2025-03-12 Nr. AB-4738-3-63-3-02968-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-602-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02968-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) mero 2023 m. lapkričio 15 d. išvadą Nr. (4.1.13.E)-D3-8750 „Dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį“ (toliau – ir Išvada) ir 2023 m. lapkričio 28 d. raštą „Dėl pakartotinai pateiktos paraiškos“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. spalio 12 d. paraišką ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių teritorijoje, suformuotoje Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T2-373 „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas), savininkas. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kretingos vandenys“ 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui išdavė prisijungimo sąlygas, kuriose nurodoma, kad laikinas apsirūpinimas geriamuoju vandeniu turi būti vykdomas vadovaujantis iš Detaliuoju planu numatyto bendro kvartalo artezinio gręžinio.

2.2. Įvertinęs tai, jog bendras kvartalo gręžinys nėra įrengtas, nėra parengta projektinė dokumentacija, siekdamas užbaigti gyvenamojo namo statybą, 2022 m. balandžio 2 d. žemės sklype jis įrengė gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį ir kreipėsi dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo, tačiau jo pateiktas teritorijų planavimo dokumento projektas nebuvo suderintas vadovaujantis UAB „Kretingos vandenys“ 2022 m. spalio 12 d. raštu Nr. 2-858 (4.91) „Dėl nepritarimo detalaus plano korektūrai“, kuriame nurodyta, kad šalia esančiuose žemės sklypuose yra suderinti statinių projektai, kurių sprendiniuose inžineriniai tinklai yra projektuojami į Detaliuoju planu suprojektuotus inžinerinius tinklus. Norėdamas įteisinti 2022 m. balandžio 2 d. įrengtą gręžinį, 2023 m. spalio 12 d. kreipėsi su paraiška dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį. Savivaldybės meras paraiškai nepritarė.

2.3. Nesutikdamas su Išvada, 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas pateikė naują paraišką ir 2023 m. lapkričio 16 d. įsipareigojimą, kad, įrengus kvartalo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, įsipareigoja prie jos prisijunti, tačiau paraiška nebuvo nagrinėjama.

2.4. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti geriamojo vandens gavimo būdą, nes UAB „Kretingos vandenys“ ir Savivaldybė neužtikrina geriamojo vandens tiekimo naujų gyvenamųjų namų kvartalui, kuriame yra jo žemės sklypas, nors sprendiniai dėl naujų vandentiekio tinklų įrengimo (duomenys neskelbtini) buvo numatyti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T2-379 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtintame specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), tačiau šio plano sprendiniai nėra įgyvendinti, artimiausia vandentiekio trasa nuo jam priklausančio žemės sklypo yra nutolusi 1,260 km atstumu.

2.5. Pareiškėjas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, nei Specialiojo, nei Detalioji plano sprendiniai nėra įgyvendinti. Laukti, kol atsakovas ar UAB „Kretingos vandenys“ atliks vandens tiekimo plėtrą pareiškėjas negali. Vienintelis būdas apsirūpinti geriamuoju vandeniu yra savo žemės sklype įsirengti individualų gręžinį.

2.6. Pareiškėjo vertinimu, Išvada neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes yra nepagrįsta konkrečiomis teisės aktų normomis, iš Išvados turinio neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų (sąlygų) neatitiko jo 2023 m. spalio 12 d. pateikta paraiška.

3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

3.1. Specialiajame plane numatyta, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ir pastatas patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją, kurioje nėra numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu bei individualus nuotekų tvarkymas. Ginčo teritorijoje galioja Detaliojo plano sprendiniai, kurie neprieštarauja Specialiajam planui.

3.2. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi dėl Detaliojo plano koregavimo patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad pareiškėjo tikslų įgyvendinimui yra būtina Detaliojo plano korektūra. UAB „Kretingos vandenys“ nepritarė šio teritorijų planavimo dokumento koregavimui, nes Detaliajame plane yra numatyta, jog geriamojo vandens poreikiais kvartalo gyventojai apsirūpins ir geriamasis vanduo bus tiekiamas iš kvartalinio gręžinio. Nepritarimas Detaliojo plano sprendinių koregavimui grindžiamas tuo, kad Detaliajame plane yra numatytas atskiras susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams skirtas 0,2237 ha ploto žemės sklypas Nr. 13, kuris privalo būti naudojamas pagal Detaliuoju planu nustatytą naudojimo pobūdį. Inžinierinių tinklų įrengimas privalo būti orientuotas į centralizaciją, kad būtų užtikrinta galimybė tolimesnei Kretingos rajono savivaldybės infrastruktūros plėtrai, siekiant užtikrinti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens gavimą. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 straipsnis numato, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas.

3.3. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjas yra 1/12 žemės sklypo, kurio paskirtis – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, savininkas. Šio sklypo bendrasavininkai yra asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso kvartale esantys žemės sklypai. Kadangi Detaliuoju planu nuspręsta asmenims, žemės sklypus įsigijusiems Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, atiduoti atskirą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams skirtą 0,2237 ha ploto žemės sklypą Nr. 13, inžinierinių tinklų įrengimu privalo pasirūpinti tokius žemės sklypus įsigiję asmenys.

3.4. UAB „Kretingos vandenys“ 2021 m. lapkričio 8 d. išduotose prisijungimo sąlygose nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo vadovautis Detaliuoju planu ir geriamuoju vandeniu apsirūpinti iš bendro kvartalinio artezinio gręžinio. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 21 d. perėmė vieno buto gyvenamojo namo statybos projektą ir pasirašė, jog pretenzijų statybos projektui neturi. Planavimo organizatorė 2022 m. vasario 8 d. pasirašė sutikimą – derinimą vieno buto gyvenamojo namo statytojui (pareiškėjui) prisijungti prie numatytų kvartalo vandentiekio tinklų pagal parengtą techninį – darbo projektą. Pareiškėjui 2022 m. kovo 10 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagal vieno buto gyvenamojo namo statybos projektą Nr. AK-21/67, kuriame numatyta, jog geriamasis vanduo bus tiekiamas iš atskirame susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams skirtame 0,2237 ha ploto žemės sklype Nr. 13 projektuojamo kvartalinio vandens gręžinio. Iki projektuojamo gyvenamojo namo vandens tiekimas numatytas bendro naudojimo magistrale iki (duomenys neskelbtini). Sklypo suvestiniame inžinerinių tinklų plane numatyta, jog gyvenamas namas pajungiamas įvadu nuo bendro naudojimo magistralės, esančios kvartalo gatvėje. Pareiškėjas projektą su jame esančiais sprendiniais patvirtino savo parašu.

3.5. Pateikta informacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesivadovavo išduotu projektu, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ignoravo UAB „Kretingos vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas, įsirengė arterinį gręžinį ir siekia jį legalizuoti.

3.6. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą atsisakyta nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad norintis įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi raštu ar elektroniniu būdu pateikti Savivaldybės, kurios teritorijoje yra gręžinys, vykdomajai institucijai paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį. Teismas taip pat akcentavo, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-111 „Dėl Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 5 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi, per VAĮ nustatytus terminus raštu ar elektroniniu būdu pateikia asmeniui pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Teismas pažymėjo, kad savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 13 dalimi.

6. Teismas nurodė, jog Specialiajame plane pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis vandentiekio gręžinys nėra pažymėtas. Pagal Specialųjį planą ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas. Ginčui aktualioje teritorijoje galioja Detalusis planas, iš kurio tekstinės bei grafinės dalies sprendinių matyti, jog Detaliuoju planu suplanuotiems žemės sklypams geriamasis vanduo turi būti tiekimas iš Detaliuoju planu planuojamame žemės sklype Nr. 13 suplanuoto artezinio vandens gręžinio. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjui 2021 m. lapkričio 8 d. yra išduotos Prisijungimo sąlygos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vieno buto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) statybai, iš kurių matyti, kad vadovaujantis Detaliuoju planu, statytojas privalo laikinai apsirūpinimą geriamuoju vandeniu numatyti iš bendro kvartalo artezinio gręžinio.

7. Teismas vertino, kad kadangi pagal Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną, kurioje individualių vandentiekio tinklų statyba negalima, Išvada laikytina teisėta. Teismas pažymėjo, kad skundo argumentai patvirtina, jog pareiškėjui buvo suprantamas Išvados turinys. Tai, kad pareiškėjo netenkina Išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog Išvada yra neteisėta, nemotyvuota, priimta pažeidžiant VAĮ 3 ir 10 straipsnių nuostatas. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad Išvados panaikinimui faktinio ir teisinio pagrindo nėra.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek 2023 m. spalio 12 d., tiek 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas į Kretingos rajono savivaldybę kreipėsi prašydamas jam suteikti teisę naudotis gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniu nekomercinei veiklai jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo teiktų 2023 m. spalio 12 d. paraiškos ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymo dalykas ir pagrindas dalykas sutampa, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą atsisakyta nagrinėti pagrįstai. Teismas taip pat nurodė, jog konstatavus, kad Išvada ir Raštas yra teisėti ir pagrįsti, išvestinis reikalavimas atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 12 d. paraišką ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą taip pat atmestinas.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad pagal Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija patenka į viešojo vandens tiekėjo, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kretingos vandenys“, aptarnavimo zoną, kurioje individualių vandentiekio tinklų statyba negalima, visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad Specialiojo plano sprendiniai iki šiol nėra pradėti įgyvendinti, lėšos įgyvendinimui nėra numatytos, tačiau reikalaujama jungtis į prie bendro kvartalo arterinio gręžinio, kurio nėra.

10.2. Laikinasis įstatymas gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio įteisinimą, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, sieja ne tik su tuo, kurioje teritorijoje randasi gręžinys, t. y. ne su tuo, kad gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, bet su geriamojo vandens infrastruktūros įrengimu šioje teritorijoje. T. y., infrastruktūra turi būti ne tik numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau ir įrengta arba įrenginėjama. Pagal byloje esančius duomenis, artimiausia vandentiekio trasa nuo Apeliantui priklausančio žemės sklypo yra nutolusi 1,260 km atstumu, tuo tarpu kaip nurodyta aukščiau, Specialiojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti ir artimiausiu metu net nėra planuojama pradėti juos įgyvendinti.

10.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Kretingos vandenys“ 2021 m. lapkričio 8 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. 16-372 laikinas apsirūpinimas geriamuoju vandeniu buvo numatytas iš Detaliajame plane projektuojamo bendro kvartalo artezinio gręžinio. Tačiau centralizuotiems tinklams esant toli, o visiems nuosavų gyvenamųjų namo kvartalo, kuriame yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, namų ūkių savininkams nesutinkant prisidėti prie bendro kvartalo artezinio gręžinio, pareiškėjui vienintelis būdas apsirūpinti geriamuoju vandeniu buvo ir yra tik jam priklausančiame žemės sklype dar 2022 m. balandžio 2 d. įrengtas individualus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys.

10.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad Detaliajame plane nurodytas kvartalo artezinis gręžinys, kuris iki šiol nėra įrengtas ir kuris turėtų aprūpinti visą nuosavų gyvenamųjų namų kvartalą, taip pat ir pareiškėją, gėlu geriamuoju vandeniu ir kuris, tikėtina, niekada nebus įrengtas, savo prigimtimi yra prilyginamas pareiškėjo įsirengtam individualiam gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniui.

10.5. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybės, kad nėra reglamentuota, kokius parametrus turi atitikti Detaliajame plane nurodytas kvartalo artezinis gręžinys, o būtent nėra nurodyta, kokio diametro jis privalo būti ir pan., t. y. teismas netyrė ir neanalizavo pareiškėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įsirengto individualaus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio parametrų.

11. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

11.1. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2022 m. kovo 10 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą pagal vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Projekte numatyta, jog geriamasis vanduo bus tiekiamas iš sklype Nr. 13 projektuojamo kvartalinio vandens gręžinio. Iki projektuojamo gyvenamojo namo vandens tiekimas numatytas bendro naudojimo magistrale (duomenys neskelbtini). Sklypo suvestiniame inžinerinių tinklų plane numatyta, jog gyvenamas namas pajungiamas įvadu nuo bendro naudojimo magistralės, esančios kvartalo gatvėje. Statytojas (užsakovas) – pareiškėjas savo parašu tvirtino projektą su jame esančiais sprendiniais. Pateikta informacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesivadovavo Projektu, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ignoravo UAB „Kretingos vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas, įsirengė arterinį gręžinį ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo Laikinuoju įstatymu siekia jį legalizuoti.

11.2. Duomenų apie kitų kvartalo žemės sklypų savininkų poziciją dėl kvartalo artezinio gręžinio įrengimo į bylą nėra pateikta. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/12 žemės sklypo, kurio paskirtis susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos. Šio sklypo bendrasavininkai yra asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso kvartale esantys sklypai. Įvertinus tai, kad Detaliojo plano organizatorė nesprendė infrastruktūros įrengimo klausimo žemės sklype, kuris numatytas inžinerinei infrastruktūrai, bet pardavė sklypą Nr. 13 asmenims įsigijusiems Detaliuoju planu suplanuoto kvartalo žemės sklypus, akivaizdu, kad kvartalinių inžinierinių tinklų įrengimu privalo pasirūpinti žemės sklypus įsigiję asmenys.

11.3. Ginčas vyksta ne dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio skirtumų ar atitinkamų techninių parametrų, o dėl Savivaldybės priimtų sprendimų, kurie kaip nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, pareiškėjui buvo suprantami.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

12.1. Pareiškėjas klaidinančiai teigia, kad nėra užtikrintas geriamojo vandens tiekimas kvartale, nors Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas UAB „Kretingos vandenys“ įgyvendino išduodama prisijungimo sąlygas, kuriose numatyta, kad projektuojant vandentiekio ir nuotekų tinklus laikiną apsirūpinimą geriamuoju vandeniu numatyta tiekti iš bendro kvartalo artezinio gręžinio. Nepaisant to, kad atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai įrengiant privačius artezinius gręžinius kiekviename sklype atskirai, detaliuoju buvo numatyta galimybė įrengti bendrą artezinį gręžinį, pareiškėjas savavališkai įsirengė gręžinį savo sklype ir siekią šį įteisinti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo siekį suderinti bendro gręžinio įrengimą su gretimų sklypų savininkais, tačiau teigia, jog būtent UAB „Kretingos vandenys“ neva kyla pareiga užtikrinti vandens tiekimą gyvenamųjų namų kvartale.

12.2. Pareiškėjas akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad Specialiojo plano sprendiniai iki šiol nėra pradėti įgyvendinti, lėšos įgyvendinimui nėra numatytos, tačiau reikalaujama jungtis į prie bendro kvartalo arterinio gręžinio, kurio nėra. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ši aplinkybė nedaro jokios įtakos pareiškėjo galimybei įrengti bendrą viso kvartalo artezinį gręžinį ir bendrą uždarą biologinio valymo įrenginį, neapriboja pareiškėjo teisės tartis su kvartalo sklypų savininkais dėl bendro naudojimo objekto projektavimo, rangos sutarties sudarymo, įrengimo bei eksploatavimo tol, kol bus įgyvendinti Specialiojo plano sprendiniai.

12.3. Laikinojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešai prieinamoje medžiagoje yra gausu informacijos apie tai, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt. Bet koks prasigręžimas į požeminio vandens sluoksnį laikytinas potencialiu taršos šaltiniu, todėl informacijos apie gręžinius rinkimas ir kaupimas tiek nacionaliniu tiek ir vietos savivaldos lygmeniu yra labai svarbus. Akivaizdu, kad rengiant detalųjį planą privalo būti atsižvelgta ne tik į kiekvieno sklypo savininko interesus, bet ir galimą poveikį aplinkai įrengiant atskirus artezinius gręžinius kiekvienam sklypui atskirai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. (4.1.13.E)-D3-8750 „Dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį“ ir 2023 m. lapkričio 28 d. rašte „Dėl pakartotinai pateiktos paraiškos“ nurodyto sprendimo nenagrinėti pakartotinio prašymo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. spalio 12 d. paraišką ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą pagrįstumo.

14. Bylos duomenimis, pareiškėjas, žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, šiame sklype 2022 m. balandžio 2 d. įsirengęs gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį, 2023 m. spalio 12 d. pateikė paraišką Kretingos rajono savivaldybei dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį nekomercinei veiklai. Išnagrinėjus šią paraišką, Kretingos rajono savivaldybės meras ginčijama 2023 m. lapkričio 15 d. Išvada prašymui nepritarė, motyvuodamas tuo, kad teritorijai, į kurią patenka pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, galioja Detalusis planas, kuriame yra numatyta, jog vandens poreikiais gyventojai apsirūpins iš vietinio gręžinio – grupinės vandenvietės. 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę su paraiška dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį adresu (duomenys neskelbtini), kartu pateikdamas įsipareigojimą, kad, įrengus kvartalo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą, jis įsipareigoja prie jos prisijunti. Kretingos rajono savivaldybės meras 2023 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl pakartotinai pateiktos paraiškos“, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė ją nagrinėti, motyvuodamas tuo, kad dėl analogiškos pareiškėjo paraiškos jau yra priimta Išvada.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti atsakovo 2023 m. lapkričio 15 d. 2023 m. lapkričio 28 d. aktus ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo paraiškas dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį, atmetė, motyvuodamas tuo, kad: pagal Specialųjį planą, kuriame pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis vandentiekio gręžinys nėra pažymėtas, ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas; ginčui aktualioje teritorijoje galioja Detalusis planas, iš kurio tekstinės bei grafinės dalies sprendinių matyti, jog Detaliuoju planu suplanuotiems žemės sklypams geriamasis vanduo turi būti tiekiamas iš Detaliuoju planu planuojamame žemės sklype Nr. 13 suplanuoto artezinio vandens gręžinio; pareiškėjui 2021 m. lapkričio 8 d. yra išduotos Prisijungimo sąlygos vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų vieno buto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) statybai, iš kurių matyti, kad, vadovaujantis Detaliuoju planu, statytojas privalo laikinai apsirūpinimą geriamuoju vandeniu numatyti iš bendro kvartalo artezinio gręžinio. Kai bus įgyvendinti Specialiojo plano sprendiniai, prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų; kadangi pagal Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną, kurioje individualių vandentiekio tinklų statyba negalima, Sprendimas laikytinas teisėtu; kadangi pareiškėjo teiktų 2023 m. spalio 12 d. paraiškos ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymo dalykas ir pagrindas dalykas sutampa, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakyta nagrinėti, taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 12 d. paraišką ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą.

16. Nesutindamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reiškiamą reikalavimą, nurodo, jog skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinio bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su dalimi teismo išvadų: Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis (2022 m. lapkričio 24 d. įstatymo Nr. XIV-1613 redakcija) nustato, kad asmuo, norintis įregistruoti Žemės gelmių registre jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Jis savivaldybės vykdomajai institucijai teikia paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį. Savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 19 dalimi, išskyrus atvejus, kai asmuo, pateikęs paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, yra sudaręs viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo paslaugų gavimo.

18. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2022 m. spalio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1466 redakcija) nuostatas, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija (viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija) – šio įstatymo nustatyta tvarka išskirta teritorija, kurioje savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą (Įstatymo 3 str. 57 d.); savivaldybių institucijos planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodydamos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra planuojama ir numatoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose arba rengiant kitą teritorijų planavimo dokumentą (Įstatymo 12 str. 1 d.).

19. Įstatymo 16 straipsnio 19 dalis, be kita ko, nustato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (kai yra slėginė nuotekų linija), individualaus namo nuotekų valykla, žemės sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant viešąją sutartį.

20. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip nurodo pareiškėjas bei ko iš esmės neginčija ir atsakovas, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jis, kaip nurodoma, 2022 m. balandžio 2 d. įsirengė gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį, yra viešojo vandens tiekimo teritorijos, apibrėžtoje Specialiuoju planu, dalyje, kurioje nėra įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, numatyta Įstatymo 16 straipsnio 19 dalyje, pareiškėjas nėra sudaręs viešosios geriamojo vandens tiekimo sutarties dėl geriamojo vandens tiekimo paslaugų gavimo. Taigi, pareiškėjui pasikreipus dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį nekomercinei veiklai, atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti, ši situacija patenka į atvejų, kuriais, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad Kretingos rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 15 d. išvada „Dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį“ Nr. (4.1.13.E)-D3-8750, yra teisėta, todėl ji yra naikintina (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija primena, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).

21. Kiti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl Detaliojo plano, į kuriuo suplanuotą teritoriją patenka pareiškėjo sklypas, sprendinių ir pan., atmestini: ginčui spręsti taikytina Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata dėl atvejų, kuriais savivaldybės vykdomoji institucija nepritaria gręžinio naudojimui, yra imperatyvi („ <...> tik tokiu atveju <...>“), joje nėra numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti gręžinio naudojimui dėl to, gręžinys yra žemės sklype, patenkančiame į vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu suplanuotą teritoriją, pagal kurios sprendinius numatytas kitoks apsirūpinimo geriamuoju vandenių būdas (grupinis artezinis gręžinys, iš kurio vanduo gaunamas ne pagal viešąją geriamojo vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo paslaugų gavimo); UAB „Kretingos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjo gręžinys įrengtas iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo nėra reikšminga: viena vertus, tokia aplinkybė atsakovo nevertinta ir ja nėra grindžiami ginčijami aktai; kita vertus, nėra ir šią aplinkybė patvirtinančių įrodymų: pareiškėjas skunde, priešingai, nei teigia UAB „Kretingos vandenys“, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį nurodo įsirengęs 2022 m. balandžio 2 d.

22. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas: pareiškėjo skundo dalis dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 15 d. išvados Nr. (4.1.13.E)-D3-8750 „Dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį“ panaikinimo ir dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 12 d. paraišką yra tenkinami.

23. Tuo tarpu kita apeliacinio skundo dalis yra atmestina: pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su 2023 m. lapkričio 16 d. prašymu dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį, jokių naujų aplinkybių ar dokumentų, kurie būtų pagrindas atsakovui padaryti kitokias išvadas, nei nurodytas Išvadoje, nenurodė ir nepateikė, todėl atsakovas 2023 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl pakartotinai pateiktos paraiškos“, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu („Prašymas <...> gali būti nenagrinėjamas, jeigu: <...> paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, <...> ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;“), pagrįstai atsisakė jį nagrinėti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytam argumentui, kad pareiškėjas nepagrindė savo įsipareigojimo prisijungti prie įrengtos kvartalo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros teisinės reikšmės administracinėje procedūroje pagal paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį.

24. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą.

25. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017; ir kt.).

26. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 15 d. išvadą Nr. (4.1.13.E)-D3-8750 „Dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 12 d. paraišką, atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies.

27. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

28. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, taip pat 22,50 Eur žyminio mokesčio (patirtas išlaidas grindė 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 23-414, 2023 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AUC-23-0263, 2023 m. lapkričio 30 d., 2023 m. gruodžio 13 d., 2023 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymais).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia mokėjimo patvirtinimą apie sumokėtą žyminį mokestį (12,50 Eur). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

30. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė už skundą pirmosios instancijos teismui mokėtinas 22,50 Eur žyminis mokestis, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti didesnį žyminį mokestį už apeliacinį skundą (12,50 Eur), nei numatyta ABTĮ. Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimai tenkinti iš dalies, pareiškėjui priteistina 50 proc. žyminio mokesčio, t. y. 16,88 Eur (33,75*50/100).

31. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, į tai, kad skundo reikalavimai tenkinti iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 50 proc. jo prašomų išlaidų už advokato pagalbą, t. y. 544,50 Eur (1089*50/100).

32. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės priteistina 561,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (16,88+544,50).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 15 d. išvadą Nr. (4.1.13.E)-D3-8750 „Dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį“ ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. B. 2023 m. spalio 12 d. paraišką dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį.

Priteisti pareiškėjui S. B. iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės 561,38 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 38 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan