0dfd9cc6-52a9-4c2e-9aca-9ef929a590b2 · Biržų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1-10-857/2014Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00103-2013-1          Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5.(S)                                                                                                                                                                       BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.

Biržai Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorams T. B., Danutei Å leivaitei, kaltinamajai V. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje        V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, besimokanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 3 d.         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , Nustatė:

K. V. T. 2013 m. birželio 17 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, konflikto su mažamečiu P. K., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia ranka suduodama smÅ«gį P. K. per veidÄ ir jį pargriaudama ant grindų, po to suduodama ranka dar vienÄ smÅ«gį P. K. per veidÄ , sužalojo mažametį nukentėjusįjį P. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, dėl ko nukentėjusiajam mažamečiui P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Å i veika atitinka LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).         K. V. T. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad atvykusi į darbÄ birželio 17 d., 11 val., pastebėjo, kad P yra agresyvus. Pietų metu buvo naudojami keiksmažodžiai, bandė sudrausminti, liepusi baigti keiktis. Pavalgius pietus Pbuvo paguldytas, neužmigo. Apie 15 val., nuėjo pas soc. darbuotojÄ J. P., P pas jÄ piešė. Grįžo pas mažesnius vaikus. Po kiek laiko pabuvus, nuėjo pažiÅ«rėti, kÄ jie ten daro.

P buvo iÅ¡pylęs guaÅ¡Ä , P paliepusi sutvarkyti stalÄ . P jai pasakė „kurva, tu man nepasakysi“. Tuo metu ėjo soc. darbuotoja J. P. iÅ¡ seselės, įsitraukė į tÄ kambarį. Kaltinamajai nuėjus iÅ¡ paskos atėjo P, sutvarkė stalÄ . P buvo visÄ laikÄ piktas, susiraukęs, nebendravo. Pakvietus visus vaikus vakarienės su P negalėjusi susikalbėti.  P. P. su J prie stalo atsipraÅ¡ant „šikti, persti“. Kaltinamoji juos abu subarė, kÄ jie iÅ¡darinėja. Vaikai tik juokėsi, Å¡aipėsi ir sakė, kad ji jiems nepaaiÅ¡kins.

VisÄ vakarÄ P buvo nervuotas, viskas jam buvo negerai. Nors iki to įvykio ji su P sutarė labai gerai. Valgant naktipiečius P su J „perdė“ prie stalo, nekreipė dėmesio į jos sudrausminimus. Paliepusi pavalgyti ir eiti pasikloti lovas. Išėjus iÅ¡ virtuvės nuėjusi į žaidimų kambarį su mažesniais vaikais susitvarkyti, Psu J pasakė, kad eitų klotis lovų. Berniukai iÅ¡ pradžių nuėję į kambarį dÅ«ko po lovas, pradariusi duris dar kartÄ pasakiusi berniukams susitvarkyti lovas, kad eis praustis ir guls.

P jai pasakė “kurva, tu man nepaaiÅ¡kinsi“.  Nesusivaldė ir su Å¡lapia ranka užtvojo. Jai tai pirmas kartas, per tiek metų kiek dirba, kad taip atsitiko. Ji vaikus labai myli. Po įvykio buvo atėjęs pas jÄ P nors jo ir nekvietė. Visada su P sutardavo, bÅ«davo geriausias jam žmogus, jÄ apsikabindavo. Vonia yra kitame koridoriaus gale. Ji dirba soc. darbuotojos padėjėja. Tuo metu jai buvo darbo diena. P sudavė smÅ«gį jo kambaryje. Daugiau nieko P kambaryje tuo metu nebuvo, Jbuvo išėjęs į tualetÄ .

S. P. į kairę veido pusę, deÅ¡ine ranka. Sudavus smÅ«gį Pnenuvirto. Sutrenkus smÅ«gį P dar labiau pradėjo keiktis, išėjo į tualetÄ esantį už virtuvytės. Ji nuėjo paskui, jai atėjus P sukriaukšėjo, grįžo į savo kambarį. Ji atėjusi išėmė patalynę, tačiau P pradėjo rėkti, kad jis pats pasitaisys lovÄ . Nukriaukšėjo-seiles iÅ¡spjovė. P verkė, verkė ir ji. P mėlynė kaktos srityje jau buvo diena prieÅ¡. Prie jos (duomenys neskelbtini) į niekÄ neatsitrenkė.

Mėlynė buvo kaktos deÅ¡inėje pusėje. (duomenys neskelbtini) atėjęs į namus pas jÄ , atsiprašė, kad vartojo tokius žodžius. (duomenys neskelbtini) vartodavo tik keiksmažodžius, tokių žodžių, kaip „žiurkė“ nenaudodavo. (duomenys neskelbtini) smurtaudavo prieÅ¡ savo sesę ir brolį, vartojo jų atžvilgiu keiksmažodžius. Sudavus smÅ«gį (duomenys neskelbtini) nebuvo niekur nukritęs, į niekÄ neatsitrenkė. (duomenys neskelbtini) tuo metu kambaryje nebuvo, (duomenys neskelbtini) atėjo į kambarį vėliau iÅ¡ tualeto.

Aplinkybes, kad matė, kaip ji (duomenys neskelbtini) muÅ¡usi iÅ¡galvojo. (duomenys neskelbtini) ne vienÄ kartÄ yra prigalvojęs visokių dalykų. Darbo stažas su vaikais -17 m. Nežino, kodėl taip pasielgė, kodėl sudavė (duomenys neskelbtini). Gal dėl to, kad buvo visÄ dienÄ koneveikiama keiksmažodžiais (duomenys neskelbtini). Soc. darbuotoja (duomenys neskelbtini) įsivedė pas sesutę, kalbėjosi, apie kÄ kalbėjosi nežino, gal dėl to, kad koneveikė. (duomenys neskelbtini) pataikė tiesiai per veidÄ .

Norėjo užtrenkti per lupas. Ji trenkė tik 1 kartÄ . (duomenys neskelbtini) negalėjo matyti, kiek kartų buvo trenkiama, nes jo nebuvo. (duomenys neskelbtini) yra meluojantis vaikas. N. P. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam liepė pasikloti lovÄ . (duomenys neskelbtini) dirba vaikų namuose, o jis ten gyvena. Jam vakare liepė pasikloti lovÄ , o jis pasakė, kad nemoka. Tada ji ranka jam sudavė vienÄ kartÄ per žandÄ , jis nuėjo verkti, jam iÅ¡ burnos krito seilės. T.

V. įėjo į tualetÄ vėl liepė pasikloti lovÄ , tada jis nuėjo į savo kambarį ir pasiklojo lovÄ . (duomenys neskelbtini) sudavė jam į veidÄ du kartus. VienÄ kartÄ sudavė į veidÄ ir antrÄ kartÄ Ä¯ tÄ pačiÄ vietÄ . Kai jam (duomenys neskelbtini) buvo kambaryje, bet jis buvo nusisukęs. Kai jam trenkė per veidÄ jis nukritęs nebuvo, bet trenkėsi į medinę spintelę. Kai jam trenkė , jis nugriuvo ant spintelės, susitrenkė kaktÄ , nes nukrito su galvyte ant spintelės. Kai (duomenys neskelbtini) liepė pasikloti lovÄ , jis jai pasakęs žodžius „žiurkė ir ubagė“. (duomenys neskelbtini) sudavė du kartus į tÄ patį žandukÄ , į tÄ pačiÄ pusę, dabar prisiminė. (duomenys neskelbtini) sudavė deÅ¡ine ranka per veidÄ .

Jis po trenkimo kairės pusės smilkiniu atsitrenkė į spintelę ( b.l. 11, 12).           Liudytoja D. J., parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 18 d., ryte atvyko į darbÄ , taip jau yra įprasta, kad atvykę darbuotojai į darbÄ pirmiausia eina į mažylių vaikų Å¡eimynÄ pirmame aukÅ¡te. PrieÅ¡kambaryje susitiko su soc. darbuotoja J. P.. Joms beÅ¡nekant pro Å¡alį praėjo mažametis (duomenys neskelbtini). IÅ¡ karto ji ir soc. darbuotoja pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) viena veido pusė dryžuota raudonais dryžiais.

Pasikvietė berniukÄ . Atsisėdo vestibiulyje ant fotelio prie vaikų Å¡eimynos ir kalbėjosi, kas atsitiko. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jį vakar vakare prieÅ¡ einant miegoti primušė auklytė (duomenys neskelbtini). Vaiko veido pusė buvo dryžuota raudonais dryžiais tarsi nuo pirÅ¡tų antspaudų. (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad po muÅ¡imo jį supykino, nuėjęs į tualetÄ Å¾iaukčiojo, taip pat pasakė, kad griÅ«damas trenkėsi į spintelę. Sunerimo dėl vaiko bÅ«klės po sutrenkimo, pasak berniuko, kad jis norėjo vemti, nebuvo aiÅ¡ku ar dėl sutrenkimo ar dėl patirto nervinio Å¡oko. P. P. kas matė šį įvykį, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad matė su juo kambaryje gyvenantis J.

U.. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) su rankomis. Paskambino telefonu V. T., paprašė jos atvykti į darbÄ , neužilgo atvyko, parašė raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinimÄ , kuris yra pridėtas prie bylos. V. T. prisipažino, kad trenkė vaikui, gailėjosi. Tačiau ji turėjo informuoti apie patirtÄ vaiko smurtÄ Biržų rajono savivaldybės A. P., kad bÅ«tų imtasi atitinkamo tyrimo. Po įvykio buvo pokalbis su V. T.. V. T. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) visÄ dienÄ buvo  irzlus, piktas, negeras. (duomenys neskelbtini) toks bÅ«na nuolat, nes jam yra nustatytas didelis elgesio sutrikimo lygis.  Prisipažino, kad kai buvo paliepta vaikams pasikloti lovas, (duomenys neskelbtini) jÄ labai negražiai pavadino, dabar nebeatsimena kaip. Vaikai gyvenantys pas juos turi negražų žodynÄ .

JÄ Ä¯skaudino, įžeidė ir jinai nesusivaldžius trenkė (duomenys neskelbtini). Neatsimena kiek sakė kartų, kad trenkė. Prisipažino, kad trenkė (duomenys neskelbtini) nubėgo į tualetÄ . Jinai nuėjus paskui į tualetÄ liepė eiti (duomenys neskelbtini) klotis lovÄ ir eiti miegoti. Dar paminėjo iÅ¡ vyresnių vaikų (duomenys neskelbtini), kuris matė įvykius po muÅ¡tynių. V. T. parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, V. T. buvo atleista po kelių dienų dėl tam tikrų formalumų. Vaikai gali apkalbėti vienas kitÄ , bÅ«na visko, neatmeta galimybės, bet faktų tikrai neiÅ¡sigalvos.

Kita vertus (duomenys neskelbtini) labai gailėjosi dėl savo tokio elgesio. Kalbantis su (duomenys neskelbtini) pripažino savo kaltę, kad jis neklausė (duomenys neskelbtini), negražiai kalbėjo. Sakė, kad atsipraÅ¡ys, jautėsi kaltas.   Šiuo atveju apkalbėti nebuvo galima labai kÄ , nes buvo ryÅ¡kios žymės ant veido. Nemano, kad tai buvo apkalbėjimas ar sutirÅ¡tinimas spalvų. Kad trenkėsi į spintelę negali tvirtinti. Vaikai visi yra su elgesio sutrikimais, todėl dėl jų sÄ Å¾iningumo kitÄ kartÄ negali nuspėti.

Tokių esminių faktų jie nėra linkę išsigalvoti. Jie gali sugalvoti emocijas, pateikti realias svajones, apie savo mamas, tėčius. Sakė, kad atsiprašys, jautėsi kaltas, ne dėl to, kad buvo sumuštas, bet, kad jis tai išprovokavo. (duomenys neskelbtini) nors ir mažas su visais savo sutrikimais, tačiau nėra atsilikęs psichiškai vaikas. Ji gerai charakterizuoja V. T., nėra padariusi jokių drausmės pažeidimų. Gera darbuotoja. Kadangi šalia gyvena, visada esant reikalui pavaduodavo bendradarbį, nėra buvę, kad pasakytų, kad negali, nepadirbs.

Dosni, gera su vaikais. AtneÅ¡davo iÅ¡ savo namų maisto produktų. Vaikai tuo džiaugdavosi ir kiek žino jÄ mylėjo. Bet Å«mi ir garsiakalbė, gal dėl to ir iÅ¡plaukė tas įvykis. Gera stropi, darbÅ¡ti. Nereikėdavo nurodyti darbų. Jeigu kas nebÅ«davo aiÅ¡ku, pasikalbėjus iÅ¡siaiÅ¡kindavo. Kėlė kvalifikacijÄ . Jokių priekaiÅ¡tų iki to neturėjo, niekada nesipykdavo. Jeigu darbo klausimais nuomonės iÅ¡siskirdavo, pasiaiÅ¡kinus rasdavo kompromisÄ . (duomenys neskelbtini) mokėdavo pakelti balsÄ , o vaikai labai Å¡ito nemėgsta.

Vaikai yra pasiskundę, kad buvo Å¡aukiama ant jų. Davusi pastabÄ , kad nekeltų balso, nes tuo nieko nepasieks. (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) sudavė 2 kartus.Liudytoja J. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyr. socialine darbuotoja. Birželio 18d. atvykus į darbÄ užėjo į mažųjų Å¡eimynÄ , pirmame aukÅ¡te, pro Å¡alį ėjo P. K. ir jo veido srityje pamatė raudonus dryžius. Paklausus kas nutiko atsakė, kad mušė (duomenys neskelbtini). Sakė, kad jis jos neklausė, nesiklojo lovos, vadino (duomenys neskelbtini) necenzÅ«riniais žodžiais.

Sakė, kad V(duomenys neskelbtini) jį mušė jo kambaryje. Sakė, kad V(duomenys neskelbtini) trenkė ranka per veidÄ . Neatsimena ar vaikas sakė kiek kartų jam trenkė, praėjo nemažai laiko. Sakė, kad nuo smÅ«gio jis nukritęs, jam buvę bloga. Toliau kaltinamoji dėl įvykio bendravo su direktore. P. K. yra 7 metų berniukas iÅ¡ asocialios Å¡eimos, nevaldantis žodyno, su pykčio ir agresijos proveržiais.              Liudytojas J. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad (duomenys neskelbtini) , vonios kambaryje, auklėtoja liepė (duomenys neskelbtini) pasikloti lovÄ , Å¡is sakė, kad neklos, nes nemoka.

Tai buvo vakaras. Po to (duomenys neskelbtini) pasakė du negražius žodžius. Jis matė, kaip V. P. smarkiai trenkė per veidÄ du kartus, dar Å¡lapia ranka. T. P. pradėjo verkti, ėjo į tualetÄ . Matė, kad (duomenys neskelbtini) springo. Po to (duomenys neskelbtini) nuėjo gulti, jis padėjo (duomenys neskelbtini) pasikloti lovÄ . Jis matė ant (duomenys neskelbtini) veido raudonus dryžius. Prisimena, kad deÅ¡inėje pusėje. Atsakydamas į klausimÄ parodė kairę veido pusę. Nepamena, kokia ranka auklėtoja sudavė (duomenys neskelbtini).

V. P. trenkė vonios kambaryje, jis taip atsimenÄ s (b.l. 17, 18). IÅ¡ 2013-08-02 gautos specialisto iÅ¡vados matyti, kad P. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir kairiame skruoste, dėl ko P. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ( b.l. 26 ).Visų Å¡ių įrodymų visumos pakanka V. T. kaltei dėl jai inkriminuoto Å¡io nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamoji nusikalstamÄ veikÄ padarė 2013-06-17, tai yra galiojant 2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcijai galiojusiai iki 2013-07-13. Ä®statymo 2013 07 02 Nr. XII-501 redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13 nėra kaltinamosios atsakomybę Å¡velninanti, todėl kaltinamajai atsakomybė kyla pagal LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), kaip tai nustato LR BK 3 str. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamosios veika perkvalifikuojama iÅ¡ LR BK 140 str. 3d.

į LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13). Kaltinamoji mažamečiui nukentėjusiajam tyčia ranka sudavė du kartus į veidÄ , taip padarydama mažamečiui nukentėjusiajam kraujosruvas kairiajame smilkinyje ir kairiajame skruoste, tuo mažamečiui nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatÄ . Kaltinamoji dirbo (duomenys neskelbtini) kurioje buvo globojamas mažametis P. K., todėl jai buvo žinoma, kad Å¡is nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 14 metų amžiaus.

Nors kaltinamoji teigia sudavusi ranka nukentėjusiajam vienÄ kartÄ , tačiau Å¡iuos jos parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai ir liudytojos D. J. parodymai iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamoji nukentėjusiajam į veidÄ trenkė du kartus, Å¡iais parodymais pagrindo abejoti nėra.Kaltinamosios padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiam asmeniui yra nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.) numatytas LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

        Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į jos asmenybę – nedirba, tačiau mokosi, po nusikaltimo padarymo duomenų apie tai, kad ji bÅ«tų padariusi naujas nusikalstamas veikas byloje nėra. Taip pat atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ . LR BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) sankcijoje numatyto nusikaltimo padarymÄ nustatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri skirtina kaltinamajai už Å¡io nusikaltimo padarymÄ .

Tikima, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį jai skirtina tik pareiga - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.        Byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Kaltinamajai paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.IÅ¡ kaltinamosios iÅ¡ieÅ¡kotinos teismo turėtos proceso iÅ¡laidos į valstybės pajamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 105 str.).

        Vadovaujantis LR BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas        n u s p r e n d ž i a : V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2003-07-04 Ä®statymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti jÄ laisvės atėmimu 7 mėnesių.Remiantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant kaltinamÄ jÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

V. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. T. 6 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                           D.

Strautininkas