0dfe3629-e0f9-4336-8efc-14aa2d697501 · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-382/2019 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00727-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. nutarties, nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 1 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 30-ANR_P-23229-2019 R. P. už tai, kad jis 2019 m. balandžio 1 d. 3.10 val. (duomenys neskelbtini) m., ties (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4974-2019 R. P. už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda, kartu atimant ir specialiÄ jÄ teisę – teisę vairuoti transporto priemones – 15 mėnesių. R. P. skundu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4974-2019 paskirtÄ administracinę nuobaudÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Nurodė, kad kanapes rÅ«kė prieÅ¡ savaitę iki įvykio. R. P. skunde tvirtino, kad 2019 m. balandžio 1 d. automobilį vairavo, bÅ«damas visiÅ¡kai blaivus, apsvaigęs nebuvo ir tÄ dienÄ jokių uždraustų medžiagų nevartojo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. nutartimi R. P. skundas netenkintas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-4974-2019 paliktas nepakeistas. Ä®vertinęs byloje esančių ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtų duomenų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R.

P. įvykio metu vairavo automobilį, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatavo, kad R. P. padarė jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė įstatymÄ .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 1 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-4974-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad medicininis tyrimas ir iÅ¡vados dėl asmens apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar alkoholio pateikimas yra viena iÅ¡ svarbiausių nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinių dalių, kadangi tai nėra vien formalus veiksmas.

Nagrinėjamu atveju apžiÅ«ros aktu ir jame padaryta iÅ¡vada negali bÅ«ti vadovaujamasi, kadangi jį priimant buvo pažeistos procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Apeliantas neneigia, kad prieÅ¡ keletÄ dienų buvo vartojęs kanapių ir jų dalių, kitaip tariant, parÅ«kęs „žolės“, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, kad 2019 m. balandžio 1 d. automobilį vairavo bÅ«damas apsvaigęs, be to, tÄ dienÄ ar prieÅ¡ tai dienÄ jokių uždraustų medžiagų R.

P. nebuvo vartojęs. Apelianto nuomone, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje sprendimas jį prižinti kaltu pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį priimtas, vadovaujantis iÅ¡imtinai tuo, kad 2019 m. balandžio 1 d. paimtoje jo biologinėje terpėje (Å¡lapime) buvo rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų pėdsakų, nors nei amfetamino, nei kokaino ir kt. nebuvo vartojęs. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vien Å¡ių medžiagų pėdsakų aptikimas organizme dar nereiÅ¡kia ir neparodo asmens apsvaigimo, iki negauta toksikologinio tyrimo iÅ¡vada, kurios policijos siuntimu atlikti medicininę apžiÅ«rÄ ir buvo praÅ¡oma.

Nors R. P. į gydymo įstaigÄ paimti tiriamosios medžiagos (kraujo, Å¡lapimo) ir nustatyti tiriamojoje medžiagoje psichikÄ veikiančias medžiagas buvo siųstas policijos pareigÅ«no, o medicininės apžiÅ«ros akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad „apsvaigęs, nes Å¡lapime rasta amfetamino, benzodiazepino, kokaino, kanabinoidų, metamfetamino, ekstazi“, tačiau nėra ir nebuvo jokio raÅ¡tiÅ¡ko į gydymo įstaigÄ apeliantÄ siuntusio pareigÅ«nės nurodymo nebeatlikti iÅ¡samaus Å¡lapimo tyrimo (duomenys neskelbtini) laboratorijoje.

Taigi apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad nebuvo įvykdyti visi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 9.7 papunktyje nurodyti veiksmai, leidę nebeatlikti psichikÄ veikiančių medžiagų Å¡lapime kiekio nustatymo, o gydytojo galutinė iÅ¡vada dėl apsvaigimo padaryta, net nelaukiant (duomenys neskelbtini) laboratorijos tyrimo iÅ¡vadų.

Tuo tarpu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) G. R. siuntime atlikti R. P. medicininę apžiÅ«rÄ pavedė paimti tiriamÄ jÄ medžiaga ir toksikologinio tyrimo iÅ¡vadÄ pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apelianto teigimu, jo skundÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad nors 2019 m. balandžio 1 d. atlikto toksinių-narkotinių medžiagų greito tyrimo rezultatuose nustatyta daug organizme likusių narkotinių / psichotropinių medžiagų pėdsakų, taip pat ir kanabinoidų / marihuanos (THC), tačiau tai tik patvirtina vartojimo faktÄ . 2019 m. balandžio 1 d.

Medicininės apžiÅ«ros akte Nr. (duomenys neskelbtini) gydytoja R. J. užfiksavo, kad R. P. kvėpavimas ritmiÅ¡kas, eisena tiesi, laikosi krypties, vokų, liežuvio, pirÅ¡tų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriÅ¡ki, fotoreakcija yra, elgsena rami, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nesutrikusi, dėmesys iÅ¡laikytas, mÄ stymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas neiÅ¡reikÅ¡tas. Apelianto vertinimu, vien tai parodo, kad medicininės apžiÅ«ros metu nebuvo užfiksuota kokių nors apsvaigimo požymių.

ApžiÅ«rÄ atlikusi gydytoja iÅ¡vadÄ dėl apsvaigimo padarė, iÅ¡ esmės remdamasi tuo, kad R. P. Å¡lapime rasta narkotikų pėdsakų. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad R. P. į gydymo įstaigÄ buvo pristatytas 3.30 val. ir ten iÅ¡buvo iki pat ryto (6.50 val.), o pati medicininė apžiÅ«ra buvo pradėta apie 6.40 val., kai budėjusiai gydytojai buvo pristatyta Å¡lapimo greitojo tyrimo (testo) pažyma, t. y. medicininė apžiÅ«ra buvo atliekama, neįvertinus aplinkybės, kad R. P. beveik parÄ buvo nemiegojęs, pervargęs. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, kad liudytoja (gydytoja) R.

J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog narkotinių medžiagų pėdsakai Å¡lapime iÅ¡silaiko nuo 2 savaičių iki 1 mėnesio, o kartais net ilgiau. Taigi minėti bylos duomenys, t. y. testo rezultatai, nesant (duomenys neskelbtini) laboratorijos specialisto iÅ¡vados, patvirtina tik psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo faktÄ , tačiau vien tai, kad asmens Å¡lapime rasta narkotinių / psichotropinių medžiagų pėdsakų, atsižvelgiant į jų galimÄ iÅ¡silaikymo Å¡lapime trukmę, nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs. Nors policijos pareigÅ«nai tarnybiniuose praneÅ¡imuose, o pareigÅ«nė G.

R. ir pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino matę R. P. apsvaigimo požymius, tačiau nurodytas aplinkybes, anot apelianto, pirmiausia paneigia medicinos specialisto atlikta asmens apžiÅ«ra, antra, prie bylos prijungti 2019 m. balandžio 1 d. sustabdymo ir pristatymo į gydymo įstaigÄ vaizdo įraÅ¡ai. Anot apelianto, iÅ¡ pateikto įraÅ¡o matyti, kad nervingai elgiasi, nenustovi vietoje, sunkiai atsakinėja į klausimus kartu su juo buvusi M. S. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas į gydymo įstaigÄ buvo sÄ lygotas vien tos aplinkybės, jog M.

S. ir R. P. prisipažino prieÅ¡ kurį laikÄ (ne sulaikymo dienÄ ) vartoję narkotinių medžiagų nepaskyrus gydytojui, patvirtina faktas, kad pareigÅ«nės G. R. siuntime į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nurodytas vienas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, o protokole nurodytas visai kitas. Apeliaciniame skunde R. P. padarė iÅ¡vadÄ , kad į gydymo įstaigÄ buvo pristatytas ne dėl įtarimo vairavus transporto priemonę, esant apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų, patvirtinimo, o tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, kokias narkotines / psichotropines medžiagas buvo vartojęs, nepaskyrus gydytojui.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodyta, jog, atsižvelgus į visus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, neabejotinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu R.

P. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Å iuo atveju nekyla abejonių, jog R. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, skirta nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi atsiliepime į apeliacinį skundÄ padaryta iÅ¡vada, jog naikinti skundžiamÄ nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neiÅ¡nagrinėjęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neobjektyviai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepaÅ¡alinęs tarp jų esančių prieÅ¡taravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako bÅ«tent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju R.

P. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo bÅ«ti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino visas aplinkybes, įrodymai buvo įvertinti laikantis administracinių nusižengimų teisenos nuostatų. R. P. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 6 dalyje (2016 m. kovo 17 d.

įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ . ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenys, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų, o ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienerių iki ketverių metų.

R. P. veika padaryta 2019 m. balandžio 1 d., tačiau yra kvalifikuota pagal iki 2019 m. balandžio 1 d. galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neturi pagrindo iÅ¡eiti už skundo ribų ir perkvalifikuoti R. P. veiksmus pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ minėto straipsnio redakcijÄ , nes to skunde nepraÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, Å¡iuo metu galiojančioje straipsnio redakcijoje yra numatyta griežtesnė atsakomybė, t. y. už tÄ patį administracinį nusižengimÄ numatyta galimybė skirti didesnę baudÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas savo nutartyje pagrįstai apibrėžė, kad byloje neginčijama aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. buvo vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau nagrinėjamas klausimas dėl Å¡ių medžiagų vartojimo laiko ir atitinkamai R. P. bÅ«senos įvykio metu. Tam, kad asmuo bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 422 straipsnio 6 dalį, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo vairavo, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, bÅ«tina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamÄ kvalifikacijÄ turintys specialistai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sÄ voka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos bÅ«sena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichikÄ veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), iÅ¡skyrus etilo alkoholį. Tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog pavartota psichikÄ veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo bÅ«senÄ , yra atliekama medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti.

Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika. Metodikos 9.1 papunktyje numatyta, jog apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti, iÅ¡skyrus Metodikos 9.7 papunktyje nurodytÄ atvejį, imama kraujo ir bÅ«tinai Å¡lapimo.

Metodikos 9.7 papunktyje nustatyta, kad kai apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas Å¡ios Metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu (nagrinėjamu atveju – policijos pareigÅ«no siuntimu) ir asmens bÅ«klės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ , esant asmenį siuntusių subjektų raÅ¡tiÅ¡kam nurodymui, kiti Å¡ios Metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. 9.4 papunktyje nustatyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti.

Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi Å¡ios Metodikos 9.3 papunktyje nurodyti metodai (ir Å¡ios metodikos 9.5 papunkčio nustatyta tvarka), iÅ¡skyrus Å¡ios Metodikos 9.7 papunktyje nurodytÄ atvejį. Taigi tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, užtenka gydytojo apžiÅ«ros bei greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatų. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Medicininės apžiÅ«ros akto matyti, jog, tikrinant R. P. apsvaigimÄ , buvo paimtas tik Å¡lapimo bandinys (b. l. 15).

R. P. apsvaigimas buvo nustatytas vadovaujantis metodikos 9.7 papunkčiu, todėl tiriamojo kraujas Å¡iuo atveju ir neturėjo bÅ«ti paimtas. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog vien ta aplinkybė, kad nebuvo asmenį siuntusių subjektų raÅ¡tiÅ¡ko nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytų veiksmų, nesudaro pagrindo Medicininės apžiÅ«ros aktÄ laikyti negaliojančiu ir nesivadovauti pagal Metodikoje nustatytÄ tvarkÄ gautais ir jame užfiksuotais duomenimis.

Å iuo atveju Medicininės apžiÅ«ros akte užfiksuoti duomenys buvo tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinti kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis ir, tik įvertinus jų visumÄ , konstatuota, jog jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų faktui nustatyti. IÅ¡ Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15) matyti, jog, atlikus greitÄ jį testÄ , buvo nustatyta, kad R.

P. yra vartojęs amfetaminÄ , benzodiazepinus, kokainÄ , kanabinoidus / marihuanÄ , metamfetaminÄ , ekstazi. Taip pat matyti, kad buvo atliktas bendras asmens bÅ«klės įvertinimas, paimta tiriamoji medžiaga (Å¡lapimas), padaryti įraÅ¡ai apie asmens psichikos bÅ«klę (elgsenÄ , nuotaikÄ , sÄ moningumÄ , atmintį, dėmesį, mÄ stymÄ , kalbÄ , mimikÄ , gestikuliavimÄ ), tiriamosios medžiagos (Å¡lapimo) paėmimÄ . Dėl apeliacinio skundo teiginio, jog (duomenys neskelbtini) G. R. siuntime atlikti R.

P. medicininę apžiÅ«rÄ , kuris buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) ligoninei, pavedė paimti tiriamÄ jÄ medžiagÄ (kraujÄ , Å¡lapimÄ ), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) G. R. ne savarankiÅ¡kai surašė siuntimÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , o tik užpildė nustatytÄ formÄ (b. l. 13). Aptariamoje formoje nebuvo numatyta galimybės pasirinkti variantÄ , jog asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga iÅ¡ medicininei apžiÅ«rai siunčiamo asmens paimtų tirti tik kraujÄ arba tik Å¡lapimÄ , taigi pažymėtas bendras variantas – „paimti tiriamÄ jÄ medžiagÄ (kraujÄ , Å¡lapimÄ )“.

Tačiau nagrinėjamu atveju, kadangi buvo užpildytas iÅ¡ anksto nustatytos formos siuntimas, negalima tvirtinti, jog policijos pareigÅ«nė sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ eksplicitiÅ¡kai įpareigojo tirti tiek R. P. kraujÄ , tiek Å¡lapimÄ dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo. Liudytoja R. J., VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytoja, atlikusi R. P. bÅ«klės įvertinimÄ , nustatė iÅ¡orinius apsvaigimo požymius.

Pirmosios instancijos teisme liudytoja R. J. parodė, kad R. P. atrodė apsvaigęs, jo mÄ stymas buvo sulėtėjęs, vyzdžiai platÅ«s, fotoreakcija sulėtėjusi, sulėtinta kalba, todėl ji padarė iÅ¡vadÄ , kad jis yra apsvaigęs. Liudytoja konstatavo, kad R. P. negali vairuoti ir yra apsvaigęs, dėl jo sulėtėjusio mÄ stymo, neriÅ¡lios kalbos, iÅ¡džiÅ«vusios burnos ir kt. požymių. R. J. paaiÅ¡kino, kad, siekiant nustatyti asmens apsvaigimÄ nuo narkotinių / psichotropinių medžiagų, gydymo įstaigoje atliekamas tik Å¡lapimo tyrimas, kraujo ėminys nėra imamas (b. l. 15, 35–36).

Atsižvelgdamas į aptartus liudytojos parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien aplinkybė, jog liudytoja R. J. Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad R. P. kvėpavimas ritmiÅ¡kas, eisena tiesi, laikosi krypties, vokų, liežuvio, pirÅ¡tų virpėjimo nėra, vyzdžiai simetriÅ¡ki, fotoreakcija yra, elgsena rami, orientuotas laike ir vietoje, atmintis nesutrikusi, dėmesys iÅ¡laikytas, mÄ stymas nuoseklus, mimika, gestikuliavimas neiÅ¡reikÅ¡ti, savaime nepaneigia fakto, jog medicininės apžiÅ«ros metu nebuvo užfiksuota ir pastebėta kitų apsvaigimo požymių, kurie buvo aptarti bei nurodyti tiek jau minėtame Medicininės apžiÅ«ros akte, tiek liudytojai R.

J. duodant parodymus pirmosios instancijos teisme. Policijos pareigÅ«nė G. R., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad R. P. jai pasirodė apsvaigęs. Alkotesteriu jo girtumas nustatytas nebuvo, tačiau R. P. judesiai buvo sulėtėję, nekoordinuoti, akių vyzdžiai stipriai susitraukę, atrodė pasimetęs, o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nenustovėjo vietoje, todėl buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ (b. l. 36). Kartu su R. P. važiavusi M. S. pripažino vartojusi narkotines medžiagas, t. y. nurodė, kad prieÅ¡ 2 val. vartojo narkotines medžiagas – kartu rÅ«kė kanapes (b. l. 35).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir policijos pareigÅ«nas E. Z. 2017 m. balandžio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 10), pažymėjęs, kad R. P. elgėsi nervingai, jo kalba buvo neriÅ¡li, jis sunkiai atsakinėjo į užduodamus klausimus, akių vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę, akys paraudusios. Ä®vertinęs visus aptartus liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesama pagrindo nepritarti iÅ¡vadai, jog R. P. įvykio metu vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir nekintami. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis teigė, kad kanapes rÅ«kė penktadienį paryčiais, kitas psichotropines medžiagas vartojo seniai (b. l. 35). ApžiÅ«rÄ atlikusiam medikui R. P. nurodė, kad kanapes rÅ«kė prieÅ¡ 1 savaitę (b. l. 15), sustabdžius policijos pareigÅ«nams neigė vartojęs narkotines medžiagas, o, raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad kanapes rÅ«kė sekmadienį paryčiais (b. l. 8, 11).

Taigi visos nustatytos aplinkybės neleidžia be pagrįstų abejonių tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. versija, kad transporto priemonę įvykio metu jis vairavo neapsvaigęs, o narkotines / psichotropines medžiagas buvo vartojęs seniai. Aptariant apeliacinio skundo teiginį, kad pareigÅ«nės G. R. siuntime į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nurodytas vienas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas, o protokole nurodytas visai kitas, pažymėtina, jog Å¡i aplinkybė negali turėti jokios įtakos nustatant, ar R.

P. vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs. Tiek administracinio nusižengimo protokole (b. l. 8–9), tiek nutarime skirti administracinę nuobaudÄ (b. l. 6–7), tiek sprendime nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12), tiek Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡e apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (b. l.

17) yra nurodytas vienas ir tas pats administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: (duomenys neskelbtini). Tai, jog siuntime atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (b. l.

13) yra nurodytas kitas administracinio nusižengimo numeris (ROIK: (duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo teigti, kad apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų buvo tik M. S., o ne pats transporto priemonę vairavęs R. P. Tuo labiau, kad M. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas už narkotinių medžiagų vartojimÄ nepaskyrus gydytojui, nurodant visai kitÄ administracinio nusižengimo numerį. Nepaneigtina galimybė, jog pareigÅ«nė, įraÅ¡ydama ranka administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ Ä¯ siuntimÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , tiesiog suklydo, t. y. buvo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, tačiau visos kitos aplinkybės (pažeidėjo vardas, pavardė, gimimo data) nurodytos teisingai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog ANK 422 straipsnio 6 dalyje neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų bÅ«ti nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme.

Pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. P. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus jÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R.

P. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Zigmas Pocius