2025-02-05 Nr. AB-2132-3-63-3-01675-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-237-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01675-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 24S267140 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 24S267140 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas grindžia būtinybę sustabdyti Sprendimo vykdymą tuo, kad, išsiuntus pareiškėją į (duomenys neskelbtini), jis negalėtų fiziškai dalyvauti teismo posėdžiuose, be to, pareiškėjui kilmės valstybėje kyla realus pavojus jo sveikatai ar net gyvybei, o, taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas bei viešasis interesas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašo nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, šioje byloje pareiškėjui atstovauja profesionali teisininkė – advokatė, todėl pareiškėjui būtų suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jam kilmės valstybėje kyla realus pavojus jo sveikatai ar net gyvybei, nedetalizavo nei paaiškinimų, nei realaus pavojaus, todėl laikė šį argumentą deklaratyviu bei pažymėjo, kad aplinkybė, jog nebus pažeistas proporcingumo principas bei viešasis interesas savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl žalos, nedetalizavo jos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, todėl atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš pareiškėjo būtų atimta teisė realizuoti teisę į gynybą, jis negalėtų duoti paaiškinimų / prieštaravimų, negalėtų dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, be to, pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis negalės naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas pažymi, kad jam atstovauja ne jo pasirinktas privatus advokatas, o valstybės garantuojamą pagalbą teikiantys advokatai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo teisės nebūtų pažeistos, ir tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių (pirmosios instancijos teismas nekonstatavo tokių požymių).

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pavojaus pareiškėjui kilmės šalyje klausimas, todėl, nenustačius, ar pareiškėjo skundas pagrįstas, nėra paneigta, kad kilmės šalyje jam kyla pavojus, todėl negalima išsiųsti pareiškėjo į kilmės šalį. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tikėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjui kyla reali rizika patirti sunkaus pobūdžio persekiojimo veiksmus. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu yra reali rizika, kad bus padaryta neatitaisoma žala jo teisėms bei laisvėms, be to, teismui panaikinus Sprendimą, teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas.

Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės laikytinas nepagrįstu.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nėra sprendžiama dėl skundžiamo Sprendimo neteisėtumo.

Atsakovas akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Išnagrinėjus pareiškėjo pirmą prieglobsčio prašymą, jam nebuvo suteiktas prieglobstis, nes jo baimė patirti persekiojimą buvo hipotetinė, pareiškėjas neginčijo šio sprendimo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala bus padaryta jam, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjas bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala, šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numato prieglobsčio prašytojams teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, be to, byloje nepateikta įrodymų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas gali dalyvauti bylos nagrinėjime ne tik per atstovą, bet ir teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimo vykdymas apribotų pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Nors pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, tačiau nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalyku gali būti tik teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 152 str. 1 d. ir 70 str. 7 d.). Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstė argumentus tik dėl nesutikimo su teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas atskirajame skunde netiksliai suformulavo savo reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, o šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o, pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalį, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės skubos tvarka, taigi nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Kaip jau minėta, pareiškėjas grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šiais argumentais: 1) išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas negalėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę būti išklausytam ir kitas susijusias teises; 2) kilmės valstybėje pareiškėjui gresia pavojus gyvybei, sveikatai, kitoms jo teisėms ir laisvėms ir dėl to gali kilti neatitaisoma žala; 3) reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra proporcingas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 22 d. pateikė prieglobsčio prašymą, šis prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Atsakovas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 24S267140 nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pažymi, kad pareiškėjas siejo jam galinčią kilti žalą su aplinkybėmis, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojus gyvybei, sveikatai, kitoms jo teisėms ir laisvėms ir dėl to gali kilti neatitaisoma žala. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą dar nėra įvertintos teismo, konstatuoja, kad, neišnagrinėjus pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei Sprendimas būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis patirtų persekiojimą, būtų pažeistos jo teisės ir laisvės, būtų apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankių teismo sprendimų vykdymas, yra nepagrįsti. Šioje byloje yra pateikti duomenys, kuriais grindžiama prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, šių duomenų pagrindu išlieka tikimybė vertinti, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri, pareiškėjui išvykus iš Lietuvos, nebebūtų teikiama, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), 179 punktu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teikia teisines paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams Migracijos departamente ar teisme, be kita ko, ir tais atvejais, kai Migracijos departamentas paskiria posėdį ar gauna teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį (179.6 p.), o, pagal 180 punktą, teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.5 ir 179.6 punktuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.6 punkte, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant arba raštu teismui, o, skundą nagrinėjant Įstatymo IX1 skyriuje nustatyta tvarka, – Migracijos departamentui pateikus jo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą, kad teismo posėdžiai vyktų prieglobsčio prašytojui nedalyvaujant. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jam siekiant įgyvendinti teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas, teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėją, kuris naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba ir kuris yra išreiškęs norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, jog jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas, išsiuntus iš Lietuvos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties (Įstatymo prasme), ir tokia teisė pareiškėjui užtikrinama, taikius prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-743-821/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, daro išvadą, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo M. S. B. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 24S267140 galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė