0e047671-4fbf-4839-963c-e5122c1bf891 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D. Šiugždinytė                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-906-238/2013;Teisėja I. Kliučinskienė                                      Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00266-2013-9;                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)                                                                                                                                      KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. lapkričio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistosios I.

D. gynėjai advokatei Reginai Å eperienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal I. D. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

             I. D. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2013-03-12 apie 17.50 val. O. T. odontologijos kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent po odontologės O. T. apžiÅ«ros iÅ¡eidama iÅ¡ kabineto, nuo prie kabineto durų esančio drabužių pakabo nukabino ir pavogė Z. Å . priklausančiÄ 100 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 700 Lt, du mobiliojo ryÅ¡io telefonai „Nokia“, kurių kiekvieno vertė 50 Lt, 30 Lt vertės piniginė su „SEB“ banko kortele, „Swedbank“ banko kortele, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, automobilio draudimo dokumentais ir registracijos liudijimu, Å«kininko pažymėjimu, dujų įrangos montavimo dokumentais, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimu, Å¡iais savo veiksmais padarė Z.

Å . 930 Lt turtinę žalÄ .             Apeliaciniame skunde I. D. praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti arba panaikinti nuosprendį ir laisvės atėmimo bausmę pakeisti lengvesnio pobÅ«džio bausme. Nurodo, jog savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pažymi, kad viena augina mažametį sÅ«nų, turi rimtų sveikatos problemų, jai sunku susirasti darbÄ , gyvena iÅ¡ atsitiktinių uždarbių, socialinių paÅ¡alpų.

Teigia, kad teismui priimant nuosprendį, jai nebuvo suteikta galimybė nuosprendį iÅ¡klausyti teismo salėje. Mano, kad taip buvo pažeisti galiojantys įstatymai. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.             Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistosios I. D. apeliacinis skundas atmestinas.             Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.             IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo.

                          Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė jai per griežtÄ bausmę.Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės praÅ¡ymo (keisti nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo) tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė paskirta tinkamai.Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.              BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

             Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, Å¡ias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai.Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. Teismas įvertino tÄ aplinkybę, kad apeliantė, bÅ«dama Å¡eÅ¡is kartus teista už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , tik grįžusi iÅ¡ įkalinimo įstaigos, vėl padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ .

Ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama turtinės naudos. Dar viena baudžiamoji byla dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjama Alytaus rajono apylinkės teisme. Taip pat teismas nurodė, kad I. D. ne kartÄ už tyčinius pažeidimus bausta administracine tvarka, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Toks kaltinamosios elgesys rodo jos antivisuomenines nuostatas bei polinkį nusikalsti, todėl siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , I.

D. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad I. D. jauno amžiaus, augina mažametį vaikÄ , turi sveikatos problemų (serga c formos hepatitu, yra infekuota), nustatyta viena lengvinanti jos atsakomybę aplinkybė ( prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio), o sunkinančių aplinkybių nėra, nukentėjusiojo ji atsiprašė, pretenzijų jis jai neturi, todėl skyrė bausmę, mažesnę už nusikaltimo sankcijoje numatytÄ vidurkį.

Taip pat taikė BK 64 1 straipsnio nuostatas, nes byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamoji visiÅ¡kai pripažino savo kaltę. Todėl įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik griežčiausios LR BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės tėmimo paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Dėl Å¡ių aplinkybių I. D. pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I.

D., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikÅ¡mę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bÅ«tent didesnį nuteistosios pavojingumÄ , nes ji nusikalstamas veikas daro sistemingai, padaryta veika tyčinė. Be to, didesnį jos pavojingumÄ , o taip pat ir poreikį skirti griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį apibÅ«dina ir tai, jog nuteistoji anksčiau teista 6 kartus, ne kartÄ už tyčinius nusikaltimus, bausta administracine tvarka, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apeliantės elgesiui nepadarė.

             Be to, kolegija konstatuoja, kad bÅ«tina vertinti ir BK 27 straipsnio 1 dalies ir BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jos numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantė, bÅ«dama teista už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , už kurį teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl pagrįstai jai skirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikÅ¡mę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistosios pavojingumÄ , jos antivisuomenines nuostatas ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, ji adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nėra jokio pagrindo bausmės dydį mažinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistosios pavojingumÄ , paskirtosios bausmės nei rÅ«Å¡is, nei dydis nėra aiÅ¡kiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji augina mažametį vaikÄ , turi sveikatos problemų, yra įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę ir jos nesudaro pagrindo jas vertinti naujai ir pripažinti, jog paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta.

Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas I. D. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena bÅ«tinų sÄ lygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar praneÅ¡ti apie savo nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju Å¡i aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Taikyti I. D. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Å iuo atveju, įvertinus nuteistosios padarytos veikos ir jos asmenybės pavojingumÄ , nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl skirti Å¡velnesnę bausmę I. D. nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliantės apeliacinio skundo argumentas dėl bausmės skyrimo atmestinas.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis buvo paskelbtas nuteistajai nedalyvaujant, taigi ji mano, jog taip buvo suvaržytos jos teisės į gynybÄ .

Kolegija konstatuoja, kad Å¡ie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad savo kaltę pripažįsta. Be to, nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl jos nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas I. D. kaltumo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino, kad ji padarė LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstė jos kaltę patvirtinančius įrodymus ir jų pagrindu padarytas iÅ¡vadas.

             Be to, iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad I. D. nuosprendžio nuoraÅ¡as įteiktas 2013-09-13 (b. l. 126). Jai įteikto nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iÅ¡dėstytas sprendimas pripažinti kalta, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį pripažinta kalta, sprendimas dėl paskirtos bausmės ir nurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Vadinasi, nuteistajai gavus nuosprendžio nuoraÅ¡Ä , tapo žinomas jos atžvilgiu priimto nuosprendžio turinys, apskundimo tvarka bei terminai.

Nuosprendžio apskundimo galimybe ji pasinaudojo. Taigi, vien tas faktas, kad nuosprendis paskelbtas nedalyvaujant apeliantei, nedaro nuosprendžio neteisėto ir neleidžia tvirtinti, kad buvo pažeista jos teisė į gynybÄ . Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ apeliantė dalyvavo, jai buvo suteikta teisė duoti parodymus, ji kaltę pripažino, naudojosi gynėjos paslaugomis, jai suteikta paskutinio žodžio teisė. Taigi byloje nėra duomenų, kad buvo pažeista apeliantės teisė į gynybÄ , todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo prašymas panaikinti nuosprendį, nes tam nenustatyta įstatyminio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas. Nuosprendis nenaikinamas, nekeičiamas, jis paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė :

             Nuteistosios I. D. apeliacinį skundÄ atmesti.                                       Kolegijos pirmininkė                                                                                       Danguolė Å iugždinytė          Kolegijos teisėjai                                                                                              Giedrius Endriukaitis                                                                                                                                                                                                                                                        Jurgis KiÅ¡kis