Legislator Case Law & Legislation
0e1cfeff-03df-40d3-b8de-1820ae691efc AI generated

0e1cfeff-03df-40d3-b8de-1820ae691efc · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 0e1cfeff-03df-40d3-b8de-1820ae691efc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

0e1cfeff-03df-40d3-b8de-1820ae691efc · Kauno apygardos administracinis teismas: Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, kalėdamas Kauno TI, galėjo kiekvienÄ dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, jam buvo suteikta galimybė lankytis koplytėlėje, bibliotekoje, sporto kiemelyje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Tokiomis priemonėmis Kauno TI stengiasi kiek įmanoma mažinti laisvės apribojimo sÄ lygų poveikį. Kamerose įrengti stalai, suoliukai, sanitariniuose mazguose – lentynos higienos priemonėms sudėti. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                               Administracinė byla Nr. I-571-422/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02252-2016-4                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3.; 2.3.;

                                                                                        20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiškėjui V.

B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,            raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.            Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 103 588 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l.

12) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose nežmoniÅ¡komis, privatumÄ , garbę žeminančiomis, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis. Tvirtino, kad kamerose nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma, be to, didžiÄ jÄ kameros ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, todėl judėjimui kameroje nebuvo vietos, nuolat teko sėdėti arba gulėti lovoje. Dėl kamerų perpildymo buvo tvanku, trÅ«ko privatumo.

Daugumos kamerų natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo netinkamas, nes ant langų buvo uždėta tamsinta plėvelė, todėl kamerose buvo prietema, kuri trukdė atlikti kruopÅ¡tumo reikalaujančius darbus, t.y. analizuoti dokumentus, skaityti laiÅ¡kus, knygas, rengti įvairius raÅ¡tus teismui, taisyti drabužius, dėl to skaudėjo akis ir pablogėjo regėjimas. Kamerose buvo tik mechaninė ventiliacija, kuri dėl per didelio kalinamųjų skaičiaus buvo neefektyvi, dėl oro trÅ«kumo pareiÅ¡kėjas nuolat prakaitavo, duso, negalėjo užmigti, svaigo ir skaudėjo galvÄ , atsikeldavo neiÅ¡simiegojęs, užgulta nosimi, iÅ¡džiÅ«vusia gerkle.

Sanitarinis mazgas kamerose buvo netinkamai įrengtas, jis buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto plokÅ¡tėmis, tačiau ne iki pat kameros virÅ¡aus, todėl iÅ¡ jo sklisdavo nemalonus kvapas bei garsai, toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidė pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, todėl iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, nusiprausti, valytis dantis, iÅ¡siplauti indus turėjo po Å¡altu vandeniu. Tvirtino, kad jo teisė į sveikÄ higieniÅ¡kÄ aplinkÄ buvo pažeista dar ir dėl to, kad nusiprausti po Å¡iltu vandeniu jis galėjo tik kartÄ per savaitę 15 minučių, to nepakako iÅ¡simaudyti ir iÅ¡siskalbti apatinius drabužius.

Drabužių džiovykla buvo įrengta tualete, kuri buvo labai maža, jos neužteko visiems kameroje kalintiems asmenims, todėl drabužius tekdavo džiovinti ant gultų, spintelių, langų grotų, dėl to kamerose tvyrojo didelė drėgmė. Kamerose nebuvo baldų (spintų, dėžių), skirtų laikyti asmeninius drabužius ir daiktus, todėl juos laikydavo krepÅ¡iuose po lova. Dėl didelės drėgmės kamerose drabužiai įgydavo specifinį drėgmės kvapÄ , pelydavo. Kamerų stalas buvo skirtas pavalgyti 4-5 asmenims, pareiÅ¡kėjas turėdavo laukti eilėje, todėl valgydavo atÅ¡alusį maistÄ .

Kamerose nebuvo Å¡aldytuvų, todėl maistas greitai sugesdavo. Nusipirkti bÅ«tinų maisto prekių buvo galima tik kartÄ per savaitę. Tokiu bÅ«du buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė maitintis sveiku, higieniÅ¡ku maistu. Tvirtino, kad dviaukÅ¡tės lovos buvo be kopėtėlių, todėl nebuvo sudarytos sÄ lygos į jas patekti. Antro aukÅ¡to lovos neturėjo Å¡oninių apsaugos tvorelių, todėl ne kartÄ buvo iÅ¡kritęs iÅ¡ lovos. Nurodė, kad kai kuriose kamerose buvo pelėsis, sienų dažai atsilupę, nuo sienų ir lubų atkritę tinko gabalai.

Jo buvimo laikotarpiu kamerose nebuvo atliktas kasmėnesinis sanitarinis valymas. Kameras valėsi patys. Jokių priemonių, skirtų kamerų valymui bei indų plovimui, iÅ¡skyrus sodÄ , nebuvo duodama. Pasivaikščioti buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ , nors dėl sveikatos problemų, apie kurias žinojo atsakovo atstovas, galėjo bÅ«ti vedamas pasivaikščioti ilgesniam laikui. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų tarp kalinamųjų nuolat tvyrojo įtampa, dažnai kildavo konfliktai, pareiÅ¡kėjas pasidarė irzlus, nervingas, jam skaudėjo galvÄ , negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, jautė emocinę depresijÄ .

Kalėdamas Kauno TI pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį ir dvasinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai. Dėl neužtikrinto privatumo tapo užsidaręs, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ uždarai, tamsiai aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertino 103 588 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsiliepime į Kauno TI atsiliepimÄ (b.l. 101) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nežmoniÅ¡kų sÄ lygų Kauno TI pagrįstumÄ patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, priimtas pagal pareiÅ¡kėjo peticijÄ Nr. 41252/12. PareiÅ¡kėjas jo skundo reikalavimui praÅ¡o netaikyti sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje senaties terminas nėra nustatytas, todėl negali bÅ«ti taikomas ir nacionalinėje teisėje. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (b.l. 14-21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI didžiÄ jÄ dalį laiko jam buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto norma. Mažesnio nei nustatyta gyvenamojo ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pakankamai trumpais laikotarpiais, tai negalėjo sukelti didelio neigiamo poveikio jo sveikatai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo laikymÄ mažesnio nei nustatytas gyvenamasis plotas sÄ lygomis lėmė objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, kalėdamas Kauno TI, galėjo kiekvienÄ dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, jam buvo suteikta galimybė lankytis koplytėlėje, bibliotekoje, sporto kiemelyje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Tokiomis priemonėmis Kauno TI stengiasi kiek įmanoma mažinti laisvės apribojimo sÄ lygų poveikį. Kamerose įrengti stalai, suoliukai, sanitariniuose mazguose – lentynos higienos priemonėms sudėti. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Indams ir kitiems reikmenims plauti kalintiems iÅ¡duodami Å¡veitimo milteliai, Å¡alinantys riebalus. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys kalinamieji, tvarkai palaikyti įrankiai ir inventorius laikomi kamerose, kalinamiesiems iÅ¡duodamos priemonės, tarp kurių ir priemonės, skirtos kriauklių ir unitazų valymui ir dezinfekavimui. Nustatyta tvarka kamerose periodiÅ¡kai atliekamas pagrindinis tvarkymas. Kauno TI remontas atliekamas pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus finansavimÄ , be to, kameros dažnai niokojamos pačių kalinamųjų.

Kalinamiesiems Kauno TI suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudosi Å¡iltu duÅ¡u. Sanitariniai mazgai kamerose atskirti ne žemesne kaip 2,1 m. aukščio sienele, juose yra įrengta iÅ¡traukiamoji oro sistema. Kameros, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, tai atitinka galiojantį reisinį reglamentavimÄ . Pripažino, kad dalis antro ir trečio aukÅ¡to kamerų langų aptraukti plėvele, tačiau jos skaidrumas pakankamas, kad įeitų dienos Å¡viesa.

Esant reikalui, kalinčių asmenų praÅ¡ymu, įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas ( kuris bÅ«na įjungtas iki 9.00 ir po 16 val.), tačiau tokių pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų nebuvo gauta. PareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos, t.y. sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendime, prieÅ¡ingai nei tvirtina pareiÅ¡kėjas, konstatavo, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ Kauno TI nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (peticijos Nr. 41252/12).

Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Kauno TI veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d.

Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI kalėjo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. birželio 12 d. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas nepatikslino laikotarpio, už kurį kildinama Kauno TI neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė žala, todėl byloje nagrinėtinos pareiÅ¡kėjo kalėjimo Kauno TI sÄ lygos jo skunde nurodytu laikotarpiu – nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d.Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus patirtus kalinimų sÄ lygų sukeltus neigiamus fizinius ir psichologinius neigiamus psichologinius padarinius, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sÄ lygas, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į Kauno TI administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Kauno TI administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.

PrieÅ¡ingai, pažymėtina, kad 2012 m. liepos 3 d. pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ Europos Žmogaus Teisių Teismui (http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/BAGDONAVICIUS_2016_judgment.pdf), skųsdamasis dėl suėmimo sÄ lygų Kauno TI –perpildytų kamerų ir netinkamos sveikatos priežiÅ«ros. Å i aplinkybė, teismo nuomone, duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad kreipdamasis į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ , pareiÅ¡kėjas suprato, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi 2016 m. lapkričio 2 d. (b.l. 11), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. pareikÅ¡ti.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jo reikalavimui senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes toks terminas nėra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje.Pažymėtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ ).

Vadinasi, ir nagrinėjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi bÅ«ti taikomos nacionalinės teisės normos, tame tarpe – ir reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti teiginiai dėl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties, laikytini nepagrįstais.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nesutiko, kad jo reikalavimui bÅ«tų taikoma ieÅ¡kinio senatis, tačiau neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino. Argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

PareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. kovo 12 d.Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais jis savo teisių pažeidimÄ grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu iÅ¡nagrinėjus jo peticijÄ (peticijos Nr. 41252/12), nepagrįsti, nes Å¡iame sprendime nebuvo analizuotos kalinimo sÄ lygos Kauno TI ir pareiÅ¡kėjo peticija Å¡ia apimtimi buvo nepriimtina pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).PareiÅ¡kėjo kameros kortelės (b.l. 22-24) bei atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 11-197 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas Kauno TI ( b.l. 25-51) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 205 ir 227.Nustatyta, kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos vertinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas viso 62 paras.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pareiÅ¡kėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint Kauno TI, 62 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad kamerose buvusių baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

Be to, tikėtina pareiškėjo tvirtinimu, kad dėl patalpų perpildymo ventiliacija buvo nepakankama, todėl kamerose trūkdavo oro, buvo drėgna. Teismo nuomone, šie nepatogumai (nepakankama ventiliacija, oro trūkumas, drėgmė) sietini su gyvenamųjų patalpų ploto trūkumu (perpildymu), todėl ši aplinkybė nevertinama kaip atskiras žalos padarymo pagrindas, o vertintina kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nurodydamas, kad jis tinkamai nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, tvirtino, kad tokia sanitarinio mazgo įranga žemino jo orumÄ , neužtikrino privatumo.Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti: sanitarinio mazgo patalpa.

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m.), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro Å¡alinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l.60-62), tai atitinka Taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiÅ¡kėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.Neturtinės žalos atsiradimo pagrindu pareiÅ¡kėjas nurodė teisės tinkamai nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitę pažeidimÄ , tvirtindamas, kad skiriamo 15 minučių laiko nusiprausti duÅ¡inėje nepakako, nes per šį terminÄ dar reikėjo iÅ¡siskalbti apatinius drabužius.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-72, 107 punkte. Å ios teisės normos nereglamentuoja asmens prausimosi trukmės.Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. I-209 (toliau – ir ApraÅ¡as)(b.l. 65-66) , 9 punkte nurodyta, kad į duÅ¡Ä vedami visi kameroje esantys suimtieji ir nuteistieji vienu metu. Kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybė 10 min pasinaudoti duÅ¡u (ApraÅ¡o 13 p.). Esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nei duÅ¡e vietų, galimybė pasinaudoti duÅ¡u pratęsiama 10 min. (ApraÅ¡o 14 p.).Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad sudarydamas galimybę pareiÅ¡kėjui vienÄ kartÄ per savaitę ne trumpiau nei 10 minučių pasinaudoti duÅ¡u, atsakovo atstovas galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, toks laikas buvo pakankamas nusiprausti ir iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, todėl nėra pagrindo Å¡iame kontekste konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, todėl iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, nusiprausti, valytis dantis, iÅ¡siplauti indus turėjo po Å¡altu vandeniu.Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.

Å ioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ kamerose, todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo.V. B. savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybėmis, jog dalies kamerų, kuriose jis kalėjo, langai buvo neskaidraus, tamsinto stiklo, todėl patalpoje buvo netinkama dieninė apÅ¡vieta. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad dalies kamerų, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, stiklai buvo padengti tamsinta plėvele. Duomenų, paneigiančių, kad kamerų Nr. 205 ir 227 langai buvo padengti plėvele, nepateikė, todėl byloje nepaneigta, kad Å¡ių kamerų langai buvo padengti tamsinta plėvele, tai vertintina kaip Higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kai kuriose kamerose buvo pelėsis, sienų dažai atsilupę, nuo sienų ir lubų nukritę tinko gabalai, jo buvimo laikotarpiu kamerose nebuvo atliktas kasmėnesinis sanitarinis kameros valymas, Kauno TI neskirdavo valymo priemonių.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 p. gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 76:2010 58 p.).

Pagal AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų (toliau – ir AprÅ«pinimo normos) nuostatas nuteistiesiems asmenims, esantiems kamerų tipo patalpose, turi bÅ«ti iÅ¡duodamos priemonės indams plauti pagal jų vartojimo instrukcijoje nurodytas normas. Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, sienų ir lubų bÅ«klę pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu.

Tuo pačiu pažymėtina, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jo gyvenamosiose patalpose nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl pelėsio, netvarkingų kamerų sienų ir lubų dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netvarkingų kamerų sienų ir lubų bei pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, jog kameras Kauno TI tvarko patys nuteistieji ar suimtieji, Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kurioje gyvena, tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88, nustatyta tvarka (b.l. 77).

Indų plovimui ir kamerų tvarkymui kamerai mėnesiui iÅ¡duodamas 1 vienetas Å¡veitimo miltelių (sanitarinio skysčio) (b.l. 52, 71, 74). Pagrindinis gyvenamųjų patalpų valymas Kauno TI vykdomas pagal Pagrindinio gyvenamojo patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. I-99, nuostatas, kurio 4 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka toje gyvenamojoje patalpoje esantys suimtieji ir nuteistieji. Å io ApraÅ¡o 9 punkte nurodyta, kad pagrindinis patalpų valymas atliekamas darbo dienomis kartÄ per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos.

Apie pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo datÄ suimtuosius ir nuteistuosius informuoja ir reikalingu valymo inventoriumi ir medžiagomis aprÅ«pina Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rių virÅ¡ininkai (ApraÅ¡o 7 p.).Byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad minėtų aktų nuostatų Kauno TI nėra laikomasi, taip pat duomenų, kad dėl neiÅ¡duodamų valymo ar indų plovimo medžiagų, dėl neorganizuojamo pagrindinio gyvenamosios patalpos valymo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno TI pareigÅ«nus ar administracijÄ , o Å¡ie jo praÅ¡ymų netenkino, todėl nesant tokių duomenų, negalimas atsakovo neteistų veiksmų, tariamai neiÅ¡duodant kamerų valymo ir indų plovimo priemonių bei neorganizuojant pagrindinio kamerų valymo, konstatavimas.PareiÅ¡kėjas skunde kėlė pretenzijas dėl kamerų aprÅ«pinimo baldais, nurodydamas, kad kamerose nebuvo spintų, dėžių rÅ«bams ir asmeninimas daiktams susidėti, stalas buvo pritaikytas tik 4 – 5 asmenims.

Taip pat nurodė, kad kamerose buvusi drabužių džiovykla, kuri buvo įrengta sanitariniame mazge, buvo per maža drabužiams džiovinti.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 - 14.9. punktuose, reglamentuojančiuose kameros įrengimÄ , nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba.AprÅ«pinimo normose nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti viena metalinė lova vienam laikomam asmeniui, stalas, taburetė vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, taip pat kameroje turi bÅ«ti viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dėžė ir elektrinis virdulys.Akivaizdu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ reikalavimas kameroje įrengti spintÄ drabužiams ar daiktams susidėti, taip pat įrengti drabužių džiovyklÄ , nėra įtvirtintas, taip pat nurodyta, jog po lova dėžė asmeniniams daiktams susidėti gali, o ne privalo bÅ«ti įrengiama.

Atsakovo atstovo pateiktos kamerų fotonuotraukos (b.l. 56-67) patvirtina, kad kamerų įranga atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl spintos, dėžės drabužiams ir asmeniniams daiktams susidėti kamerose nebuvimo bei per mažos drabužių džiovyklos, atmestini kaip nepagrįsti.Bylos duomenimis nustatyta, kad kamerose Nr. 205 ir 227 ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo 3-4 asmenys (b.l. 47-49), byloje esančios nuotraukos patvirtina (b.l. 56-57), kad tokiam skaičiui asmenų kamerose įrengti stalai buvo pakankami, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl stalų dydžio yra nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog kamerose lovos buvo dviaukÅ¡tės, tačiau ant jų nebuvo kopėtėlių, todėl nebuvo sudarytos sÄ lygos į jas patekti.

Antro aukÅ¡to lovos neturėjo Å¡oninių apsaugos tvorelių, todėl ne kartÄ buvo iÅ¡kritęs iÅ¡ lovos.AprÅ«pinimo normose nurodyta, jog vienam asmeniui turi bÅ«ti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Jokių kitų reikalavimų lovoms (pvz. reikalavimo įrengti kopėtėles, apsaugos tvoreles) nuteistųjų teisinę padėtį, jų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas vertinamosiose kamerose gyveno antrame lovos aukÅ¡te, kad dėl lovų eksploatacijos keliamų nepatogumų, ar perkėlimo į pirmo aukÅ¡to lovÄ bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI pareigÅ«nus ar administracijÄ , todėl spręstina, kad gyvenimo sÄ lygos ginčo kamerose jį tenkino.

Teismo nuomone, nesant konkrečių praÅ¡ymų dėl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kėjo teisių, tik abstrakčių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų pagrindu šia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo su negalėjimu kamerose laikyti greitai gendančius maisto produktus, atsakovo atstovui neįrengiant Å¡aldytuvo arba neleidžiant apsipirkti bÅ«tinų maisto prekių du kartus per savaitę.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 - 14.9. punktuose bei AprÅ«pinimo normose, reglamentuojančiose reikalavimus kamerų įrengimui, nėra numatytas reikalavimas įrengti kameroje Å¡aldytuvÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl Å¡aldytuvo nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 86 punkte nurodyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Pagal Taisyklių 88 punktÄ , kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, iÅ¡duodamas praÅ¡ymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Taigi, aukščiau nurodytų teisės normų analizė, duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, jog, suteikdamas galimybę pareiÅ¡kėjui kartÄ per savaitę apsipirkti maisto produktų, atsakovo atstovas minėtų teisės normų reikalavimų nepažeidė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas siekė, jog jam bÅ«tų leista apsipirkti maisto produktų du kartus per savaitę, todėl deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais negali bÅ«ti tinkamai realizuota teisė į pažeistų teisių gynybÄ .PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ Kauno TI veiksmų, jam suteikiant galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore.

Tvirtino, kad dėl sveikatos bÅ«klės problemų galėjo bÅ«ti iÅ¡vedamas pasivaikščioti ir ilgesniam laikui.Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos HN 76:2010 11 p.).Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam kasdien buvo suteikta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ per dienÄ gryname ore. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl papildomo pasivaikščiojimo suteikimo pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus, kad bÅ«tų priimta gydytojų iÅ¡vada suteikti pareiÅ¡kėjui papildomÄ pasivaikščiojimÄ , o atsakovo atstovas į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nebÅ«tų reagavęs, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo suteikti pareiÅ¡kėjui du ne trumpesnius kaip valandos laiko pasivaikščiojimus per dienÄ .IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu yra kelis kartus kreipęsis į Kauno TI specialistus dėl skausmo Å¡irdies plote, pykinimo.

IÅ¡ kitų asmens sveikatos istorijoje esančių duomenų galima spręsti, kad Å¡ie negalavimai susiję su pareiÅ¡kėjo 2011 m. gruodžio 14 d. patirtu miokardo infarktu, tačiau neatmetama galimybė, kad, pareiÅ¡kėjui sergant Å¡irdies liga, kalinimas mažoje, perpildytoje patalpoje (tvankumas, oro trÅ«kumas, drėgmė) bei netinkama natÅ«rali apÅ¡vieta galėjo turėti įtakos nurodytiems pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimams.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , buvo laikomas 62 paras, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,5 kv.m.), tačiau pareiÅ¡kėjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino kameroje buvę baldai ir kiti įrenginiai (b.l. 47-49).

Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiÅ¡kai kompensuoti kalintiems asmenims tenkančio per mažo gyvenamojo ploto. Taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos natÅ«ralios kamerų apÅ¡vietos. Įvertinus pažeidimų trukmę, jų pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė, jam bÅ«nant Kauno TI, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų žymiai pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, darytina iÅ¡vada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .

Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , atsižvelgdamas į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 620 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 620 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Janina Vitunskienė