2022-11-23 Nr. AB-28443-3-61-3-03621-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-755-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03621-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ-Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ-Baltija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prekybos namai BMZ-Baltija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 25-11788 (toliau – ir Sprendimas) ir pripažinti, kad UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ nepagrįstai pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu ir įtraukta į tokių asmenų sąrašą, sudarytą Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, kad FNTT Sprendime nurodė, jog neturi teisinio pagrindo išbraukti Bendrovės iš interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiamos informacijos apie pareiškėją, taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra priėmusi sprendimo ar davusi pavedimo pritaikyti ribojamąsias priemones bendrovės sąskaitoms, panaikinti tokių apribojimų taip pat negali.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 13.2 punkte nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, įgyvendindama Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, savo iniciatyva arba užsienio valstybių kompetentingų institucijų, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų ar kitų subjektų pateiktos informacijos pagrindu, pagal tarptautines sankcijas reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus kriterijus nustačiusi, kad juridinis asmuo ar kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojama subjekto, kuriam taikomos sankcijos, priima įsakymą, kuriuo nustatoma, kad finansinės sankcijos turi būti taikomos ir tam nuosavybės teise priklausomam ar kontroliuojamam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, neturinčiai juridinio asmens statuso. Priimtų įsakymų pagrindu sudarytas arba atnaujintas juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašas per 2 darbo dienas nuo atitinkamų įsakymų priėmimo viešai paskelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos interneto svetainėje ir pateikiamas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo teismas darė išvadą, kad asmenys į FNTT skelbiamą sąrašą įrašomi tam tikro FNTT priimamo sprendimo (įsakymo) pagrindu, ir būtent šis sprendimas (įsakymas) sukelia asmeniui neigiamus padarinius, o jau vėliau duomenų apie subjektą įrašymas į FNTT internetinėje svetainėje skelbiamą sąrašą (kaip ir informacijos perdavimas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams) yra priimto sprendimo išviešinimas, bet ne sprendimas per se.

Teismas nurodė, kad sprendimo (2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 „(duomenys neskelbtini)“), kurio pagrindu pareiškėjas buvo įtrauktas į FNTT sąrašą, ir kuris sukėlė jam teisinius padarinius, pareiškėjas neskundžia, tačiau skundžia Sprendimą, kuris iš esmės nepakeičia jo teisių ir pareigų, turėtų iki Sprendimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad vien tik Sprendimo panaikinimas, nepanaikinus sprendimo (įsakymo), kurio pagrindu Bendrovė buvo įtraukta į sąrašą, nesukels pareiškėjui teisinių padarinių, todėl Sprendimo teisėtumas negali būti nagrinėjimo dalyku administracinėje byloje.

Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti, jog Bendrovė nepagrįstai pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu ir įtraukta į tokių asmenų sąrašą, sudarytą Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nors ir nėra teisingai suformuluotas ABTĮ nuostatų prasme (administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-261/2007, „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 11, 2007 m.)), tačiau pagal savo esmę, keliamo ginčo kontekste, vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, kuris atitinkamai taip pat negali būti nagrinėjamas teisme.

Teismas nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 12 punkte yra nustatyta, kad: subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal Bendrąją poziciją 2001/931/CFSP (su paskutiniais atnaujinimais), turi teisę: kreiptis į Europos Sąjungos Tarybą su prašymu persvarstyti jų atvejį, remiantis prašymą pagrindžiančiais dokumentais; 12.2. apskųsti Europos Sąjungos Tarybos sprendimą Europos Sąjungos pirmosios instancijos teismui – Europos bendrajam teismui; 12.3 kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl įšaldymo nutraukimo, pridėdami prašymą pagrindžiančius dokumentus. Įsakymo 13 punkte nurodyta, kad Nurodymų 9 punkte ir 12.3 papunktyje nurodytu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sprendimą dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimties ar lėšų įšaldymo nutraukimo subjekto atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priima per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo. Įsakymo 14 punkte nurodyta, kad Nurodymų 13 punkte nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad Sprendime atsakovas yra nurodęs, kad nėra priėmęs sprendimo ar davęs pavedimo pritaikyti ribojamąsias priemonės Bendrovės sąskaitoms, todėl ir panaikinti tokių apribojimų negali. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas darė išvadą, kad Sprendimas, kuriuo buvo atsakyta į Bendrovės 2022 m. liepos 18 d. prašymą ((duomenys neskelbtini)), nėra adekvatu sprendimui nurodytam Įsakymo 12.3 papunktyje, todėl jis negali būti skundžiamas Įsakymo 14 punkte nustatyta tvarka ir terminais.

Apibendrindamas teismas vertino, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad šios nuostatos nekeičia faktas, jog Sprendime nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijama nutartimi yra pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą, kadangi 2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 „(duomenys neskelbtini)“, kuris teismo vertinimu, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas skųsti negali, nes tai yra norminis administracinis aktas. Pareiškėjo vertinimu, faktas, kad asmenų prašymai FNTT dėl sprendimų įtraukti į (duomenys neskelbtini) sąrašus panaikinimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka liudija, kad FNTT Sprendimas taip pat skundžiamas ir nagrinėtinas administracine tvarka teisme (Nutarimo 16 p.). Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad ir atsakovas Sprendime nurodė, jog jis skundžiamas administraciniam teismui. Pareiškėjas tvirtina, kad teismui pripažinus Sprendimą neteisėtu, FNTT bus priversta spręsti šį klausimą iš naujo, todėl teismo sprendimas neabejotinai sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo nurodomas 2022 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. V-174 pareiškėjo skundo pateikimo FNTT metu dar nebuvo priimtas, o pasekmes dėl nepagrįsto įtraukimo į (duomenys neskelbtini) sąrašą pareiškėjas patiria nuo gegužės mėnesio, kas patvirtina, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent šioje byloje ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) procedūra buvo atlikta neteisingai, kadangi pareiškėjas buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) asmenų sąrašą dar prieš 2022 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-174 priėmimą. Pareiškėjo manymu, nustatęs, kad skundas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės nurodęs, kad pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nepakeičia pareiškėjo teisių ir pareigų, o jo panaikinimas nesukeltų pareiškėjui teisinių padarinių. Teismo vertinimu, teisines pasekmes pareiškėjui sukelia FNTT įsakymas, kuriuo patvirtintas sąrašas asmenų, (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ nepagrįstai pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu ir įtraukta į tokių asmenų sąrašą, sudarytą FNTT, šį reikalavimą laikydamas išvestiniu, susijusiu su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kita vertus, nurodydamas, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirti ginčai dėl tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo ir vertindamas, kad toks reikalavimas negalėjo būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nevertino, ar pareiškėjas turėjo galimybę skųsti FNTT įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, atskirojo skundo argumentus bei pateiktą medžiagą, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas FNTT Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, jog nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos – pareiškėjo kreipimosi į FNTT metu neegzistavo sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų įrašytas į FNTT skelbiamą sąrašą asmenų, kuriems (duomenys neskelbtini). Todėl šiuo atveju aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiamas FNTT sprendimas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-622-556/2022, 2022 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-624-662/2022.

Patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad UAB „Prekybos namai BMZ-Baltija“ nepagrįstai pripažinta (duomenys neskelbtini) asmeniu ir įtraukta į tokių asmenų sąrašą, sudarytą FNTT, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Konstatuotina, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nes skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog ši skundo dalis akivaizdžiai nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti FNTT 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 25-11788 priėmimo perduodamas pagal kompetenciją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai BMZ-Baltija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 25-11788 panaikinimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė

part_47511b7c34144bd0ad69a6f8698b026e_end