0e1cfeff-03df-40d3-b8de-1820ae691efc · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated0e1cfeff-03df-40d3-b8de-1820ae691efc · Kauno apygardos administracinis teismas: NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, kalÄdamas Kauno TI, galÄjo kiekvienÄ dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, jam buvo suteikta galimybÄ lankytis koplytÄlÄje, bibliotekoje, sporto kiemelyje, naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Tokiomis priemonÄmis Kauno TI stengiasi kiek įmanoma mažinti laisvÄs apribojimo sÄ lygų poveikį. Kamerose įrengti stalai, suoliukai, sanitariniuose mazguose â lentynos higienos priemonÄms sudÄti. Galiojantys teisÄs aktai nenumato, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.
Full text
AdministracinÄ byla Nr                                                                               AdministracinÄ byla Nr. I-571-422/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02252-2016-4                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3.; 2.3.;
                                                                                        20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Janina VitunskienÄ, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V.
B., atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,            raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.            Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas V. B. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Kauno TI), 103 588 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.PareiÅ¡kÄjas skunde (b.l.
12) nurodÄ, jog jis laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose nežmoniÅ¡komis, privatumÄ , garbÄ Å¾eminanÄiomis, nehigieniÅ¡komis sÄ lygomis. Tvirtino, kad kamerose nebuvo užtikrinta teisÄs aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma, be to, didžiÄ jÄ kameros ploto dalį užÄmÄ baldai ir sanitarinis mazgas, todÄl judÄjimui kameroje nebuvo vietos, nuolat teko sÄdÄti arba gulÄti lovoje. DÄl kamerų perpildymo buvo tvanku, trÅ«ko privatumo.
Daugumos kamerų natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo netinkamas, nes ant langų buvo uždÄta tamsinta plÄvelÄ, todÄl kamerose buvo prietema, kuri trukdÄ atlikti kruopÅ¡tumo reikalaujanÄius darbus, t.y. analizuoti dokumentus, skaityti laiÅ¡kus, knygas, rengti įvairius raÅ¡tus teismui, taisyti drabužius, dÄl to skaudÄjo akis ir pablogÄjo regÄjimas. Kamerose buvo tik mechaninÄ ventiliacija, kuri dÄl per didelio kalinamųjų skaiÄiaus buvo neefektyvi, dÄl oro trÅ«kumo pareiÅ¡kÄjas nuolat prakaitavo, duso, negalÄjo užmigti, svaigo ir skaudÄjo galvÄ , atsikeldavo neiÅ¡simiegojÄs, užgulta nosimi, iÅ¡džiÅ«vusia gerkle.
Sanitarinis mazgas kamerose buvo netinkamai įrengtas, jis buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto plokÅ¡tÄmis, taÄiau ne iki pat kameros virÅ¡aus, todÄl iÅ¡ jo sklisdavo nemalonus kvapas bei garsai, toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo privatumÄ . Kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, todÄl iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, nusiprausti, valytis dantis, iÅ¡siplauti indus turÄjo po Å¡altu vandeniu. Tvirtino, kad jo teisÄ Ä¯ sveikÄ higieniÅ¡kÄ aplinkÄ buvo pažeista dar ir dÄl to, kad nusiprausti po Å¡iltu vandeniu jis galÄjo tik kartÄ per savaitÄ 15 minuÄių, to nepakako iÅ¡simaudyti ir iÅ¡siskalbti apatinius drabužius.
Drabužių džiovykla buvo įrengta tualete, kuri buvo labai maža, jos neužteko visiems kameroje kalintiems asmenims, todÄl drabužius tekdavo džiovinti ant gultų, spintelių, langų grotų, dÄl to kamerose tvyrojo didelÄ drÄgmÄ. Kamerose nebuvo baldų (spintų, dÄžių), skirtų laikyti asmeninius drabužius ir daiktus, todÄl juos laikydavo krepÅ¡iuose po lova. DÄl didelÄs drÄgmÄs kamerose drabužiai įgydavo specifinį drÄgmÄs kvapÄ , pelydavo. Kamerų stalas buvo skirtas pavalgyti 4-5 asmenims, pareiÅ¡kÄjas turÄdavo laukti eilÄje, todÄl valgydavo atÅ¡alusį maistÄ .
Kamerose nebuvo Å¡aldytuvų, todÄl maistas greitai sugesdavo. Nusipirkti bÅ«tinų maisto prekių buvo galima tik kartÄ per savaitÄ. Tokiu bÅ«du buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ maitintis sveiku, higieniÅ¡ku maistu. Tvirtino, kad dviaukÅ¡tÄs lovos buvo be kopÄtÄlių, todÄl nebuvo sudarytos sÄ lygos į jas patekti. Antro aukÅ¡to lovos neturÄjo Å¡oninių apsaugos tvorelių, todÄl ne kartÄ buvo iÅ¡kritÄs iÅ¡ lovos. NurodÄ, kad kai kuriose kamerose buvo pelÄsis, sienų dažai atsilupÄ, nuo sienų ir lubų atkritÄ tinko gabalai.
Jo buvimo laikotarpiu kamerose nebuvo atliktas kasmÄnesinis sanitarinis valymas. Kameras valÄsi patys. Jokių priemonių, skirtų kamerų valymui bei indų plovimui, iÅ¡skyrus sodÄ , nebuvo duodama. PasivaikÅ¡Äioti buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ , nors dÄl sveikatos problemų, apie kurias žinojo atsakovo atstovas, galÄjo bÅ«ti vedamas pasivaikÅ¡Äioti ilgesniam laikui. DÄl tokių kalinimo sÄ lygų tarp kalinamųjų nuolat tvyrojo įtampa, dažnai kildavo konfliktai, pareiÅ¡kÄjas pasidarÄ irzlus, nervingas, jam skaudÄjo galvÄ , negalÄjo tinkamai iÅ¡simiegoti, jautÄ emocinÄ depresijÄ .
KalÄdamas Kauno TI pareiÅ¡kÄjas patyrÄ psichologinį ir dvasinį sukrÄtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , pablogÄjo savijauta, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai. DÄl neužtikrinto privatumo tapo užsidarÄs, jauÄia padidÄjusiÄ fobijÄ uždarai, tamsiai aplinkai, dÄl to sumažÄjo bendravimo galimybÄs. PareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertino 103 588 Eur ir praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo.
Atsiliepime į Kauno TI atsiliepimÄ (b.l. 101) pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad nežmoniÅ¡kų sÄ lygų Kauno TI pagrįstumÄ patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, priimtas pagal pareiÅ¡kÄjo peticijÄ Nr. 41252/12. PareiÅ¡kÄjas jo skundo reikalavimui praÅ¡o netaikyti sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino, nes Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje senaties terminas nÄra nustatytas, todÄl negali bÅ«ti taikomas ir nacionalinÄje teisÄje. Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (b.l. 14-21) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui kalint Kauno TI didžiÄ jÄ dalį laiko jam buvo užtikrinta teisÄs aktais reglamentuota 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto norma. Mažesnio nei nustatyta gyvenamojo ploto sÄ lygomis pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas pakankamai trumpais laikotarpiais, tai negalÄjo sukelti didelio neigiamo poveikio jo sveikatai. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjo laikymÄ mažesnio nei nustatytas gyvenamasis plotas sÄ lygomis lÄmÄ objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausanÄios priežastys.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, kalÄdamas Kauno TI, galÄjo kiekvienÄ dienÄ vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, jam buvo suteikta galimybÄ lankytis koplytÄlÄje, bibliotekoje, sporto kiemelyje, naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Tokiomis priemonÄmis Kauno TI stengiasi kiek įmanoma mažinti laisvÄs apribojimo sÄ lygų poveikį. Kamerose įrengti stalai, suoliukai, sanitariniuose mazguose â lentynos higienos priemonÄms sudÄti. Galiojantys teisÄs aktai nenumato, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.
Indams ir kitiems reikmenims plauti kalintiems iÅ¡duodami Å¡veitimo milteliai, Å¡alinantys riebalus. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys kalinamieji, tvarkai palaikyti įrankiai ir inventorius laikomi kamerose, kalinamiesiems iÅ¡duodamos priemonÄs, tarp kurių ir priemonÄs, skirtos kriauklių ir unitazų valymui ir dezinfekavimui. Nustatyta tvarka kamerose periodiÅ¡kai atliekamas pagrindinis tvarkymas. Kauno TI remontas atliekamas pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus finansavimÄ , be to, kameros dažnai niokojamos paÄių kalinamųjų.
Kalinamiesiems Kauno TI suteikiama teisÄ vienÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudosi Å¡iltu duÅ¡u. Sanitariniai mazgai kamerose atskirti ne žemesne kaip 2,1 m. aukÅ¡Äio sienele, juose yra įrengta iÅ¡traukiamoji oro sistema. Kameros, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, vÄdinamos per langus, tai atitinka galiojantį reisinį reglamentavimÄ . Pripažino, kad dalis antro ir treÄio aukÅ¡to kamerų langų aptraukti plÄvele, taÄiau jos skaidrumas pakankamas, kad įeitų dienos Å¡viesa.
Esant reikalui, kalinÄių asmenų praÅ¡ymu, įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas ( kuris bÅ«na įjungtas iki 9.00 ir po 16 val.), taÄiau tokių pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymų nebuvo gauta. PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ neturtinÄs žalos, t.y. sÄ lygų, bÅ«tinų valstybÄs deliktinei atsakomybei atsirasti, todÄl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PažymÄjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendime, prieÅ¡ingai nei tvirtina pareiÅ¡kÄjas, konstatavo, kad laikant pareiÅ¡kÄjÄ Kauno TI nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (peticijos Nr. 41252/12).
PraÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Ä® teismo posÄdį neatvyko pareiÅ¡kÄjas ir atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posÄdį jiems praneÅ¡ta, todÄl byla nagrinÄtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.). Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o neturtinÄs žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisÄtų Kauno TI veiksmų, neužtikrinus jam tinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d.
Atsakovo atstovas pateikÄ teismui duomenis patvirtinanÄius, kad pareiÅ¡kÄjas Kauno TI kalÄjo laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. birželio 12 d. GavÄs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kÄjas nepatikslino laikotarpio, už kurį kildinama Kauno TI neteisÄtais veiksmais jam padaryta neturtinÄ Å¾ala, todÄl byloje nagrinÄtinos pareiÅ¡kÄjo kalÄjimo Kauno TI sÄ lygos jo skunde nurodytu laikotarpiu â nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d.Atsakovo atstovas praÅ¡Ä teismo pareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidÄjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigÄ iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2014 m. kovo 12 d.
GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodÄs, kad pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužÄs 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo nurodytų galimų pažeidimų pobÅ«dį bei pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytus patirtus kalinimų sÄ lygų sukeltus neigiamus fizinius ir psichologinius neigiamus psichologinius padarinius, vertina, kad pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turÄjo galimybÄ sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios.
Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ domÄtis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais kalinimo sÄ lygas, kreiptis dÄl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į Kauno TI administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas. Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs susipažinti su teisÄs aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Kauno TI administracijos, be to, pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
PrieÅ¡ingai, pažymÄtina, kad 2012 m. liepos 3 d. pareiÅ¡kÄjas padavÄ skundÄ Europos Žmogaus Teisių Teismui (http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/BAGDONAVICIUS_2016_judgment.pdf), skųsdamasis dÄl suÄmimo sÄ lygų Kauno TI âperpildytų kamerų ir netinkamos sveikatos priežiÅ«ros. Å i aplinkybÄ, teismo nuomone, duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad kreipdamasis į Europos Žmogaus Teisių TeismÄ , pareiÅ¡kÄjas suprato, kad jo teisÄs yra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kÄjas visÄ ginÄo laikotarpį žinojo (turÄjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipÄsi 2016 m. lapkriÄio 2 d. (b.l. 11), todÄl praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2013 m. lapkriÄio 1 d. pareikÅ¡ti.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartis administracinÄje byloje A822-1037/2009).
PareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad jo reikalavimui senaties terminas neturi bÅ«ti taikomas, nes toks terminas nÄra nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje.PažymÄtina, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, taÄiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymÄjÄs, jog Konvencijos narÄms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvÄ Å¾alÄ atlyginti pagal savo teisinÄ sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkreÄioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ ).
Vadinasi, ir nagrinÄjamoje byloje, visų pirma, gali ir turi bÅ«ti taikomos nacionalinÄs teisÄs normos, tame tarpe â ir reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį, todÄl pareiÅ¡kÄjo nurodyti teiginiai dÄl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties, laikytini nepagrįstais.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nesutiko, kad jo reikalavimui bÅ«tų taikoma ieÅ¡kinio senatis, taÄiau nepraÅ¡Ä atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino. Argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ svarbių priežasÄių dÄl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, nepateikÄ Ä¯rodymų dÄl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todÄl, įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjo reikalavimui.
PareiÅ¡kÄjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 14 d. iki 2013 m. lapkriÄio 1 d. atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygos Kauno TI laikotarpiu nuo 2013 m. lapkriÄio 2 d. iki 2014 m. kovo 12 d.PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai, kuriais jis savo teisių pažeidimÄ grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu iÅ¡nagrinÄjus jo peticijÄ (peticijos Nr. 41252/12), nepagrįsti, nes Å¡iame sprendime nebuvo analizuotos kalinimo sÄ lygos Kauno TI ir pareiÅ¡kÄjo peticija Å¡ia apimtimi buvo nepriimtina pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalis.
Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ). Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 p. nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
MinÄtoje teisÄs normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto. PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014).PareiÅ¡kÄjo kameros kortelÄs (b.l. 22-24) bei atsakovo atstovo pateiktos 2017 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 11-197 duomenys apie pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygas Kauno TI ( b.l. 25-51) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 205 ir 227.Nustatyta, kad reglamentuotas reikalavimas dÄl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkanÄio gyvenamojo ploto normos vertinamuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas viso 62 paras.
Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavÄs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ pareiÅ¡kÄjas atsakovo pateiktų duomenų neginÄijo, todÄl teismas jais vadovaujasi, sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimo pagrįstumÄ . Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiu kalint Kauno TI, 62 paras nebuvo užtikrinta jo teisÄ Ä¯ kalinimÄ teisÄs aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , sprÄstina, kad kamerose buvusių baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .
Be to, tikÄtina pareiÅ¡kÄjo tvirtinimu, kad dÄl patalpų perpildymo ventiliacija buvo nepakankama, todÄl kamerose trÅ«kdavo oro, buvo drÄgna. Teismo nuomone, Å¡ie nepatogumai (nepakankama ventiliacija, oro trÅ«kumas, drÄgmÄ) sietini su gyvenamųjų patalpų ploto trÅ«kumu (perpildymu), todÄl Å¡i aplinkybÄ nevertinama kaip atskiras žalos padarymo pagrindas, o vertintina kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-423-575/2015).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmÄs humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Konstatuotina, kad vadovaujantis minÄtais teisÄs aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga â užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kÄjas kÄlÄ pretenzijas dÄl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nurodydamas, kad jis tinkamai nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, tvirtino, kad tokia sanitarinio mazgo įranga žemino jo orumÄ , neužtikrino privatumo.Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenÄje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebÄti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todÄl nuolatinis stebÄjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau â ir TaisyklÄs) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti: sanitarinio mazgo patalpa.
Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose, kuriose kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukÅ¡ta siena (2,10 m.), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro Å¡alinimo sistema, sanitarinÄs patalpos padengtos plytelÄmis - lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l.60-62), tai atitinka Taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todÄl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiÅ¡kÄjo, nepažeidÄ jo garbÄs ir orumo, o tuo paÄiu buvo užtikrintas jo privatumas.NeturtinÄs žalos atsiradimo pagrindu pareiÅ¡kÄjas nurodÄ teisÄs tinkamai nusiprausti po duÅ¡u kartÄ per savaitÄ pažeidimÄ , tvirtindamas, kad skiriamo 15 minuÄių laiko nusiprausti duÅ¡inÄje nepakako, nes per šį terminÄ dar reikÄjo iÅ¡siskalbti apatinius drabužius.
Higienos normos HN 76:2010 68 punkte nurodoma, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ. SuÄmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybÄ pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpÄjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynÄ ir apatinius rÅ«bus. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.
įsakymu Nr. 1R-72, 107 punkte. Å ios teisÄs normos nereglamentuoja asmens prausimosi trukmÄs.Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsÄjo 17 d. įsakymu Nr. I-209 (toliau â ir ApraÅ¡as)(b.l. 65-66) , 9 punkte nurodyta, kad į duÅ¡Ä vedami visi kameroje esantys suimtieji ir nuteistieji vienu metu. Kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybÄ 10 min pasinaudoti duÅ¡u (ApraÅ¡o 13 p.). Esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaiÄiui nei duÅ¡e vietų, galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u pratÄsiama 10 min. (ApraÅ¡o 14 p.).Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad sudarydamas galimybÄ pareiÅ¡kÄjui vienÄ kartÄ per savaitÄ ne trumpiau nei 10 minuÄių pasinaudoti duÅ¡u, atsakovo atstovas galiojanÄių teisÄs aktų nuostatų nepažeidÄ, toks laikas buvo pakankamas nusiprausti ir iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, todÄl nÄra pagrindo Å¡iame kontekste konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisÄtumo.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, todÄl iÅ¡siskalbti apatinius drabužius, nusiprausti, valytis dantis, iÅ¡siplauti indus turÄjo po Å¡altu vandeniu.Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonÄje, sanitarinÄje Å¡varykloje, duÅ¡inÄje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priÄmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.
Å ioje teisÄs normoje nÄra įtvirtintas reikalavimas įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ kamerose, todÄl nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo.V. B. savo teisių pažeidimus grindžia aplinkybÄmis, jog dalies kamerų, kuriose jis kalÄjo, langai buvo neskaidraus, tamsinto stiklo, todÄl patalpoje buvo netinkama dieninÄ apÅ¡vieta. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad dalies kamerų, kuriose kalÄjo pareiÅ¡kÄjas, stiklai buvo padengti tamsinta plÄvele. Duomenų, paneigianÄių, kad kamerų Nr. 205 ir 227 langai buvo padengti plÄvele, nepateikÄ, todÄl byloje nepaneigta, kad Å¡ių kamerų langai buvo padengti tamsinta plÄvele, tai vertintina kaip Higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimas.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kai kuriose kamerose buvo pelÄsis, sienų dažai atsilupÄ, nuo sienų ir lubų nukritÄ tinko gabalai, jo buvimo laikotarpiu kamerose nebuvo atliktas kasmÄnesinis sanitarinis kameros valymas, Kauno TI neskirdavo valymo priemonių.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 p. gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drÄgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelÄsių. LaisvÄs atÄmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.). LaisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 76:2010 58 p.).
Pagal AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų (toliau â ir AprÅ«pinimo normos) nuostatas nuteistiesiems asmenims, esantiems kamerų tipo patalpose, turi bÅ«ti iÅ¡duodamos priemonÄs indams plauti pagal jų vartojimo instrukcijoje nurodytas normas. Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikÄ jokių duomenų apie kamerų, kuriose ginÄui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kÄjas, sienų ir lubų bÅ«klÄ pareiÅ¡kÄjo buvimo jose metu.
Tuo paÄiu pažymÄtina, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar į Kauno visuomenÄs sveikatos centrÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų jo gyvenamosiose patalpose nesikreipÄ, todÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nemanÄ, jog jo teisÄs buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kÄjo nurodytų faktų dÄl pelÄsio, netvarkingų kamerų sienų ir lubų dÄl praÄjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netvarkingų kamerų sienų ir lubų bei pelÄsio atmestini kaip nepagrįsti.
Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, jog kameras Kauno TI tvarko patys nuteistieji ar suimtieji, Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kurioje gyvena, tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d. įsakymu Nr. 1-88, nustatyta tvarka (b.l. 77).
Indų plovimui ir kamerų tvarkymui kamerai mÄnesiui iÅ¡duodamas 1 vienetas Å¡veitimo miltelių (sanitarinio skysÄio) (b.l. 52, 71, 74). Pagrindinis gyvenamųjų patalpų valymas Kauno TI vykdomas pagal Pagrindinio gyvenamojo patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. I-99, nuostatas, kurio 4 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka toje gyvenamojoje patalpoje esantys suimtieji ir nuteistieji. Å io ApraÅ¡o 9 punkte nurodyta, kad pagrindinis patalpų valymas atliekamas darbo dienomis kartÄ per mÄnesį nuo 10 iki 15 mÄnesio dienos.
Apie pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo datÄ suimtuosius ir nuteistuosius informuoja ir reikalingu valymo inventoriumi ir medžiagomis aprÅ«pina SocialinÄs reabilitacijos skyriaus bÅ«rių virÅ¡ininkai (ApraÅ¡o 7 p.).Byloje nÄra jokių įrodymų, neginÄijamai patvirtinanÄių, kad minÄtų aktų nuostatų Kauno TI nÄra laikomasi, taip pat duomenų, kad dÄl neiÅ¡duodamų valymo ar indų plovimo medžiagų, dÄl neorganizuojamo pagrindinio gyvenamosios patalpos valymo, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į Kauno TI pareigÅ«nus ar administracijÄ , o Å¡ie jo praÅ¡ymų netenkino, todÄl nesant tokių duomenų, negalimas atsakovo neteistų veiksmų, tariamai neiÅ¡duodant kamerų valymo ir indų plovimo priemonių bei neorganizuojant pagrindinio kamerų valymo, konstatavimas.PareiÅ¡kÄjas skunde kÄlÄ pretenzijas dÄl kamerų aprÅ«pinimo baldais, nurodydamas, kad kamerose nebuvo spintų, dÄžių rÅ«bams ir asmeninimas daiktams susidÄti, stalas buvo pritaikytas tik 4 â 5 asmenims.
Taip pat nurodÄ, kad kamerose buvusi drabužių džiovykla, kuri buvo įrengta sanitariniame mazge, buvo per maža drabužiams džiovinti.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 - 14.9. punktuose, reglamentuojanÄiuose kameros įrengimÄ , nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinÄs lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetÄs (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams sudÄti, viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti; spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti; virÅ¡utinių drabužių pakaba.AprÅ«pinimo normose nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti viena metalinÄ lova vienam laikomam asmeniui, stalas, taburetÄ vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, taip pat kameroje turi bÅ«ti viena maisto produktų spintelÄ arba lentyna, viena sieninÄ virÅ¡utinių drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dÄÅ¾Ä ir elektrinis virdulys.Akivaizdu, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ reikalavimas kameroje įrengti spintÄ drabužiams ar daiktams susidÄti, taip pat įrengti drabužių džiovyklÄ , nÄra įtvirtintas, taip pat nurodyta, jog po lova dÄÅ¾Ä asmeniniams daiktams susidÄti gali, o ne privalo bÅ«ti įrengiama.
Atsakovo atstovo pateiktos kamerų fotonuotraukos (b.l. 56-67) patvirtina, kad kamerų įranga atitinka aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs aktų reikalavimus, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl spintos, dÄžÄs drabužiams ir asmeniniams daiktams susidÄti kamerose nebuvimo bei per mažos drabužių džiovyklos, atmestini kaip nepagrįsti.Bylos duomenimis nustatyta, kad kamerose Nr. 205 ir 227 ginÄui aktualiu laikotarpiu kalÄjo 3-4 asmenys (b.l. 47-49), byloje esanÄios nuotraukos patvirtina (b.l. 56-57), kad tokiam skaiÄiui asmenų kamerose įrengti stalai buvo pakankami, todÄl pareiÅ¡kÄjo pretenzijos dÄl stalų dydžio yra nepagrįstos.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog kamerose lovos buvo dviaukÅ¡tÄs, taÄiau ant jų nebuvo kopÄtÄlių, todÄl nebuvo sudarytos sÄ lygos į jas patekti.
Antro aukÅ¡to lovos neturÄjo Å¡oninių apsaugos tvorelių, todÄl ne kartÄ buvo iÅ¡kritÄs iÅ¡ lovos.AprÅ«pinimo normose nurodyta, jog vienam asmeniui turi bÅ«ti skirta metalinÄ lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų. Jokių kitų reikalavimų lovoms (pvz. reikalavimo įrengti kopÄtÄles, apsaugos tvoreles) nuteistųjų teisinÄ padÄtį, jų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojanÄiuose teisÄs aktuose nÄra nustatyta. Be to, byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kÄjas vertinamosiose kamerose gyveno antrame lovos aukÅ¡te, kad dÄl lovų eksploatacijos keliamų nepatogumų, ar perkÄlimo į pirmo aukÅ¡to lovÄ bÅ«tų kreipÄsis į Kauno TI pareigÅ«nus ar administracijÄ , todÄl sprÄstina, kad gyvenimo sÄ lygos ginÄo kamerose jį tenkino.
Teismo nuomone, nesant konkreÄių praÅ¡ymų dÄl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kÄjo teisių, tik abstrakÄių pareiÅ¡kÄjo nusiskundimų pagrindu šia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisÄti Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai.PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ siejo su negalÄjimu kamerose laikyti greitai gendanÄius maisto produktus, atsakovo atstovui neįrengiant Å¡aldytuvo arba neleidžiant apsipirkti bÅ«tinų maisto prekių du kartus per savaitÄ.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 - 14.9. punktuose bei AprÅ«pinimo normose, reglamentuojanÄiose reikalavimus kamerų įrengimui, nÄra numatytas reikalavimas įrengti kameroje Å¡aldytuvÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo pretenzijos dÄl Å¡aldytuvo nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 86 punkte nurodyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galÄtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų parduotuvÄse ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ.
Pagal Taisyklių 88 punktÄ , kiekvienam suimtajam, turinÄiam teisÄ Ä¯sigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, iÅ¡duodamas praÅ¡ymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Taigi, aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs normų analizÄ, duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, jog, suteikdamas galimybÄ pareiÅ¡kÄjui kartÄ per savaitÄ apsipirkti maisto produktų, atsakovo atstovas minÄtų teisÄs normų reikalavimų nepažeidÄ. Be to, byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas siekÄ, jog jam bÅ«tų leista apsipirkti maisto produktų du kartus per savaitÄ, todÄl deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais negali bÅ«ti tinkamai realizuota teisÄ Ä¯ pažeistų teisių gynybÄ .PareiÅ¡kÄjas jam padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ Kauno TI veiksmų, jam suteikiant galimybÄ vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
Tvirtino, kad dÄl sveikatos bÅ«klÄs problemų galÄjo bÅ«ti iÅ¡vedamas pasivaikÅ¡Äioti ir ilgesniam laikui.LaisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos HN 76:2010 11 p.).SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. NepilnameÄiams, nÄÅ¡Äioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimai per dienÄ .
PasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore trukmÄ Ä¯sakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.PareiÅ¡kÄjas neginÄija, kad jam kasdien buvo suteikta galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti vienÄ valandÄ per dienÄ gryname ore. Byloje nÄra jokių duomenų, kad dÄl papildomo pasivaikÅ¡Äiojimo suteikimo pareiÅ¡kÄjas yra kreipÄsis į Kauno TI administracijÄ , Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus, kad bÅ«tų priimta gydytojų iÅ¡vada suteikti pareiÅ¡kÄjui papildomÄ pasivaikÅ¡ÄiojimÄ , o atsakovo atstovas į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nebÅ«tų reagavÄs, todÄl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, atsakovo atstovas neturÄjo jokio teisinio pagrindo suteikti pareiÅ¡kÄjui du ne trumpesnius kaip valandos laiko pasivaikÅ¡Äiojimus per dienÄ .IÅ¡ teismui pateiktos pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas vertinamuoju laikotarpiu yra kelis kartus kreipÄsis į Kauno TI specialistus dÄl skausmo Å¡irdies plote, pykinimo.
IÅ¡ kitų asmens sveikatos istorijoje esanÄių duomenų galima sprÄsti, kad Å¡ie negalavimai susijÄ su pareiÅ¡kÄjo 2011 m. gruodžio 14 d. patirtu miokardo infarktu, taÄiau neatmetama galimybÄ, kad, pareiÅ¡kÄjui sergant Å¡irdies liga, kalinimas mažoje, perpildytoje patalpoje (tvankumas, oro trÅ«kumas, drÄgmÄ) bei netinkama natÅ«rali apÅ¡vieta galÄjo turÄti įtakos nurodytiems pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimams.NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).
AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444â 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiÅ¡kÄjas vertinamuoju laikotarpiu, pažeidžiant reglamentuotÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , buvo laikomas 62 paras, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (jam teko 3,5 kv.m.), taÄiau pareiÅ¡kÄjui tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino kameroje buvÄ baldai ir kiti įrenginiai (b.l. 47-49).
Aptariant bendrÄ sias gyvenimo sÄ lygas pastebÄtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judÄjimo laisvÄ yra griežtai reglamentuota, todÄl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judÄjimo laisvÄ - galimybÄ naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiÅ¡kai kompensuoti kalintiems asmenims tenkanÄio per mažo gyvenamojo ploto. Taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamos natÅ«ralios kamerų apÅ¡vietos. Įvertinus pažeidimų trukmÄ, jų pobÅ«dį, nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipÄsis į Kauno TI administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klÄ, jam bÅ«nant Kauno TI, dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų žymiai pablogÄjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, darytina iÅ¡vada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikianÄiais pagrindÄ pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimÄ .
TaÄiau aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudaro pagrindÄ sprÄsti klausimui dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismas, įvertinÄs aukÅ¡Äiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visumÄ , atsižvelgdamas į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydį įvertina 620 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.
DÄl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. B. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 620 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. DÄl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                                                    Janina VitunskienÄ