2013-09-04 Nr. AB-4565-3-61-3-01779-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-667/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01779-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos už netinkamas konvojavimo sąlygas ir 25 000 Lt neturtinės žalos už patirtus sveikatos sužalojimus autoavarijos metu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi L. D. skundą atsisakė priimti, išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, pažymėjo, kad atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos buveinė yra Kaune, todėl pareiškėjas gali paduoti skundą pagal atsakovo atstovo buveinę, kuri yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje. Teismas konstatavo, kad byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui nepriskirtina.

II. Pareiškėjas L. D. atskiruoju skundu (b. l. 17-18) prašo jo skundą priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atkreipia dėmesį, kad bylos , kuriose atsakovu buvo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nurodo pavyzdžiu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtą administracinę bylą Nr. I-2808-121/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-385/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas L. D. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo nepriimti dėl to, jog byla nepriskirtina tam teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla ginčas, dėl bylos teritorinio teismingumo, t.y. kuriam administraciniam teismui turi būti pateiktas pareiškėjo skundas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444–448/2012).

Pareiškėjas siekia, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 puntas numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo.

Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 7 dalimi, centriniai valstybinio administravimo subjektai yra valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje valstybinio administravimo subjektai taip pat išskiriami į teritorinius ir centrinius, nurodant, kad pastarųjų veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija, tuo tarpu, teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiklos teritorija yra nustatyta valstybės teritorijos dalis. Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikiama Viešojo saugumo tarnybos sąvoka, nurodant, kad tai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę, taip pat atlikti kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Iš minėto įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintuose Tarnybos nuostatuose išvardintų Viešojo saugumo tarnybos uždavinių ir funkcijų pobūdžio matyti, kad šiai valstybės įstaigai priskirta vykdyti administravimą visoje valstybės teritorijoje, taigi, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos laikytina centriniu administravimo subjektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo saugumo tarnyba pripažįstama centriniu valstybinio administravimo subjektu ir kituose teisės aktuose, pvz., Ūkio ministro 2013 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. 4-272 Viešojo saugumo tarnyba įtraukta į Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą (30.13 p.).

Atsižvelgdama į ABTĮ 15 ir 19 straipsniuose nustatytą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pagrįstai su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti L. D. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręstas L. D. skundo priėmimo klausimas, 2013 m. birželio 4 d. nutartis naikinama ir ginčo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė