0dff674b-757f-460a-b1da-cdf248a74c0e · Kauno apygardos teismas

                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-594/2017                                                                               Proceso Nr. 1-01-1-00081-2017-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; (S)     1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2017 m. balandžio 6 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio,sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A.

K.,jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės N. U. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. (toliau – A. K.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos O.

B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato; baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 6.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW PASSAT, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 % (promilės) etilo alkoholio.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla buvo nutraukta; pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirti A. K. 200 MGL dydžio baudÄ , vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir, remiantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iÅ¡ A.

K. konfiskuoti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prokurorės teigimu, transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra virÅ¡ 1,5 promilės etilo alkoholio, kriminalizuotas nuo 2017 m. sausio 1 d. Už transporto priemonių vairavimÄ , kai kraujyje yra mažiau, nei 1,5 promilės etilo alkoholio, yra taikoma administracinė atsakomybė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalimi, neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba <...>, taip pat <...> arba <...> asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų.

Už Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymÄ privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų bei galimas turto konfiskavimas. Tuo tarpu BK 68 straipsnis, palyginus su ANK, numato gan Å¡velniÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimÄ nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų, dėl ko, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų bÅ«ti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panaÅ¡ius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta sankcija, bet ir griežtesnėmis, ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Nors skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo eilę A. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas trumpesnis nei maksimalus uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, tačiau, prokurorės įsitikinimu, tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tampa iÅ¡kreiptai Å¡velnesnė, nei ta, kuri bÅ«tų paskirta už administracinį nusižengimÄ .

Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su aplinkės teismo sprendimu nekonfiskuoti A. K. priklausančios transporto priemonės, taikant BK 72 straipsnio nuostatas. Prokurorės teigimu, nusikaltimo padarymo priemone laikomas bet koks daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jÄ palengvina arba sudaro materialias sÄ lygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Transporto priemonė laikytina panaudota BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytam nusikaltimui daryti, jeigu ji tiesiogiai buvo panaudota nusikalstamai veikai – pavojui eismo saugumui sukelti iki nusikalstamo lygio.

Komentuojamo nusikaltimo įvykdymas be transporto priemonės neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai A. K. vairuotÄ transporto priemonę laikė padidinto pavojaus Å¡altiniu, nes aptariamo nusikaltimo padarymo atveju be automobilio nebÅ«tų ir nusikalstamos veikos. Vien Å¡ių aplinkybių pakanka automobilį pripažinti nusikaltimo padarymo priemone. Juo labiau, kad automobilio VW Passat priklausomybė A. K. nekelia jokių abejonių. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti A.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nurodoma, kad vien tik formalus BK 40 straipsnyje nurodytų sÄ lygų atitikimas, neįpareigoja teismo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Å ių sÄ lygų atitikimas yra pagrindas ne atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o tik apsvarstyti tokiÄ galimybę. Teismas yra įpareigotas apsvarstyti ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nėra susiformavę ir tik tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ â€“ autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad Å¡is asmuo laikytųsi įstatymų bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , A. K. elgesiu reiÅ¡kiamÄ paniekÄ Ä¯statymams bei jų saugomoms vertybėms, keliamÄ pavojų aplinkiniams, abejingumÄ galimiems padariniams, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams bei juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A.

K. neprieÅ¡taravo jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, tačiau kitoje dalyje apeliacinį skundÄ prašė atmesti. A. K. gynėja advokatė R. Kalkauskienė prašė skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės N. U. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniu prokurorės skundu nėra ginčijama A. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamo apylinkės teismo sprendimais dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir sÄ lygomis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti trukmės bei transporto priemonės nekonfiskavimo.Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis)BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas, kaip teisingai pažymima ir prokurorės apeliaciniame skunde, yra teismo teisė, o ne pareiga, kuriÄ jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste iÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad A.

K. atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas sÄ lygas, o jo asmenybę charakterizuojančios ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai įvertintos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nepaisant prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, nėra pagrindo. Juo labiau, jog, kaip matyti iÅ¡ Kauno apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo, A.

K. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neprieÅ¡taravo ir prokuroras. Atmetant prokurorės apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nesunkų nusikaltimÄ A. K. padarė bÅ«damas neteistas (b. l. 49), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 48). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiÅ¡kai, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto (b. l. 56-57, 69-70).

Be to, sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, A. K. dar ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. sausio 4 d.) UAB „K. G. A.“ atlygino 363,71 eurus savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos už eismo įvykio metu sugadintÄ gatvės apÅ¡vietimo stulpÄ (b. l. 33, 34-35), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, tik dar kartÄ patvirtina nuoÅ¡irdų A. K. gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, jog A. K. yra dar jaunas asmuo, Å¡iuo metu studijuoja Vilniaus dailės akademijoje valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 46), nors yra tik iÅ¡ dalies darbingas (35 procentų darbingumas, b. l. 45), tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „F.

L.“ sandėlininku (b. l. 47), darbe charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (b. l. 74). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. A. K. polinkio pažeidinėti įstatymus (praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka), teisėjų kolegija neįžvelgia. Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir prokurorės apeliacinio skundo motyvai dėl tinkamo visuomenės saugumo užtikrinimo, kadangi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besÄ lygiÅ¡kas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, visuomenės saugumas gali bÅ«ti užtikrinamas ir kitomis priemonėmis – pvz. skiriant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Å ių duomenų kontekste sprendžiant klausimÄ dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumÄ (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).Bylos duomenys patvirtina, jog O. B. – A. K. teta, yra tinkama bÅ«ti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sÄ lygas: anksčiau neteista (b. l. 76), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 75), dirba UAB „O.

C.“ konsultante, darbe vertinama kaip patikima ir lojali darbuotoja, puikiai atliekanti darbÄ (b. l. 73). Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu O. B. nurodė, kad su A. K. ji bendrauja nuo jo gimimo, abu gyvena viename mieste, su juo bendrauja visais gyvenimo klausimais, A. K. jos klauso, todėl ji gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, neabejotina, kad O. B. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetÄ A. K. ir gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Ä®vertinus tiek anksčiau teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, tiek A. K. ir laiduotojos O. B. asmenybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas atleidus A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, todėl naikinti šį Kauno apylinkės teismo sprendimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad ir prokurorė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų duomenų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui ir kurie galėjo esmingai įtakoti apylinkės teismo iÅ¡vadas dėl A.

K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (BK 68 straipsnis) Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje.

Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniu skundu neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo A.

K. teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, praÅ¡ant taikyti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ â€“ 3 (trejus) metus. Kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios A.

K. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. AukÅ¡tesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti A. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant Å¡ių aplinkybių, neteisėtų A.

K. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, o žalÄ už eismo įvykio metu sugadintÄ Â apÅ¡vietimo stulpÄ A. K. visiÅ¡kai atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iÅ¡ aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiÅ¡kia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. K. pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Nors teisę vairuoti transporto priemones A. K. įgijo dar 2011 m. gegužės 5 d. (b. l. 20), tačiau administracinėmis nuobaudomis baustas nebuvo, yra dar jaunas, mokosi (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamoje vietoje, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė A.

K. 2 (dvejų), o ne 3 (trejų) metų, kaip to praÅ¡oma prokurorės apeliaciniu skundu, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ . Pagrindo šį terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per trumpÄ , nėra. Manyti prieÅ¡ingai aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir prokurorės apeliaciniame skunde pateikta ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kuriÄ , už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų bei BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kuriÄ , teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, lyginamoji analizė.

Nors ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tačiau vien tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminÄ , teisinio pagrindo nėra. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aptariamas klausimas privalo bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu.

Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias A. K. asmenybę ir turinčias reikÅ¡mės bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, jam buvo paskirta ne minimalios, o vidurkį atitinkančios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė, todėl BK 68 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti <...> Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tokiu bÅ«du, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį klausimÄ , gali neapsiriboti Å¡io straipsnio 4 dalyje siÅ«lomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumÄ bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik už transporto priemonės vairavimÄ arba mokymÄ praktinio vairavimo bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Å ios veikos galimos pasekmės – kitų asmenų nežymus sveikatos sutrikdymas, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimas (apgadinimas), į komentuojamo straipsnio dispozicijÄ , prieÅ¡ingai nei tai daroma ANK 423 straipsnio 3 dalyje, neįtrauktos. Vertinamu atveju kaltinimai dėl A. K. padaryto eismo įvykio bei jo metu sugadinto apÅ¡vietimo stulpo A. K. pareikÅ¡ti taip pat nebuvo, apsiribojant vien tik transporto priemonės vairavimo, kai nustatytas 1,97 promilių girtumas, faktu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinamai situacijai artimesnis ANK 422 straipsnis (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuotojai). Sutinkamai su Å¡io straipsnio 5 dalimi, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

Už Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 (vienerių) iki 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis), kuris palyginus su A. K. paskirtuoju, yra trumpesnis. Atmetant prokurorės apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , humaniÅ¡kumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi bÅ«ti kruopščiai derinami su proporcingumo principu.

Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas A. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 3 (trejų) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo, dėl ko keisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir Å¡ioje dalyje, nėra pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali bÅ«ti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A.

K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. K. (b. l. 21). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo A. K., nustatė, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet padidinto pavojaus Å¡altiniu, kurio vairavimas, asmeniui esant blaiviam ir turinčiam specialiÄ teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl sprendė, kad tiriamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas.

Nors automobilis be abejo yra padidinto pavojaus Å¡altinis, tačiau sutikti su apylinkės teismo sprendimo motyvais Å¡iuo pagrindu nekonfiskuoti automobilio, pagrindo nėra. Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, neabejotina, kad A. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir bÅ«tinas.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimÄ kelių transporto priemonės arba mokymÄ praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju A.

K. priklausanti transporto priemonė – automobilis VW Passat, atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu bÅ«du, siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam A. K. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl transporto priemonės pripažinimo padidinto pavojaus Å¡altiniu, dėl ko, apylinkės teismo įsitikinimu, jos konfiskavimas Å¡iuo atveju negalimas.

Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis. Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustÄ , visuomeniÅ¡kai naudingÄ , socialiai vertingÄ , pelningÄ , tačiau rizikingÄ veiklÄ , nes Å¡i veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir Å¡ios grėsmės negalima paÅ¡alinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas (2013 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Aptarto didesnio pavojaus Å¡altinio sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste abejonių tuo, jog vertinamu atveju transporto priemonė iÅ¡ tiesų priskiriama didesnio pavojaus Å¡altiniui, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau konstatuoti, kad tai yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje situacijoje nekonfiskuoti A. K. priklausančios transporto priemonės, ar spręsti, jog ji neatitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo priemonės sÄ vokos, teisinio pagrindo vis tik nėra. Å iame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme yra ne viena teisės norma, kurios apraÅ¡yme tiesiogiai nurodoma nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to jie negali bÅ«ti konfiskuotinu turtu.

Pažymėtina, kad ir ginklas, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat priskiriamas padidinto pavojaus Å¡altiniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014), tačiau jo konfiskavimas, pripažinus jį atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo įrankiu/priemone (pvz. BK 180 straipsnio 3 dalis), yra bÅ«tinas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas skirti A. K. BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – A.

K. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad sprendimo konfiskuoti A. K. priklausančiÄ transporto priemonę nekeistų ir didelė transporto priemonės vertė. Ji, sprendžiant klausimÄ dėl asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, jokios esminės reikÅ¡mės neturi, kadangi prieÅ¡ingu atveju susidarytų netoleruotina situacija, jog tÄ pačiÄ veikÄ padariusių asmenų veiksmai bÅ«tų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ konstitucinį principÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės N. U. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti: - Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ â€“ automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris WVWZZZ3BZ5E014102. LikusiÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                  Albinas Antanaitis                                                                                                               Giedrius Endriukaitis                                                                                                    Kęstutis Dargužis