0e1dd982-2d74-41ef-bbd1-8eefe439693b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5159-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00833-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2;55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 16 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G.P. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų, jam priteisti 128000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b.l. 2-9) nurodė, jog jis nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I sektoriaus sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog patalpose, kurių dydis nuo 12 iki 16 kv.m. buvo laikoma apie 6-12 žmonių.

Mano, jog buvo virÅ¡ytas teisės aktais nustatytas ploto dydis, turintis tekti vienam asmeniui. Remiasi Europos žmogaus teisių teismo praktika, teigdamas, jog ypač mažas plotas ir ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme. Akcentuoja, jog gyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino kameroje esantys baldai ir kitas inventorius. Tokios sÄ lygos trukdė pailsėti, iÅ¡simiegoti. Mano, jog už Å¡iuos pažeidimus turi bÅ«ti priteista 4000 Eur neturtinė žala.

Teigia, jog I-ojo sektoriaus 6 ir 7 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose neveikia ventiliacija, yra drėgna, tamsu. Pažymi, jog vėdinimas per langÄ , kurį uždengia vienos eilės grotos, yra nerezultatyvus. Skundžiasi netinkamu apÅ¡vietimu ir ventiliacija kamerose, praÅ¡ydamas priteisti 6000 Eur neturtinę žalÄ . Pažymi, jog gyvenamosios patalpose ir kitur nėra tinkamai užtikrinamas patalpų apÅ¡vietimas, kameroje yra tik dvi 36 vatų lemputės, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka dėl ant langų esančių grotų.

Pabrėžia, jog kameroje nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, žiemÄ buvo nuo 14 iki 16 laipsnių, o vasarÄ â€“ iki 32 laipsnių. Teigia, jog patalpos neremontuotos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, todėl buvo pažeista teisė į sveikÄ aplinkÄ . Dėl minėtų pažeidimų praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinę žalÄ . Skundžiasi privatumo neužtikrinimu besinaudojant sanitariniu mazgu. Teigia, jog pareigÅ«nai neįspėję sanitariniuose mazguose darydavo kratas. Nurodo, jog sanitariniuose mazguose nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl dėl blogo kvapo patirdavo stresÄ .

Pabrėžia, jog buvo pažeista jo garbė ir orumas, ir už Å¡iuos neteisėtus veiksmus praÅ¡o priteisti 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Akcentuoja, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atviroje kolonijoje nebuvo laikomasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-72, kadangi kainos parduotuvėje buvo didesnės, be to perkant gaiviuosius gėrimus jis turėdavo sumokėti depozito mokestį, tačiau atsakovas nesudarė galimybės susigrÄ Å¾inti depozito.

Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų praÅ¡o atlyginti 14000 Eur. Skundžiasi duÅ¡inėse persirengimo kabinų nebuvimu, teigdamas, jog duÅ¡o galvutėse vanduo bėga vientisa srove, nėra kilimėlių, ne kartÄ buvo paslydęs ir nukritęs, duÅ¡ai nėra atitverti vienas nuo kito sienelėmis, tekdavo praustis stebint kitiems nuteistiesiems. Dėl tokių veiksmų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , jautė diskomfortÄ , todėl praÅ¡o priteisti 12000 Eur neturtinę žalÄ . Akcentuoja, jog PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos I bÅ«rys yra avarinės bÅ«klės, laiptai sulūžę, elektros laidai neizoliuoti, ne kartÄ buvo nukritęs, o norėdamas iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus, nusitrenkęs elektra.

Skundžiasi netinkama grindų būkle. Teigia, jog koridoriuje nėra radiatorių, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu. Akcentuoja, jog virtuvėje maistui gamintis nėra indų, puodų, iš 4 viryklėje turinčių veikti kaitinimo skylių, veikia tik 1, nebuvo gartraukio. Virtuvėje buvo pilna parazitų, kurie nuolat jį kramtydavo. Teigia, jog turėdavo kvėpuoti rūkalų dūmais, nes pats yra nerūkantis, o kiti nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose. Pažymi, jog neįrengtas rūkomasis, poilsio kambarys.

Dėl nurodytų pažeidimų patyrė 60000 Eur neturtinę žalÄ . Visi nurodyti pažeidimai jam sukėlė fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kančiÄ , pažeminimÄ . Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 14-19) su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN 1 –ame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose, paskirtas į 7 ir 6 bÅ«rius, pagal miegamųjų vietų skaičių patalpoje nebuvo pažeista ploto norma, turinti tekti vienam nuteistajam.

PaaiÅ¡kina, jog kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Pabrėžia, jog PravieniÅ¡kų PN nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko pagal pataisos namų įstaigos vadovo patvirtintÄ nuteistųjų dienotvarkę.

Pažymi, jog ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Nurodo, jog patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, patalpos vėdinamos per langus, patalpas turi valyti apgyvendinti nuteistieji. Akcentuoja, jog apsauginės grotos ant langų įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Teigia, jog įstaigoje užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, temperatūros palaikymas, sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų.

Pažymi, kad bendrojo sektoriaus nuteistųjų duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas nuolat. Akcentuoja, jog teisės aktai nenumato atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitariniame mazge, oras cirkuliuoja per ventiliacinę angÄ . Pabrėžia, jog įstaigoje yra užtikrinamas privatumas: sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti sienelėmis. Pabrėžia, jog įstaigoje direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kuri 2 kartus per mėnesį tikrina kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.

Pažymi, jog Å¡iuo metu yra derinamas klausimas dėl taros depozito grÄ Å¾inimo nuteistiesiems. Akcentuoja, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ virtuvės patalpų ir inventoriaus bÅ«klę. PaaiÅ¡kina, jog lokalinių sektorių lauke yra įregtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos, o gyvenamosiose patalpose rÅ«kymas yra uždraustas. PaaiÅ¡kina, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo.

Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN) bendrabučio tipo patalpose sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, kančias, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , pažeminimÄ , nukentėjo jo orumas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo patalpose sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN bendrabučio tipo patalpose, kai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, ploto mažinimo užimamais baldais ir kitu inventoriumi, dėl higienos normų neatitikimo: drėgmės, netinkamos ventiliacijos, netinkamos apÅ¡vietimo, netinkamos temperatÅ«ros, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, duÅ¡u, dėl virtuvės, koridoriaus, laiptų netinkamos bÅ«klės, parazitų buvimo, taip pat dėl pažeistų teisių, apsiperkant kalinimo įstaigos parduotuvėje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 10 d.) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesniskaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. (111.2 punktas).

Iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2019 m. gegužės 2 d. pažymos (b.l. 23), 2019 m. gegužės 8 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymos (b.l. 24-27), Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. pažymos (b.l.

29) bei atsakovės atstovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 6 ir 7 būriuose, kurių plotas 56,99 kv.m. (7 būrio, 5 brigada, įrengta 18 miegamųjų vietų) ir 48,38 kv.m. (6 būrio, 3 brigada, įrengta 16 miegamųjų vietų). Pagal pateiktus duomenis apie faktinį asmenų skaičių matyti, jog 2019 m. gegužės 29 d. 7-o būrio 5 brigadoje buvo 14, o 6-ojo būrio 3 brigadoje – 11 nuteistųjų. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė.

Vertintina tai, kad pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog nuteistųjų skaičius buvo nuo 6 iki 12, todėl net ir skaičiuojant pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis, imant maksimalų nuteitųjų skaičių, akivaizdu, kad minimali ploto norma pažeista nebuvo. Pagal atliktus skaičiavimus (56,99/12 (pagal pareiÅ¡kėjo duomenis arba 14 – pagal atsakovo teiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių paskyrimo dienai) bei 48,38/12 (kaip nurodo pareiÅ¡kėjas arba 11 – pagal atsakovo pateiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių paskyrimo dienai), akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas (4,75 kv.m., 4,07 kv.m. ir 4,03 kv.m., 4,39 kv.m.) atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų plotÄ nebuvo pažeista.

Naujosioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsiželgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018).

Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamosios vietos ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, apÅ¡vietimo, buvo drėgna, buvo netinkama temperatÅ«ra. Ginčo laikotarpiu higienos normas pataisos namuose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.). Pagal HN 134:2015 14 punktÄ gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Pagal higienos normos 17 punktÄ gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, ventiliacines angas, apÅ¡vieta atitinka minėto teisės akto reikalavimus. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus 2019 m. kovo 8 d. raÅ¡tÄ (b.l. 60-62), iÅ¡ kurio nustatyta, jog buvo atliekama operatyvioji kontrolė ne pagal pareiÅ¡kėjo, bet kito nuteistojo skundÄ dėl kalinimo sÄ lygų.

Kontrolės metu nebuvo nustatyti pažeidimai dėl apšvietos, ventiliacijos, temperatūros gyvenamosios patalpose. Dėl ventiliacijos, drėgmės patalpose, netinkamos oro temperatūros teismas sprendžia, jog pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams. Atsakovės atstovas nurodė, jog patalpos vėdinamos per langus, kas konstatuota ir minėtame Visuomenės sveikatos centro rašte, įstaigos 1-ame sektoriuje šildymas yra centralizuotas, yra užtikrinamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, inter alia (be kita ko), iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose, taip pat ir pelėsio. PravieniÅ¡kių PN, įrengdami grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 punktÄ , gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais bÅ«dais pamatuota santykinė oro drėgmė, Å¡iluma kameroje.

Argumentai, kad patalpose žiemos metu buvo nuo 14 iki 16 laipnių atmetami, nes ginčo laikotarpis apskritai nepatenka į žiemos laikotarpį. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamos Å¡ilumos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės atstovo veiksmų, jam neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu bei duÅ¡u.

Kadangi pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos atskirtos sienelėmis (b.l. 25), todėl akivaizdu, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018).

Taigi šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai. Aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes pareigūnai atlikdavo kratas, laikytinos deklaratyviomis. Pareiškėjas nenurodė, kada buvo tokios aplinkybės (bent apytikriai), nepateikė kitų nuteistųjų, galinčių patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, pavardžių, dėl šių priežasčių laikytina, jog pareiškėjui buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl nenustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai ir Å¡ioje dalyje. Pagal HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiama į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovės atstovo duomenimis, karÅ¡tas vanduo duÅ¡inėje yra tiekiamas nuolat, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nėra persirengimo kabinų, kilimėlių, netinkama apÅ¡vietimo sistema, tačiau teismas tokius paaiÅ¡kinimus vertina kaip deklaratyvius.

Ir nors skunde nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas paslydo ir nukrito dėl kilimėlio nebuvimo, tačiau teismo vertinimu vienkartinis atsitikimas, jei toks ir galėjo nutikti, negali bÅ«ti vertinamas kaip patirta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, galėjo kreiptis į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ nurodydamas aplinkybes dėl kilimėlio nebuvimo, tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių įrodymų dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės, susitrenkus, paslydus ar pan.

Minėtame Visuomenės sveikatos centro raÅ¡te konstatuotos aplinkybės dėl netinkamos duÅ¡o bÅ«klės, duÅ¡o įrenginiai yra techniÅ¡kai netvarkingi, veikė tik 4 iÅ¡ 8 duÅ¡o galvučių, tačiau pažymėtina, jog patikrinimas buvo atliekamas 2019 m. vasario 19 d., todėl negali bÅ«ti laikomas įrodymu pagrįsti pareiÅ¡kėjo buvimo metu (nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 29 d.) egzistavusias sÄ lygas duÅ¡o patalpose. Dėl Å¡ių priežasčių skundas Å¡ioje dalyje atmestinas.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi pažeistomis teisėmis, nes apsipirkdamas parduotuvėje mokėdavo brangiau, be to, nebuvo sudarytos sÄ lygos susigrÄ Å¾inti depozito mokestį. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, 2016 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. V-139 yra sudaryta komisija, tikrinanti kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir lyginanti jas su PravieniÅ¡kių kaime veikiančia parduotuve. Vertintina, jog pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė teiginį, jog kainos įstaigos parduotuvėje didesnės, nenurodė, kaip ir kas nustatė kainų neatitikimÄ , su kokiomis kainomis buvo lyginamos įstaigos parduotuvėje esančių prekių kainos, tdėl ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovė pripažįsta, kad depozito susigrÄ Å¾inimo klausimas nėra iÅ¡spręstas Å¡iuo metu deramasi su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡ioje apimtyje galėjo bÅ«ti pažeistos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ dėl per didelių kainų parduotuvėje ar negalėjimo atgauti depozito mokestį, į tai, kad depozito grÄ Å¾inimo klausimas nėra susijęs su atsakovės vykdoma vieÅ¡ojo administravimo veikla, o yra reguliuojamas privatinės teisės normomis, konstatuojama, jog neturtinė žala yra negalima.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose ir duÅ¡o patalpose sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, patalpos neremontuotos. Pagal HN 134:2015 35 punktÄ , laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 44-46). Pagal minėtos tvarkos 4 punktÄ gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį.

Pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji, o toks valymas atliekamas gyvenamosiose patalpose, <...>, duÅ¡o patalpose (6, 7 punktai). Taigi Å¡is teisinis reglamentavimas patvirtina, jog už tai, kad gyvenamosiose be duÅ¡o patalpose nubÅ«tų pelėsio, grybelio, yra atsakingi nuteistieji, todėl atsakovės atstovo atsakomybė Å¡ioje dalyje negalima. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų tinkamo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi, teigdamas, jog nebuvo taburetės. Pagal 2017 m. birželio 7 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintas Normas, gyvenamojoje patalpoje taburete ir arba kėde ir /arba suolais aprÅ«pinama pagal poreikį. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas atsakovui iÅ¡reiÅ¡kė tokį poreikį, reiÅ¡kė atsakovės atstovui pretenzijas dėl taburetės patalpoje nebuvimo. Be to, kaip ne kartÄ minėtÄ , bÅ«tina nurodyti ir kokias pasekmes sukėlė tam tikrų veiksmų atlikimas/neatlikimas.

Nagrinėjamoje situacijoje, jei pareiÅ¡kėjas turėjo poreikį bÅ«ti aprÅ«pintas taburete, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokios pasekmės jam kilo dėl to, kad atsakovas jo neaprÅ«pino taburete. Dėl Å¡ios priežasties skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl parazitų buvimo, bendrojo naudojimo virtuvės, laiptinės laiptų blogos bÅ«klės. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 47-50), atliktų darbų aktus (b.l. 51-53), iÅ¡ kurių nusatyta, jog 2018 m. birželio, rugsėjo, spalio mėnesiais buvo atlikti ginčo patalpų kenkėjų naikinimo darbai.

Pagal sutarties 1.1 punktÄ kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos atliekamos 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pagal atsakovės atstovo duomenis, darbai yra atliekami tose patalpose, kuriose kenkėjai pastebėti. Objektyvių duomenų, jog ginčo bÅ«riuose kenkėjų naikinimo darbai buvo atlikti liepos-rugpjūčio mėnesiais, atakovės atstovas nepateikė (jei kenkėjų naikinimo darbai nebuvo atikti, nepateikė dokumentų pagal sutarties 3.2.9 punktÄ â€“ kenkėjų stebėjimo forma, kenkėjų kontrolės žurnalas ir pan.), todėl pareiÅ¡kėjui nurodžius, jog jis buvo sukandžiotas kenkėjų, patalpose buvo tarakonų, blakių, Å¡ios aplinkybės laikomos nenuneigtomis.

Nustatytų aplinkybių pagrindu kostatuotina, jog atsakovas 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais neužtikrino Higienos normos 20 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pakankamai aiÅ¡kiai nurodė sÄ lygas dėl koridoriaus, laiptų blogos bÅ«klės, nurodydamas, jog ne kartÄ lipdamas laiptais susižalojo, o atsakovas Å¡iems teiginiams paneigti nepateikė jokių įrodymų. Pagal nuosekliÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas neužtikrino Higienos normos 12 punkto reikalavimų. Dėl netinkamos elektros instaliacijos, atsakovės atstovas paaiškino, kad užtikrinamas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės) 11.7 punkto reikalavimo laikymasis, elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose.

Tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų matyti, jog jis skundžiasi netinkama elektros instaliacija koridoriuje, teigdamas, kad bandydamas iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, ne kartÄ buvo nutrenktas elektros srovės. Å iems teiginiams paneigti atsakovės atstovas nepateikė jokių argumentų. Todėl Å¡ioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovo veikimas. Atsakovės atstovas nurodo, jog buvo tinkamai užtikrintas Normų laikymasis virtuvėlėje, inventorius buvo tinkamos bÅ«klės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pats nereiÅ¡kė jokių pretenzijų atsakovės atstovui ginčo metu dėl indų trÅ«kumo, netinkamos virtuvės bÅ«klės, nenurodė kokias pasekmes jam sukėlė aukščiau nurodytos aplinkybės, o pareiÅ¡kėjui yra tiekiamas maitinimas, atsakovas yra atsakingas už tiekimo organizavimÄ , laikytina, jog Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjas neįrodė patyręs neturtinę žalÄ .

Dėl neįrengto poilsio kambario pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skundu nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl poilsio kambario neįrengimo, tačiau tik gavęs atsakovo atsiliepimÄ pateikė skundo papildymÄ (b.l. 59). Pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai ir Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo bÅ«ti iÅ¡dėstytos skunde, o ne paaiÅ¡kinimuose ar kitokio pobÅ«džio dokumentuose (žr. pvz. LVAT 2019 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-520/2019).

Dėl šių priežasčių aplinkybės dėl poilsio kambario neįrengimo paliekamos nenagrinėtinomis. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje turėjo kvėpuoti rūkalų dūmais, nors pats yra nerūkantis. Atsakovas nurodo, jog lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Akivaizdu, jog atsakovės atstovas paneigti pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir turėjo gyvenamosiose patalpose kvėpuoti rūkalų dūmais, neturi jokios galimybės, todėl teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, privalėjo pranešti Pravieniškių PN administracijai dėl kitų nuteistųjų daromo pažeidimo, o to nepadaręs, pats prisiimti kilusias pasekmes, t.y. gyvenamosiose patalpose kvėpuoti rūkalų dūmais.

Todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN 2018 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais neužtikrino Higienos normų 20 punkto tinkamo įgyvendinimo, taip pat visu ginčo laikotarpiu neužtikrino Hiegienos normų 12 punkto reikalavimo (koridoriaus laiptų netinkamos bÅ«klės bei elektros instaliacijos), todėl pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ . IÅ¡ administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Taikant pažeidimo pripažinimÄ teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo bÅ«dÄ , remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panaÅ¡iose bylose, pagal kuriÄ gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų (vertinant tai, kad atsakovas pateikė įrodymus dėl to, kad 3 mėnesius iÅ¡ 5 pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN buvo tinkamai užtikintas HN 20 punkto laikymasis, tačiau 2 mėnesius nebuvo tinkamai užtikrintas HN 20 punkto laikymasis), nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ (naudojimasis laiptais ar paslydimas ir susitrenkimas galėjo nutikti ir dėl neatsargaus paties pareiÅ¡kėjo elgesio, o nusitenkimas elektros srove dėl iÅ¡kvietimo mygtuko naudojimo, taip pat galėjo bÅ«ti momentinis), tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ pinigais yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G.P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose buvo pažeista pareiÅ¡kėjo G.P. teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė