2019-08-14 Nr. AB-15561-3-61-3-00408-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-59-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00408-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015 pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei (tretieji suinteresuoti asmenys – Karaliaus Mindaugo motorizuotas pėstininkų batalionas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstytą sprendimą (toliau – ir KMEK Nutarimas Nr. 210); 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – ir MMPB) vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. P-215 „Dėl vyr. srž. K. G. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir MMPB Įsakymas Nr. P-215) ir Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. PK-1483 „Dėl vyr. srž. K. G. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. PK-1483); 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, KAM) pareiškėjo 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją. Pareiškėjas teismo posėdyje atsisakė skundo reikalavimo panaikinti MMPB Įsakymą Nr. P-215.

2. Atsakovas KAM prašė pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Įsakymą Nr. P-215 ir Įsakymą Nr. PK-1483, palikti nenagrinėtą, o kitą skundo dalį atmesti.

3. Atsakovai Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir SADM) prašė dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti MMPB Įsakymą Nr. P-215 nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyrius 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SS-53 nustatė pareiškėjui 55 proc. darbingumo lygį nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d. KMEK 2013 m. sausio 22 d. pažymoje Nr. 210 nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. MMPB Įsakymu Nr. P-215 pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 28 d. buvo atleistas iš užimamų pareigų. Lietuvos kariuomenės vadas Įsakymu Nr. PK-1483 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje atsisakė reikalavimo panaikinti MMPB Įsakymą Nr. P-215, teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktu.

8. Nagrinėdamas reikalavimą dėl KMEK Nutarimo Nr. 210, teismas nustatė, kad KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 210 išdėstytas nutarimas ir 2013 m. sausio 16 d. siuntimas KMEK patvirtina, jog pareiškėjas į KMEK atlikti ekspertizės buvo siunčiamas tarnybos vietos karinio vieneto – MMPB, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t. y. karinis vienetas įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir KME nuostatai) 32.1 punkto reikalavimus. Iš Nutarimo Nr. 210 matyti, kad pateikiant ekspertinę išvadą pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 (toliau – ir KAM/SAM Įsakymas Nr. V-1142/V-1139) patvirtintus Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.), jų 3 skiltį, buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė.

9. Teismas konstatavo, kad KMEK Nutarimas Nr. 210 priimtas laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismas pabrėžė, jog vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos būklę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybą, yra KMEK. NDNT priimti individualūs aktai gali būti tik papildoma medžiaga KMEK sprendžiant dėl kario tinkamumo tęsti tikrąją karo tarnybą. Be to, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato pareigą atleisti iš profesinės karo tarnybos karį tik tuo atveju, jei jis dėl pripažinto neįgalumo negali tarnauti, o ne dėl neįgalumo pripažinimo fakto. Teismas nustatė, kad, net atsižvelgiant į NDNT pažymą, KMEK, kaip vienintelė kompetentinga karių sveikatos būklę tikrinanti institucija, nusprendė, jog pareiškėjas yra tinkamas tęsti profesinę karo tarnybą.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo diskriminuojamas, nes tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos teismuose, o analogiškos KMEK išvados, net esant pareiškėjams palankiems NDNT sprendimams, teikiamos ir kitų pareiškėjų atžvilgiu.

11. Dėl pareiškėjo argumento, esą jis buvo neteisėtai atleistas, teismas pažymėjo, kad priimant Įsakymą Nr. PK-1483 galiojo KMEK Nutarimas Nr. 210, kurio teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas šiame teismo sprendime. Nutarime Nr. 210 konstatuota, kad pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Pareiškėjo pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta, jog jo pareigybei reikalinga ne mažesnė kaip E sveikatos grupė. Šios aplinkybės parodė, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją atleisti pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nustatyta, jog karys negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo.

12. Teismas nustatė, kad MMPB vadas 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr. IS-663, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, pateikė duomenis krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir K. G. išleidimo į atsargą pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Tai, kad pareiškėjas sirgo daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, patvirtino laikinojo nedarbingumo pažymos. Teismas konstatavo, kad Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo prieiti prie išvadų, jog pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalį, kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Lietuvos kariuomenė, priimdama Įsakymą Nr. PK-1483, turėjo, tačiau nepaisė duomenų, jog susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis K. G. buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo laikino nedarbingumo pažyma buvo užbaigta ir tuo jis pripažintas darbingu, todėl nekilo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui atliktina ekspertizė pagal KME nuostatų 32.1 punktą. Iš pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. laikinojo nedarbingumo pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjo trauma yra nelaimingas atsitikimas buityje. Pažymėdamas, kad įstatymas nenumato kokių nors karinės įstaigos pareigų ryšium su nelaimingu atsitikimu buityje, teismas nenustatė pagrindo teigti, jog pareiškėjo sveikata galėjo būti tikrinama KMEK pagal KME nuostatų 32.2 punktą.

14. Teismas taip pat pastebėjo, jog, nesant objektyvių duomenų, įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. buvo KMEK pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, Karo medicinos tarnybos karo medicinos gydytojams nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki pat pareiškėjo išleidimo į atsargą dienos dėl jo laikinojo nedarbingumo periodų negalėjo kilti įtarimų, susijusių su galimais pareiškėjo sveikatos sutrikimais, dėl kurių gali keistis jo tinkamumas tarnybai. Teismas konstatavo, jog KMEK ekspertai, atsižvelgę į Nutarimo Nr. 210 išvadą bei civilinės sveikatos priežiūros įstaigos suformuotas pareiškėjo ligų eigos istorijas, tinkamai įvertino jo sveikatos būklę ir priėmė tinkamą sprendimą papildomai nesiųsti pareiškėjo į KMEK.

15. Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytos KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto sąlygos, todėl buvo teisinis pagrindas priimti Įsakymą Nr. PK-1483.

16. Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas nevykdė pareigų nuo 2013 m. spalio 28 d., o MMPB pateiktas tarnybos laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė tarnybos diena buvo 2013 m. lapkričio 8 d., teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, esą jis laiku nežinojo apie išleidimą į atsargą ir toliau vykdė tarnybos užduotis. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pažeidžiant KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką ir terminus.

17. Teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. PK-1483 buvo priimtas kompetentingo pareigūno. Teismas pripažino, jog skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Atsižvelgdamas į tai, kad krašto apsaugos sistemoje fiksuoti pareiškėjo darbingumo sutrikimai nėra sietini su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, teismas pareiškėjo teiginius, susijusius su galimomis traumomis tarnybos metu ar traumomis, esančiomis priežastiniame ryšyje su tarnybos pareigų vykdymu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad Įsakymas Nr. PK-1483 yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš KAM 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensaciją teismas pabrėžė, kad pagal KASOKTĮ 67 straipsnio 1 dalį tam, kad ši kompensacija būtų mokama, trauma ar liga turi būti susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu. Šią sąsają gali nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija. Nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo, teismas negali nustatyti ligų atsiradimo priežasčių.

III. 19. Pareiškėjas K. G. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. 1) panaikinti Įsakymą Nr. PK-1483; 2) pripažinti, kad atleidimo procedūra buvo pažeista, ir įpareigoti KAM sumokėti už tarnybos laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d.; 3) pripažinti, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“; 4) kadangi nebuvo įvykdyti KME nuostatų 32.1, 32.2, 33 punktai, kurie turėjo būti įvykdyti nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiškėją į Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – ir KGKK) KME nuostatų 32.1 punkte numatytam tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimui nagrinėti; 5) panaikinti Nutarimą Nr. 210; 6) įpareigoti KMEK pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.

20. Pareiškėjas taip pat prašė teismo išaiškinti, ar gyd. A. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio, ar MMPB Personalo skyriaus viršininkas bei Karo medicinos tarnybos PKSPC Panevėžyje tarnybos viršininkas nepažeidė tarnybos ir pareigybinių nuostatų neinformuoti ir nesiųsti pareiškėjo į Tarnybinio tyrimo komisiją, ar vadovybė nepažeidė įstatymo, 2003 metais nepradedama tarnybinio tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, kai buvo poveikis pareiškėjo sveikatai, bei prašė įpareigoti vadovybę atlikti tarnybinius tyrimus.

21. Atsakovai KAM ir Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl apeliacinio skundo reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

IV. 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kėlė naujus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškęs patikslintame skunde ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant sujungtas dvi administracines bylas. Teismas pažymėjo, kad iš reikalavimų, nurodytų apeliaciniame skunde, neatsiejamai susijusiu su pareikštais ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies prasme laikytinas tik reikalavimas dėl KMEK įpareigojimo pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.

25. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Lietuvos kariuomenės vadovybės įpareigojimo nusiųsti jį į KGKK KME nuostatų 32.1 punkte numatytam tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimui nagrinėti buvo perteklinis. Nustatyta, kad KGKK 2013 m. sausio 15 d. leido siųsti pareiškėją į KMEK pakartotinai įvertinti jo sveikatos būklę bei tinkamumą profesinei karo tarnybai ir siuntimas jam buvo išduotas, KMEK atliko pareiškėjo medicinos ekspertizę.

26. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti, kad nebuvo laikomasi Vyriausybės 2007 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 604 ir 2010 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 379 teisėjų kolegija priminė, kad reikalavimas konstatuoti aplinkybes negali būti skundo dalyku. Teisėjų kolegija šį reikalavimą vertino ne kaip naują reikalavimą, o kaip apeliacinio skundo motyvą.

27. Pareiškėjo reikalavimas dėl KAM įpareigojimo sumokėti už tarnybos laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 8 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. išėjo už reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teisme, ribų, todėl teisėjų kolegija šio reikalavimo nenagrinėjo (ABTĮ 130 str. 6 d.).

28. Teismas nustatė, kad Įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu. Įsakyme Nr. PK-1483 nurodyta, kad pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.) su pertraukomis yra ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (154 kalendorinės dienos).

29. Pareiškėjo nuomone, jo atveju buvo pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Savo poziciją pareiškėjas grindė aplinkybe, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SS-53 jis buvo pripažintas iš dalies darbingu (darbingumo lygis – 55 proc.).

30. Teismas vadovavosi KASOKTĮ 28, 65 straipsniais, KME nuostatų 1, 67, 68, 8.1, 32.1, 32.3, 58.3 punktais. KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtinto Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymo (toliau – ir SPN aprašymas) 9.8 punkte ir Tinkamumo lentelėje yra aprašytas asmenų tinkamumas pagal kiekvieną sveikatos grupę. Nurodyta, kad asmenys, kuriems nustatyta E sveikatos grupė tinkami tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms pagal nustatytą E sveikatos grupę. Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkami.

31. Teismas nustatė, kad išduodant pareiškėjui 2013 m. sausio 16 d. siuntimą į KMEK jis buvo profesinės karo tarnybos karys. Paskutinė iki šioje byloje skundžiamų aktų priėmimo tarp pareiškėjo ir MMPB vado profesinės karo tarnybos sutartis buvo sudaryta 2013 m. gegužės 27 d. vieneriems metams. Profesinės karo tarnybos sutartys tarp Krašto apsaugos ministerijos, atstovaujamos karinio vieneto vado, ir pareiškėjo buvo sudaromos nuo 1998 m. gegužės 27 d. penkeriems metams, o šiam laikotarpiui pasibaigus, buvo pratęsiamos KASOKTĮ nustatyta tvarka, be kita ko, prieš tai siunčiant pareiškėją į KMEK atlikus jo medicinos ekspertizę ir pripažinus pareiškėją tinkamu tolesnei profesinei karo tarnybai.

32. Byloje yra duomenys apie tai, kad iki ginčui aktualaus 2013 m. sausio 16 d. išduoto pareiškėjui siuntimo į KMEK (KME nuostatų 32.1 punktas), pareiškėjui medicinos ekspertizė KMEK paskutinį kartą buvo atlikta 2012 m. balandžio 4 d. (KMEK 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinis nutarimas Nr. 1846) KME nuostatų 32.3 punkte nustatyta tvarka, t. y. pasibaigus KMEK ekspertinio nutarimo pažymos galiojimui. KMEK 2012 m. balandžio 4 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 1846 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę (nurodyta stebėti sveikatos būklę) ir netinkamu TRO. Paskirta pakartotinė ekspertizė po 1 metų. Pareiškėjui išduota 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1846 galiojo iki 2013 m. balandžio 4 d. ir jis vien dėl to privalėjo būti siunčiamas į KMEK pakartotinei medicinos ekspertizei dėl tinkamumo tolesnei tarnybai prieš tris mėnesius iki ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo pabaigos (KME nuostatų 34 punktas).

33. Be to, byloje yra duomenys, kad per minėtą vienerių metų laikotarpį (nuo KMEK po 2012 m. balandžio 4 d. ekspertinio nutarimo Nr. 1846 priėmimo iki 2013 m. sausio 16 d. siuntimo į KMEK išdavimo) KGKK kelis kartus (2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. lapkričio 6 d.) svarstė dėl tikslingumo siųsti pareiškėją į KMEK jo sveikatos patikrinimui. KGKK galutinį sprendimą dėl pareiškėjo siuntimo į KMEK priėmė 2013 m. sausio 15 d. t. y. 2013 m. sausio 2 d. pasibaigus pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrai NDNT. Ši procedūra prasidėjo 2012 m. birželio 4 d. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikai išdavus pareiškėjui siuntimą į NDNT darbingumo lygio nustatymui. Taigi, KGKK 2013 m. sausio 15 d. sprendimas leisti siųsti pareiškėją į KMEK dėl jo tinkamumo procesinei karo tarnybai (KME nuostatų 32.1 punktas) iš esmės sutapo ir su laikotarpiu, kuriuo baigėsi pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo NDNT procedūra, taip pat sutapo su laikotarpiu, kai suėjo laikas siųsti pareiškėją į KMEK pakartotinei ekspertizei suėjus vienerių metų terminui, nustatytam ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 1846.

34. KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal KAM/SAM Įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintos Ekspertinių išvadų lentelės (duomenys neskelbtini) straipsnių 3 skiltį, tačiau netinkamu tarnybai tarptautinėse operacijose pagal E sveikatos grupę. Remiantis šiuo KMEK ekspertiniu nutarimu, pareiškėjui 2013 m. sausio 22 d. buvo išduota ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 210 penkeriems metams (iki 2017 m. sausio 22 d.).

35. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo KMEK Nutarimo Nr. 210 pagrįstumą KME nuostatų ir KAM/SAM Įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintų Kriterijų kontekste. Iš Nutarimo Nr. 210 dalies, kurioje visi KMEK nariai (atitinkamų medicinos sričių specialistai) kiekvienas pateikė savo ekspertines išvadas (kai kuriais atvejais nurodant apribojimo laipsnį), matyti, kad įvertinus pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį visus susirgimus ir būkles (jie pakartoti KMEK Nutarime Nr. 210), kvalifikuotus pagal išvardytus Ekspertinių išvadų lentelės straipsnius (atitinkamai nurodant susirgimų kodus pagal TLK-10), visi KMEK nariai pateikė išvadas, jog pareiškėjas tinka tolesnei profesinei karo tarnybai. Atsižvelgiant į visų KMEK narių (atitinkamų sričių medicinos specialistų) ekspertines išvadas buvo pateikta KMEK išvada nustatant pareiškėjui E sveikatos grupę (SPN aprašymo 1, 8, 9 punktai) taikant suminį 6° apribojimo laipsnį ir pripažįstant pareiškėją pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį tinkamu profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamu tarnybai tarptautinėse organizacijose. Teismas iš ekspertinių išvadų nustatė, kad KMEK ekspertizės akte taikant suminį apribojimo laipsnį (6° apribojimo laipsnį) SPN aprašymo 8.3 punkto nuostatos nepažeistos.

36. Teismas nustatė, kad pareiškėjo akcentuojami susirgimai, dėl kurių VšĮ Panevėžio miesto poliklinika, išduodama pareiškėjui siuntimą į NDNT nurodė kaip pagrindines diagnozes ((duomenys neskelbtini)) su lengvo laipsnio funkcijų sutrikimu, kvalifikavimas pagal funkcijų sutrikimo laipsnį nepasikeitė ir KMEK atliekant ekspertizę bei vertinant medicininių dokumentų visumą ir tiriant pareiškėjo sveikatos būklę. Susirgimų, kurie pagal TLK-10 žymimi kodais (duomenys neskelbtini), kvalifikavimas pagal Ekspertinių išvadų lentelės (duomenys neskelbtini) straipsnį, o susirgimo (duomenys neskelbtini) kvalifikavimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, atitinka nustatytus Kriterijus, o Lentelės straipsnių (duomenys neskelbtini) reikšmės pagal jos 3 skiltį reiškia tai, kad karys yra tinkamas profesinei karo tarnybai.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kario tinkamumą tolesnei profesinei karo tarnybai gali nustatyti tik KMEK. Dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad NDNT jam yra nustačiusi 55 proc. darbingumo lygį, teisėjų kolegija pabrėžė, kad nei NDNT, nei kitos įstaigos išduotam medicininiam dokumentui prioritetas KMEK negali būti teikiamas. Bylos įrodymai patvirtino, kad KMEK, atlikdama ginčui aktualią medicinos ekspertizę, turėjo duomenis apie pareiškėjo sveikatą po paskutinės medicinos ekspertizės (2012 m. balandžio 4 d. ekspertinis nutarimas Nr.1846), taip pat medicininius dokumentus pagal kuriuos pareiškėjo tinkamumas profesinei karo tarnybai KMEK buvo vertintas anksčiau. Iš ekspertizės akto matyti, kad atliekant medicinos ekspertizę pareiškėjo sveikatą tikrino atitinkamų KME nuostatuose numatytų medicinos sričių specialistai, prieidami kiekvienas pagal savo sritį prie ekspertinių išvadų (KME nuostatų 44 punktas), kad pareiškėjas tinka profesinei karo tarnybai. Minėtų ekspertinių išvadų pagrindu KMEK pateikė bendrą išvadą, kad pareiškėjas priskirtinas E sveikatos grupei pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį (suminis 6° apribojimo laipsnis) ir yra tinkamas profesinei karo tarnybai, tačiau netinkamas tarnybai tarptautinėse organizacijose.

38. Pareiškėjo argumentai, esą KMEK ignoravo kai kuriuos dokumentus, tarp jų NDNT išvadą, teismo vertinimu, buvo teisiniu reguliavimu ir bylos medžiaga nepagrįsta pareiškėjo nuomonė, kuri nesuteikia pagrindo prieiti prie kitų išvadų nei išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime, priimtame įvertinus įrodymų visumą ginčui reikšmingų teisės aktų kontekste.

39. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog KMEK savo funkcijas atlikto netinkamai ar pateikė medicininių dokumentų ir medicininių tyrimų bei pareiškėjo sveikatos objektyvaus tyrimo duomenų neatitinkančią KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinę išvadą Nr. 210. Pareiškėjo teiginiai, esą jis turėjo būti priskirtas Z sveikatos grupei ir pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, vertinti kaip subjektyvi jo nuomonė. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas skundo dėl Nutarimo Nr. 210 panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

40. MMPB Tiesioginės paramos kuopos Remonto būrio Remonto kontrolės skyriaus technikos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 4 punkte nurodyta, kad šiai pareigybei reikalinga ne mažesnė kaip E sveikatos grupė ir turėti galiojančią ekspertinio nutarimo pažymą dėl sveikatos būklės tinkamumo PKT. Pagal KMEK išduotą 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210 pareiškėjas šį reikalavimą atitiko.

41. Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės vadas Įsakymu Nr. PK-1483 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, MMPB vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu atleistu iš pareigų (KASOKTĮ 45 str. 1 d.) ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes pareiškėjo laikinojo nedarbingumo trukmė per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis yra ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, susijusius su pareiškėjo laikinuoju nedarbingumu ir priėjo prie pagrįstų išvadų, jog atsakovas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą taikė pagrįstai ir naikinti šį aktą nėra pagrindo. Iš laikinojo nedarbingumo laikotarpio pažymėjimų teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas dėl įvairių susirgimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovui nebuvo pagrindo siųsti pareiškėją į KMEK KME nuostatų 32.2 punkte numatytu pagrindu, nes šiuo pagrindu karys gali būti siunčiamas į sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ne dėl bet kurio laikinojo nedarbingumo, o tik tuo atveju, kai yra duomenų, jog pareiškėjo laikinasis nedarbingumas kilęs dėl tokio sveikatos sutrikdymo, kuris susijęs su kario pareigų vykdymu ar tarnyba.

42. Ginčui aktuali pareiškėjo medicinos ekspertizė KMEK buvo baigta 2013 m. sausio 22 d. priimant ekspertinį nutarimą ir jo pagrindu išduodant pareiškėjui 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 210. Dalis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo aspektu aktualaus laikotarpio (nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d.), kuriuo pareiškėjas su pertraukomis sirgo ilgiau 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos) yra iki minėtos pareiškėjo medicininės ekspertizės (83 dienos), kita dalis po šios ekspertizės atlikimo. Pareiškėjo laikinieji nedarbingumai, buvę po 2013 m. sausio 22 d. ekspertinio nutarimo priėmimo ir ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 210 išdavimo pareiškėjui penkeriems metams, atsakovui nesuteikė pagrindo inicijuoti pareiškėjo pakartotinį siuntimą į KMEK atlikti medicininės ekspertizės dėl tinkamumo tolesnei profesinei karo tarnybai. Tačiau šie pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpiai, taip pat laikotarpiai iki 2013 m. sausio 22 d., t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d., kurių trukmė per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų (iš viso 154 kalendorinės dienos), suteikė atsakovui pagrindą taikyti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl KME nuostatų 32.2 punkto taikymo, o dėl KME nuostatų 33 punkto nesilaikymo priminė, kad šis KME nuostatų punktas nuo 2011 m. gegužės 12 d. neteko galios (Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 534).

43. Sutikta su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. KMEK 2013 m. sausio 22 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 210 pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai.

44. Teismas nurodė, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymas yra Karšto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės diskrecija. Pareiškėjo argumentas, esą šis punktas karių atžvilgiu taikomas nevienodai, o pareiškėją buvo skubėta atleisti iš profesinės karo tarnybos, nepagrįstas nei teisiniu reguliavimu, nei faktinėmis aplinkybėmis.

45. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie traumą tarnyboje 2003 metais ir jos galimą įtaką pareiškėjo sveikatai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje minėtos aplinkybės negali būti nagrinėjamos. Taip pat negali būti sprendžiama dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti pareiškėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio kompensaciją, numatytą KASOKTĮ 67 straipsnyje. KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kario žūties, ligos ar sveikatos problemos priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nesinaudojo ir nesikreipė į Tarnybinio tyrimo komisiją.

46. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad KASOKTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ginčo atveju nebuvo pažeistas.

47. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ištyrė jas išsamiai, visapusiškai, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

V. 48. Pareiškėjas K. G. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015.

49. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2019 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. TS-1, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai (TLK kodai: (duomenys neskelbtini)) yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu.

50. Pareiškėjas nurodo, kad jo atleidimo atveju taikytame KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatyta sąlyga: jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareiškėjo teigimu, Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. TS-1 duoda pagrindą spręsti, kad bent dalį 140 dienų laikotarpio pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas būtent dėl susirgimų, kuriuos Tarnybinio tyrimo komisija pripažino susijusiais su tarnybinių pareigų vykdymu.

51. Pareiškėjas nurodo, kad iš Tarnybinio tyrimo komisijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. TS-1 matyti, jog pareiškėjas neįgaliu buvo pripažintas dėl ligų, kurias sukėlė tarnybos sąlygos. Ši naujai paaiškėjusi aplinkybė duoda pagrindą kitaip spręsti dėl reikalavimo priteisti 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensaciją. Pareiškėjas pažymi, kad KAM šią sumą jau yra išmokėjusi.

52. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti pareiškėjo prašymo.

53. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui 2019 m. kovo 28 d. jau buvo sumokėta 36 mėnesių tarnybinių atlyginimų (be priedų) dydžio vienkartinė kompensacija.

54. Atsakovo teigimu, Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas nekeičia ir negali pakeisti KMEK 2013 m. sausio 22 d. priimto sprendimo. KMEK tirdama asmens tinkamumą profesinei karo tarnybai nevertina, ar esami sveikatos sutrikimai yra susiję su tarnyba ar tarnybinių pareigų vykdymu.

55. Priimant Įsakymą Nr. PK-1483 Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar su tarnyba. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė nėra tiesiogiai įgaliotos nustatyti kario žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu.

56. Prašomoje atnaujinti byloje yra pateikti duomenys, kad pareiškėjas nesikreipė į Tarnybinio tyrimo komisiją ir neprašė ištirti, ar jo susirgimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu, ir nėra jokių įrodymų, kad pasirašant skundžiamą Lietuvos kariuomenės vado įsakymą atsakovas turėjo, tačiau nepaisė duomenų, jog susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis pareiškėjas buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

57. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėjo kreiptis į Tarnybinio tyrimo komisiją ar kreipėsi, tačiau ji nenagrinėjo jo prašymo. Taip pat nėra aišku, kodėl pareiškėjas į Tarnybinio tyrimo komisiją kreipėsi tik 2015 m. vasario 24 d., nors, jo teigimu, jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių užduočių vykdymo 1999 m. ir 2003 m.

58. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės jam negalėjo būti žinomos dar iki bylos nagrinėjimo teisme ar iki atleidimo iš tarnybos.

59. Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo neatnaujinti proceso.

60. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, naudodamasis advokato pagalba, neprašė nagrinėjamos bylos sustabdyti po kreipimosi į Tarnybinio tyrimo komisiją 2015 m. vasario 24 d. Atsakovo teigimu, aplinkybė, jog sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba arba nesusiję su tuo, buvo žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, be to, dėl šios aplinkybės pasisakė teismas išnagrinėjęs bylą.

61. Trečiasis suinteresuotas asmuo SADM prašo pašalinti ją iš bylos proceso šalių, šio prašymo netenkinus – bylą nagrinėti SADM atstovams nedalyvaujant. Nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. G. prašo atnaujinti administracinės bylos Nr. A-1887-146/2015 procesą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą, numatantį, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

64. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, bei kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

66. Iš prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą iš esmės grindžia tuo, kad Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2019 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. TS-1, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai (TLK kodai: (duomenys neskelbtini)) yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu.

67. Iš Tarnybinio tyrimo komisijos 2019 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. TS-1 (VIII t., b. l. 174–175) matyti, kad jis buvo priimtas išnagrinėjus K. G. 2015 m. vasario 24 d. prašymą. Taigi, pareiškėjas į Tarnybinio tyrimo komisiją kreipėsi jau po to, kai buvo priimti šioje byloje ginčijami aktai, tiek ir po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas (2015 m. vasario 2 d.).

68. Byloje buvo nustatyta, kad vienu iš pareiškėjo šioje byloje ginčytų aktų – Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. PK-1483 „Dėl vyr. srž. K. G. išleidimo į atsargą“ – buvo nutraukta 2013 m. lapkričio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju vyr. srž. K. G. ir jis buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu. Pagal šią normą profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

69. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo susirgimų ryšiu su jo tarnybinių pareigų atlikimu, buvo vertinti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Tačiau, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos kariuomenė neturėjo pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo susirgimas susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybinio tyrimo komisiją ir prašęs ištirti, ar jo susirgimai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad Lietuvos kariuomenė, priimdama Įsakymą Nr. PK-1483, turėjo, tačiau nepaisė duomenų, jog susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis K. G. buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje pritarė šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms.

70. Taigi, nors pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia, jo teigimu, naujai atsiradusia aplinkybe – Tarnybinio tyrimo komisijos 2019 m. sausio 25 d. priimtu sprendimu Nr. TS-1 – nėra pagrindo pripažinti, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai. Iš bylos duomenų matyti, kad išnagrinėjus šią administracinę bylą, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, buvo įvertinta aplinkybė, jog atsakovas Lietuvos kariuomenė, priimdamas Įsakymą Nr. PK-1483, neturėjo duomenų apie tai, kad susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis pareiškėjas buvo nedarbingas daugiau nei 140 kalendorinių dienų, yra susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Todėl tai, kad pareiškėjas vėliau, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, kreipėsi į Tarnybinio tyrimo komisiją, šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

71. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo prašyme nurodomų aplinkybių ir jas, pareiškėjo nuomone, patvirtinančių duomenų vertinti kaip naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, dėl kurių buvimo galėtų būti atnaujintas procesas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. G. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1887-146/2015 pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei (tretieji suinteresuoti asmenys – Karaliaus Mindaugo motorizuotas pėstininkų batalionas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė