2016-02-22 Nr. AB-3928-3-61-3-02627-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-17-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02627-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015 pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo S. F. skundą.

Pareiškėjas S. F. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą dėl šio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 str. 1 d., 134 str. 3 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 28 dieną. Apie šio sprendimo paskelbimo laiką pareiškėjui buvo pranešta 2014 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje. Pareiškėjui teismo sprendimo kopija buvo išsiųsta 2014 m. lapkričio 28 d., t.y. iš karto po paskelbimo, joje buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjas nesilaikė sprendimo apskundimo tvarkos, pateikė apeliacinį skundą praleidęs apskundimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

II. Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kartu pateikęs ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, kad nedalyvavo skundžiamo sprendimo paskelbime, neregistruotą laišką, kuriuo buvo siunčiamas teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas, gavo tik 2014 m. gruodžio 5 dieną. Taip apeliacinio skundo pateikimo terminas pareiškėjui sutrumpėjo nuo 14 iki 7 dienų, iš kurių 2 dienos buvo nedarbo (savaitgalis). Pareiškėjas įžvelgė diskriminaciją ir teisės į teisminę gynybą pažeidimą, prašė bylą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis, kuria nustatomas teismo sprendimo apskundimo terminas – per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo, kai toks sprendimas siunčiamas neregistruotu paštu, nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis ir į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl preliminaraus nutarimo šiuo klausimu, įvertinant nagrinėjamą situaciją bei tokio reguliavimo atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos protokolams.

Termino praleidimą pareiškėjas grindė ir savo nuolatiniu užimtumu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. dalyvaujant teismo posėdžiuose, vykstant į valstybines institucijas, ruošiant skundus ir raštus. Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2014 m. gruodžio 8 d., 2014 m. gruodžio 17 d. ruošė ir teikė patikslintus skundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl nuolatinio užimtumo ruošiant ir teikiant dokumentus teismams ir valstybės institucijoms, dalyvaujant teisminiuose procesuose, sukelto fizinio ir psichinio išsekimo, nuo 2014 m. lapkričio pabaigos jam pablogėjo sveikata, dėl ko 2014 m. gruodžio 20 d. buvo išvežtas į ligoninę, o 2014 m. gruodžio 31 d. buvo priverstas vėl kreiptis į gydymo įstaigą.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija rėmėsi ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjo apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. lapkričio 28 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. gruodžio 12 diena. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo paduotas 2014 m. gruodžio 19 dieną.

Teisėjų kolegija vadovavosi ABTĮ 127 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad siekiamo apskųsti 2014 m. lapkričio 29 d. sprendimo paskelbime pareiškėjas nedalyvavo, tačiau dalyvavo teismo posėdyje 2014 m. lapkričio 10 d., apie sprendimo paskelbimo datą ir laiką jam tinkamai pranešta, sprendimas iš teismo pareiškėjui išsiųstas 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs. Teisėjų kolegija rėmėsi pareiškėjo pateikta voko kopija ir nustatė, kad gavėjo pašte laiškas užregistruotas 2015 m. gruodžio 3 d. (pagal spaudą ant voko), pareiškėjas nurodo jį gavęs 2014 m. gruodžio 5 dieną. Apeliacinį skundą jis paruošė ir išsiuntė 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. per 14 dienų nuo sprendimo gavimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 7 dienomis.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl teisėjų kolegija laikė, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti siejamas ne su pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio sužinojimo momentu, o su tokio sprendimo paskelbimu, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laiko, praėjusio nuo teismo sprendimo paskelbimo iki teismo sprendimo nuorašo gavimo, palyginimas su laiku, kuris praėjo nuo pareiškėjo nurodyto skundo surašymo momento iki galimo jo pateikimo, yra visiškai nereikšmingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA143-53/2011).

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir vertino, kad pareiškėjo pateikti duomenys VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2014 m. gruodžio 20 d. protokolas ir VšĮ Antakalnio poliklinikos 2014 m. gruodžio 31 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas nepakankami pripažinti, kad būtent jo sveikatos būklė buvo objektyvia kliūtimi kreiptis į teismą tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą anksčiau nei 2014 m. gruodžio 19 dieną. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgusi į tai, pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegija vertino kaip teisėtą ir pagrįstą. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, teisėjų kolegija nenustatė, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas šioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankamai operatyviai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai (ABTĮ 4 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos aplinkybės, teismo pateiktas jų vertinimas, pašalina pareiškėjo keliamas abejones dėl nurodytos ABTĮ nuostatos konstitucingumo. Nesant pagrindo manyti, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija netenkino.

Kadangi šioje byloje nėra taikomos Europos Sąjungos teisės normos, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo svarstyti būtinybės kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (ABTĮ 4 str. 3 d.).

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo S. F. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais. Prašyme teigiama, kad nutartis administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015 yra be motyvų, kadangi atskirojo skundo reikalavimas išspręstas akivaizdžiai neteisingai. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 143 straipsnį. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo atstovai veikė akivaizdžiai pažeidę Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė ABTĮ 127 straipsnį, jo apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsdamas tik formaliai, o dėl teismo įvykdyto įstatymo pažeidimo, esminio materialinės teisės normų pažeidimo, kyla būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą pagal ABTĮ 13 straipsnį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, neatsakė į visus pagrindinius pareiškėjo pateiktus teismui reikalavimus ir tuo teisėjai pažeidė savo pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas S. F. pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015 pagal jo skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV skyriuje. Tai yra pripažįstama kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria teismas jo atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas nebuvo priimtas nagrinėti teisme, o tokia byla nėra prilyginama užbaigtai bylai. Atitinkamai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos, o tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015).

Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015 pareiškėjas pateikia argumentus ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo nepagrįstumo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas siekė inicijuoti apeliacinį procesą, apeliacine tvarka apskundė atsakovai, jų apeliaciniai skundai buvo priimti ir nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris 2016 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-573-822/2016. Pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 14 d. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio sprendimo nepagrįstumo, išdėstyti jo prašyme dėl proceso atnaujinimo, pateiktame dar nesant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimui, taip pat negali būti nagrinėjami.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2012). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo įvardintų argumentų ir pateiktų prašymų. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P520-102/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P492-184/2013, 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-55-858/2015.

Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-289-822/2015 pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius