2022-04-25 Nr. BB-3487-1-01-1-26513-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1953/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26513-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistosios I. D. gynėjos advokatės Ritos Balsevičės kasaciniu skundu dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistosios I. D. gynėja advokatė R. Balsevičė prašo: 1) panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą I. D. nutraukti, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, arba 2) civilinį ieškinį atmesti; arba 3) pakeisti I. D. paskirtą bausmę – paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., arba sutrumpinti paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminą iki trijų mėnesių, 4) sustabdyti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai vykdymą, iki kol byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma:

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų. Be to, teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad I. D. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padaryta selektyviai, fragmentiškai įvertinus bylos įrodymus. Nukentėjusiosios parodymai dėl sudavimo jai per veidą, spyrimo į pilvą ir kairę koją yra nepatikimi ir melagingi, tačiau, nors apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus dėl sudavimo delnu nukentėjusiajai į veidą ir koja į pilvą aplinkybių pripažino melagingais, nustatydamas faktines aplinkybes dėl kairiojo žasto suspaudimo ir spyrio į kairiąją koją, rėmėsi tokiais nukentėjusiosios parodymais, atidžiai jų nevertindamas, neatsižvelgdamas į I. D. teisinančius įrodymus. Nuteistoji pripažįsta susikabinimo su nukentėjusiąja rankomis faktą, kuris buvo abipusis ir inicijuotas pačios nukentėjusiosios. Suimdama nukentėjusiąją už rankos (žasto) ir ją suspausdama, nuteistoji neturėjo tyčios sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą – ji gynė save ir savo dar negimusį kūdikį nuo nukentėjusiosios fizinės prievartos, siekė ją sustabdyti. Be to, priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, nuteistoji spyrė nukentėjusiajai ne į kairiąją, o dešiniąją koją ir tai buvo ne tyčinis veiksmas, o refleksyvus atsakas į nukentėjusiosios neteisėtus veiksmus. Specialisto išvada nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, liko nepašalintos abejonės, kad nukentėjusiajai sužalojimai atsirado ne konflikto metu, o kitomis aplinkybėmis – krentant ant kieto buko daikto, atsitrenkiant į jį ir pan. Nuteistosios veiksmų kriminalizavimas prieštarauja baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), paskirčiai. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (dėl susikibimo mechanizmo, tyčios jos veiksmuose nebuvimo, specialisto išvadoje konstatuotų aplinkybių) nepasisakė, savo išvadų tinkamai nemotyvavo.

Be to, buvo pažeistos BK 41 ir 54 straipsnio nuostatos ir paskirta neadekvati, neindividualizuota ir neproporcinga inkriminuotai nusikalstamai veikai bausmė. Nuteistajai inkriminuotų veiksmų apimtis buvo sumažinta, šiuo atveju laisvės apribojimas galėtų būti skiriamas trims mėnesiams. Be to, nuteistajai nepagrįstai paskirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) teritorijos be leidimo. Šis įpareigojimas kliudo nuteistajai, turinčiai naujagimį (gimusį 2022 m. kovo 28 d.) pasirinkti poreikius tenkinantį vaikų gydytoją kitame mieste (šiuo atveju Vilniuje), nes kiekvieną kartą, vykstant pas gydytoją ar į kitas specializuotas institucijas iš Šalčininkų rajono, jai reikės gauti bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimą, o tai gerokai apsunkins sveikatos priežiūros paslaugų gavimą. Neatsižvelgta ir į kitų šeimos narių poreikius, nes, be naujagimio, nuteistoji turi dar du vaikus. Šiuo atveju galėtų būti paskirtas pareigojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, jis nustatytas netinkamai taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, t. y. neatsižvelgta į nuteistosios turtinę padėtį, pačios nukentėjusiosios elgesį konflikto metu, be to, nukentėjusiosios ieškinys neįrodytas.

Esant tikimybei, kad priėmus kasacinį skundą žemesniųjų instancijų teismų sprendimai gali būti keičiami, yra tikslinga dėl neturtinės žalos mokėjimo sustabdyti nuosprendžio vykdymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Kasacinis skundas argumentuojamas tuo, kad įrodymai nustatant faktines bylos aplinkybes įvertinti netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, be to, nurodoma, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Tačiau tokie pažeidimai grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų veikos kvalifikavimui, buvimo ir atlikto įrodymų vertinimo kritika. Tokiais argumentais iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistosios gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Todėl, nors kasaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl BPK normų ir nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimų, jie nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kasacinio skundo argumentai dėl paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmės taip pat nepatvirtina kasacijos pagrindų buvimo. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde nenurodyta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, o pats bausmės dydis nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl nepagrįstai paskirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl minėto įpareigojimo paskyrimo, todėl šis argumentas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai taikytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų grindžiami subjektyviai išreikštu nesutikimu su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios I. D. gynėjos advokatės Ritos Balsevičės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis