2021-08-25 Nr. AB-16538-4-52-3-00418-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3832-662/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00418-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui, prisistatančiam R. E.,

užsieniečio atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjams A. M. Z., U. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. E. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu R. E. prisistatančio asmens sulaikymo ir laikino apgyvendinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti Centre (duomenys neskelbtini) piliečiu H. R. prisistatantį asmenį (toliau – ir užsienietis) iki 2021 m. spalio 12 d. (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodyta, kad 2021 m. birželio 22 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos saugomoje teritorijoje buvo sulaikyta 42 asmenų grupė, visi asmenys buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiais. Vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis R. E. Užsienietis 2021 m. liepos 3 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė nagrinėti šį prašymą iš esmės skubos tvarka ir apgyvendino jį Centre. Pareiškėjas nurodė, kad užsienietis nuolat (t. y. sulaikius pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinimo su priimtais sprendimais metu) buvo supažindinamas su savo teisine padėtimi, taip pat jam buvo aiškinama, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis 2021 m. liepos 9 d. pasišalino iš Centro ir vėliau su kitais savo tautiečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, iš kur buvo grąžintas į Centrą. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, jis išvyko iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nesutiko su Teikimu ir prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu Teikimą patenkino ir sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau, nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog užsienietis 2021 m. birželio 22 d. atvyko į Lietuvos Respubliką be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pasiprašė prieglobsčio, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

6. Teismas pažymėjo, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, kad Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų. Nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsieniečiui turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Pirmosios instancijos teismas netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės dėl to, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau teismo nurodyti motyvai nėra įtvirtinti įstatyme, kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitinka Įstatymo nuostatų ir yra neproporcingas.

9. Apelianto teigimu, sulaikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Apeliantas suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos. Be to, Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos, kad būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas jo nesulaikyti. Apgyvendinus užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, apeliantas būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti apelianto laisvės. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

10. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Pareiškėjas, be Teikime nurodytų aplinkybių, pažymi, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 12PR-212, kuriuo pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis yra apskundęs šį sprendimą. Pareiškėjas nurodo, jog įvertinus tai, kad apeliantas valstybės sieną kirto neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų, į Lietuvą atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, tuo sutrukdė valdžios institucijoms tinkamai vykdyti savo užduotis. Be to, apeliantas buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir sulaikytas Lenkijoje. Tokie apelianto veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Netikslinga prognozuoti asmens elgesį remiantis jo pažadais ir apgailestavimais dėl neteisėtai atliktų veiksmų, nes būtent jie nusako, kaip asmuo elgsis ir ateityje. Kyla rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir išvyks iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį (kurio iš esmės vengė nuo atvykimo į Lietuvą momento, nes atvyko be jokių dokumentų).

12. Užsienietis ir jo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą.

13. Užsienietis nurodė, kad jis yra sulaikytas jau 42 dienas, norėtų būti laikomas ne uždarame korpuse, nors ir neleidžiant išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos. Apeliantas nurodė besigailintis dėl to, kad bandė išvykti iš Lietuvos. Jis pabėgo iš Lietuvos dėl to, kad išsigando, nes jam buvo pateikta neteisinga informacija, jog jis gali būti laikomas kalėjime 1 metus ir 8 mėnesius.

14. Užsieniečio atstovė nurodė, kad sulaikymas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, o Lietuvoje sulaikymas yra taikomas per dažnai. Atsižvelgiant į užsieniečio paaiškinimus ir į jo turimą patirtį, tikimybė, kad jis dar kartą bandys pabėgti, yra maža. Skyrus apeliaciniame skunde nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų pasiekta tų pačių tikslų, kaip ir taikius sulaikymą.

15. Pareiškėjo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė Teikimą ir prašė atmesti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta laikinai sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau, nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Užsieniečio apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė užsieniečiui alternatyvios sulaikymo priemonės, užsienietis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo iš Centro tvarkos. Pakankama ir proporcinga priemonė yra užsieniečio apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nebuvo tinkamai išklausytas, nes pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

18. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja minėtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šio Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019).

19. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje ginčo, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, nėra.

20. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

21. Nagrinėjamu atveju užsienietis teikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Kaip matyti iš teismui pateiktos užsieniečio asmens bylos, Migracijos departamentas 2021 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-212, kuriuo pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Kaip abi ginčo šalys patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje, minėtas Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021). Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra apskųstas, darytina išvada, kad galutinis įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar nurodyti naujas aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos ar sprendimo priėmimo. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, dar nėra galutinai išsiaiškinti.

23. Įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ne per pasienio postą, neturėdamas asmens tapatybę ir jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 5 d. 2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Įstatymo 113 str. 5 d. 3 p.), užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką ir išvyko į Lenkiją (Įstatymo 113 str. 5 d. 7 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą sulaikyti užsienietį.

25. Užsieniečio apeliaciniame skunde teigiama, kad yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje). Pareiškėjas mano, jog toks judėjimo laisvės ribojimas būtų proporcingas ir teisingas.

26. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti, pirmiausiai dėl to, kad jis jau buvo pažeidęs laikino išvykimo iš Centro tvarką ir išvykęs į Lenkiją. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

28. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje bylą nagrinėjęs teisėjas (teismas) išaiškino teismo posėdyje dalyvavusiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, nurodė, kad Teikimo sulaikyti užsienietį ir teikimo sulaikyti kitą užsienietį B. A. H. faktinės aplinkybės yra iš esmės tos pačios. Abu užsieniečiai sulaikyti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba. Dėl to, siekiant operatyvaus, ekonomiško ir greito proceso, teismas nutarė abu teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas išklausė užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

29. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu R. E., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Arūnas Dirvonas