡kovei. Vertinę vieÅ¡bučio fasado dažymo darbus auditoriai pasiÅ«lė atlikti tarnybinį tyrimÄ , kad bÅ«tų nustatyti kaltieji asmenys, atsakingi už kito, privataus vieÅ¡bučio fasado remontÄ .

Kadangi atliktinų darbų kiekiai, apimtys, medžiagos ir vertės nurodomi sÄ matose (t.1, b.l. 230-232), pagal kurias yra atliekami atitinkami darbai, o jų ieÅ¡kovė nerengė ir netvirtino, kaip nepasirašė ir atliktų darbų aktų ar sÄ skaitų – faktÅ«rų už atliktus darbus (t.1, b.l. 219-229), jos kaltės dėl kito vieÅ¡bučio vienos iÅ¡ sienų suremontavimo nėra. Kolegija akcentuoja, kad generalinio direktoriaus pasiraÅ¡ytoje VieÅ¡bučio fasado remonto darbų pirkimo sutartyje (t.1, b.l. 211-214) kaip sutarties priedais yra įvardinti sÄ mata, konkurso sÄ lygos bei pasiÅ«lymas pirkimo konkursui.

Apeliantas neįrodė aplinkybių, jog tikrinti konkursui pasiÅ«lytos ir remonto darbams sudarytos sÄ matų tapatumÄ turėjusi bÅ«tent ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡analizavo ir pasisakė, kurio apelianto padalinio darbuotojai pagal pareiginius nuostatus turėjo kontroliuoti šį procesÄ bei darbus, kolegija sutinka su teismo iÅ¡vadomis bei motyvais, jų nekartodama.DK 228 str., viena vertus nustatantis bendrÄ jÄ pareigÄ darbuotojui dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ir administracijos nurodymus, kita vertus įpareigoja vykdyti tik teisėtus darbdavio ar jo administracijos nurodymus, o nevykdymas neteisėtų darbdavio nurodymų darbo drausmės nepažeidžia.

Nurodymai gali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti tuomet, kai darbdavys reikalauja atlikti tokias funkcijas, kurių atlikti darbuotojas nėra apmokytas ir/arba neinstruktuotas (DK 270 str. 1 d.), arba kai iÅ¡ darbuotojo reikalaujama atlikti darbo sutartimi nesulygtÄ darbÄ (DK 119 str.). Darbo funkcijų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl nesupažindinimo su jomis taip pat nėra priskiriamas kaltų darbuotojo veiksmų, už kuriuos jam gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė, kategorijai. Taigi toks darbdavio nurodymas dėl pareiginių funkcijų, nesulygtų darbo sutartimi ir neatitinkančių darbuotojo kvalifikacijos – ieÅ¡kovė, kaip nurodė, neturi kvalifikacijos vykdyti statinio techninę priežiÅ«rÄ , tam neabejotinai reikalingos specialios žinios statybos, apskaitose srityse - negali bÅ«ti laikomas teisėtu, o darbdavio elgesys Å¡ioje situacijoje neatitinka sÄ Å¾iningo ir protingo elgesio standartų DK 35 str. 1 d. prasme.

Apeliantas neįrodė, kad tokių žinių darbuotoja (ieÅ¡kovė) turėjo, arba kad jis bÅ«tų sudaręs sÄ lygas tokių žinių jai įgyti. Vien pareigų pobÅ«dis (vieÅ¡bučio vadovė), kaip į tai savo skunde apeliuoja atsakovas, taip pat negali pakeisti specialių žinių tam tikroje srityje buvimo, negali iÅ¡plėsti darbuotojų darbo sutartimi sulygtos atsakomybės ribų. Vien faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pasirašė du darbų priėmimo aktus (t.1, b.l.217-218), savo paraÅ¡u patvirtinusi bÅ«tent jos vadovaujamo vieÅ¡bučio atliktų dalinio fasado dažymo ir remonto darbų kokybę (jų tinkamumÄ ), nepasprendžia jos atsakomybės už kito vieÅ¡bučio sienos suremontavimÄ .

Dėl ieškovės parašu patvirtintos darbų kokybės reikalavimas pasiaiškinti jai nebuvo pateiktas (t.1, b.l. 43, 44, 45), įsakyme dėl drausminės nuobaudos paskyrimo (t.1, b.l.

27) joks konkretus netinkamas ieÅ¡kovės, kaip darbuotojos veiksmas, nebuvo įvardintas, taigi pripažintina, kad drausminė nuobauda buvo paskirta bÅ«tent už tuos veiksmus, kurių ji atlikti neprivalėjo (kontroliuoti atliktų darbų kiekius pagal sÄ matas ir vertes). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokios nuobaudos neteisėtumÄ bei neadekvatumÄ .  Skundo argumentas dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo ar neiÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ remonto darbus vykdžiusios UAB „MÅ«ras“ teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, todėl kolegija dėl jo nepasisako.Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo argumentais, susijusiais su antrosios nuobaudos ieÅ¡kovei paskyrimo vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas ir Å¡ioje ginčo dalyje teisingai nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus. Darbuotojo elgesį vertinti kaip darbo drausmės pažeidimÄ leistų tik darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbios priežasties, tik tuomet atsirastų teisinės prielaidos jo kaltei konstatuoti (DK 235 str. 1 d. 9 p.). IeÅ¡kovė nuo 2009-05-11 neatvyko į darbÄ dėl ligos, patvirtintos nedarbingumo pažymėjimu (t., b.l. 17-20), ir vien tai eliminuoja jos kaltę. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbdavys reikalavo darbuotojos pasiaiÅ¡kinti bÅ«tent dėl neatvykimo į darbÄ be svarbios priežasties (t.1, b.l. 34-37), o įsakyme dėl nuobaudos paskyrimo darbuotojos kaltę įvardijo jau kaip nepraneÅ¡imÄ apie ligÄ tinkamam, jo požiÅ«riu, asmeniui – komercijos direktoriui ar personalo skyriaus virÅ¡ininkui bei neatitinkančios tikrovės informacijos pateikimas apie praneÅ¡imÄ vieÅ¡bučio direktorės pavaduotojui L.

B. (t.1, b.l. 28-29). Tačiau (ne)praneÅ¡imo aplinkybių nustatyta tvarka netyrė, pasiaiÅ¡kinti darbuotojos kam ji pranešė ir ar pranešė apie savo nedarbingumÄ , jeigu nepranešė, tai dėl kokių priežasčių, nepareikalavo. To pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista nuobaudos skyrimo už Å¡iuos, darbdavio vertinamus kaip kaltus, darbuotojo veiksmus tvarka (DK 238 str., 240 str.), ypač priimant domėn griežčiausios nuobaudos taikymÄ . Be to, byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė apie savo ligÄ tÄ pačiÄ dienÄ pranešė A.

P. (t.1, b.l. 249), vedančiai darbo laiko apskaitÄ , bei savo pavaduotojui L. B. (t.1, b.l.

57. taip pat liudytoju apklausto L. B. paaiÅ¡kinimai, t.1, b.l. 254), Å¡is davė nurodymÄ pažymėti nedarbingumÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje (B. R. paaiÅ¡kinimai, t.1, b.l. 255). Komercijos direktorius, pasak ieÅ¡kovės, tuo metu nebuvo paskirtas, taigi praneÅ¡ti jam apie savo nedarbingumÄ ji objektyviai negalėjo. Kolegija sprendžia, kad asmens, kuriam turėtų bÅ«ti praneÅ¡ta apie ligÄ , netinkamumas Å¡iuo atveju pats savaime neleidžia traktuoti darbuotojo veiksmų kaip darbo drausmės pažeidimo, sukėlusio itin sunkias pasekmes – jo atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Abiem darbo sutarties Å¡alims įstatymų leidėjas nustato pareigÄ tiek įgyvendinant savo teises, tiek vykdant pareigas veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 str. 1 d.). BÅ«tent Å¡iuo aspektu ir Å¡iomis aplinkybėmis (darbuotojos liga) toks apelianto darbuotojos elgesio (praneÅ¡imas netinkamam asmeniui apie ligÄ ) griežtas įvertinimas akivaizdžiai nėra protingas ir sÄ Å¾iningas, neatitinkantis draudimo piktnaudžiauti savo teise principo.  Kiti ieÅ¡kovės veiksmai, įsakyme dėl jos atleidimo įvardinti kaip darbo drausmės pažeidimas – T.

M. apgyvendinimas patalpose, savo statusu neatitinkančiose viešbučio kambariams keliamų reikalavimų (t.1, b.l. 29), taip pat pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti teisingai. Kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad, nepaisant ankstesnių vadovų patvirtintų apgyvendinimo jose įkainių (t.1, b.l. 24-26, 108-109), nepaisant nusistovėjusios daugiametės praktikos šias patalpas naudoti darbuotojų apgyvendinimui bei kitiems atsakovo poreikiams tenkinti, nepaisant tiesioginio ieškovės vadovo, apelianto generalinio direktoriaus nurodymo būtent šiose patalpose apgyvendinti T.

M. (t.1, b.l.46-51), o tokio nurodymo davimo apeliantas byloje neginčijo, vien pačiai ieškovei teko pareiga užtikrinti, kad šios viešbučio patalpos būtų naudojamos pagal jų paskirtį, nurodoma atsakovo pažymoje - policijos patalpos (t.1, b.l..81, 82-83). Be to, Vilniaus apskrities VPK pranešimu, šios patalpomis policijos reikmėms niekuomet ir nebuvo naudojamos (t.1, b.l. 127, 234). Toks, kaip darbdavio, traktavimas nepateisinamas DK 35 str. 1 d. požiūriu. Kategoriška įsakymo dėl drausminės atsakomybės taikymo formuluotė (t.1, b.l. 29), jog minėtas kambarys neatitinka viešbučio kambariui keliamų reikalavimų, dėl to apskritai negali būti eksploatuojamas, ir tuo pačiu palikimas T.

M. teisės Å¡iuo kambariui ir toliau naudotis net ir tada, kai prasidėjo Å¡is teisminis ginčas, reiÅ¡kia, kad apeliantas vienus reikalavimus taikė ieÅ¡kovei, o kitus kelia sau. Toks darbdavio nesÄ Å¾iningas ir neteisingas elgesys tik patvirtina ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytÄ darbdavio norÄ bei intencijas bet kokiu bÅ«du, pasinaudojant net ir menkiausia dingstimi ar formaliu pagrindu atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo.    Tokia iÅ¡vada darytina kartu atsižvelgiant į Å¡iuos faktinius duomenis: per itin trumpÄ laikotarpį – nepilnÄ mėnesį, o realiai ieÅ¡kovė savo darbo funkcijas atliko dar trumpiau dėl nedarbingumo 2009-05-11 – 2009-05-22 (t.1, b.l. 17-20), apeliantas ne kartÄ reikalavo jos pasiaiÅ¡kinimų dėl vienų ar kitų aplinkybių bei paskyrė 2 drausminės nuobaudas, vienu jų pati griežčiausia – atleidimas iÅ¡ darbo yra visiÅ¡kai neadekvati ieÅ¡kovės atliktiems veiksmams, kuriuos darbdavys pripažino darbo drausmės pažeidimu.

Jokių netinkamų ankstesnio darbuotojos elgesio darbe, pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo įrodymų, nei faktų apie anksčiau jai taikytÄ drausminę atsakomybę, apeliantas nepateikė, nors pareigÄ atsižvelgti ir į tai, parenkant nuobaudÄ darbuotojui, suponuoja DK 238 str. nuostatos. Kolegija pasisako ir dar vienu aspektu. Kaip buvo nurodyta, antrasis įrodomasis faktas yra aplinkybė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartÄ per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda.

AiÅ¡kinant Å¡io įrodomojo fakto kaip bÅ«tinos sÄ lygos DK 136 str. 3 d. 1 p. taikymui, prasmę bei reikÅ¡mę lingvistiniu bei įstatymų leidėjo ketinimo metodais, akivaizdu, kad tam, jog atsirastų teisinis pagrindas tokiam griežtam darbuotojo poelgio (neveikimo) įvertinimui, nerÅ«pestingas darbo pareigų atlikimas ar kitas darbo drausmės pažeidimas turi pasikartoti, tai reiÅ¡kia - bÅ«ti padarytas jau po to, kai darbuotojui anksčiau buvo taikytos drausminės atsakomybės priemonės, t.y. paskirta kuri nors DK 237 str.

įvardinta nuobauda, tačiau jos jokio poveikio darbuotojo elgesiui nepadarė. Nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių nėra ir negali bÅ«ti, nes abi drausminės nuobaudos – papeikimas ir atleidimas iÅ¡ darbo – paskirtos padieniui. Todėl vien Å¡i aplinkybė pati savaime leidžia teisėjų kolegija konstatuoti, kad įstatyme numatytų sÄ lygų darbuotojos (ieÅ¡kovės) atleidimui iÅ¡ darbo Å¡io konkretaus individualaus darbo ginčo atveju nesusiklostė, todėl ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas.Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Sprendžiant, kokiais atvejais darbuotojui turi bÅ«ti atlyginama neturtinė žala, taip pat bÅ«tina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 str. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia iÅ¡gyvenimus ir kančias, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir kita.

Darbo santykiuose tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ . Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, netinkamas darbdavio elgesys su darbuotoju, arba neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo, darbuotojo teisėtų lÅ«kesčių, darbo santykių stabilumo principo pažeidimas ir pan.Darbo kodekso nuostatos nedetalizuoja kokiais atvejais darbo sutarties Å¡alims yra atlyginama neturtinė žala (DK 250 str.).

Todėl jos priteisimo galimybę sieti vien su teisminio ginčo dėl atleidimo iÅ¡ darbo buvimu, kuomet pažeistos teisės apginamos priteisiant darbo užmokesčio kompensacijÄ už nepagrįstÄ atleidimÄ , nebÅ«tų teisinio pagrindo, apeliantas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertina Å¡iÄ aplinkybę savo skunde. Tačiau, kaip tai sprendime įvardijo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovei darbe patirtas stresas ir iÅ¡gyvenimai sukėlė sveikatos sutrikimus. Toks faktas nustatytas ne tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, bet ir byloje esančių iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų pagrindu (t.1, b. 91-107, 240-241).

Priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ieÅ¡kovei padarymo buvimÄ apsprendžia ir atsakovo elgesys, kurį kolegija Å¡ioje nutartyje jau aptarė - darbdavio taikytas psichologinis spaudimas, pasireiÅ¡kęs per itin trumpÄ darbo laikÄ paskyrus kelias nepagrįstas drausmines nuobaudos ir dar daugiau kartų reikalavus pasiaiÅ¡kinti įvairiais aspektais, kas neabejotinai suformavo itin nepalankiÄ atmosferÄ darbe bei sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ .

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos, atsižvelgia taip pat ir į tokias aplinkybes, kaip atsakovo siekis atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo darbuotojui itin nepalankiu teisiniu pagrindu, kas akivaizdžiai patvirtina darbdavio tendencingumÄ , jo nuostatÄ bei požiÅ«rį į šį konkretų darbuotojÄ . Neturtinės žalos dydį, iÅ¡reikÅ¡tÄ pinigais, nustato teismas. Vertinant kokio dydžio neturtinė žala darbuotojui buvo padaryta vadovaujamasi teisės normose (CK 6.250 str. 2 d.) nurodytų kriterijų visuma.

Pirmosios instancijos teismas atlygintinos neturtinės žalos dydį sprendimu nustatė, susiedamas jį su vieno mėnesio ieÅ¡kovės darbo užmokesčio dydžiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo neturtinės žalios dydžio vertinti kitaip. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimu padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.             Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastabomis, kad, pripažinus darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir laikant jį atleistu iÅ¡ darbo pagal DK 297 str. 4 d., darbo sutarties nutraukimo momentÄ (datÄ ) apsprendžia įstatymas.

Ä®statymų leidėjo valia darbo sutartis tokiu atveju laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priklausomai nuo to, ar Å¡alys pasinaudoja apeliacijos teise, tai įvyksta arba po 30 dienų, arba po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 279 str.1 d., 331 str. 6 d.). Be kuriuo atveju darbo sutarties nutraukimo DK 297 str. 4 d. pagrindu data nesutampa su teismo sprendimo priėmimo diena, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai patikslintina.      Taip pat pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje netinkamai įvardijo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiavimo pabaigÄ , nurodydamas, kad Å¡is užmokestis po teismo sprendimo priėmimo dienos skaičiuotinas iki sprendimo įvykdymo dienos.

NegrÄ Å¾inus darbuotojo į pirmesnį darbÄ dėl DK 297 str. 4 d. iÅ¡vardintų aplinkybių, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ skaičiuojamas taip pat iki teismo sprendimo įsigaliojimo, t.y. iki jo įsiteisėjimo dienos. TokiÄ skaičiavimo tvarkÄ numato nurodytos teisės normos 4 d. Å is pirmosios instancijos teismo suklydimas vertintinas kaip raÅ¡ymo apsirikimas, juo labiau, kad apraÅ¡omojoje teismo sprendimo dalyje teisingai pažymima apie ieÅ¡kovės teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t.1, b.l. 333).

Nors aptartos aplinkybės yra vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, kuriuos kolegija įvertino ir dėl savo jų nutartyje pasisakė, tačiau jos nesÄ lygoja sprendimo esmės pakeitimo. Todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, iÅ¡ esmės nekeičiant paties sprendimo, patikslintina dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo momento ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo.Už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir dokumentų ruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 500 Lt. IÅ¡laidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, Å¡is klausimas spręstinas kartu atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo bei jose nustatytus kriterijus.

Ä®vertinus ginčo pobÅ«dį, bylos apimtį, ruoÅ¡tų apeliacinės instancijos teismui procesinių dokumentų skaičių, sugaiÅ¡tÄ laikÄ dalyvaujant teismo posėdyje, už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei kompensuotinos visos turėtos iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).Taip pat iÅ¡ apelianto priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos - 5,80 Lt (t.2, b.l.

22) valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant jo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad L. J. laikoma atleista iÅ¡ darbo pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo, t.y. nuo 2010-09-30 dienos, o vidutinis darbo užmokestis po 4 100 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisiamas nuo teismo sprendime nustatytos datos – 2009-12-17 iki Å¡io sprendimo įsigaliojimo, t.y. iki 2010-09-30 dienos.             Priteisti iÅ¡ VÄ® „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ 500 (penkis Å¡imtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų L.

J. naudai.             Priteisti iÅ¡ VÄ® „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ 5 (penkis) litus 80 centų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Dalia Kačinskienė Teisėjai                                                                                             Neringa Å vedienė                                                                                                          Algirdas AuruÅ¡kevičius                    Â