2017-11-09 Nr. AB-20669-3-62-3-00428-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1848-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00428-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. atlieka bausmę Kybartų PN. Kybartų PN karantino kameros ir kameros Nr. 7 gyvenamasis plotas neatitiko reikalavimų. Didelę dalį kameros ploto užėmė baldai, jose nebuvo galimybės judėti. Nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas kalėti į pirmojo būrio gyvenamąją patalpą Nr. 123. Buvo kalinimas žeminančiomis sąlygomis, nes vienam nuteistajam teko tik 2,5 kv. m ploto. Patalpose nebuvo tinkamo apšvietimo ir vėdinimo. Koridoriuose buvo kanalizacijos vamzdžiai, iš kurių sklido nemalonus kvapas. Prausykloje nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Tualete buvo 6 kabinos, 1 kabinoje įrengtas 1 klozetas, o kitose kabinose yra tik skylės grindyse. Tualete nebuvo mechaninės ventiliacijos sistemos. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo atstovas, kalindamas jį minėtomis sąlygomis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu.

3. Kybartų PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas Kybartų PN bausmę atlieka nuo 2013 m. liepos 30 d. Nurodė, kad karantino patalpos Nr. 7 plotas yra 15,81 kv. m, karantino patalpos Nr. 8 plotas – 16,42 kv. m. Kurioje karantino patalpoje pareiškėjas buvo kalinamas, nėra žinoma, kadangi duomenys apie tai, kurioje karantino patalpoje buvo laikomi nuteistieji, nebuvo kaupiami. Nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. kartu su pareiškėju karantino patalpose buvo laikomi dar 3 nuteistieji, o nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. kartu su pareiškėju buvo laikomi dar 7 nuteistieji. Kybartų PN administracija stengiasi, kad nuteistųjų kalinimo sąlygos atitiktų nustatytus reikalavimus. 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas bausmę atlikti buvo paskirtas į pirmąjį nuteistųjų būrį, gyvenamąją patalpą Nr. 123. Gyvenamosios patalpos Nr. 123 plotas yra 36 kv. m, joje yra dvylika vietų, vienam asmeniui mažiausiai tenka 3 kv. m ploto. Pareiškėjui trūko 0,1 kv. m ploto. Tačiau pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje – kieme, sporto aikštynuose, bendro naudojimo patalpose. Patalpos Kybartų PN yra vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dušais galima naudotis vieną kartą per savaitę pagal grafiką. Tualetų patalpos įrengtos tinkamai. Kybartų PN nuomone, pareiškėjas pateikia tik deklaratyvius ir nemotyvuotus teiginius, kurie neįrodo būtinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės institucijos ar tarnautojų neteisėtų veiksmų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kybartų pataisos namuose.

6. Teismas nustatė, kad, pareiškėjui kalint gyvenamojoje patalpoje Nr. 123 laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 9 d., jam teko 0,1 kv. m ploto mažiau. Todėl pareiškėjui 3 dienas nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą tinkamomis ploto sąlygomis.

7. Pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeistos jo teisės dėl skunde nurodytų aplinkybių (dėl netinkamo Kybartų PN patalpų vėdinimo; dėl netiekiamo šilto vandens prausykloje; dėl sanitariniame mazge neįrengtų klozetų; dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo; dėl iš koridoriuose nutiestų kanalizacijos vamzdžių skleidžiamo kvapo) teismas vertino kaip nepagrįstus.

8. Nors pareiškėjas 3 dienas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, pakankama satisfakcija jo patirtai žalai dėl šio pažeidimo kompensuoti, yra pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kybartų PN buvo pažeista.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas teigia, kad Kybartų PN jis buvo kalinamas laisvės atėmimo įstaigoje, kurioje daromi nusikaltimai, vartojami narkotikai, yra tyčiojamasi, smurtaujama. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo laikomas karantino kameroje, kurioje buvo per mažas plotas, t. y. patalpos laisvą plotą užėmė 8 lovos, dėl kurių nebuvo galimybės laisvai vaikščioti. Taip pat karantino kamera neatitiko higienos normų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, kalint bendrabučio tipo patalpoje jam turėjo tekti ne mažiau kai 4,5 kv. m ploto. Pareiškėjas nurodo, kad iš bendrabučio tipo patalpų buvo galima išeiti tik į tualetą, koridorių ir kiemelį, kuriame visada buvo pilna kalinių. Sportuoti salėse ir aikštelėse nebuvo galimybės, nes tas vietas buvo užėmę kiti kaliniai, kurie to kitiems daryti neleisdavo. Todėl pareiškėjas didžiąją laiko dalį leido bendrabučio tipo patalpoje, kurioje nebuvo pakankamo apšvietimo ir į kurią iš kanalizacijos sklido nemalonus kvapas. Teigia, kad Kybartų PN nepakankamai gavo maisto. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų sutriko jo sveikata.

11. Kybartų PN, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas G. K. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kybartų pataisos namų, atlyginti neturtinę žalą (40 000 Eur), atsiradusią dėl neteisėtų Kybartų pataisos namų veiksmų.

13. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

14. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, o pagal 111.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisingai nustatė, kad pareiškėjui būnant karantino patalpose laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. tenkanti minimalaus ploto norma buvo užtikrinta (7,9 kv. m ir 3,95 kv. m).

17. Nustatyta, jog G. K. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013-08-05 įsakymu Nr. 6-16/158 bausmę atlikti buvo paskirtas į 1-ąjį nuteistųjų būrį, gyvenamąjį kambarį Nr. 123 ir jame atliko bausmę įvairiais laikotarpiais iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad jam kalint gyvenamajame kambaryje Nr. 123 laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 24 d. ir nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. teko 0,1 kv. m ploto mažiau, nei teisės aktais nustatyta minimali ploto norma (3,1 kv. m). Tai reiškia, jog nurodytais laikotarpiais, viso 9 dienas nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose buvo pažeista 3 dienas.

18. Pareiškėjas žalą taip pat kildina ir iš to, kad netinkamai buvo įrengtos vėdinimo sistemos gyvenamojoje patalpoje ir sanitariniame mazge, nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, neužtikrintas pakankamas apšvietimas bei netinkamai įrengti tualetai. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais dėl anksčiau nurodytų Kybartų pataisos namų neteisėtų veiksmų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad gyvenamųjų patalpų ir tualetų būklė buvo netinkama. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

19. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir nustatyto minimalaus ploto trūkumo dydį (9 dienas po 0,1 kv. m) vertintinas kaip trumpalaikis ir mažareikšmis pažeidimas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Kybartų pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos ploto), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

21. Be to, EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendime Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. 2006 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu byloje Živulinskas prieš Lietuvą, EŽTT, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl ploto trūkumo ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji pataisos namuose gali visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan., o gyvenamuosiuose kambariuose turi būti tik nakties metu, be to, kad nenustatyta faktų, jog tiek bendrosios, tiek konkrečios pareiškėjo kalinimo sąlygos būtų nežmoniškos ar žeminančios žmogaus orumą, konstatavo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesukėlė jam tokių kančių ar pažeminimo, kurie būtų vertinami kaip nežmoniškas ar orumą žeminantys elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį.

22. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam būnant Kybartų pataisos namuose nebuvo įmanoma pasinaudoti sporto aikštele, laisvai vaikščioti po gyvenamąsias patalpas dėl kitų nuteistųjų priekabiavimo ir pan. atmestini kaip nepagrįsti. Skundų šiais aspektais G. K. administracijai neteikė, todėl jie laikytini neįrodytais.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė