0dffacaa-814e-48d6-8bf0-93d666ff2fd9 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei ir Vladislavai Tumas,

dalyvaujant apelianto atstovui Arūnui Abromavičiui, atsakovo J.

M. atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario

17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams J. M. , K. M. ,

L. M. ir L. P. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; tretieji asmenys I.

L. , UAB „Koliažas“ ir UAB „Autofreitas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) pareiškė actio Pauliana, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia J. M. bei

L. M. ir K. M. 2006 m. vasario 11 d. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį; 2) taikyti restitucijÄ ir gražinti butÄ J. M. ir L. M. nuosavybėn; 3) panaikinti buto teisinę registracijÄ K.

M. vardu; 4) pripažinti negaliojančia J. M. bei L. M. ir L. P. 2006 m. vasario 11 d. sudarytÄ garažo, esančio (duomenys

neskelbtini), dovanojimo sutartį; 5) taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti garaÅ¾Ä J. M. ir L. M. nuosavybėn; 6) panaikinti garažo teisinę

registracijÄ L. P. vardu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo muitinės praÅ¡ymo pagrindu 2006 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo J. M. 1

303 823,96 Lt mokestinę nepriemokÄ , o 2007 m. rugsėjo 12 d.  – sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. M. 70 584,58 Lt mokestinę nepriemokÄ . 2008 m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovas pakeitė 2006 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir nusprendė iÅ¡ atsakovo J. M. iÅ¡ieÅ¡koti 979 033,90 Lt mokestinę

nepriemokÄ . Buvo nustatyta, kad 2006 m. vasario 11 d. atsakovai J. M. ir L. M. sudarė buto dovanojimo sutartį, kuria padovanojo butÄ K. M. . Tos pačios dienos

garažo dovanojimo sutartimi jie padovanojo garaÅ¾Ä L. P. . Atsakovas J. M. perleido nekilnojamÄ jį turtÄ tuo metu, kai 2003

m. spalio 19 d. praneÅ¡imu buvo pateiktas Frankfurto prie Oderio pagrindinės muitinės tarnybos raginimas sumokėti susidariusiÄ mokestinę skolÄ . J. M. , sudarydamas ginčijamas sutartis, siekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės įvykdymo; Å¡ių sandorių jis sudaryti neprivalėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė

Teismas nustatė, kad Frankfurto prie Oderio apylinkės teismas 2006 m. kovo 16 d. sprendimu panaikino atsakovui J. M. 2001 m. liepos 3 d. sprendimu skirtÄ laisvės atėmimo bausmę pasibaigus lygtinio nuteisimo terminui. Teismas nurodė, kad lygtinės bausmės laikas baigėsi, įsipareigojimai ir nurodymai buvo įvykdyti, nepaaiÅ¡kėjo jokių aplinkybių, kas galėjo įtakoti lygtinės bausmės panaikinimÄ . 2006 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu Vokietijos Centrinė Potsdamo muitinė prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo J. M. 377 613,52 EUR dydžio skolÄ . 2006 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities VMI priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 1 303 823,96 Lt, o 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu iÅ¡ieÅ¡kotinÄ sumÄ sumažino iki 979 033,90 Lt. Frankfurto prie Oderio Pagrindinė muitinė 2008 m. liepos 3 d. praneÅ¡ime atsakovui J. M. nurodė, kad, patikrinus 2003 m. spalio 9 d. apmokestinimo praneÅ¡imÄ , nustatyta, kad buvo pažeista teisinė pristatymo procedÅ«ra. Dėl Å¡ių priežasčių 2003 m. spalio 9 d. apmokestinimo praneÅ¡imas yra panaikinamas ir mokesčiai įvežamoms prekėms apskaičiuojami iÅ¡ naujo. Vokietijos Federacinė finansų direkcija 2008 m. liepos 29 d. praneÅ¡ime Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad 2003 m. spalio 9 d. apmokestinimo praneÅ¡imas buvo įteiktas per asmenį, kuris pagal Vokietijos mokesčių mokėjimo tvarkÄ tik pavadavo paskirtÄ mokesčių surinkimo įgaliotinį. Kadangi tokiu atveju įteikimas gali bÅ«ti ginčytinas, Frankfurto prie Oderio pagrindinė muitinė naujai pateikė mokėjimo reikalavimÄ , kuris užfiksuotas 2008 m. liepos 3 d., o 2003 m. spalio 9 d. apmokestinimo praneÅ¡imas buvo panaikintas. Naujasis apmokestinimo praneÅ¡imas skolininkui buvo įteiktas 2008 m. liepos 11 d. pagal visus reikalavimus per įgaliotÄ asmenį.

Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog 2003 m. spalio 9 d. praneÅ¡imas bÅ«tų įteiktas atsakovui J. M. , nors ieÅ¡kovui buvo suteiktos visos galimybės pateikti atitinkamus įrodymus. Be to, aptariamas praneÅ¡imas buvo panaikintas pačios Frankfurto prie Oderio pagrindinės muitinės sprendimu suabejojus jo pristatymu (įteikimu) atsakovui. Frankfurto prie Oderio apylinkės teismui 2006 m. kovo 16 d. panaikinus atsakovui 2001 m. liepos 3 d. sprendimu skirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir pasibaigus lygtinio nuteisimo terminui, teismo

sprendime jokių įpareigojimų atsakovui J. M. sumokėti nesumokėtÄ akcizÄ nenustatyta. Todėl nėra

pagrindo pripažinti, kad atsakovas J.

M. , 2006 m. vasario 11 d. sudarydamas ginčijamus turto perleidimo sandorius, buvo informuotas (žinojo) apie galiojantį Vokietijos muitinės reikalavimÄ sumokėti skolÄ . Taigi nėra bÅ«tinosios Actio Pauliana sÄ lygos – atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia Vokietijos muitinės teises. Nesant bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, nėra prasmės vertinti ir analizuoti kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, todėl teismas nepasisako dėl kreditoriaus reikalavimo teisės ir skolininko sÄ Å¾iningumo, taip pat ieÅ¡kinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Apeliantas Vilniaus apskrities VMI praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovas 2007 m. balandžio 27 d. raÅ¡te nurodė, kad pagal Vokietijos teisę baudžiamosios veikos persekiojimas ir iÅ¡ mokesčių nepriemokos santykio kylantys reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose. Bausmę už nusikaltimÄ skiria teismas, o mokesčius iÅ¡ieÅ¡ko finansų institucijos.

Å is įrodymas patvirtina, kad, nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, nėra sprendžiami mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimai, todėl nėra pagrindo teigti, jog Vokietijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , privalėjo skolininkui iÅ¡aiÅ¡kinti akcizo skolos sumokėjimÄ . Žinojimas apie mokestines prievoles siejamas su vieÅ¡ai paskelbtais įstatymais ir juose nustatytomis pareigomis, todėl pareiga atsakovui J. M. sumokėti akcizÄ atsirado nuo cigarečių įvežimo į Europos Bendrijos teritorijÄ 2001 m. vasario 8 d., o ne nuo praneÅ¡imo apie skolÄ gavimo, kaip teigia pirmosios instancijos teismas.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. N. R. , bylos Nr. 3K-3-1253/2001). Taigi atsakovas nuo pažeidimo padarymo momento žinojo apie mokėtinÄ akcizÄ . Be to, atsakovas, pasiraÅ¡ydamas Potsdamo muitinės paieÅ¡kos tarnybos 2001 m. vasario 9 d. protokole patvirtino, kad įgaliojo tam tikrus asmenis atsiimti įteikiamus dokumentus ir įpareigojo juos Å¡iuos dokumentus jam persiųsti paprastu laiÅ¡ku.

Atsakovas taip pat patvirtino, kad jis yra mokesčių mokėtojas ir protokole įvardijami asmenys yra atsakingi už mokesčių surinkimÄ . Pagal Vokietijos mokesčių įstatymÄ praneÅ¡imas siunčiamas paprastu laiÅ¡ku. Byloje nėra įrodymų, kad po minėto protokolo suraÅ¡ymo atsakovui J. M. buvo įteiktas sprendimas dėl atleidimo nuo mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Tik tokie įrodymai patvirtintų, kad atsakovas suvokė nesÄ s skolingas Vokietijos biudžetui. Taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Aptarti įrodymai buvo pateikti teismui, tačiau sprendime jie liko neįvertinti.

Atsakovas J.

M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nepagrįstai ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti, jog ginčo sandoriai pažeidžia Vokietijos muitinės teises. Skunde nurodoma visiÅ¡kai nauja aplinkybė, kad atsakovas apie įsiskolinimÄ Å¾inojo nuo cigarečių įvežimo į Europos Bendrijos teritorijÄ , nors pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, jog apie mokestinę prievolę atsakovas buvo informuotas 2003 m. spalio 9 d. praneÅ¡imu. Å is argumentas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pirma, atsakovas buvo tik vairuotojas, nieko nežinojo apie krovinyje paslėptas cigaretes, todėl pagrįstai tikėjosi, kad mokesčiai ir akcizai už krovinį sumokėti. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ net nebuvo užsiminta apie Vokietijos valstybei nesumokėtus mokesčius ir jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo. Gavęs Frankfurto prie Oderio 2006 m. kovo 16 d. sprendimÄ atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakomybė už inkriminuotÄ veikÄ dėl vengimo mokėti mokesčius yra pasibaigusi ir jis Vokietijai nebeturi prievolių. Antra, atsakovas, bÅ«damas Lietuvos Respublikos pilietis, negali ir neprivalo žinoti Vokietijos teisinio reguliavimo. Trečia, cigarečių įvežimo momentu net negalėjo bÅ«ti žinoma apie paskaičiuotų mokesčių dydį. Nesumokėtų mokesčių klausimas buvo nagrinėjamas kitoje byloje, apie kuriÄ atsakovas net nebuvo informuotas. 2001 m. vasario 9 d. protokolas negali bÅ«ti laikomas įrodymu apie atsakovo skolÄ muitinei, nes jame tokios informacijos nėra. Apelianto nurodoma kasacinio teismo nutartimi negalima vadovautis, nes ji priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos.

2. Atsakovas, sudarydamas ginčo sandorius, nesiekė iÅ¡vengti mokestinės prievolės, nes nieko apie jÄ nežinojo. Sandorių tikslas – iÅ¡vengti ginčų skyrybų metu. Jei dovanojimais bÅ«tų siekta iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo, sandoriai bÅ«tų sudaryti 2001 m., kai atsakovas buvo nuteistas už vengimÄ mokėti mokesčius, ar 2003 m., kai, apelianto teigimu, buvo gautas 2003 m. spalio 9 d. praneÅ¡imas.

3. Apeliacinis skundas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimÄ : nesumokėtas žyminis mokestis; nėra duomenų, kad apeliacinį skundÄ pasiraÅ¡iusi apelianto atstovė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ; skundo dalykas suformuluotas netinkamai; remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

Atsakovės K.

M. , L. P. ir L. M. praÅ¡o skundÄ atmesti ir pateikia argumentus, savo esme analogiÅ¡kus nurodytiems J. M. atsiliepime.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje apelianto nurodomi pirmosios instancijos teismo padaryti procesinių teisės normų pažeidimai susiję su šio teismo išvada, kad atsakovas J.

M. , sudarydamas ginčo dovanojimo sutartis, buvo sÄ Å¾iningas, nes nežinojo ir neturėjo žinoti, jog Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenustačius skolininko

nesÄ Å¾iningumo – vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų pripažinti sandorį negaliojančiu actio

Pauliana pagrindu, tenkinti ieškinį negalima (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo J.

M. sÄ Å¾iningumo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, esminę reikÅ¡mę vertinant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ , turi ta aplinkybė, ar atsakovas žinojo apie egzistuojančiÄ mokestinį prievolę užsienio valstybei ar ne. Visi tiek užsienio valstybės kompetentingų institucijų, tiek ir nacionalinių institucijų sprendimai ar veiksmai, priimti ar atlikti po ginčijamų sandorių sudarymo neturi įtakos sprendžiant nurodytÄ klausimÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki dovanojimo sutarčių 2006 m. vasario 11 d. sudarymo atsakovo atžvilgiu buvo priimti Å¡ie sprendimai ir atlikti tokie veiksmai: 2001 m. vasario 8 d. atsakovas Vokietijoje sulaikytas už kontrabandos gabenimÄ (T. 2, b. l. 74); 2001 m. vasario 9 d. atsakovui Potsdamo muitinės paieÅ¡kos tarnyba surašė protokolÄ dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo suteikimo, įgaliojimo priimti įteikiamÄ dokumentÄ gavėjo vardu ir mokesčių surinkimo įgaliotinio paskyrimo (T. 2, b. l. 57); 2001 m. liepos 3 d. Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas nuteistas už nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė (T. 1, b. l. 45; T. 2, b. l. 74); 2003 m. spalio 10 d. Frankfurto prie Oderio Pagrindinė muitinės tarnyba surašė atsakovui praneÅ¡imÄ dėl nesumokėtų mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo (T. 2, b. l. 74-75).

 Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu nustatyti, ar atsakovui buvo žinoma apie 2003 m. spalio 10 d. praneÅ¡imÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę skolÄ , nes kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuose iki ginčo sandorių sudarymo bÅ«tų užfiksuota aptariama atsakovo pareiga, nėra. Minėtame 2001 m. vasario 9 d. protokole, be kita ko, nurodyta, kad atsakovas Å¡iame procese įgalioja konkrečius asmenis gauti jam skirtus dokumentus ir įpareigoja pastaruosius gautus dokumentus jam persiųsti paprastu laiÅ¡ku (4 punktas). Byloje esantys kompetentingų Vokietijos institucijų raÅ¡tai, taip pat pats aptariamas praneÅ¡imas dėl mokestinės skolos patvirtina, kad jis turėjo bÅ«ti ne tik įteiktas atsakovo įgaliotiems asmenims, bet ir pastarųjų jam persiųstas (T. 2, b. l. 46, 75). Tačiau minėtas praneÅ¡imas atsakovui persiųstas nebuvo. Å iÄ aplinkybę akivaizdžiai patvirtina Vokietijos kompetentingos institucijos 2008 m. liepos 29 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad praneÅ¡imas buvo įteiktas tik paskirtajam įgaliotiniui (T. 2, b. l. 46). Pastebėtina, kad Å¡io raÅ¡to lietuviÅ¡kas vertimas aptariamoje dalyje yra netikslus: vertime nurodyta, kad praneÅ¡imas įteiktas per asmenį, kuris tik pavadavo paskirtÄ mokesčių surinkimo įgaliotinį (T. 2, b. l. 56), nors tiek originalo kalba suraÅ¡ytame raÅ¡te, tiek ir jo angliÅ¡kame vertime kalbama tik apie įteikimÄ Ä¯galiotiniui (vok. „[...] dieser Bescheid lediglich über die Vertretung der bestellten steuerlichen Empfangsbevollmächtigten [...] zugestellt wurde“ (T. 2, b. l. 46), angl. „[...] this note has been delivered only through the authorised receiving person“ (T. 2, b. l. 47)). Toks įteikimas pačių užsienio valstybės institucijų sprendimu pripažintas neteisėtu, todėl 2008 m. liepos 3 d. – po ginčijamų sandorių sudarymo – aptariamas praneÅ¡imas buvo panaikintinas ir suraÅ¡ytas naujas praneÅ¡imas (T. 2, b. l. 48-50, 69). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovui iki dovanojimo sutarčių sudarymo apie 2003 m. spalio 10 d. praneÅ¡ime nurodytÄ sprendimÄ dėl mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«tų žinoma bet kokiu kitu bÅ«du.

Apeliantas taip pat įrodinėja, kad atsakovas apie mokėtinus mokesčius turėjo žinoti nuo pažeidimo padarymo momento, tai yra iÅ¡ esmės kelia atsakovo sÄ Å¾iningumo objektyviuoju požiÅ«riu klausimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ Å¾iningumas Å¡iuo požiÅ«riu yra toks žmogaus elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. SÄ Å¾iningas yra toks asmuo, kuris veikia rÅ«pestingai, teisingai, tai yra taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias.

Vertinant nurodytÄ apelianto argumentÄ , visų pirma bÅ«tina pažymėti, kad jį turinti pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities VMI v. N. R. (bylos Nr. 3K-3-1253/2001) Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa: kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nustatyto pažeidimo ir ginčyto sandorio sudarymo laikas iÅ¡ esmės sutapo, skolininkas buvo juridinis asmuo, mokestinė prievolė kilo Lietuvos valstybei ir kt. Antra, kompetentingos užsienio valstybės institucijos sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo mokesčius priėmė ne pažeidimo padarymo dienÄ , o tik daugiau kaip po dviejų metų po jo. Tik nuo Å¡io momento buvo aiÅ¡kus ne tik prievolės dydis, bet ir jos skolininkai (atsakovas yra solidarusis skolininkas su kitu asmeniu). Trečia, nuo sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokesčius iki ginčo sandorių sudarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, o nuo pažeidimo padarymo – penkeri metai. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad iÅ¡ rÅ«pestingo ir atidaus asmens adekvačioje situacijoje nebÅ«tų galima reikalauti žinoti apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ , todėl ir atsakovo nagrinėjamu atveju negalima kaltinti nesÄ Å¾iningumu.

 Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimÄ panaikinti atsakovui skirtÄ laisvės atėmimo bausmę nenurodant jokių įpareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is sprendimas priimtas jau po ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo, todėl, minėta, iÅ¡ esmės neturi įtakos vertinant atsakovo sÄ Å¾iningumÄ sandorių metu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė atsakovo nesÄ Å¾iningumo, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Asmenys, atmetus apeliacinį skundÄ turintys teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , įrodymų apie Å¡ias iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Artūras Driukas

Donatas Å ernas

Vigintas Višinskis