0e1ccf18-400a-4983-8563-a17c7ccd42af · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-7261-223/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06081-2015-6Procesinio sprendimo kategorija:44.1.; 44.2.;44.2.4.1; (S) 44.2.4.2;44.5.2. ; 44.5.2.1.; 44.5.2.12.;44.8.;99.4.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.4;                                                PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2015 m. lapkričio 26 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieškovės atstovui administratoriui Lygaudui Petroniui,atsakovei J.

T., jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios  Uždaros akcinės bendrovės „ Enrenta“ ieÅ¡kinį atsakovei J. T. ir n u s t a t ė:          IeÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kininius reikalavimus palaiko pilnai ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 246,18 EUR žalos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį palaiko jame nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovei Panevėžio apygardos teismo 2014-12-11 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o administratoriumi paskirtas L.Petronis. Jokie bendrovės dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti. Gavus VMI patikrinimo aktÄ , buvo nustatyta, kad 2012-01-28 atsakovė, kaip bendrovės direktorė, pasirašė ant pinigų priėmimo kvito Nr.12-1, kuriuo iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ buvo gauta 850 Lt (246,18 EUR).

Gavusi Å¡iuos pinigus, atsakovė jų neįnešė į bendrovės kasÄ , o pasisavino.         Atsakovė ir jos atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tinos įstatyme numatytos sÄ lygos: žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovės atstovas akcentuoja tik vienÄ iÅ¡ minėtų elementų - veiksmÄ , tačiau nėra kitų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sÄ lygų, t.y. ieÅ¡kovės atstovas nenurodo kuo pasireiÅ¡kė žala, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys.

Baudžiamojoje byloje R. T.- M. susitaikė su valstybe dėl tos pačios sumos, dėl kurios Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia ieÅ¡kinį. Taigi, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas be teisinio pagrindo.         Atsakovė pripažįsta, kad ieÅ¡kovės atstovo nurodytu metu buvo UAB „Enrenta“ vadovė. Pripažįsta, kad pagal 2012-01-28 kvitÄ Nr.12-1 iÅ¡ UAB „Buities rojus ir partneriai“ gavo 850 Lt. ViskÄ ji atidavė bendrovės buhalterei, smulkmenų neprisimena, todėl daugiau paaiÅ¡kinti negali.

Ji kontroliuodavo kaip bendrovės buhalterė atlieka savo pareigas, tiksliai neprisimena ar atidavė pinigus buhalterei.Ieškinys tenkintinas pilnai.Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l.

5) UAB „Enrenta“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas L.Petronis. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi (b.l.

6) buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „Enrenta“ kreditorių finansiniai reikalavimai: VSDFV Panevėžio skyriui - 2238,60 EUR, VMI prie LR FM – 4197,26 EUR. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties (b.l.

7) matyti, kad buvusiai UAB „Enrenta“ vadovei R. T.-M. už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus bei turtÄ nevykdymÄ paskirta bauda. IÅ¡ Panevėžio apskrities VMI 2014 m. rugsėjo 3 d. Patikrinimo akto Nr.FR0680-594 ( b.l. 8-13) matyti, kad iÅ¡ pateiktų tyrimui dokumentų nustatyta, kad pagal 2012-01-28 pinigų priėmimo kvitÄ Nr.12-1, ant kurio pasirašė J. T., gavusi pinigus, jų neįnešė į bendrovės kasÄ . IÅ¡ LR Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o (b.l. 36-38 ) matyti, kad J.

T. nuo 2012-01-09 iki 2012-06-05 buvo UAB „Enrenta“ vadove.Taigi, Å¡ioje byloje keliamas bankrutavusios bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.Ä®monės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.).

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama atsakovei J. T., kaip buvusiai įmonės vadovei, reikalavimÄ atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Atsakovės, kaip bendrovės vadovės civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina ir jos kaltė, tačiau, nustačius, kad atsakovė (vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ turi atsakovė (CPK 178, 182 str. 4 d.). Apie bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant bendrovę, reikalavimų. Juridinio asmens organų narių pareigas reglamentuoja CK 2.87 str. 1–6 d. Atsakomybę už Å¡ių pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ ir pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti dėl to bendrovei padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtina CK 2.87 str. 7 d.

Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 str. 1 d. juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovė atitinkamu laikotarpiu buvo Uždaros akcinės bendrovės vadove, todėl jos pareigos vertintinos ne tik pagal jau minėtų norminių aktų reikalavimus, bet ir pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 5 d. bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; pagal 6 d. bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ ; pagal 10 d. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ; metinės finansinės atskaitomybės sudarymÄ ; informacijos ir dokumentų pateikimÄ visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais ar jų praÅ¡ymu, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registro tvarkytojui; akcinės bendrovės dokumentų pateikimÄ Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, Å¡iame Ä®statyme nustatytos informacijos vieÅ¡Ä paskelbimÄ Ä¯statuose nurodytame dienraÅ¡tyje; informacijos pateikimÄ akcininkams; kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sÄ skaitų tvarkymÄ ir materialių akcijų savininkų registravimÄ bendrovėje, iÅ¡skyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sÄ skaitų tvarkytojams ir t.t..

Taigi, atsakovė, dirbdama bendrovės vadove, privalėjo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar atsakovė konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Kaip matyti Å¡ioje byloje atsakovė neneigia, kad ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „Enrenta“ vadove, todėl spręstinas klausimas dėl to ar atsakovės atžvilgiu gali bÅ«ti taikytina civilinė atsakomybė, t. y. spręstina ar atsakovės J. T. veiksmuose yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sÄ lygos ( CK 6.246 str.- 6.249 str.). Visų pirma sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, bÅ«tina įvertinti tai, ar atsakovė laikėsi bendrųjų, CK 2.87 str.

įtvirtintų, ir specialiųjų, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatyme, teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip bendrovės vadovo, pareigas valdant bendrovę bei kitų teisės aktų reikalavimų.       Bendrovės vadovui deliktinė atsakomybė dėl bendrovei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 str. pagrindu prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams), ir ĮBĮ 8 str. pagrindu išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos.

Be to, ABÄ® 37 str. 12 d. 2 ir 6 p. nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str. nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei ir (arba) kitiems asmenims.

IeÅ¡kovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ to, kad atsakovė pažeidė finansinių operacijų su grynais pinigais nustatytÄ tvarkÄ , t.y. pasiraÅ¡iusi ant Pinigų priėmimo kvito bei gavusi bendrovei priklausančius pinigus, jų neįnešė į bendrovės kasÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Å io įstatymo 21 str. nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus . Minėto įstatymo 12 str. nustato, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais - 2014-09-03 Panevėžio apskrities VMI Patikrinimo aktu visiÅ¡kai įrodyta, kad atsakovė J. T. pagal 2012-01-28 Pinigų priėmimo kvitÄ Nr.12-1 gavusi 850 Lt, jų neįnešė į bendrovės kasÄ .

Kaip matyti, atsakovė iÅ¡ esmės Å¡io fakto ir neneigia, nes gerai neprisimena gana seniai buvusių faktų ir įvykių. CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Taigi, dėl minėtų aplinkybių faktas dėl to, kad atsakovė J. T. 2012-01-28 gavusi pinigus 850 Lt sumoje pagal Pinigų priėmimo kvitÄ Nr.12-1 ir jų neįnešė į kasÄ laikytina byloje visiÅ¡kai įrodyta ( CPK 178-179 str., 197 str.). Tokiu bÅ«du, spręstinas klausimas ar minėti atsakovės veiksmai gali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ numato, kad pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas, priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasiraÅ¡o finansininkas ir kasininkas ( 3 p.); pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o įmonės vadovas ir finansininkas ( 4 p.).

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pasiraÅ¡ydama jau minėtÄ Â Pinigų priėmimo kvitÄ Â ir neįneÅ¡dama gautų pinigų į bendrovės kasÄ , pažeidė LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo‘ reikalavimus, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 4,12,21 str. reikalavimus, todėl jos veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.246 str.).       Antra vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina sÄ lyga yra žala ( CK 6.249 str.).Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine iÅ¡raiÅ¡ka.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 str. 1 d., yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų į bendrovės kasÄ nepateko 850 Lt ( 246,18 EUR ) piniginių lėšų, todėl sumažėjo bendrovės piniginės lėšos ir tai laikytina turtine žala bendrovei.            Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip jau minėta, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovė Å¡ios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė įrodymų, paneigiančių jos kaltę. Konstatuotina, kad atsakovės J. T. , kaip bendrovės vadovės veiksmuose, yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sÄ lygos ( CK 6.246-6.249 str.), todėl civilinė atsakomybė jai ir taikytina.Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

IÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovės ir valstybės naudai ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 98 str.). IÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos , nes sudaro mažiau kaip 3 EUR ( CPK 92 str., 96 str. 6 d.)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str. teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį patenkinti pilnai.Priteisti iÅ¡ atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės BUAB „Enrenta“, kodas 148094010, naudai 246,18 EUR (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 18 euroct) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ( 2015-08-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 100 EUR (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.           Priteisti iÅ¡ atsakovės J.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 EUR (dvideÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.           Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėja              Birutė Mėlinauskienė