0e02bcae-ee42-45ff-b474-e280bd86a661 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1742-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17266-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.2; 3.3.2.3.; 3.1.11.4; 3.5.1.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. liepos 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Z.

B. praÅ¡ymÄ vykdymo procese dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas V. P. (V. P.), I. P., antstolė I. B..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I.             Ginčo esmė            PareiÅ¡kėja Z. B. kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo - prašė nustatyti, jog V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, t.y. nurodyti, kokia skolininko turto dalis yra konkrečiame antstolės areÅ¡tuotame turte, nurodyti siÅ«lytinÄ naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ , pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes apie antstolės taikytÄ areÅ¡tÄ Å¡iam turtui; patikslinti reikalavimÄ , nurodant ar praÅ¡oma nustatyti skolininko turto dalį areÅ¡tuotoje banko sÄ skaitoje bei pateikti patikslinto praÅ¡ymo ir jo priedų po 3 jų egzempliorius, priedus patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog praÅ¡ymo trÅ«kumai yra neesminiai, įstatymas neįpareigoja pareiÅ¡kėjo nurodyti teisinį pagrindÄ , tokio pobÅ«džio klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , bet pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės metu; be to, iÅ¡ieÅ¡kotojos procesiniai dokumentai leidžia tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. II.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos Z.

B. praÅ¡ymÄ laikė nepaduotu ir nutarė grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui. Teismas įvertinęs patikslintame praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, pateiktus priedus, padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja neiÅ¡taisė visų 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytų praÅ¡ymo trÅ«kumų, t.y. nenurodė siÅ«lytinos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, nepateikė įrodymų apie antstolės taikytÄ areÅ¡tÄ turtui, kuriame praÅ¡oma nustatyti skolininko turto dalį, nepateikė praÅ¡ymo priedų originalų ar patvirtintų kopijų ir priedų 3 egzempliorių.

Laikė, kad praÅ¡ymo trÅ«kumai, atsižvelgiant į pareikÅ¡to pareiÅ¡kimo specifikÄ , yra esminiai, o jų nepaÅ¡alinimas trukdo bylos nagrinėjimui. Pažymėjo, kad tokių praÅ¡ymų iÅ¡nagrinėjimui CPK 593 straipsnis numato trumpus terminus bei numato jų nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, jog praÅ¡ymo trÅ«kumai galėtų bÅ«ti Å¡alinami, nustatoma ginčo esmė, suformuojami Å¡alių reikalavimai parengiamojo posėdžio metu yra laikė nepagrįstais.

             III.             Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja Z. B. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties; praÅ¡o jÄ panaikinti arba perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, jog skundžiama nutartis yra neteisėta, nes praÅ¡ymas pateiktas su neesminiais trÅ«kumais. Teigia, kad įstatymas neįpareigoja pareiÅ¡kėjo nurodyti teisinį pagrindÄ ; tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , bet parengiamojo teismo posėdžio metu.

IÅ¡ieÅ¡kotojos procesiniai dokumentai leidžia pakankamai tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – praÅ¡omas nustatyti skolininko ir bendraskolės turto dalis. Formaliai taikant trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir atsisakant priimti procesinį dokumentÄ apribojama asmens teisė į teisminę gynybÄ , vilkinamas procesas. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjai paÅ¡alinti pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, susijusius su konkrečių skolininko ir bendraskolės neteisėtų veiksmų įvardijimu.

Be to, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , teismas turėjo įvertinti tai, kad pareiÅ¡kėja yra garbaus amžiaus bei nėra pakankamai teisiÅ¡kai iÅ¡prususi. Teismo nutartį vertina kaip proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų pažeidimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi, kuria nepaÅ¡alinus nutartimi nustatytų trÅ«kumų, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo nutarta laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai.

Apeliantės manymu, jos procesiniai dokumentai leidžia tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, praÅ¡ymo trÅ«kumai yra neesminiai ir gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės metu. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama pateikiant teismui ieÅ¡kinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytÄ tvarkÄ (CPK 5 str. 1 d.).

Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Ä®statyme neapibrėžta, kokios kliÅ«tys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) trÅ«kumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) reikalavimo esmę ir ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trÅ«kumai sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, ieÅ¡kiniui (pareiÅ¡kimui) priimti, reikėtų įvertinti keletÄ aspektų. Pirma, koks yra ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobÅ«dis.

Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikÅ¡mingi bÅ«tent sprendžiant ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismÄ besikreipiančio asmens neatidumo (nerÅ«pestingumo) padarinys, ar į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieÅ¡kinyje.

Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, vadovaudamasi CPK 593 ir 667 straipsniais, kreipėsi į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodydama tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausantį turtÄ , tiek praÅ¡omÄ skolininkui nustatyti dalį, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti. Prie praÅ¡ymo pridėjo antstolės I. B. 2016 m. balandžio 29 d. siÅ«lymÄ kreiptis į teismÄ dėl skolininko V.

P. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Å iame siÅ«lyme yra informacija, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ (vykdomoji byla Nr. 0011/12/00048) dėl 14 4881 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V. P. iÅ¡ieÅ¡kotojai Z. B., kad 2010 m. rugsėjo 20 d. tarp V. P. ir jo sutuoktinės I. P. sudaryta Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 2A-792-275/2016 buvo pripažinta negaliojančia. 2016 m. balandžio 22 d. buvo areÅ¡tuotas I.

P. vardu registruotas ir 2010 m. spalio 20 d. Sutuoktinių turto pasidalinimo sutartimi padalintas turtas, I. P. sÄ skaita banke (nuraÅ¡yta 91,30 Eur suma, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokius pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo trÅ«kumus laiko esminiais, trukdančiais bylos nagrinėjimui, t.y. kad apeliantė nenurodė siÅ«lytinos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, nepateikė įrodymų apie antstolės taikytÄ areÅ¡tÄ turtui, kuriame praÅ¡oma nustatyti skolininko turto dalį, nepateikė praÅ¡ymo priedų originalų ar patvirtintų kopijų ir priedų 3 egzempliorių.

Apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl Å¡ių trÅ«kumų įtakos, sprendžiant praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies nustatymo klausimÄ .Pažymėtina, CPK 593 straipsnyje nustatyta pareiÅ¡kimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. PareiÅ¡kimÄ teismas turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiÅ¡kimas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Taigi, esant bÅ«tinybei, teismui nustatyta galimybė skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Apeliantei nepateikus atitinkamų dokumentų, susijusių su sprendžiamu klausimu, teismas turi galimybę atitinkamus dokumentus (įrodymus apie antstolės taikytÄ areÅ¡tÄ turtui) iÅ¡sireikalauti iÅ¡ vykdymÄ atliekančio antstolio. Tai, kad nagrinėjant tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus antstolis turi pateikti teismui reikalingus dokumentus (turto areÅ¡to aktÄ , iÅ¡ registro įstaigos raÅ¡ytinius duomenis apie turto priklausymÄ skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus ir kt.), yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausis Teismas (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priedas yra nedidelės apimties (1 lapas), skundžiamoje nutartyje nurodytas trÅ«kumas priedų kopijų visiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikimas (CPK 113 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat negali bÅ«ti laikomas esminiu, trukdančiu pradėti procesÄ .

Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėja nenurodė siÅ«lytinos naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra suformavęs praktikÄ , kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei (ar) realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

IÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad naudojimosi turtu tvarkos pasiÅ«lymai turi bÅ«ti teikiami tik svarstant praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ .

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobÅ«džio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ (gali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismÄ kito asmens vardu) ir ar Å¡iÄ teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Tačiau akcentuotina ir tai, kad pareiÅ¡kėja turi procesinę pareigÄ pateikti teismui reikalaujamus dokumentus, tinkamai suformuluoti praÅ¡ymÄ bei rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.2d.); o pareigos nevykdymas gali sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos taisyklės, kad formaliai taikant trÅ«kumų iÅ¡taisymo institutÄ ir (ar) atsisakant priimti procesinį dokumentÄ dėl neesminių trÅ«kumų, gali bÅ«ti apribota asmens teisė į teisminę gynybÄ , vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

Taikant šį institutÄ , bÅ«tina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principÄ (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo klausimÄ , netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiÅ¡kimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.       Teisėja                                                                                                         Jadvyga Mardosevič