0e14fb5d-0206-4fe2-8dfd-778bb61fec9f · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-52-417/2023 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00652-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10; (S) 21.11.11 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022-12-30 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-670-549/2022.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu J. M. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir jam paskirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. liepos 19 d. 10 val. 08 min. Herkaus Manto g. 7, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, pažymėtoje raide „A“, skirtoje tik marÅ¡rutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ , įvertinę byloje surinktų duomenų visumÄ , 2022-12-30 nutartimi konstatavo, kad Institucijos 2022-11-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimÄ paliko nepakeistÄ ir J. M. skundo netenkino. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. J. M. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022-12-30 nutartimi nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti.

Apeliaciniame skunde nurodo: 3.1. skundžiama nutartis priimta formaliai įvertinus faktinę situacijÄ , formaliai pritaikius įstatymus ir visiÅ¡kai ignoruojant nekaltumo prezumpcijos principÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantį in dubia pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nutartyje konstatuota, kad „nors KET l06 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posÅ«kio į deÅ¡inę į Å¡iÄ eismo juostÄ gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktikÄ persirikiavus į eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti tik marÅ¡rutiniam transportui, privaloma iÅ¡ jos iÅ¡važiuoti pirmame posÅ«kyje į deÅ¡inę“.

Tuo remdamasis Klaipėdos apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai darė prielaidÄ , kad į eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti marÅ¡rutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieÅ¡ pat atliekant posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę ir kad neva kitaip elgtis negalima, ir esant intensyviam eismui. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis taip, kaip to reikalauja suformuota teismų praktika, persirikiavęs į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ , iÅ¡ jos iÅ¡važiavo pirmame leistiname posÅ«kyje į deÅ¡inę.

Apelianto vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismas visiÅ¡kai nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kina teismų praktikÄ faktiÅ¡kai susiklosčiusių aplinkybių kontekste, nes nustačius, kad apeliantas pasuko į pirmÄ jį leistinÄ posÅ«kį į deÅ¡inę, administracinio nusižengimo teisena jam turėjo bÅ«ti nutraukta. Jeigu į pirmÄ posÅ«kį deÅ¡inėje bÅ«tų buvę galima pasukti (nebÅ«tų vienpusio prieÅ¡prieÅ¡inio eismo), nepadarius administracinio nusižengimo, apeliantas neabejotinai tai bÅ«tų padaręs. 3.2.

Apelianto įsitikinimu, bÅ«tų neteisinga teigti, kad persirikiuoti į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ reikia prieÅ¡ pat posÅ«kio manevrÄ , kadangi tai atitinkamai sÄ lygotų tai, kad transporto priemonių vairuotojai gali nevertinti eismo sÄ lygų, galinčių atsirasti eismo įvykių, kitų aplinkybių vien tam, kad iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Juk transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. Jeigu Klaipėdos apylinkės teismo nutartis nebus panaikinta, teisinio reglamentavimo trÅ«kumas (tai, kad nėra aiÅ¡kiai nustatyta, kokiam atstumui esant turi bÅ«ti persirikiuojama į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ ) bus aiÅ¡kinamas nepagrįstai plečiamai, bus įneÅ¡ta dar daugiau neaiÅ¡kumo. Neabejotina, kad mažesnę vairavimo patirtį turintys ar mažesnius vairavimo sugebėjimus turintys vairuotojai yra linkę iÅ¡ anksto atlikti persirikiavimo manevrus siekdami iÅ¡vengti stresinių situacijų kelyje ir (ar) sukelti avarinę situacijÄ .

Transporto priemonių vairuotojai vadovaujasi KET, kur yra numatyta, kada galima persirikiuoti į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ . Apelianto įsitikinimu, įstatymo leidėjas tikslingai nenumatė atstumų, kuriems esant turi bÅ«ti atliktas persirikiavimo manevras į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ , nes visų gyvenimo situacijų teisės aktais apibrėžti neįmanoma, turi bÅ«ti vadovaujamasi tam tikra logika, protingumo kriterijais. 3.3. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

Minėtas įstatymas taip pat nedetalizuoja, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti ar nuo kokių veiksmų turi susilaikyti transporto priemonių vairuotojai, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, todėl pagrįstai laikytina, kad transporto priemonės vairuotojas kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atidus, įvertinti faktinę situacijÄ ir pagal tai nuspręsti atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti. IÅ¡ to bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad ir įstatymai negali bÅ«ti taikomi formaliai.

Taigi ir Klaipėdos apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta. 3.4. Å iuo atveju apeliantas teigia, jog, įvertinęs eismo situacijÄ , savo, kaip vairuotojo vairavimo sugebėjimus, tikslingai siekdamas neužblokuoti kairės eismo juostos ir nekliudyti vieÅ¡ojo transporto eismui, iÅ¡ anksto persirikiavo į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ siekdamas pasukti į deÅ¡inėje esančiÄ Naujojo Sodo g. Apeliantas laikosi pozicijos, kad Å¡iuo atveju nėra jokios administracinio nusižengimo sudėties, Klaipėdos apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir ji turi bÅ«ti panaikinta, nes į „A“ juostÄ su transporto priemone apeliantas persirikiavo dėl netoliese esančio posÅ«kio deÅ¡inėje, prieÅ¡ tai rÅ«pestingai ir atidžiai įvertinęs kelių eismo sÄ lygas (galimybes persirikiuoti, netoliese esančias perėjas ir pan.).

PrieÅ¡ persirikiuodamas į deÅ¡inę eismo juostÄ , skirtÄ tik marÅ¡rutiniam transportui, apeliantas rÅ«pestingai įvertino spÅ«sties sudarymo tikimybę, t. y. tai, kad nepersirikiavus laiku (pravažiavus Vytauto gatvę) didesnė tikimybė sudaryti spÅ«stį, t. y. užblokuoti kairę eismo juostÄ siekiant persirikiuoti į deÅ¡inę eismo juostÄ , kuri skirta tik marÅ¡rutiniam transportui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas bÅ«tų kaip nors trukdęs vieÅ¡ajam transportui (sutrikdęs jo eismÄ ar kita).

Kaip ir nėra jokių duomenų, kad būtų buvusi sukelta avarinė situacija.

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022-12-30 nutartį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai J. M. pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir skyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ . Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju J. M. padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.

7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad J. M. nutarime nurodytu laiku ir vietoje važiavo eismo juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui, tačiau apeliantas teigia, kad tai darė tik todėl, kad ketino sukti į dešinę pusę, t. y. į Naujojo Sodo gatvę, o tai yra leidžiama.

8. KET 106 punkte numatyta, kad prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, į kairę arba apsisukdamas (iÅ¡skyrus posÅ«kį į sankryÅ¾Ä , kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iÅ¡ anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo kraÅ¡to. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimÄ pakeisti. Nors KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posÅ«kio į deÅ¡inę į Å¡iÄ eismo juostÄ gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktikÄ persirikiavus į eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti tik marÅ¡rutiniam transportui, privaloma iÅ¡ jos iÅ¡važiuoti pirmame posÅ«kyje į deÅ¡inę (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-651/2022).

Tai reikÅ¡tų, kad į eismo juostÄ , skirtÄ važiuoti marÅ¡rutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieÅ¡ pat atliekant posÅ«kio manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę. Kitaip elgtis negalima ir esant intensyviam eismui.

9. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad apelianto vairuojamas automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas važiuojantis marÅ¡rutinio transporto eismui skirta eismo juosta ties Herkaus Manto g. 7, Klaipėdoje (b. l. 18), to neneigia ir pats apeliantas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios fotonuotraukos, eismo juosta, skirta marÅ¡rutiniam transportui, nėra atskirta iÅ¡tisine horizontaliojo ženklinimo linija, o tai reiÅ¡kia, kad į jÄ , esant KET 182 punkte numatytoms aplinkybėms, persirikiuoti nėra draudžiama.

Pats apeliantas neneigia, kad į eismo juostÄ , skirtÄ tik marÅ¡rutiniam transportui, persirikiavo iÅ¡ anksto, neprivažiavus posÅ«kio į Vytauto gatvę, nors ketino sukti į Naujojo Sodo gatvę, kadangi eismas buvo labai intensyvus. Ä® pirmÄ posÅ«kį deÅ¡inėje, t. y. į Vytauto gatvę, jis sukti negalėjo, nes ten yra vienpusis prieÅ¡prieÅ¡inis eismas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 6), kurioje matyti kelio ženklas, draudžiantis sukti į deÅ¡inę (Kelio ženklas Nr. 322).

Tačiau, kaip patvirtina Institucijos pateikti interneto žemėlapių svetainės maps.lt duomenys, posÅ«kis į Naujojo Sodo gatvę deÅ¡inėje yra už maždaug 230 metrų nuo pažeidimo padarymo vietos. Tuo tarpu, nuo Herkaus Manto g. sankryžos su Vytauto g. iki posÅ«kio į Naujojo Sodo gatvę yra apie 60 metrų, taigi pakankamas, kad apeliantas galėtų persirikiuoti į marÅ¡rutinėms transporto priemonėms skirtÄ eismo juostÄ prieÅ¡ sukant į deÅ¡inę.

10. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, J. M. kaltės nepaneigia ir nurodoma aplinkybė, kad eismas tuo metu buvo labai intensyvus, nes KET 182 punktas nenumato galimybės važiuoti marÅ¡rutiniam transportui skirta eismo juosta esant dideliam eismo intensyvumui kitomis kelio juostomis. Juo labiau, kad didelio eismo srauto nepatvirtina ir pažeidimÄ fiksuojanti fotonuotrauka, kurioje matomas važiuojantis tik vienas apelianto automobilis, o Å¡alia esanti eismo juosta tuščia (b. l. 18).

11. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nustatyta, jog J. M. 2022 m. liepos 19 d. 10 val. 08 min. Herkaus Manto g. 7, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, pažymėtoje raide „A“, skirtoje tik maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – KET) 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 181 punkto reikalavimus, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-30 nutartis, kuria konstatuota, kad J.

M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o J. M. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022-12-30 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ Â ir J.

M. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Eduardas Maškevičius