0dfd3fb4-3b99-415a-a2cc-f4e6ab44b3c2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-18-327/2016Proceso Nr. 1-20-2-00221-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.12.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.2.; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.; 2.1.3.1.; 2.1.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as,sekreto­riau­jant Audronei StankevičiÅ«tei, AuÅ¡rai Briedienei, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui,kalti­na­majam V.

Å ., jo gynėjui ad­vo­ka­tui Ričardui GirdziuÅ¡ui,vieÅ¡ame teisiamajame posė­dyje iÅ¡­na­grinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , kurio­jeV. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dir­ban­tis UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (du kaltinimai), 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė :

Kaltinamasis V. Å . buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, bei disponuodamas vi­so­mis bendrovės lėšomis, laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2009-03-14 iÅ¡vaistė jo žinioje buvusį didelės ver­tės svetimÄ turtÄ tariamai įgydamas savo turtu negalinčios padengti turimų įsipareigojimų, nuo 2006 m. nuostolingai dirbančios (2008 m. metinėje Pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas 377.351 Lt nuos­tolis), nuo 2008 m. statybos darbų nevykdančios ir nesudariusios sutarčių dėl statybos darbų at­likimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 930 vnt. (iÅ¡ 3108 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų, t.y.- 2009-03-12 pinigų iÅ¡mokėjimo kvitu PIK Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 95.000 Lt J.

B. už ta­riamas 310 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų;- 2009-03-14 pinigų iÅ¡mokėjimo kvitu PIK Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 85.000 Lt R. (K.) už ta­riamas 310 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų;- 2009-03-14 pinigų iÅ¡mokėjimo kvitu PIK Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 87.000 Lt R. S. už tariamas 310 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, tačiau pinigų iÅ¡mokėjimo kvi­tuo­se Å«kinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turinio, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­ci­jų, nes laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 finansinės atskaitomybės balanse, kurį pasirašė di­rektorius V.

Å ., bendrovė finansinio turto neįgijo, tokiu bÅ«du iÅ¡vaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį tur­tÄ â€“ pinigus - 267.000 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 267.000 Lt turtinę žalÄ . Dėl Å¡ių veiks­mų V. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje.Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-26 iÅ¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t.y. pagal įraÅ¡us 2008 m. mokėjimo žiniaraÅ¡tyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 esant skolingai darbuotojams už darbÄ 746.203,96 litus ir 2009 m. sausio - rugsėjo mėn. daugumai įmonės darbuotojų esant iÅ¡leistiems nemokamų atos­to­gų bei 2009-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iÅ¡kėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , jis 2009-07-01 direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė mokėti priedus prie atlyginimo gamybos di­rektoriui A.

M. – 3000 Lt, technikos direktoriui G. D. – 4000 Lt ir darbų vadovui V. B. – 2800 Lt ir 2009 m. liepos – spalio mėnesiais iÅ¡mokėjo priedus sumoje 39.200 Lt, iÅ¡ jų A. M. – 12.000 Lt, G. D. – 16.000 Lt, V. B. – 11.200 Lt ir 2009-10-20 di­rek­toriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė ir iÅ¡mokėjo priedus sumoje 34.500 Lt, iÅ¡ jų tech­ni­kos vadovui G. D. – 20.000 Lt, darbų vadovui V. B. – 14.500 Lt, tokiu bÅ«du iÅ¡­Å¡vais­tė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , pinigus – 73.700 litų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 73.700 litų turtinę žalÄ .

Dėl Å¡ių veiks­mų V. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nu­ma­tytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje.Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-26 pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , pagal įraÅ¡us 2008 m. mokėjimo žiniaraÅ¡tyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-01-01 esant skolingai darbuotojams už darbÄ 746.203,96 litus ir 2009 m. sausio- rugsėjo mėn. daugumai įmonės darbuotojų esant iÅ¡leistiems nemokamų atos­to­gų bei 2009-10-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iÅ¡kėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ , jis pa­si­sa­vi­no jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , t. y.: 2009-07-01 di­rek­to­riaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė mokėti sau priedÄ prie atlyginimo 5000 Lt ir 2009 m. liepos – spalio mėnesiais iÅ¡mokėjo sau priedÄ â€“ 20.000 Lt, ir 2009-10-20 direktoriaus įsakymu Nr. K9.1-26 paskyrė ir iÅ¡mokėjo sau priedÄ â€“ 30.000 Lt, tokiu bÅ«du pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pri­klau­san­Äius pinigus – 50.000 litų.

Dėl Å¡ių veiks­mų V. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ vei­kÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.Taip pat buvo kaltinamas, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 sÄ moningai blogai val­dydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ (2009-10-14 iÅ¡kelta bankroto byla), o bÅ«tent – bÅ«damas užda­rosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direk­to­riumi ir bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklÄ , sÄ moningai blogai jÄ valdydamas siekė, jog įmonė tap­tų nemokia, t. y. iÅ¡vaistęs 340.700 Lt ir pasisavinęs 50.000 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo bÅ«ti pa­nau­do­tos kreditorių reikalavimams patenkinti, tokiu bÅ«du padarė didelę – 390.700 Lt turtinę žalÄ kre­di­to­riams, iÅ¡ jų:

UAB BÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 528.811,11 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 45.271,06 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 30.093,38 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 33.424,07 Lt); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įsiskolinimas 57.267,70 Lt) ir kitiems. Dėl Å¡ių veiks­mų V. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ vei­kÄ , numatytÄ BK 209 straipsnyje.Taip pat buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir vadovaujantis Lie­tuvos Respublikos buhal­terinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str., bÅ«damas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laiko­tar­pyje nuo 2005-01-01 iki 2009-10-26 pažeidė:Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kad „į apskaitÄ pri­valoma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsi­pareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.” ir 14 straipsnio 2 dalį, kad „Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako aps­kaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, nes visiÅ¡kai nebuvo galima nustatyti 267000 Lt, kuriais sumažino atskaitingo asmens V.

Å . apyskaitoje įraÅ¡ytÄ pinigų likutį, panaudojimo, nes 2009 m. kovo 12-14 d. pagal pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus PIK Nr. (duomenys neskelbtini), įformino apmokėjimÄ už neįvykusias Å«kines operacijas, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimÄ iÅ¡ J. B. už 95.000 Lt, R. K. už 85.000 Lt, R. S. už 87.000 Lt, taip pat nebuvo galima nustatyti 53.870,49 Lt gavimo Å¡altinio, nes tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos apskaitos registre „Atskaitingas asmuo V.

Å .“ į atskaitingo asmens V. Å . pajamas buvo įraÅ¡yti 53.870,49 Lt; taip pat 2005-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams iÅ¡ra­Å¡y­tuo­se atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1.154.929,35 Lt vertės neįvykusios Å«kinės opera­ci­jos, tai yra įraÅ¡ytos kaip sunaudotos statybos objektuose statybinės ir kitos medžiagos, kurių ben­dro­vė, atlikdama statybos ir kitus darbus, faktiÅ¡kai nesunaudojo, nes pagal įraÅ¡us 2008 metų ir 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio balansuose bei 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpio Didžiojoje knygoje 1.154.929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų 2005-2008 metais nebuvo nusipirkusi; taip pat nebu­vo galima nustatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės, nes prie UAB “(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų 2005-03-10 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 24871,69 Lt), 2005-04-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 97.664,66 Lt), 2005-05-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 66.185,47 Lt), 2005-07-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 6040,62 Lt), 2005-08-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be (duomenys neskelbtini)440,87 Lt), nepa­teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suraÅ¡ytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte su­nau­dotos medžiagos.Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnį, kad „Ūkio subjektai aps­kai­tÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama lai­ku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams”, nes 2009 metais pagal mate­ria­li­nių vertybių nuraÅ¡ymo aktus į sÄ naudas, be pagrindžiančių dokumentų, nurašė: 78.039,61 Lt daugiau sta­tybinių ir kitų medžiagų, negu jų bendrovė sunaudojo statybos objektuose pagal 2009 metų atliktų dar­bų priėmimo aktuose esančius įraÅ¡us; taip pat 135.942,24 Lt vertės statybinių medžiagų ir kito per­par­duoti skirto turto kaip netinkamo tolimesniam naudojimui nurašė į metalo lauÅ¾Ä , tačiau jų netin­ka­mu­mÄ naudoti bendrovės veikloje nepagrindė jokiais dokumentais; taip pat pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005-2008 metus suraÅ¡ytuose materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose nebuvo galima nu­s­tatyti nuraÅ¡ytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal kiekvienÄ objektÄ atskirai, nes 2009 me­tais suraÅ¡ytuose materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose medžiagos buvo nuraÅ¡ytos už metus, nenu­ro­dant statybos objektų, o 2005-2008 metų materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose buvo įraÅ¡yta tik už­sa­kovo pavadinimas, nenurodant objekto pavadinimo, arba tik objekto pavadinimas, nenurodant užsa­kovo;Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duo­menys registruojami apskaitos registruose, nes nesurašė 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrų „Atsargos“, „Statybinės Å«kinės prekės“, „Bendros Å«kinės prekės“; taip pat nesurašė 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių), kuriuose turėjo bÅ«ti apskaityta pardavimų pajamos ir sÄ ­naudos, dėl to nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d.

– 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje įraÅ¡ytų 385.211 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei 2009 m. sausio – spalio mėn. par­da­vi­mo žurnaluose įraÅ¡ytų 436.381,36 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei neatitikimo 51.170,36 Lt prie­Å¾as­Äių ir nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) atas­kai­to­je įraÅ¡ytų 2.642.936 Lt sÄ naudų teisingumo; taip pat neiÅ¡saugojo suraÅ¡ytų laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-08-17 bei pats nesurašė laikotarpio nuo 2009-08-18 iki 2009-10-26 materialinių vertybių ir san­dė­lio apskaitos knygos, medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitų ir kitų dokumentų, fiksuojančių ma­te­ria­linių vertybių (trumpalaikio turto) judėjimÄ , dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ben­dro­vės trum­palaikio turto kiekį, vertę ir jo struktÅ«rÄ pagal pavadinimus; taip pat neiÅ¡saugojo lai­ko­tarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-08-17 bei pats nesurašė laikotarpio nuo 2009-08-18 iki 2009-10-26 aps­kaitos re­gis­trų (apyvartos žiniaraščių) ir kitų dokumentų, kuriuose bÅ«tų apskaityta skolos pagal kiekvienÄ kre­di­to­rių atskirai tiekėjams ir darbuotojams; taip pat nesurašė 2009-10-01- 2009-10-29 laikotarpio aps­kai­­tos registrų ir kitų dokumentų, kuriuose bÅ«tų apskaityta iÅ¡ bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su vals­tybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvienÄ darbuotojÄ atskirai, nesu­mo­kė­tų skolų likučiai 2009-10-26, dėl to nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsis­ko­li­nimo dydžio valstybės biudžetui, Sodrai, bankams, Garantiniam fondui, darbuotojams, pagal kiekvienÄ dar­buotojÄ atskirai; taip pat neužtikrino, kad 2009 m. sausio- liepos mėn. ilgalaikis turtas, kuris buvo užpajamuotas bendrai su trumpalaikiu turtu, bÅ«tų užpajamuotas apskaitos registruose „Pirktos prekės, skirtos per­par­duo­ti“ ar „Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti; taip pat dėl direktoriaus V.

Å . užsakovams iÅ¡raÅ¡ytose PVM SÄ skaitose faktÅ«rose ir prie jų pridėtuose darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių Å«kinių operacijų, tai yra kaip sunaudotų statybos objektuose nepagrįstai padidintų 1.154.929,35 Lt ver­tės statybinių ir kitų medžiagų, 2005-01-01 – 2008-12-31 apskaitos registruose „Par­davimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos, kurios buvo nepagrįstai padidintos 1.154.929,35 Lt; taip pat dėl 2009-01-01 – 2009-10-26 materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose įraÅ¡ytų neįvykusių Å«kinių ope­racijų, tai yra įformintų 78.039,61 Lt vertės medžiagų sunaudojimo statybos ob­jek­tuose, Didžiojoje knygoje 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. apskaitos registruose „Atsargos“, „Sta­ty­binės Å«kinės prekės“ ir „Bendros Å«kinės prekės“ nurodė neteisingÄ jų likutį – sumažindamas 74.565,02 Lt, ir tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir struktÅ«ros, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio.

Dėl Å¡ių veiks­mų V. Å . buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis V. Å . kaltu neprisipažino. Parodė, kad 1992 m. įkÅ«rė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2000 m. liko vieninteliu akcininku ir direktoriumi. 2008 m. bendrovėje dirbo 45 žmonės. Ä®monė vykdė veiklÄ , per metus turėjo 6.000.000 - 7.000.000 Lt apyvartÄ . 2008 - 2009 metai buvo sunkÅ«s, bandė iÅ¡­laikyti bendrovę, bet nesisekė. 2009 m. rugsėjo pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo apie 40.000 Lt skola, įmonei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

Be to buvo banko lizingai, kreditoriai, nemokėti at­ly­gi­ni­mai, skolos VMI ir Sodrai. Sutiko su bankrotu. Dėl mokėtų priedų paaiÅ¡kino, kad pasirinko kam iÅ¡­mo­kėti. Tai buvo geri specialistai, tikėjosi iÅ¡laikyti tuos žmones, nes daug metų dirbo kartu. Buvo pa­Å¾a­dė­jęs su­mo­kėti priedus už didelį (duomenys neskelbtini) tinklo objektÄ (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskutinis. Jį užbaigė 2009 m. rug­pjūčio mėnesį. Iki tol buvo mokami minimumai ir žmonės buvo nemokamose atostogose.

Todėl priėmė spren­di­mÄ iÅ¡mokėti priedus. Ir sau sumokėjo. Dėl to prisiima kaltę. Pinigus realiai sumokėjo. Atlyginimus mo­kėdavo grynais. Dėl akcijų pirkimo. Tai buvo sudėtingas ir vertingas sprendimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tu­rėjo potencialÄ , turėjo turto. Žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turi prasidėti objekto statyba. „(duomenys neskelbtini)“ sto­da­vo ir remontui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastoviai gaudavo užsakymus, B. L. dovanojo G.

D. ir Ivanauskui džipus už darbus. Todėl turėjo planÄ dalyvauti konkurse kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauti objektÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo administracinio pastato dalį, gamybines patalpas, vikÅ¡rinį kra­nÄ , turtas buvo likvidus apie 400.000 – 500.000 Lt. Už 30 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sumokėjo grynais pi­ni­gais – 270.000 Lt. 2009 m. sausio mėnesį buvo pasiraÅ¡ytas ketinimų protokolas su ben­dro­ve „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų prijungta prie darbų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atestatÄ specialiems dar­­bams atlikti, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Jis buvo reikalingas gauti objektÄ , kad bÅ«tų platesnė dar­bų apimtis, tačiau iki bankroto nespėjo įgyvendinti savo planų. Bendrovėje buvo įsiskolinimas darbuo­to­jams, skirtingiems žmonėms už 2, 3, 4, 5 mė­nesius. Ad­ministracijai atlyginimai buvo mokami dalinai, pasirinktinai. Buhalterė J. V. dirbo iki rug­pjÅ«­Äio mėnesio, vėliau R.

K. kažkiek tvarkė bu­halterijÄ . Nuo spalio mėnesio viskÄ tvarkė ad­mi­nistratoriaus buhalterė. BalansÄ parengė adminis­tra­to­riaus buhalterė, kaltinamasis pasirašė. Bankroto nu­tartis įsiteisėjo spalio 26 d. ir kaltinamÄ jį atleido iÅ¡ darbo. Dėl dokumentų iÅ¡saugojimo. Buhalteriniai re­gistrai gal ne visi buvo atspausdinti popieriuje, bet viskas buvo skaitmeninėse laikmenose, viskas buvo kaupiama iki bankroto. Visi reikiami dokumentai apie bendrovės įsigytas medžiagas yra bu­hal­te­ri­nės apskaitos programoje.

Kai iÅ¡ darbo išėjo J. V., kaltinamasis nieko nepildė, nes nemoka nau­dotis kompiuteriu. Bendrovės bankrotÄ Ä¯takojo 2008 metų krizė, lizingai, tai, kad stojo objektai, ban­kai reikalavo pinigų. Kaltinamasis važinėjo per SodrÄ , mokesčius, prašė kreditorių palaukti. Pirk­da­mas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas matė, kad yra Å¡ansas krizės gauti užsakymus statybos objektams. Po ak­ci­jų pirkimo viskas buvo sujaukta, pradėjo bankai, lizingai purtyti. Kaltinamasis nieko nebespėjo, nes ru­de­nį buvo paskelbtas bankrotas.

Akcijomis nespėjo pasi­naudoti. Bendrovėje nebuvo nustatyta, kam ga­li­ma mokėti priedus. Darbuotojai, kuriems sumokėjo prie­dus, buvo vertingi – vyr. energetikas V. B. turėjo atestatÄ statyboms, A. M. buvo atsakingas už gamybÄ , per G. D. tikė­jo­si gauti „(duomenys neskelbtini)“ užsakymus, jis „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug pažinčių. Jis supažindino su I., kurio įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apie 600 žmonių. Jie užsiėmė „(duomenys neskelbtini)“ remontais.

Darbams jie sam­dy­da­vo ir kitas bendroves. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pirko dar ir dėl to, kad dėl darbų anksčiau buvo beveik kon­ku­ren­tai, todėl manė, kad galės darbus daryti kartu. Su G. D., kuris turėjo 20 procentų akci­jų, buvo susitarę bendradarbiauti abu tu­rė­da­mi 50 procentų akcijų. Su R. R., kuris turėjo liku­sius 50 procentų akcijų, buvo geruose san­tykiuose. Taip planavo valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankui buvo skola mi­lijonas, kuri buvo dengta turtu, dar buvo kiti kreditoriai, todėl rizikavo mokėdamas 267.000 Lt už akcijas.

Bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ buvo 30.000 Lt skola, „(duomenys neskelbtini)“ – 528.811,11 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 45.271,06 Lt, ir kitiems. „(duomenys neskelbtini)“ 500.000 Lt skolos per pusę metų sumokėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) objekto, kai gavo apie 800.000 Lt. Ben­drovėje anksčiau apie 10 metų buhalterinę apskaitÄ tvarkė S. K., kuri buvo vyr. Buhal­terė. Kai ji išėjo, tai kas metai siųsdavo jai visus duomenis patikrinti, kaip dirbama.

Visus dokumentus apie akcijų pirkimÄ pateikė bankroto administratoriui. Ä® buhalterinę programÄ buvo suvestos visos ope­ra­cijos, visų medžiagų įgijimas ir panaudojimas. Matė atspausdintus registrus. Netei­sėtų nurodymų niekam nedavė, kiekvienas atliko savo pareigas, pats perduodavo dokumentus, ant kurių buvo nurodyti konkretÅ«s objektai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad darbų priėmimo aktų nėra dėl to, kad dokumentas galėjo pa­si­mes­ti, nes sÄ skaitos faktÅ«ros buvo raÅ¡ytos.

Niekam nedavė nurodymo nuraÅ¡yti daugiau me­džiagų, nei su­naudota. Ant PVM sÄ skaitų net užraÅ¡yti duomenys kam skirtos medžiagos. PVM sÄ s­kai­tos atsi­dur­da­vo pas R. K., kuri pagal objektus nuraÅ¡ydavo. Kaltinamasis patvirtino, kad 2009-07-01 įsaky­mu liepos - spalio mėnesiais A. M., V. B., G. D. prie­dai buvo iÅ¡mokėti, spalio 20 d. įsakymu iÅ¡mokėjo 73.700 Lt G. D., V. B.. Sau irgi iÅ¡­simokėjo 50.000 Lt. Sprendimas dėl bendrovės bankroto dar nebuvo įsiteisėjęs. Galvojo, kad likusio bendrovės turto pakaks skolų apmokėjimui.

Medžiagos, kurios nurodytos kaip neapskaitytos, buvo per kokius 5 - 7 metus susikaupę. Kompiuterinėje apskaitos programoje buvo visi dokumentai. Ä®rodymai Kaltinamajame akte V. Å . kaltė padarius inkriminuotus nusikaltimus iÅ¡ esmės bu­vo grin­džiama specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , iÅ¡vadomis, Kauno aps­krities Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tais, liudytojų R. R., B. S., G. D., R. S., J. B., R. K., J. V. parodymais, specialistės N. D. paaiÅ¡kinimais.

Teismas sprendžia, kad nei kaltinamajame akte nurodytų ir teisminio nagri­nė­ji­mo metu iÅ¡tirtų įrodymų, nei papildomai iÅ¡tirtų įro­dy­mų nepakanka patvir­tinti V. Å . kaltei padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.Liudytojas R. R. parodė, kad 1999 m. buvo įkurta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Jos veik­la – statybos darbai. IÅ¡ pradžių akcininkas buvo A. K., įstatinis kapitalas 10.000 Lt. Maž­daug 2001 m. liudytojas nupirko iÅ¡ jos 100 akcijų. 2001-2002 m.

įsiliejo akcininkas G. D., pa­di­di­no įstatinį kapitalÄ , akcijas pasidalino per pusę – kiekvienam po 1554 akcijas. Statė objektus, tu­rė­jo 300.000-400.000 Lt vertės nekilnojamo turto – administracinį pastatÄ , mechanines dirbtuves. 2003-2004 m. buvo teismai, kuriuos laimėjo. Ä®monė pelningai dirbo dar ir 2004 m., po to ėmė paskolas, norėjo iÅ¡sigelbėti. Gal nuo 2005 m. pradėjo nemokėti užsakovai, trukdė teismai, įmonė stovėjo prastai, pradėjo laiku neatsiskaitinėti už medžiagas, bet visi norėjo įmonę iÅ¡­sau­go­ti, to padaryti nesisekė.

Dau­giau vertėsi atsitiktine veikla. Turėjo nekilnojamo turto, kambarius nuo­mavo. Iki kokių 2009 m. ben­dro­vė vykdė statybos darbus, 2011 m. ban­kru­tavo. B. S. tapo akcininke 2007-2008 m. Liudytojas ir G. D. įneÅ¡davo indėlius, kad vyktų įmonės veikla. B. S. užstatė butÄ ir įnešė į įmonės sÄ skaitÄ pinigus veiklai. Tada kaip garantai liudytojas ir G. D. perrašė po 1554, tai yra visas akcijas. Perleidimo sprendimas įfor­mintas protokolu. Vėliau nei G. D., nei B. S. jam nesiÅ«lė pirkti akcijų. 2010-2011 m. sužinojo, kad G.

D. per­leido akcijas kitiems asmenims. G. D. paaiÅ¡­ki­no, kad suklydo, manė, kad dalis akcijų buvo likę. 2011 m. laimėjo teisminį procesÄ su admi­nis­tra­to­riumi M., kuris ginčijo patalpų pardavimo sandorį, kad per pigiai parduotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekami visi tyrimai, ieÅ¡koma ar tai ne tyčinis bankrotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«ra yra baigta, įsipareigojimams padengti turto užteko. Žino, kad bendrovės akcijos buvo kažkam par­duo­tos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bazėje vykdoma kitų įmonių veikla, kurioms turtas buvo parduotas iÅ¡ varžytinių. V. Å . pažįsta, bet nei asmeninių, nei finansinių reikalų su juo neturėjo. Žino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko metalo konstrukcijos darbus, buvo rimta orga­ni­zacija, turėjo savo bazę. Su Å¡ia bendrove konkuravo.Liudytoja B. S. parodė, kad nuo 2000 m. balandžio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadove ir sekretore. Bendrovės akcijos jai priklausė nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio.

Jas visas perleido G. D. ir R. R. už finansinę paramÄ Ä¯monei, kol grÄ Å¾ins skolÄ . Bendrovė turėjo finansinių sunkumų. Liudytoja, matydama perspektyvoje iÅ¡laikyti įmonę, 2008-05-22 įkeitė bankui už 175.000 Lt savo butÄ . Gavo paskolÄ su tiksline paskirtimi, pavedimais 57000 Lt, 11000 Lt. ViskÄ pa­nau­dojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolai dengti. Vėliau sužinojo, kad 2005 m. V. J. irgi buvo akcininkas, nes jis irgi skolino bendrovei 75.000 Lt. R. R. ir G. D. irgi ėmė pas­ko­las, asmeniniais pinigais bandė gaivinti įmonę.

Bankui buvo įkeisti bendrovės garažas, admi­nis­tra­ci­nės ir gamybinės patalpos. 2005-2006 m. bendrovės turto bendra vertė buvo iki 600.000 Lt. Pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gerame stovyje, vykdė sta­ty­bos darbus, turėjo paskolų, lizingų bankui SEB. 2005 m. buvo mokestinė skola VMI. Viskas buvo gerai gal iki 2007 m. Po to prasidėjo krizė. Paskolos metu bendrovė pirko patalpas, garažus iÅ¡ varžytynių, tačiau ban­kroto administratorius nesutvarkė varžytinių akto dalies. 2010 m. gal kovo 30 d. patikrinimo metu su­Å¾inojo, kad G.

D. jai perleistas akcijas kažkam pardavė. G. D. vėliau raÅ¡tu pa­tvirtino, kad liudytoja yra pilnateisė ak­ci­ninkė. Liudytoja iki Å¡iol pinigų neatgavusi, moka bankui pas­ko­lÄ . Liudytoja nurodė, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2010-03-01 protokolÄ ben­dro­vės akcijos po lygiai buvo paskirstytos jai, R. R. ir V. J.. Visi yra įsi­pa­reigoję sugrÄ Å¾inti skolas. Bankroto metu buvo įraÅ¡yta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo baig­tas, gavo atlyginimÄ iÅ¡ garantinio fondo, visų pinigų neatgavo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios di­rek­torė liu­dy­toja yra, 2010 metais, dar iki bankroto, už 710.000 Lt įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinio pastato pa­talpas. Turi tikslÄ viskÄ atgaivinti, moka turto mokesčius. Po sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar turėjo ga­ra­Å¾us, gamybinio pastato dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolÄ .IÅ¡ liudytojos B. S. pateiktų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susirinkimų (akcininkai R.

R. ir G. D.) 2004-03-16 ir 2004-10-12 protokolų (t. 1, b. l. 117, 118) matyti, kad nutarta praÅ¡yti AB (duomenys neskelbtini) suteikti atitinkamai 350.000 ir 150.000 Lt kreditus, jų grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeičiant perkamÄ iÅ¡ varžytynių nekilnojamÄ jį turtÄ ir bendrovei priklausančias gamybines patalpas, apyvartoje esančias atsargas 300.000 Lt sumai.IÅ¡ 2008-05-22 kredito sutarties (t. 1, b. l. 119) matyti, kad B. S. iÅ¡ AB SEB banko gavo 174.500 Lt kreditÄ . IÅ¡ 2008-05-28 mokėjimo nurodymo (t. 1, b. l. 120) matyti, kad B.

S. teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 57.100 Lt paskolÄ Å¡ios bendrovės kredito dengimui.IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2010-03-01 protokolo (t. 1, b. l. 124) ma­tyti, kad B. S. turi 3108 vnt. paprastų vardinių bendrovės akcijų, bendrovės įstatinis kapitalas – 310800 Lt, vienos akcijos nominali vertė – 100 Lt. Susirinkime nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paskirstyti R. R., V. J. ir B. S. po 1036 vnt.Liudytojas G. D. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V.

Å . pa­Å¾Ä¯s­tami apie 30 metų. V. Å . pakvietus liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi nuo 2008-12 iki 2009-11. Bendrovė vykdė metalo statybines montažines funkcijas, turėjo patalpas (duomenys neskelbtini). Liudytojas nebuvo bendrovės akcininku. Už darbÄ jam mokėjo kiek buvo sutarta. AtlyginimÄ gaudavo, nors bÅ«davo ir pradelsimų. Už negautÄ atlyginimÄ 2009-10-01 įsakymu jam buvo skirtas prie­das apie 19.000-21.000 Lt, tÄ sumÄ gavo. Liudytojas maždaug nuo 2002 metų turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­cijų.

Å ioje bendrovėje dirbo gamybos direktoriumi. Ä®sigijo 50 procentų akcijų. Viso turėjo 554 var­dines akcijas. R. R. irgi turėjo 50 procentų akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo statybine veikla. 2008-2009 m., kai prasidėjo griÅ«tis, reikėjo mokėti mokesčius, ėmė paskolÄ , reikėjo mokėti bankui, nekil­no­ja­mas turtas buvo užstatytas, buvo problemų, ieÅ¡kojo pinigų, siÅ«lė visiems tas akcijas. R. S., Juozas ir R. K. sutiko padėti ir pirkti akcijas.

Todėl ir perleido jiems trims 30 procentų savo turimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, po tÅ«kstantį litų kiekvienam. Liudytojas buvo jiems skolingas, todėl davė akcijas kaip garantÄ , kol grÄ Å¾ins skolÄ . Jam liko 20 procentų akcijų. Vėliau pasirašė akcijų pardavimÄ B. S., kuri žinojo, kad dalis akcijų jau parduota, nes ir jai bei kitam partneriui R. R. siÅ«lė jas pirkti už tuos pačius tris tÅ«kstančius, tačiau R. R. atsisakė. B. S. prisidėjo prie apyvartinių lėšų sutarties su banku, nes reikėjo trijų asmenų.

Moteris rizikavo savo nekilnojamu turtu, įkeitė butÄ . Jai perleido dalį akcijų, kuri liko po akcijų pardavimo 2009-2010 m., kol ji atgaus savo pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nekilnojamo turto, pastatų ir garažų, gal 450.000-500.000 litų vertės. 2010 m. patvirtinimÄ B. S. liudytojas surašė pamiršęs, kad tas akcijas pardavė kitiems. Tai buvo klaida.Liudytojui G. D. parodžius dokumentÄ („patvirtinimÄ â€œ), adresuotÄ B. S. 2010.04.30. (t.

1. b. l. 121), liudytojas patvirtino, kad jis surašė šį dokumentÄ .Toliau liudytojas G. D. parodė, kad žino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas vėliau pa­kan­kamai brangiai perpirko V. Å .. Liudytojas žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ žadėjo statyti antrÄ karbamido cechÄ , apie 80.000.000 litų vertės. Buvo paskelbtas konkursas Å¡iam objektui. V. Å . kvietė liudytojÄ tam, kad sutvirtinti savo pozicijas, kad siekti viso Å¡ito objekto. Tuomet liudytojas ir pasiÅ«lė jam pri­si­jungti statybinę įmonę, pasakė, kad yra tos įmonės akcijos.

Žino, kad buvo kalba su R. R., noras per­imti statybinę firmÄ . Liudytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo technikÄ , o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo reikalingus trÅ«kstamus dokumentus ir technikÄ , reikalingus konkursui. V. Å . ketinimai sudalyvauti konkurse nepavyko, nes bankas atėmė lizingu gautÄ technikÄ , prisiteisė dar ir netesybas, o technikÄ pardavė tris kartus brangiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatuose dabar vyksta administracinė veikla, jie gali bÅ«ti iÅ¡nuomoti.Liudytojas R.

S., parodė, kad su kaltinamuoju 15-20 metų pažįstamas dėl darbo, statybos reikalų. Tuo metu liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi. Apie 2008 m. pažįstamas G. D. pasiÅ«lė už nedidelę kainÄ nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria liu­dy­to­jas bendrai dirbo, akcijų. Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi statyba, metalo konstrukcijomis, turėjo patalpas, įrangÄ , bazę. Manė, kad bendrovės padėtis normali.

Su G. D. planavo bendrÄ veiklÄ . Liudytojas nusipirko 310 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Už akcijas mokėjo 1000-2000 litų. Suprato, kad pardavėjui reikėjo pinigų. Dėl dividendų nesidomėjo, kitų akcininkų nepažinojo. Manė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo apie 500.000 litų vertės. Po metų ar pusantrų V. Å . pasiÅ«lė parduoti tas ak­ci­jas. Sutarė 87.000 litų kainÄ ir pardavė akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai V.

Å .. Surašė pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ iÅ¡ anksto paruošė V. Å .. Pinigus gavo grynais, už kÄ pasirašė kvitÄ . Pinigus panaudojo pirkdamas įvairias prekes sodybos statybai.Liudytojui R. S. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 127, 129) R. S. patvirtino, kad pagal Å¡ias sutartis pirko ir pardavė akcijas, pagal jas sumokėjo ir gavo pinigus.IÅ¡ liudytojo R. S. ikiteisminiame tyrime pateiktos 2008-02-06 sutarties, sudarytos tarp G. D. ir R.

S., kopijos (t. 1, b. l. 127) matyti, kad G. D. už 1000 Lt par­da­vė R. S. 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių ben­dra nominali vertė lygi 31000 Lt. IÅ¡ 2009-03-14 pinigų iÅ¡­mo­kė­ji­mo kvito kopijos (t. 1, b. l.129) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už akcijas R. S. iÅ¡mokėjo 87.000 Lt.Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta nuo 2008 m. Su G. D. ir R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniais akcininkais, buvo gerai pažįstamas.

Žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pastatų, technikos, turėjo statybos objektus „(duomenys neskelbtini)“, kad 2007 m. bendrovė dirbo nor­ma­liai. Žinojo, kad 2008 m. G. D. buvo sunkÅ«s laikai, todėl pas jį kaip užstatÄ Ä¯sigijo apie 10 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Apie bendrovės skolas nežinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme neda­ly­va­vo. IÅ¡ kalbų žinojo apie bendrovės veiklÄ . Po kiek laiko iÅ¡ G. D. iÅ¡girdo, kad gal tas ak­cijas nupirks UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bandė derėtis. Suderėjo apie 90.000 Lt kainÄ už akcijas. G. D. liu­dy­tojui tuo metu buvo ir asmeniÅ¡kai skolingas. Liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam Å¡i įmonė pri­klau­sė 100 proc. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutarčių dėl metalo laužo pardavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvyk­dė kai kurių sutarčių, todėl ir atsirado tokia akcijų kaina. Dėl akcijų kainos iÅ¡ pradžių kalbėjo su G. D. Kai sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks akcijas, pradėjo kalbėtis su V.

Å .. Ak­cijas pardavė 2009-03-12. Atsiskaitymas buvo grynais pinigais. Gavęs pinigus pasirašė dokumentus. Ir po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet mažesnę sumÄ , negu iki akcijų pardavimo. Ä®si­pa­rei­gojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė kitu bÅ«du. Dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas liu­dy­to­jui neaiÅ¡kino. Direktorius klausinėjo apie gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), kranus.

Liu­dytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo technikÄ , kurios pagalba galėjo statyti unikalius objektus. Jų gamybinės ir ad­ministracinės patalpos buvo geroje vietoje – prie geležinkelio atÅ¡akos, dujų, elektros galių, arti pra­mo­ninio rajono. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo perspektyvų. Liudytojas už 2008 m. 2009 m. dek­la­ravo paja­mas, taip pat ir už akcijas.Liudytojui J. B. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 132, 133) J.

B. patvirtino, kad pagal Å¡ias sutartis pirko ir pardavė akcijas, pagal jas sumokėjo ir gavo pinigus.IÅ¡ liudytojo J. B. ikiteisminiame tyrime pateiktos 2008-02-06 sutarties, sudarytos tarp G. D. ir J. B., kopijos (t. 1, b. l. 132) matyti, kad G. D. už 1000 Lt pardavė J. B. 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra no­mi­na­li vertė lygi 31.000 Lt.IÅ¡ 2009-03-12 pinigų iÅ¡mokėjimo kvito kopijos (t. 1, b. l. 133) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ J.

B. už akcijas iÅ¡mokėjo 95.000 Lt.Liudytojas R. K. parodė, kad kaltinamÄ jį V. Å . pažįsta nuo 1987 m., gy­ve­na kaimynystėje. Dirbo su juo statybos valdyboje, buvo subrangovai įvairiuose objektuose. 2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu. Tuomet sutikdavo G. D., kuris buvo statybinės kom­pa­nijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas. Tuomet už 1000 Lt nupirko iÅ¡ jo 310 akcijų, 10 proc. Nominali akcijų vertė buvo 31.000 Lt., 100 Lt viena akcija.

Gal ir paskolino jam pinigų, nes tuomet grynų pinigų visada turėjo. Buvo sudaryta sutartis. Liudytojui R. K. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 135) R. K. patvirtino, kad pagal Å¡iÄ sutartį pirko iÅ¡ G. D. akcijas, pagal jas sumokėjo grynais pinigais. Liudytojas R. K. nežino, kam priklausė likusios 90 proc. Ak­ci­jų. Pirkdamas akcijas žinojo, kad bendrovė vykdė veiklÄ . Akcijų pirkimo metu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei­giamų atsiliepimų nebuvo.IÅ¡ liudytojo R.

K. ikiteisminiame tyrime pateiktos 2008-02-05 sutarties, sudarytos tarp G. D. ir R. K., kopijos (t. 1, b. l. 135) matyti, kad G. D. už 1000 Lt pardavė R. K. 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt.Toliau liudytojas R. K. parodė, kad akcijos pas jį išbuvo apie metus, dividendų negavo. Iš V. Š. sužinojo, kad jis nori pirkti tas akcijas. Liudytojas sutiko parduoti. Pasirašė pirkimo sutartį.Liudytojui R.

K. parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 136) R. K. patvirtino, kad pagal Å¡iÄ sutartį pardavė Å¡ias akcijas.IÅ¡ liudytojo R. K. pateiktos kopijos 2009-03-14 sutarties, sudarytos tarp R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 136) matyti, kad R. K. už 85.000 Lt pardavė bendrovei 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt.Toliau liudytojas R.

K. parodė, kad akcijas pardavė už 85.000 Lt. Gavo pinigus gry­nais, as­me­niÅ¡kai iÅ¡ V. Å .. Sandėris vyko (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. Kodėl V. Å . nutarė supirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, liudytojas nežino. Mokesčių inspekcijoje nereikėjo deklaruoti par­da­vimo.IÅ¡ liudytojo R. K. pateiktos 2009-03-14 pinigų iÅ¡mokėjimo kvito kopijos (t. 1, b. l. 137) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. K. iÅ¡mokėjo 85.000 Lt.Liudytoja J.

V. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. gegužės 7 d. iki bir­Å¾e­lio buhaltere, po to – vyriausiÄ ja buhaltere iki 2009 m. ApskaitÄ tvarkė dviejų darbo vietų programa „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentai raÅ¡ytine forma jai perduoti nebuvo, viskas buvo suvesta į programÄ . Buvo ir fi­ziÅ¡kai dokumentų. Su kaltinamuoju kiekvienas dirbo savo darbus, V. Å . į buhalterinę apskaitÄ nesi­kiÅ¡o. Bendrovė buvo įsikÅ«rusi (duomenys neskelbtini), joje buvo 40-45 darbuotojai.

Apyvarta buvo iki 500.000 litų. Buhalterijoje dar dirbo R. K., kuri pajamavo medžiagas pagal pateiktus do­ku­mentus, apskaitė atsargas, grynus pinigus, tvarkė kelionės lapus, rašė įsakymus. Liudytoja tvarkė par­davimus, banko pavedimus, kasÄ , ataskaitas, darbo užmokestį, skaičiuodavo atlyginimus. Ka­sinin­kas buvo direktorius V. Å ., jis tvarkė grynus pinigus, jam atiduodavo algalapius, jis grÄ Å¾indavo, tuo­met liudytoja nuraÅ¡ydavo pinigus. Pas direktorių grynais bÅ«davo didelės sumos – ir trys Å¡imtai tÅ«ks­tan­Äių.

Direktorius kiekvienÄ mėnesį pateikdavo sÄ skaitas už grynus pirkimus. Kasos knygÄ liu­dytoja vedė pagal jo pateiktus dokumentus. Banke buvo sÄ skaita, kasoje bÅ«davo Å¡iek tiek pinigų, daugiau bÅ«davo per atskaitingÄ asmenį. PrieÅ¡ algas iÅ¡imdavo ir mokėdavo iÅ¡ kasos grynais. Buhalterinė apskaita buvo tvar­kinga ir prieÅ¡ liudytojÄ , ir ji tvarkingai vedė, dokumentai vedami į programÄ . Ne­pri­simena, kad bÅ«tų supažindinta su dokumentų saugojimo tvarka. Nebuvo tokio įsakymo, kad nepildyti registrų.

Dek­la­racijos buvo pildomos ir pateikiamos laiku. Liudytoja paruoÅ¡davo finansines ataskaitas, jas siųsdavo elektroniniu bÅ«du su jos ir direktoriaus paraÅ¡u. Direktorius žiÅ«rėdavo dokumentus. Vykdant pirkimus buvo iÅ¡duodami avansai, daromos avansinės apyskaitos, fiksuojama atskaitingų asmenų registre. Ten buvo registruoti visi pirkimai ir sudengimai. Vykdant patikrinimÄ viskÄ iÅ¡rinko iÅ¡ dokumentų, viskÄ su­ve­dė, ir viskas atitiko. Laikotarpiu, kol dirbo, buvo gal vienas mokestinis tikrinimas. Tikrino kai buvo iÅ¡­kelta bankroto byla.

Ä®monės finansinė bÅ«klė blogėjo, pinigai buvo uždirbami, tačiau atgauti buvo sun­ku, algos vėlavo, ir mokesčiai vėlavo. Liudytoja neprisimena, ar bendrovėje buvo įgyjami verty­biniai po­pieriai, akcijos. Bendrovėje nebuvo atskiro žurnalo finansinio turto apskaitai. Tokio turto bendrovės ba­lanse nematė. Liudytoja apskaitė medžiagų nuraÅ¡ymo aktus, neprisimena, kad bendrovėje bÅ«tų nu­ra­Å¡o­mos medžiagos, kurios nebuvo įsigytos. Medžiagos buvo nuraÅ¡omos kas ketvirtį, tvarkingai.

Nepri­si­me­na, kad bÅ«tų nuraÅ¡omos medžiagos, netinkamos naudoti bendrovės veikloje. Medžiagų judėjimo re­gistrai saugojami kompiuteryje, atspausdinami prireikus. Skolų registrai tiekėjams, darbuotojams buvo vedami skaitmenine forma. Atsargos ir ilgalaikis turtas bendrovėje apskaitomos atskirai. Katilai buvo ne ilgalaikiame turte, o atsargose. IÅ¡einant iÅ¡ darbo dokumentų priėmimo-perdavimo nepildė. Doku­men­tus paliko kabinete, ten liko kita buhalterė. Buhalterijoje buvo 2008 m. ir 2009 m. dokumentai, kiti dokumentai buvo archyve.

VMI revizorei pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriuos prašė pateikti. Negirdėjo, kad trÅ«ktų kažkokių dokumentų. Liudytoja pateikė buhalterines ataskaitas už 2009 m., už savo darbo laikotarpį, likusias gal teikė kita buhalterė. Neprisimena, ar buvo įvykdyta inventorizacija už 2008 m., bet toks įsakymas buvo. Liudytoja žino, kad buvo mokėti priedai prie atlyginimo, matė su­mas algalapiuose, kad iÅ¡mokėta. 2008 m. direktoriaus atlyginimas buvo apie 2000-3000 Lt. Atly­gi­ni­mai buvo nedideli ir dar sumažėjo, nes nebuvo darbų.

Atlyginimai visiems vėlavo, buvo mokama da­li­mis, buvo įsiskolinimai darbuotojams. Nežino, už kÄ buvo priedai, kurie sumokėti po jos išėjimo iÅ¡ dar­bo. Liudytoja žino, kad direktorius dėjo visas pastangas iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimus, kad bendrovė iÅ¡si­laikytų. Å ių liudytojų parodymais buvo grindžiamas kaltinimas V. Å . kaltinamajame akte. Bylos nagrinėjimo metu taip buvo apklausti ir kaltinamajame akte nepaminėti liudytojai A. M., V. B., R. K., S. K., G. A.. Liudytojas A. M. parodė, kad nuo 1996 m. su kaltinamuoju kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pradžioje dirbo darbų vadovu, nuo 2007 m. gamybos direktoriumi. Gavo įvairų darbo už­mo­kestį, nuo minimumo iki maždaug pusantro tÅ«kstančio litų. Premijos ir priedai bÅ«davo retai. Už objektų įvedimÄ bÅ«davo skatinimas. Pabaigoje atlyginimas vėluodavo, bet minimumas buvo. Priedai paskutinį kartÄ buvo už objektÄ Vilniaus (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini) 2009 m. Liudytojas gavo maždaug 12.000 litų. Liudytojas gavo ir 3000 Lt priedÄ , skatinimÄ už objektų įvedimÄ .

Mokėti priedus ar ne, nuspręsdavo direktorius. Priedai buvo siejami su darbo rezultatais. Dėl priedų buvo žodinis susitarimas, kuris pri­klau­sė nuo objekto sudėtingumo, dėl kiekvieno objekto atskirai. 2009 m. buvo darbo užmokesčio vėla­vi­mas, bet vėliau bÅ«davo sumokamas. Ä®sakymas dėl priedų buvo 2009-07-01, o realiai iÅ¡mokėta po ob­jekto įvykdymo. Buvo sumokėta grynais iÅ¡ kasos, atlyginimas irgi buvo mokamas grynais.Liudytojas V. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1993 m. vyr. ener­ge­ti­ku, o 2008 – 2009 m. darbų vadovu.

Dirbo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Darbo užmokestis buvo virÅ¡ mi­nimalaus, iki 1000 Lt. Mokėdavo visaip, buvo ir įsiskolinimas, mokėdavo dalimis. 2008-2009 metais už įvykdytÄ darbÄ yra gavęs priedų, premijų. Už objekto pridavimÄ laiku gavo priedÄ apie 10.000 Lt. Viso gavo apie 14.000 Lt. Priedai buvo už (duomenys neskelbtini) statybos objektÄ â€“ (duomenys neskelbtini) prekybos centrÄ . Dėl priedų spręs­davo direktorius. Priedai siejami su darbo rezultatais. Atlyginimas bÅ«davo mokamas pagal žinia­raÅ¡­Äius ir grynais pinigais.

Atlyginimai tuo metu nebuvo dideli. Liudytojas mano, kad prie­dus gavo pel­nytai. Bankroto byla iÅ¡kelta apie 2009 metus. Skola liudytojui buvo sumokėta iÅ¡ garantinio fondo.Liudytoja R. K. parodė, kad su V. Å . dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1995 m. iki 2009 m. buhaltere administratore. Liudytojai priklausė administracinis dar­bas, rašė įsakymus, sutartis, pajamavo pirkimus, vedė atskaitingus asmenis, kasÄ . Vyr. finansininku buvo R. V., po to J. V.. Buhalterinė apskaita tvarkoma su programa „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja kontroliavo pir­ki­mus, medžiagas. Medžiagų nuraÅ¡ymÄ fiksuodavo direktorius arba vyr. buhalterė. Liudytoja užpa­ja­muo­davo medžiagas pagal gautÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , įtraukdavo į atitin­ka­mÄ registrÄ programoje į tam tik­rÄ objektÄ , kuris bÅ«davo užraÅ¡ytas sÄ skaitoje direktoriaus ranka. Liu­dytoja ruošė įsakymus inven­to­ri­za­ci­joms, jas darydavo. Bendrovėje medžiagų sandėlio nebuvo. Kokius apskaitos registrus reikia vesti ben­drovėje, buvo sprendžiama atsižvelgiant į sÄ skaitų planÄ programoje „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2009 m. buvo keičiamas.

Bendrovėje dokumentai saugomi kabinete spintoje. Ka­bi­ne­tas rakinamas. Po to do­ku­men­tai neÅ¡ami į archyvÄ . Bendrovėje buvo speciali archyvo pa­talpa, durys rakinamos. Bendrovėje buvo įsakymas dėl dokumentų saugojimo. Nebuvo atvejo, kad do­kumentai dingtų. VMI deklaracijas teikė vyr. buhalterė.Liudytoja S. K. parodė, kad yra atestuota auditorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vyr. finansininkė J. V. jai pateikė susipažinti dokumentų kopijas iÅ¡ bylos, kaltinamÄ jį aktÄ , bu­halterinės programos kopijÄ , kurioje buvo visa apskaita už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2009 m. rug­sė­jo-spalio mėnesio.

Balansas buvo sudarytas bankroto dienai. Pasinaudodama programos „(duomenys neskelbtini)“ duo­menimis, susipažinusi su pateiktais dokumentais nustatė, kad juose yra įraÅ¡ai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ak­cijų įsigijimÄ ir apmokėjimÄ už jas. Balanse duomenys apie tai yra, tik kvali­fi­kacija nėra tiksli, nes įtrauktos į ilgalaikį turtÄ , nors akcijos yra finansinis turtas. Apskaitoje akcijos re­gis­truotos kaip Finan­si­nis turtas, bet pateikiant balansÄ , jos atsidÅ«rė materialaus turto straipsnyje.

Ben­dro turto straipsnyje yra įtrauktas finansinis turtas. Ä®sigyjant šį finansinį turtÄ viskas įskaityta teisingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, kurių dydis balanso dienai buvo 2.810.033 Lt. Nuo akcijų įsigijimo iki ba­lanso sudarymo buvo ir pajamų, ir iÅ¡laidų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo naudojama ofi­cia­li kompiuterinė buhal­te­rinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“, skirta pilnai vesti įmonės buhalterijÄ , apimanti visas Å«kines operacijas, tik darbo užmokestis vedamas suminiais skaičiais.

Ä®monėje darbui su ta programa buvo dvi darbo vietos, dirbo vyr. buhalterė J. V. ir apskaitininkė. Programa yra ap­saugota. Daryti pakeitimus nėra galimybės. Yra galimybė atlikti naujus įraÅ¡us ir matyti, kad jie pa­da­ry­ti. Ä® programÄ buvo įvesti duomenys apie akcijas. Apibendrindama rezultatus programa akcijas priskyrė prie materialaus turto, nes anksčiau nebuvo tokios sÄ skaitos kaip „finansinis turtas“. Finansinis turtas turi turėti atskirÄ eilutę. Reikėjo naujos sÄ skaitos ir jÄ atitinkamai pavadinti.

To nepadarius, akcijų pir­ki­mo skaičiai pateko į materialaus turto straipsnį. Liudytoja anksčiau atlikdavo bendrovėje auditÄ . Fi­nan­sinės ataskaitos už 2006 ir 2007 metus visais reikÅ¡mingais atžvilgiais buvo teisingos. Buvo duota iÅ¡lyga dėl atsargų, nes nedalyvavo pagal procedÅ«ras atliekant atsargų inventorizacijÄ . Sunaudotos me­džiagos pro­gramoje buvo nuraÅ¡omos pagal objektus. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai. 2009 m. įmonė galėjo nuraÅ¡yti atsargų daugiau 78.039,61 Lt.

Ä®monė turi teisę nuraÅ¡yti kÄ sunaudojo pagal medžiagų nuraÅ¡ymo aktÄ . Papildomų reikalavimų tokiems dokumentams nėra. Liudytoja nurodė, kad konsultavo vyr. buhalterę J. V.. Buvo gavusi J. V. elektroninius laiÅ¡kus 2009-09-22 ir 2009-11-27, kai buvo rengiamas balansas atiduoti duomenis bankroto buhalterei. J. V. klausė apie akcijas, kaip registruoti apskaitoje, akcijų nominalia verte ar įsigijimo verte. Registruojama įsigijimo verte.Specialistė pateikė teismui jai siųstus J. V. elektroninius laiÅ¡kus.Toliau liudytoja S. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ remiantis įsakymais keletui darbuotojų buvo priskaitytos ir iÅ¡mokamos per didelės kompensacijos už praeitÄ laikÄ .

Jos buvo aps­kai­tytos buhalterijoje. Dalis darbuotojų buvo nemokamose atostogose, kiti iki pat galo dirbo objektuose, todėl jiems buvo mokama.Liudytojas G. A. parodė, jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto admi­nis­tratoriumi. Bankrotas bendrovei paskelbtas nuo 2009 m. pabaigos. V. Å . pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Nustatytu laiku bankroto admi­nistratoriui buvo perduoti bendrovės buhalterinės aps­kai­tos do­kumentai, suraÅ¡ytas perdavimo aktas, nurodyti segtuvai ir jų pavadinimai.

Segtuvų buvo Å¡imtai. Seg­tuvų dokumentų apyraÅ¡ai nebuvo pridėti. Dokumentus perdavė V. Å .. Pagal perduotus doku­men­tus sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų, skolų balansas, buvo turto sÄ raÅ¡ai, turtas per­duo­tas, viskas nustatyta. TrÅ«kumo ar pertekliaus nebuvo nustatyta. Nedideli skirtumai nefiksuojami. Joks ieÅ¡­kinys V. Å . nebuvo pareikÅ¡tas. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jų prašė dokumentų, kuriuos pateikė po­licijai pagal poėmio aktus. Prašė dokumentų už tam tikrÄ laikotarpį.

Pateikė policijai visus reika­lau­ja­mus dokumentus, kuriuos turėjo. Nežino, ar buvo visi dokumentai. Dalis dokumentų jau buvo per­duo­ta į archyvÄ . Apie tai informavo pareigÅ«nus. Bendrovė bankroto metu teikė ataskaitas VMI, ban­kro­to atas­kaitos buvo ir Bankroto departamentui. Bendrovės balansus ruošė buhalterė Z. I.. IÅ¡ bankroto admi­nistratoriui pateiktų dokumentų galėjo nustatyti bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ ka­pi­ta­lÄ , struktÅ«rÄ . Buvo patvirtinti visi Å¡ioje bankroto byloje kreditorinius reikalavimus pareiÅ¡kę kredi­to­riai.

PrieÅ¡prieÅ¡inio patikrinimo nebuvo. Liudytojas žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje buvo aps­kai­ty­tos jos pirktos kitos statybinės įmonės akcijos. Tai įmonei bankroto bylos tuo metu nebuvo. Nežino, ar nu­ro­dyta akcijų vertės suma atitiko akcijų vertę. Akcijos buvo nuraÅ¡ytos po metų, nes įmonei iÅ¡kelta ban­kroto byla ir akcijos tapo bevertės. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , pagal sudarytÄ balansÄ gavo jame įraÅ¡ytÄ tur­tÄ , sutikrino balanse įraÅ¡ytÄ turtÄ su esančiu natÅ«roje.

Buvo sudaryti turto kreditorių debitorių sÄ ­ra­Å¡ai. Neatsimena, ar viskas buvo atspausdinta, bet to kÄ gavo, bankroto admi­nistratoriui pakako. Ben­dro­vė­je buvo buhalterinė programa, todėl popieriniai registrai nebuvo reikalingi. Darbuotojai buvo atleisti, pri­skaitytos iÅ¡mokos, buvo įsiskolinimas darbuotojams. Bankroto procedÅ«ra vyko nuo 2009 m. iki 2013 m. antros pusės. Bankroto byla baigta ir perduota archyvui. Teismo posėdyje apklausta specialistė N. D., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės fi­nan­sinės veiklos tyrimÄ , patvirtino byloje duotÄ savo iÅ¡vadÄ .

Parodė, kad iÅ¡vadoje ver­ti­no tuos doku­men­tus – registrus, balansus, 488 aktus, sÄ matas, darbo sutartis, nuraÅ¡ymo aktus, įsaky­mus, žinia­raÅ¡­Äius, kasos dokumentus, VMI ataskaitas, statybos, lizingo, pirkimo-pardavimo sutartis, kitus doku­men­tus, kuriuos jai pateikė tyrėjas. Po to 2013 m. dar atliko tyrimui papildomai pateiktų duo­me­nų iÅ¡ Registrų centro ir kitų įmonių tyrimÄ pagal papildomus klausimus ir surašė iÅ¡vadoje. Bu­hal­te­rinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 d.

Apskaitos registrai nurodo, kad apskaitos registrai raÅ¡omi ranka arba techninėmis priemonėmis. Laikmenose duomenis galima saugoti, kai yra atspausdinti apskaitos re­gis­trai. Pagal pateiktus dokumentus negalėjo nustatyti kokia programa naudojama. Buhalterinės aps­kai­tos suvestinės kompiuterinis variantas specialistei nebuvo pateiktas, jai buvo pateiktas popierinis suves­ti­nės variantas. Dėl finansinio turto pirkimo pateiktos tik sutartys, pinigų mokėjimo dokumentai ir 2009-10-01 ir 26 d. balansas. ApžiÅ«rėjusi juos nerado, kad visa tai bÅ«tų apskaitoje ir balanse, kad jame bÅ«tų fiksuota, kad bendrovė turi finansinio turto.

Ilgalaikis materialus turtas skirtingas nuo finansinio turto ir prilyginti materialiam turtui jį negalima, buhalterė negali daryti tokios klaidos. Kai parašė, kad nėra akcijų pirkimo, jai buvo pateiktas apskaitos registras, kur paraÅ¡ytas finansinis turtas, o balanse akcijos paverstos ilgalaikiu materialiu turtu. Bendrovėje buhalterijÄ tvarkė direktorius V. Å ., o apskaitÄ tvarkė J. V.. Iki bankroto direktorius buhalterės nesamdė. Tuo metu, kai nėra buhalterės, už buhalterinę apskaitÄ atsako direktorius.

Tyrė laikotarpį nuo 2009-01-01. Po to tyrė dalį tik už medžiagų nuraÅ¡ymÄ 2005 - 2008 m., tik popierinius dokumentus. Jai nebuvo pateikta bendrovės inventorizacijos nei už vienus metus. Su programa „(duomenys neskelbtini)“ specialistei neteko susidurti. Kaltinimas V. Å . taip pat buvo pagrįstas Kauno apskrities VMI 2010-03-02 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 48- 54), iÅ¡ kurio matyti, kad atlikus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimÄ už 2009 m. nustatyta, kad įmonei turint mokestinę nepriemokÄ , kreditorinį įsiskolinimÄ ir veikiant nuos­to­lin­gai, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (2009-10-14) 2009-07-01 vadovo įsakymu 4 administracijos dar­buo­­to­jams paskirti priedai prie atlyginimų, 3-5 kartus virÅ¡ijantys pagrindinius darbuotojų atlyginimus, ga­li­mai siekiant gauti kuo didesnes iÅ¡mokas iÅ¡ VSDF ir garantinio fondo: vadovui V.

Å . - 5000 Lt, ga­mybos vadovui A. M. - 3000 Lt, technikos vadovui G. D. - 4000 Lt, darbų va­do­vui V. B. - 2800 Lt. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, 2009-10-20 vadovu įsakymu paskirtos pre­mijos už spalio mėn.: vadovui V. Å . – 30.000 Lt, technikos vadovui G. D. – 20.000 Lt, dar­bų vadovui V. B.- 14.500 Lt. Priedai ir premijos minėtiems darbuotojams buvo iÅ¡mokėti gry­naisiais pinigais per atskaitingÄ asmenį vadovÄ V. Å ., pagal mokėjimo žiniaraščius. Deklaruotas iÅ¡skaičiuotas GPM į biudžetÄ nesumokėtas.

Darbininkams atlyginimai už 2009 m. nebuvo išmokėti. Prie rašto pridėti dokumentai: 2010-01-28 VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, su informacija, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas VSDF biudžetui didėjo jau nuo 2009 m. pradžios: 2009-01-01 įsiskolinimas sudarė 48.549,72 Lt, 2009-10-01 – 124.947,75 Lt (tame skaičiuje 169.878,79 Lt įmokų ir 5601,45 Lt delspinigių) (t. 1, b. l. 3-4); 2009-10-20 UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V.

Å . įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iÅ¡mokėti priedÄ už spalio mėnesio rezultatus: direktoriui V. Å . – 30.000 Lt, technikos direktoriui G. D. – 20.000 Lt, darbų vadovui V. B. – 14.500 Lt (t. 1, b. l. 12); 2009-07-01 UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Å . įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, nuo Å¡/m liepos 01 dienos mokėti priedÄ prie atlyginimo už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ : direktoriui V. Å . – 5000 Lt, gamybos direktoriui A. M. – 3000 Lt, technikos direktoriui G.

D. – 4000 Lt, darbų vadovui V. B. – 2800 Lt (t. 1, b. l. 13); 2010-02-25 Kauno apskrities VMI prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartis 2009 m. kovo mėn. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 930 (30 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų: iÅ¡ J. B. 310 pa­pras­tų­jų vardinių akcijų už 95.000 Lt, iÅ¡ R. K. 310 paprastųjų vardinių akcijų už 85.000 Lt, iÅ¡ R. S. 310 paprastųjų vardinių akcijų už 87.000 Lt.

Už perkamas akcijas fiziniams asmenims grynaisiais pinigais viso sumokėta 267.000 Lt. 2009-12-14 Kauno AVMI pateiktoje Gyventojams iÅ¡­mo­kėtų iÅ¡mokų pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, pažymoje Mokėtojas deklaravo fiziniams asmenims iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų už pirktas akcijas: R. S. – 87.000 Lt, R. K. – 31.000 Lt, J. B. – 31.000 Lt. Viso deklaruota iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų už pirktas akcijas 149.000 Lt (t. 1, b. l. 16- 17); 2009-03-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp J.

B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ J. B. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt, akcijos par­duo­damos už 95.000 Lt (t. 1, b. l. 20); 2009-03-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp R. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ R. S. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 pa­pras­tųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt, akcijos parduodamos už 87.000 Lt (t. 1, b. l. 21); 2009-03-14 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopija, sudaryta tarp R.

K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kuriÄ R. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 310 paprastųjų vardinių 100 lito nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra nominali vertė lygi 31.000 Lt, akcijos parduodamos už 85.000 Lt (t. 1, b. l. 22); 2010-02-26 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nustatyta, kad įmonės ba­lanso duomenimis, tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2009-01-01) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ilgalaikio turto už 1.234.450 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2.942.718 Lt. 2009-10-14 (bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai) įmonės kreditorinis įsiskolinimas sudarė 2.948.101 Lt, ilgalaikis turtas sudarė 1.466.679 Lt.

Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-30 Mokėtojas patyrė nuos­tolių už 1.846.664,04 Lt. G. D. 2009-04-17 Kauno AVMI pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (FR305) už 2008 m. nedeklaravo gautų pajamų už 2008 m. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-30 Kauno AVMI pateikė ataskaitÄ apie kontro­liuo­ja­muo­sius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438) už 2009 m. (iki bankroto įsiteisėjimo), kurioje duomenų apie kontroliuojamus asmenis nepateikė. 2009-02-24 Kauno AVMI atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad paskutinis įraÅ¡as akcininkų registracijos kny­goje atliktas 2001-04-30, pagal kurį 50 proc.

įmonės akcijų kontroliuoja R. R. ir 50 proc. – G. D.. 2009 m. įraÅ¡ai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų registracijos knygoje apie kontroliuojančių as­menų pakeitimus nebuvo padaryti. IÅ¡ operatyvaus patikrinimo metu surinktos informacijos kons­ta­tuo­tina, kad 2009 m. Mokėtojui veikiant nuostolingai, turint mokestinį įsiskolinimÄ biudžetui, įmonės vadovas priiminėjo sprendimus, kuriais piniginės lėšos buvo nukreiptos ne įsipareigojimams vykdyti, o susijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijoms įsigyti bei premijoms ir priedams prie atlyginimų mokėti.IÅ¡ Kauno apskrities VMI 2010-04-28 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l.

43) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas deklaracijas ir kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus 2008-12-31 turėjo 218.071,48 Lt mokestinę nepriemokÄ . 2008 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje bendrovė deklaravo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatÄ â€“ 377.351 Lt nuostolį. Metinės finansinės ats­kai­to­my­bės už 2008 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas deklaracijas ir kom­piu­te­ir­nė­se laikmenose esamus duomenis 2010-04-15 biudžetui skolinga 248.369,12 Lt.IÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 144- 171) matyti, kad UAB „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“ įgaliotas asmuo G.

A. pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp kurių yra 2009 m. darbo užmokesčio žiniaraščiai, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. spalio mėn. V. Å . atlyginimas kas mėnesį buvo 800 Lt, G. D. – 800 Lt, A. M. – 800 Lt, V. B. – 800 Lt (iÅ¡skyrus rugsėjo ir spalio mėn. V. B. atlyginimas buvo 400 Lt).IÅ¡ Specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , 2011-03-04 iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. kovo 12 d.

– 14 d. pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus PIK Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens V. Å . apyskaitoje pinigų likutis buvo sumažintas 267.000 Lt:1) 2009-03-12 direktorius V. Å ., įformino pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ PIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 95.000 Lt sumokėjimo J. B. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 5, b. l. 161);2) 2009-03-14 direktorius V. Å ., įformino pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ PIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 85.000 Lt sumokėjimo R. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 5, b. l. 163);3) 2009-03-14 direktorius V.

Å ., įformino pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ PIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87.000 Lt sumokėjimo R. S. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (t. 5, b. l. 165, 123-124).Pagal įraÅ¡us UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 ir 2009 metų finansinių atskaitomybių aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡­tuose ir akcininkės B. S. pateiktus dokumentus 2008-12-31 bendrovės akci­nin­kai buvo: R. R. 50% ir G. D. 50%, 2009-12-31 - R. R. 34%, B. S. 34% ir V. J. 34%. Pagal įraÅ¡us UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. finansinės atskaitomybės balanse bendrovė finansinio turto netu­rė­jo, tai yra kitų įmonių akcijų nebuvo įsigijusi.

Dėl to pagal pateiktus apskaitos dokumentus daroma iÅ¡­vada, kad J. B., R. S., R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 – 2009 metais nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. 2009 m. kovo 12 d. – 14 d. direktorius V. Å . pinigų iÅ¡mokėjimo kvituose PIK Nr. (duomenys neskelbtini) įformino neįvykusias Å«kines operacijas, tai yra Å«kinės operacijos pavadinimas neatitiko jos turiniui. Tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos doku­men­tus visiÅ¡kai nebuvo galima nustatyti kur direktorius V.

Å . panaudojo 267.000 Lt.2009 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 43 darbuotojai. 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. dau­gu­ma darbuotojų buvo iÅ¡leisti nemokamų atostogų. 2009-10-14 bankroto iÅ¡kėlimo dienai bendrovėje dirbo 25 darbuotojai, iÅ¡ jų 4 buvo nemokamose atostogose (t. 5, b. l. 127).2009-01-01 – 2009-10-31 bendrovės darbuotojams apskaičiuota iÅ¡mokėti 255.677,79 Lt darbo užmokesčio 111.857,57 Lt darbininkams (tai sudaro 43,7 %) ir 143.820,22 Lt administracijos darbuotojams (56,3%).

Pagal tyrimui pateiktus 2009 m. sausio – spalio mėn. mokėjimų žiniaraščius 2009-04-27 – 2009-10-19 laikotarpiu bendrovė išmokėjo 134.339,86 Lt darbo užmokesčio, tame skaičiuje: 9480,41 Lt darbininkams (tai sudaro 7 %) ir 124.859,45 Lt administracijos darbuotojams (93%). 2009 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neišmokėjusi 121.337,93 Lt per 2009-01-01 – 2009-10-31 laikotarpį apskaičiuoto darbo užmokesčio, tame skaičiuje: 102.377,16 Lt darbininkams (tai sudaro 84,4 %) ir 18.960,77 Lt administracijos darbuotojams (15,6 %) (t. 5, b. l. 128).2009 m. liepos - spalio mėnesiais pagal 2009 m. liepos 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Å . įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso apskaičiavo (ir iÅ¡mokėjo) 59.200 Lt priedų: direktoriui V. Å . – 20.000 Lt; gamybos vadovui A. M. – 12.000 Lt; technikos vadovui G. D. – 16.000 Lt; darbų vadovui V. B. – 11.200 Lt, ir pagal 2009 m. spalio 20 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai iÅ¡mokėjo 64.500 Lt priedus už spalio mėn. rezultatus: di­rek­to­riui V. Å . – 30.000 Lt; technikos vadovui G. D. – 20.000 Lt; darbų va­do­vui V.

B. – 14.500 Lt.Iš viso 2009 m. liepos - spalio mėnesiais administracijos darbuotojams išmokėjo 123.700 (59.200+64.500) Lt priedų, kai per 2009 metus dauguma darbuotojų buvo išleisti nemokamų atostogų, nes minėti administracijos vadovai neaprūpino juos darbu, bendrovė 2009 metais dirbo nuostolingai, Kauno apygardos teismo 2009-10-14 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 128-129).Tyrimui buvo pateikti 2009 metų skolų apyvartos žiniaraščiai.

Pagal įraÅ¡us juose 2009 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 978.965,13 Lt: UAB BÄ® „(duomenys neskelbtini)“- 528.811,11 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 45.271,06 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 30.093,38 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33.424,07 – 13.291,27 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 57.267,70 Lt ir kitiems (t. 5, b. l. 141-142).IÅ¡ Specialisto, atlikusio papildomÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , 2013-06-10 iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 58-62) matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorius V.

Å . nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies, kuri nurodo, kad: „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.” reikalavimais, be to 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymas“ 2 dalis nurodo, kad „Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€ 1 dalis nurodo, kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“:1) direktorius V.

Å . 2009 m. kovo 12 d. – 14 d. pagal pinigų iÅ¡mokėjimo kvitus PIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įformino apmokėjimÄ už neįvykusias Å«kines operacijas (kai Å«kinės operacijos pavadinimas neatitinka jos turiniui), tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimÄ iÅ¡ J. B. už 95.000 Lt, R. K. už 85.000 Lt, R. S. už 87.000 Lt, atskaitingo asmens V. Å . apyskaitoje pinigų likutį sumažino 267.000 Lt. Tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus nebuvo galima nustatyti 267.000 Lt panaudojimo, nes finansinis turtas nebuvo įgytas ir apskaitytas;2) tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 53.870,49 Lt gavimo Å¡altinio, nes tyrimui nebuvo pateikti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos į atskaitingo asmens V.

Å . pajamas buvo įraÅ¡yti 53.870,49 (53.746,55+123,94) Lt. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad apskaitos registre „Ats­kai­tingas asmuo V. Å .“ įraÅ¡yti 53.870,49 Lt, nenurodant apskaitos dokumento, atskaitingam asmeniui V. Å . buvo iÅ¡mokėti, 2009-10-26 bendrovei negrÄ Å¾intų piniginių lėšų likutis pas atskaitingÄ asmenį V. Å . bÅ«tų 53.075,32 Lt;3) tyrimui pateiktuose 2005-01-01 – 2008-12-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams iÅ¡ra­Å¡y­tuose atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1.154.929,35 Lt vertės neįvykusios Å«kinės ope­racijos, tai yra įraÅ¡ytos kaip sunaudotos statybos objektuose statybinės ir kitos medžiagos, kurių ben­dro­vė, atlikdama statybos ir kitus darbus, faktiÅ¡kai nesunaudojo, nes pagal įraÅ¡us 2008 metų ir 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio balansuose bei 2009-01-01 – 2009-09-30 laikotarpio Didžiojoje kny­go­je 1.154.929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų 2005-2008 metais nebuvo nusipirkusi;

4) prie UAB “(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų 2005-03-10 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 24.871,69 Lt), 2005-04-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 97.664,66 Lt), 2005-05-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 66.185,47 Lt), 2005-07-29 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 6040,62 Lt), 2005-08-31 DZA Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos darbų vertė be PVM 000372.440,87 Lt), nebuvo pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ suraÅ¡ytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte sunaudotos medžiagos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės.Nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Rei­ka­lavimai apskaitos informacijai“, kad “Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

2) pateikiama laiku;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės in­for­macijos vartotojams” reikalavimų: 1) 2009 metais materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose buvo fiksuotos neįvykusios Å«kinės operacijos, tai yra komisija nurašė 78.039,61 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų daugiau, negu jų bendrovė sunaudojo statybos objektuose pagal 2009 metų atliktų darbų priėmimo aktuose esančius įraÅ¡us;2) pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005-2008 metus suraÅ¡ytuose materialinių ver­ty­bių nuraÅ¡ymo aktus nebuvo galima nustatyti nuraÅ¡ytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal kiek­vienÄ objektÄ atskirai, nes 2009 metais suraÅ¡ytuose materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose me­džia­gos buvo nuraÅ¡ytos už metus, nenurodant statybos objektų, o 2005-2008 metų materialinių vertybių nu­ra­Å¡ymo aktuose buvo įraÅ¡yta tik užsakovo pavadinimas, nenurodant objekto pavadinimo, arba tik ob­jek­to pavadinimas, nenurodant užsakovo.

Dalyje nuraÅ¡ymo aktų vietoje užsakovo ir objekto pa­va­di­ni­mų bu­vo įraÅ¡yta: „(duomenys neskelbtini)“, tai yra nebuvo galima nustatyti užsakovo ir objekto pavadinimų;3) 135.942,24 Lt vertės atsargų (statybinių medžiagų ir kito perparduoti skirto turto) kaip netin­kamo tolimesniam naudojimui nurašė į metalo lauÅ¾Ä , tačiau jų netinkamumas naudoti bendrovės veikloje nepagrįstas jokiais dokumentais, kaip defektiniais aktais ir kitais.Nesivadovavo LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 straipsnio “Apskaitos registras” 1 dalies, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskai­tos registruose“ reikalavimų:1) 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrai „Atsargos“, „Statybinės Å«kinės prekės“ ir „Bendros Å«kinės prekės“ tyrimui nepateikti;2) 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai), kuriuose apskaitė par­da­vi­mų pajamas, ir apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai) , kuriuose apskaitė sÄ naudas, nebuvo pateikti.

Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuos­tolių) atas­kaitoje įraÅ¡ytų 38.5211 Lt pardavimo pajamų teisingumo bei 2009 m. sausio – spalio mėn. par­da­vimo žurnaluose įraÅ¡ytų 436.381,36 Lt pardavimo pajamų neatitikimo (51.170,36 Lt) priežasčių, taip pat nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d. - 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) atas­kai­toje įraÅ¡ytų 2.642.936 Lt sÄ naudų teisingumo;3) 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio materialinių vertybių nei sandėlio apskaitos knygos, nei medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitos ar kiti dokumentai, fiksuojantys materialinių vertybių (trumpalaikio turto) judėjimÄ , tyrimui nebuvo pateikti.

Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpiu bendrovės trumpalaikio turto kiekį, vertę ir jo struktÅ«rÄ pagal pa­va­dinimus;4) dėl tyrimui nepateiktų 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) ar kitų dokumentų, kuriuose bÅ«tų apskaityta skolos pagal kiekvienÄ kreditorių atskirai (tie­kėjams, darbuotojams), nebuvo galima nustatyti 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo pagal kiekvienÄ tiekėjÄ ir darbuotojÄ atskirai;5) dėl tyrimui nepateiktų 2009-10-01 - 2009-10-26 laikotarpio apskaitos registrų (apyvartos žiniaraščių) ar kitų dokumentų, kuriuose bÅ«tų apskaityta iÅ¡ bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su vals­tybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvienÄ darbuotojÄ atskirai, nesumokėtų skolų likučiai 2009-10-26, nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dydžio valstybės biu­dže­tui, Sodrai, bankams, Garantiniam fondui, darbuotojams, pagal kiekvienÄ darbuotojÄ atskirai;6) 2012-04-03 įtariamojo apklausos protokole direktorius V.

Å . nurodė, kad 94.131,85 Lt vertės turtas (Katilas OPOP 2754,24 Lt , Katilas PTE 60 2945,77 Lt , Katilas PTE 60 TS 2945,77 Lt, Katilas ZWC28 Euromax 2979,66 Lt, Katilas Afrika 2330,51 Lt, Katilas vakuuminis 2 vnt. 5400 Lt, Ka­tilas 73,33 Lt, Å ildymo agregatas 39.400 Lt, Ventiliatoriai 3 vnt. 35.302,57 Lt) buvo skirtas per­par­duoti, tačiau vyr. buhalterė J. V. 2009 m. sausio – liepos mėn. apskaitos registrų „Prekės skirtos perparduoti“ arba „Ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti“ nevedė;7) Dėl direktoriaus V.

Å . užsakovams iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir prie jų pridėtuose atliktų darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių Å«kinių operacijų, tai yra kaip sunaudotų statybos objektuose nepagrįstai padidintų 1.154.929,35 Lt vertės statybinių ir kitų medžiagų, 2005-01-01 – 2008-12-31 apskaitos registruose „Pardavimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos (nepagrįstai padidintos 1.154.929,35 Lt);8) 2009-01-01 – 2009-10-26 materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose įraÅ¡ytų neįvykusių Å«kinių operacijų, tai yra įforminto 78.039,61 Lt vertės medžiagų sunaudojimo statybos objektuos, Didžiojoje kny­goje 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. apskaitos registruose „Atsargos“, „Statybinės Å«kinės prekės“ ir „Bendros Å«kinės prekės“ buvo fiksuotas neteisingas jų likutis – sumažintas 74.565,02 (78.039,61-3474,59) Lt.

Byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikta teismo buhalterinė ekspertizė. Ekspertizės atli­kimui be bylos medžiagos ir joje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteris, kuriame įdiegta buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini) WFX5*. Å ioje pro­gramoje registruoti UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos duomenys.IÅ¡ teismo buhalterinės ekspertizės akto iÅ¡vadų (t. 9, b. l. 19-31) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lai­kotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 buhalterinei apskaitai tvarkyti nau­dojo buhalterinės apskai­tos programÄ (duomenys neskelbtini) WFX5*.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudota buhalterinės aps­kaitos programa (duomenys neskelbtini) WFX5* buvo tin­ka­ma tvarkyti buhalterinę apskaitÄ pagal Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitÄ regla­men­tuo­jančių tei­sės aktų reikalavimus. Pagal byloje esan­Äius duomenis ir buhalterinės apskaitos prog­ramoje (duomenys neskelbtini) WFX5* esančius duomenis galima nus­tatyti Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , jos turtÄ , nuo­savÄ kapitalÄ ir įsipa­rei­go­ji­mus už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-10-26.

Tikri­na­muo­ju laikotarpiu (nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26) UAB „(duomenys neskelbtini)” uždirbo ir apskaitoje užregistravo 337.757,54 Lt pardavimo pajamų ir 98.623,82 Lt kitos veiklos pajamų, kurias sudaro 61.988,40 Lt nuo­mos pajamos ir 36.635,42 Lt il­ga­laikio turto perleidimo pajamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 26 d. pelno (nuostolių) atas­kai­toje pardavimo pajamos ir kitos veiklos straipsniai pateikti laikantis teisės aktų reikalavimų, iÅ¡skyrus 9.539,81 Lt nuraÅ¡yto ilgalaikio turto likutinės vertės sumÄ , kuri pelno (nuos­tolių) ataskaitoje įtrauk­ta į kitos veiklos sÄ naudas, Å¡ia suma turėtų bÅ«ti sumažintos kitos veiklos sÄ ­nau­dos ir atitinkamai pa­di­dintos veiklos sÄ naudos.

Galutiniam Pelno (nuostolių) atas­kai­tos rezultatui Å¡is kore­gavimas įtakos nedarytų.Uždarojoje akcinėje bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ finansinio turto įsigijimÄ buhalterinėje apskaitos pro­gramoje (duomenys neskelbtini) WFX5* užregistravo laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reika­la­vi­mų. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama 2009 10 26 balansÄ , ilgalaikį finansinį turtÄ parodė mate­ria­laus tur­to straipsnyje, o pagal 2-ojo Verslo apskaitos standarto „(duomenys neskelbtini)“ nuostatas kitų įmo­nių įsi­gy­tos akcijos turėtų bÅ«ti parodytos finansinio turto straipsnyje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansinio tur­to įsigijimas pateisintas juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.Pagal byloje esančius duomenis ir buhalterinėje apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* esan­Äius duomenis galima nustatyti Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimÄ valstybės biu­dže­tui, bankams, Sodrai, garantiniam fondui ir darbuotojams 2009 m. spalio 31 dienai: Vals­ty­bės biudžetui – 442.582,12 Lt; Bankams – 1.046.250 Lt;

Sodrai – 156.015,38 Lt; Garantiniam fon­dui – 1.194,93 Lt; Darbuotojams – 164.359,08 Lt.Pagal buhalterinės apskaitos programos (duomenys neskelbtini) WFX5* buhalterinių sÄ skaitų įraÅ¡us, ga­li­ma nustatyti, kaip V. Å . avansas susiformavo 220 sÄ skaitoje ir kaip jis buvo panaudotas. Likutis 220-oje sÄ skaitoje 2002-12-31 153.559 Lt, judėjimas per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-10-31 ati­tin­ka­mai buvo: įsiskolinimo padidėjimas 2.023.103,81 Lt, įsiskolinimo sumažėjimas 2.176.452,61 Lt, likutis 2009-10-31 210,20 (153.559+2.023.103,81-2.176.452,61) Lt.Teisės aktuose specialių reikalavimų metalo laužo pardavimo įforminimui nėra nustatyta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama metalo lauÅ¾Ä laikėsi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos ir Pri­dė­tinės vertės mokesčio įstatymų reikalavimų. Pagal byloje pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ma­te­rialinių vertybių nuraÅ¡ymas pagrįstas apskaitos dokumentais, t.y materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktais, kurie turi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus privalomus aps­kai­tos do­ku­mentų rekvizitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose yra nurodyti nuraÅ¡omų at­sar­gų kiekiai ir pavadinimai, tačiau ne visuose materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose yra nurodyta ko­kiam konkrečiam tikslui yra panaudotos atsargos, t.y. kokiuose statybos objektuose ar kokiu tikslu įmo­nės veikloje yra panaudotos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargos įtrauktos į sÄ naudas pagal materialinių ver­ty­bių nuraÅ¡ymo aktus, kuriuose nėra nurodyta kokiuose objektuose ar kokiu tikslu yra panaudotos at­sar­gos, todėl nėra galimybės Å¡ių atsargų nuraÅ¡ymo susieti su konkrečiu sandoriu (pardavimo pajamomis), kaip to reikalauja 11-ojo verslo apskaitos standarto III skyriaus nuostatos ir Lietuvos Respublikos pelno mo­kesčio įstatymo 17 str. nuostatos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė teisės aktų tuo atveju, kai į sÄ naudas nurašė atsargų mažiau, negu buvo įraÅ¡yta atliktų darbų priėmimo aktuose.UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos kompiuterinėje programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* papil­do­mų įrašų, kurie keistų buhalterinių sÄ skaitų likučių duomenis, kurių pagrindu buvo parengtos fi­nan­sinės ataskaitos už 2005, 2006, 2007, 2008 metus ir už metus, pasibaigusius 2009-10-31 diena nenustatyta. 2011-03-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡­va­dos keičiasi, dėl papildomai pateiktų apskaitos registrų ir kitos informacijos.

Duomenys Finan­si­nė­se ataskaitose už atitinkamus laikotarpius atitinka buhalterinės programos (duomenys neskelbtini) WFX5* aps­kaitos duomenis, kurių pagrindu Å¡ios ataskaitos buvo parengtos, iÅ¡skyrus 10.550 Lt skirtumÄ . Pagal apskaitos programos (duomenys neskelbtini) WFX5* 2009 spalio 31 dienos duomenis veiklos sÄ naudos ir grynieji nuostoliai yra 10.550 Lt ma­­Å¾esni, o nuosavas kapitalas 10.550 Lt di­des­nis nei nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pelno (nuostolių) atas­kai­toje už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26.Ekspertė Elena Jankevičienė, atlikusi Å¡ioje byloje buhalterinę ekspertizę, patvirtino savo iÅ¡vadÄ .

Parodė, kad jos iÅ¡vada skiriasi nuo byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados todėl, kad specia­lis­tė, kuri atliko ankstesnį tyrimÄ , neturėjo kai kurių apskaitos registrų, turėjo nepilnÄ informacijÄ . E. Jan­ke­vičienei buvo pateikta visa bendrovės buhalterinė apskaita programoje – kompiuteris su duo­me­ni­mis pilna apimtimi, su visais įraÅ¡ais programoje. Popieriniu formatu buvo pateikta mažiau doku­men­tų, nei jų yra kompiuteryje. Turėjo registrus pilna apimtimi ir sutikrino juos su finansinėmis atas­kai­to­mis.

Dėl pardavimų specialistų iÅ¡vados nesiskyrė, iÅ¡skyrus dėl sumos 79.000 Lt, nes pirmesnė spe­cia­listė ėmė pardavimus iÅ¡ užpildytos ataskaitos. E. Jankevičienė įvertino atskirai sÄ naudas ir pajamas. Dėl darbo užmokesčio pagrindiniai duomenys nelabai reikÅ¡mingai skiriasi nuo iÅ¡vados, esančios byloje. Jei įmonė apskaitÄ tvarko kompiuterine programa, tai ji turi bÅ«ti grįsta pirminiais dokumentais. Dabar yra nus­ta­ty­ta, kad buhalterinės apskaitos registrus galima saugoti skaitmeniniu formatu.

Svarbiausia, kad duo­me­nys nebÅ«tų pakeisti ir juos bÅ«tų galima atkurti. Neatitikimai dėl bendrovės pajamų atsirado dėl to, kad ankstesnio tyrimo metu specialistas duomenis ėmė iÅ¡ galutinės ataskaitos, o ne iÅ¡ registrų. Me­džia­gų sÄ naudos ir atsargos bendrovėje buvo ankstesnių metų, o jos nuraÅ¡omos tik 2009 metais, todėl ga­vosi didelis nuostolis. Ä®monė turėjo įvertinti ankstesnių metų sÄ naudas ir pataisyti ataskaitas, o 2009 m. padaryti įraÅ¡Ä balanse, tokiu bÅ«du sumažinti sÄ naudas.

Todėl reikėjo pelno ir nuostolių atas­kaitas ko­reguoti. O viskas buvo parodyta per nuosavybę, kapitalÄ . 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. nu­ra­Å¡y­mo aktuose buvo nurodyta už kÄ nuraÅ¡omos sÄ skaitos, buvo pirminiai dokumentai pagal kÄ nura­Å¡y­tos sÄ skaitos. Kadangi atsargos nuraÅ¡ytos ne tais metais, kai jos buvo panaudotos, tai veiklos rezultatas yra kitoks nei tu­rėtų bÅ«ti. Galutinis rezultatas neturėjo įtakos turtui, nuosavybei, įsipareigojimams. Ä®sta­ty­mas rei­ka­lauja atsargas nuraÅ¡yti už kiekvienus metus, bet yra standartas, kad klaidos taisomos per pen­kis metus.

Tai numato ir Mokesčių įstatymas. Jei klaidos reikÅ¡mingos, tai jas reikia taisyti, o jei ne­reikÅ¡­mingos, tai galima nuraÅ¡yti einamajame periode. Sumos bendrovėje yra pakankamai reikÅ¡­min­gos, tai atsargos tu­rė­jo bÅ«ti nuraÅ¡ytos už praeitus periodus. Tačiau 2009 m. Å¡is faktas buvo žinomas ir ga­limas nustatyti. Dėl akcijų pirkimo, tai apskaitos programoje jos registruotos teisingai, kaip finan­si­nis turtas, o suma parodyta kaip kitas ilgalaikis turtas. Tai klasifikavimo klaida pildant programoje, iÅ¡ es­mės ji nekeičia ilgalaikio turto dydžio.

Yra pirminiai dokumentai, kurių pagrindu padaryti įraÅ¡ai. Eks­pertė vertino faktÄ , kad sandoris sudarytas. Ä®monės neprivalo teikti deklaracijų dėl įmonės finan­si­nio turto. Dėl darbo užmokesčio ir priedų iÅ¡mokėjimo ekspertė nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje atsi­spindi kokios sumos buvo iÅ¡mokėtos, tačiau nesprendė, ar tai buvo bÅ«tina įmonės veiklai, ar iÅ¡mokant nebuvo virÅ¡yti įga­lio­jimai. Dėl įsiskolinimo Sodrai, buvo nustatyti delspinigiai.

Tai nebuvo didelė su­ma, įmo­nės apskaitai ji nėra reikÅ¡minga. Dėl metalo laužo ekspertė nurodė, kad pardavimas buvo tei­singai įformintas sÄ skaita-faktÅ«ra, bet kad apskaityti metalo lauÅ¾Ä , tai jei įmonei reikia vidaus apskaitai, tai ji gali tai pa­da­ry­ti. Ä®monė turi atsargas ir jos yra vertinamos, o jei tos atsargos netinkamos naudoti, jas reikia nuraÅ¡yti, kas ir buvo padaryta. Nėra reikalavimo, kiek reikia nuraÅ¡yti. Apskaitoje turi bÅ«ti įver­tinta ir tai, ar įmonė gaus už tai pajamas.

Jei pajamų labai mažai, tai jų apskaitoje ir nėra. Dėl atsargų sunaudojimo bÅ«do, įmonė gali pati nusistatyti periodiÅ¡kumÄ , bet tai turi bÅ«ti daroma ne rečiau kaip kartÄ metuose. Bendrovėje atsargos buvo nura­Å¡omos įvairiai. Jei tai yra nurodyta prie apskaitos, tai nėra pažeidimo. Tik mokesčiai gali reikalauti ataskaitos, kad tos atsargos buvo sunaudotos, tai lei­džia mažinti apmokestinamÄ pelnÄ . Mokesčiams pa­pildomai buvo teikiamos pa­Å¾ymos, kur buvo sunaudotos atsargos.

InformacijÄ iÅ¡ registrų ekspertė palygino su pateiktomis ataskaitomis ir reikÅ¡­min­gų nukrypimų nerado. Dėl 10.555 Lt skirtumo gali paaiÅ¡kinti, kad specialistei buvo pateikti 2009-10-26 duomenys, o ekspertė vertino 2009-10-31 duomenis, kaip už­baig­tÄ mėnesį. Per kelias dienas iki mė­ne­sio pabaigos galėjo bÅ«ti padaryti kažkokie įraÅ¡ai, pateiktos sÄ s­kai­tos, atsiskaitymai, papildomi doku­mentai. Registrus, didžiÄ jÄ knygÄ sutikrino su finansinėmis atas­kaitomis. Anksčiau re­gis­trai turėjo bÅ«ti spausdinti ir patvirtinti atsakingų asmenų, bet nebuvo nustatyta kokia apimtimi.

Nuo 2014 m. pasikeitė įstatymas ir jų nereikia spausdinti. Jie spausdinami sudarant balansÄ ir kita. Registrų pagrindu bendro­vės buhalterinės apskaitos programoje yra parengtos ir pa­tvirtintos ataskaitos už atskirus metus. Ba­lansÄ nerekomenduojama daryti nesibaigus mėnesiui, nes vėliau yra ir darbo užmo­kes­Äiai, gali bÅ«ti gaunamos papildomos sÄ skaitos. Todėl vertino duomenis iki spalio 31 d., nes anks­tes­nia­me balanse nerado dalies duomenų. Byloje balansas pateiktas spalio 26 d., o įraÅ¡ai programoje daryti ir vėliau.

Ä® eks­pertės sudarytÄ balansÄ Ä¯traukti ir vėlesnių dienų duomenys, todėl gavosi 10.555 Lt skir­tu­mas. Patikrinus darbo užmokesčio ir ilgalaikio turto apskaitÄ buhalterinėje programoje neatitikimų nebu­vo. Specialistės akte nurodytas didesnis darbo užmokesčio įsiskolinimas nurodytas todėl, kad specialistė ver­tino duomenis iÅ¡ apskaitos žiniaraščio, kur buvo tik vieno mėnesio duomenys. Eksper­ti­zės akte įver­tinti duomenys iÅ¡ ankstesnių laikotarpių, kur įsipareigojimai buvo žymiai didesni.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsis­ko­linimai pagal specialistės iÅ¡vadÄ skiriasi nuo ekspertizės iÅ¡vados todėl, kad specialistė nevertino pagal programos duomenis nustatyto kredito įsiskolinimas. Ekspertė suderino viskÄ su VMI ir su Sod­ra. V. Å . sÄ skaitose ir programoje buvo nurodyta, kam iÅ¡duoti pinigai ir kaip tos sÄ skaitos buvo už­da­rytos. Bendrovės kasos knyga ir registras yra programoje. Pagal bendrovės kasÄ negalima ži­no­ti visų operacijų, nes bankas pervedė pinigus į V.

Å . kortelę. Todėl visos trys sÄ skaitos sudėtos, sudėtos visos operacijos, kurias vykdė V. Å ., tačiau sÄ skaitos uždarytos ir sukeltos į vienÄ sÄ skaitÄ kaip ats­kaitingo asmens. Bendrovėje įraÅ¡ai daromi ir apskaita buvo tvarkoma taip, kaip reikalauja įsta­ty­mai, ataskaitos daromos kaip reikalauja teisės aktai. Pagal tuos buhalterinius dokumentus galima nus­ta­tyti bendrovės turtÄ , įsipareigojimus ir kita. PrieÅ¡prieÅ¡inių tikrinimų neatliko. Ä®rodymų vertinimas Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusi­kals­ta­mÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nu­tar­tyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pri­pa­Å¾in­tas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepa­Å¡a­lintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvali­fi­kuo­ti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pa­kan­kamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.

Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra gali­my­bės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmo­gaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo nau­dai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai pa­tvir­tinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasa­ci­nės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-232/2014, 2K-283-746/2015, 2K-20-746/2016). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžia­mo­jo­je byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lie­tu­vos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymÄ bau­džia­ma­jame procese. Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iÅ¡Å¡vaistė jam pa­ti­kėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ (turtinę teisę).

Taigi turto iÅ¡Å¡vaistymas Å¡io baudžiamojo įsta­ty­mo prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neat­ly­gintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ tur­tÄ ar turtinę teisę.

Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pa­Å¾ei­džiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasi­sa­vinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės. Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas.

Å i nusikalstama veika padaroma esant tiesio­ginei tyčiai – suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromÄ Å¾alÄ Å¡io turto savininkui netekus turto (turtinės teisės) ir norint Å¡ių padarinių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad inkriminuojant turto iÅ¡Å¡vaistymÄ bÅ«tina nus­tatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumÄ ir neatlygintinumÄ , ypač jeigu tai padaryta Å«kinėje veik­loje. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įga­liojimus tam turtui.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu turtu disponuoja savo nuo­Å¾iÅ«­ra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymÄ ben­drovės vadovas savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, vi­suo­tinio akcininkų susi­rin­kimo, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 str. 5 d.). Tačiau vien tik neteisėtas bendrovės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika.

BÅ«tinasis turto iÅ¡Å¡vaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuo­savybei, požymis – turtinės žalos padarymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-210/2012, 2K-7-234-942/2015). Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ turto pasisavinimas galimas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtÄ ar žinioje esantį turtÄ ar turtinę teisę netei­sėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas Å¡io turto ar turtinės teisės neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2008 ir kt.).

Apie kaltės turinį sprendžiama, inter alia, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo iÅ¡nagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam pa­ti­kėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais do­ku­mentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl kaltinamajam V.

Å . inkriminuoto Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iÅ¡vaistymo ir pasisavinimo.IÅ¡ Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (t. 2, b. l. 15-28) matyti, kad bendrovės veiklai vadovauja administracijos vadovas – bendrovės direktorius (p. 7.3.). Bendrovės direktorius sprendžia ga­my­binius, organizacinius, finansinius klausimus, bendrovės vardu sudaro sandorius, nustato darbuotojų pa­reigas, įgaliojimus, atlyginimus, skiria paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, ir kt. (p. 7.5.).

Kal­ti­namasis V. Å . ilgus metus vadovavo bendrovei ir buvo vienintelis Å¡ios bendrovės akcijų savininkas. Tai matyti iÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 8, 21).Pagrindinė bendrovės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Tai patvirtina ir byloje esančios vien 2008 metų įvairios apimties ir vertės statybos rangos sutartys (t. 4, b. l. 59-60, 65-66, 71-72, 87-89, 107-111, 121-127).Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V.

Å ., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pa­si­nau­dodamas savo įgaliojimais, 2009 m. kovo 12 d. ir 14 d. bendrovės vardu sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis su J. B., R. K. ir R. S., ir už nupirktas akcijas Å¡iems asmenims sumokėjo 267.000 Lt. Liudytojai J. B., R. K. ir R. S. patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo ir perleidimo aplinkybes, nurodė, kad pirko akcijas iÅ¡ G. D. ir maždaug po metų pardavė akcijas Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai V.

Å ., gavo nurodytus pinigus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad Å¡ios sutartys nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 pagal bendrovės finansinės atskaitomybės balansÄ neįgytos. Kaip jau minėta anksčiau, akcijų perleidimo sandoriai patvirtinami byloje pateiktais dokumentais. Sandoriai nebuvo nuginčyti. Teismo buhalterinės ekspertizės iÅ¡vadoje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje akcijų įsigijimo faktas buvo užregistruotas kaip finansinio turto įsigijimas bendrovės buhalterinėje apskaitos pro­gramoje (duomenys neskelbtini) WFX5* laikantis Lietuvos Respublikos norminių aktų reika­la­vi­mų.

Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarant 2009 10 26 balansÄ , Å¡ios akcijos parodytos ne finansinio, bet mate­ria­laus tur­to straipsnyje. Tuo buvo pažeistos 2-ojo Verslo apskaitos standarto „(duomenys neskelbtini)“ nuostatos. Finansinio tur­to įsigijimas buvo pa­teisintas juridinę galiÄ turinčiais dokumentais – sutartimis. IÅ¡ Å¡ių įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad akcijų perleidimo sandoriai nebuvo sudaryti, ir kad akcijos nebuvo apskaitytos Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“.Nors liudytojai R.

R. ir B. S. nurodė, kad nuo 2008 m. visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklausė B. S., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklausymÄ ne jas pardavusiems, o kitiems asmenims, buvo žinoma jas įgijusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direk­toriui V. Å .. Be to, nei B. S., nei kiti suinteresuoti asmenys nesiėmė ginčyti akcijų pir­kimo – pardavimo sutartis, kai apie jas sužinojo.Kaltinime taip pat tvirtinama, kad akcijų perleidimo Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, momentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingai dirbanti bendrovė.

IÅ¡ Å¡ios bendrovės 2008 metų Fi­nan­si­nės atas­kai­tos (t. 3, b. l. 24-33) matyti, kad nurodytais finansiniais metais ji deklaravo 677.474 Lt vertės turto, nors ir turėjo nuostolių. Liudytojai R. R., B. S., G. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, patvirtino, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių problemų, tačiau pa­tvir­tino, kad bendrovė vykdė veiklÄ , turėjo gamybinę bazę, skirtingais liudijimais turėjo 300.000-600.000 Lt vertės turto, patys liudytojai dėjo pastangas savo lė­Å¡o­mis paremti bendrovę, matė joje perspektyvÄ .

Liu­dytoja B. S. nurodė, kad 2010 m. jos va­dovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 710.000 Lt įsi­gijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias administracines patalpas. Po Å¡io sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar liko ne­kil­nojamojo turto. Liudytoja B. S. pa­tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo tik 2011 m. Bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartimi (t. 5, b. l. 100).Kaltinamasis V.

Å . UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijimÄ pateisino tikslu sustiprinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijas siekiant gauti naujų statybos darbų užsakymų „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡saugoti savo bendrovę eko­nominės krizės laikotarpiu. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atestatÄ specialiems dar­bams atlikti, kurio UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, kuris buvo reikalingas gauti statybos objektus. Tokie kaltinamojo, kuris vienintelis realiai sprendė visus gamybinius, organizacinius ir finansinius bendrovės klausimus ir buvo vienintelis Å¡ios bendrovės akcijų savininkas, aiÅ¡kinimai yra pa­kankamai logiÅ¡ki ir byloje iÅ¡tirtais įro­dy­mais nėra paneigti.

Kai atliekant statybos darbus pasitelkiamos kitos įmonės, sudaromos subrangos sutartys, yra normali statybų verslo praktika. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus pastatus, tech­nikÄ , statybos objektus „(duomenys neskelbtini)“ ir galimybę toliau vystyti veiklÄ patvirtino liudytojas J. B., kuris turėjo savo ben­drovę ir žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajėgumus. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinių akcininkų susi­rin­ki­mų protokoluose (t. 1, b. l. 117, 118) nurodyto AB „(duomenys neskelbtini)“ įkeičiamo nekilnojamo turto matyti, kad bendrovė turėjo nemažos vertės nekil­no­ja­mo turto, apyvartoje esančių atsargų, vykdė pirkimus.

Teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad akcijų pirkimo sutartys bÅ«tų sudarytos fiktyviai.Bendrovės vadovas sudėtingos Å¡alyje ekonominės situacijos metu gali bÅ«ti priverstas daryti ri­zi­kingus verslo sprendimus, kurie ekonominės krizės metu gali lemti ir verslo subjekto bankrotÄ . Tai ypač aktualu Å¡ios baudžiamosios bylos kontekste. Tiek akcijų pirkimas, tiek kaltinime nurodytų atlyginimų ir priedų iÅ¡mokėjimas kai kuriems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo vykdomi 2009 metais, kai ekono­mi­nė padėtis Å¡alyje buvo neabejotinai sudėtinga.

Nors nurodytu laikotarpius bendrovė turėjo daug įsis­ko­linimų ne tik kitiems verslo subjektams, bet ir savo darbuotojams, V. Å . nurodytos priežastys, dėl kurių jis pri­Ä—mė sprendimÄ mokėti Å¡iuos priedus – tikslu iÅ¡laikyti reikÅ¡mingus bendrovei darbuotojus, taip pat yra pa­kan­kamai logiÅ¡kos. Akivaizdu, kad bendrovės padėtis tuo laikotarpiu buvo rizikinga, bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitoms bendrovėms, tačiau tuo laikotarpiu tai nebuvo iÅ¡imtinis atvejis, o greičiau įprasta verslo praktika.

Be to, prioritetus bendrovėje pasirenka ir lemiamus sprendimus, kam mo­kėti atlyginimÄ , o kam likti skoloje, kam mokėti priedus, o kam jų nemokėti, priima jos vadovas savo įga­liojimų ribose. Liudytojai G. D., A. M., V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuriems bendrovė taip pat buvo skolinga ir laiku nemokėjo atlyginimo, patvirtino, kad gavo kaltinime nu­ro­dytus priedus prie atlyginimo, nurodė, kad tuo laikotarpiu bendrovė pabaigė statybos objektÄ â€“ Iki pre­kybos centrÄ Riešėje.

Pats kaltinamasis V. Å . taip pat patvirtino Å¡ias aplinkybes, taip pat ir tai, kad priedus iÅ¡simokėjo ir sau. Tačiau byloje iÅ¡ esmės nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, kad kaltinamasis V. Å . už savo bendrovės lėšas pirkdamas kitos bendrovės akcijas ir mokėdamas priedus prie atly­gi­nimo kai kuriems bendrovės darbuotojams ir sau, turėjo tyčiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ paversti savo ir kitų asmenų nuosavybe, ir padaryti bendrovei žalÄ â€“ Å¡ie asmenys dirbo bendrovėje ir turėjo teisę gauti tiek darbo užmokestį, tiek įvairius priedus.Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orga­ni­zuojant verslÄ svarbiÄ reikÅ¡mę turi ir ekonominės veiklos rizikos principas, siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu.

Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sÄ lygų, todėl konfliktinių situacijų spren­di­mas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali bÅ«ti konstatuojamas tik iÅ¡imtiniais atvejais (ka­sa­cinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).Kaltinamajame akte akcijų pirkimo ir atlyginimo atskiriems bendrovės darbuotojams ir kalti­na­majam sau 50.000 Lt priedus prie atlyginimo iÅ¡mokėjimo neteisėtumo pagrindas grindžiamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis tuo laikotarpiu buvo nepalanki, darbuotojams nemokami ar vėluojami mo­kėti atlyginimai.

Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad priedai sumokėti neteisėtai, kad toks spren­di­mas neprieÅ¡tarauja bendrovės įstatams. Aplinkybė, kad priedus sau ir kai kuriems bendrovės dar­buo­tojams savo nuožiÅ«ra bendrovės direktorius nusprendė iÅ¡mokėti bendrovei gavus lėšų už baigtÄ statybos objektÄ , pati savaime nėra nusikalstama, nors šį sprendimÄ kaltinamasis priėmė ir turint bendrovei skolų kitiems verslo subjektams ir savo darbuotojams. Teismas neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių Å¡ie kal­ti­na­mojo veiksmai turėtų butų pripažinti netei­sėtais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo įgytos 2009 m. kovo mėnesį, priedai buvo mokami 2009 metų eigoje. Kauno apygardos teismo 2009-10-14 nu­tartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla (t. 8, b. l. 62-63), bankrutavusia bendrovė pripažinta Kauno apygardos teismo tik 2013-12-09 sprendimu, t. y. nurodytų kaltinamojo V. Å . veiksmų momentu nebuvo jokio formalaus draudimo priimti spren­di­mus, kuriuos jis laikė bÅ«tinus ir tinkamus kaip bendrovės vadovas ir savininkas. Net ir paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių jis, taip pat neginčijo akcijų pir­ki­mo - pardavimo sandorių, kad užtikrinti geresnį bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesų paten­kinimÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2009 metų eigoje dar buvo vykdomi mokėjimai bendrovės kre­di­toriams ir darbuotojams, darbuotojai nebuvo atleidžiami, nors ir leidžiami nemokamų atostogų.

By­lo­je nėra duomenų, kad kaltinamasis kokiu nors bÅ«du bÅ«tų siekęs perkelti bendrovės turtÄ kitoms įmo­nėms. Nėra pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytas akcijų įsigijimas, priedų prie atlyginimo iÅ¡mokėjimas bÅ«tų pagrindine bendrovės bankroto priežastimi, nes jos skolos kredi­toriams ir bankui buvo daug didesnės.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinime pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nurodytas ben­drovės turto iÅ¡Å¡vaistymas pasireiÅ¡kė, kad finansinis turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos – nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Kaip nustatyta, operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijomis buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Taigi, vien kaltinimo struktÅ«ra ir iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos ap­lin­kybės Å¡ioje dalyje eliminuoja kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.Ä®vertinus tai, kad aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra su­rinkta jokių įrodymų, kad įsigyjant akcijas, iÅ¡mokant priedus darbuotojams, kaltinamasis turėjo tyčiÄ ­pasisavinti ir iÅ¡Å¡vaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas.

Å is nurodytų nusikaltimų sudėties požymis pagrįstas prie­lai­domis. Todėl atžvelgiant į nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų reika­la­vi­mus, taip pat teismo teisę ir pareigÄ vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , spręstina, kad byloje nėra nus­ta­tyti visi bÅ«tini nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straips­nio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, po­Å¾y­miai, ir V. Å . iÅ¡teisinamas kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­Å¾en­gimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį Kaltinamajam buvo inkriminuota ir nusikalstama veika, numatyta BK 209 straipsnyje, kad jis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 sÄ moningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotÄ , t. y. iÅ¡vaistęs 340.700 Lt ir pasisavinęs 50.000 Lt įmonės lėšų, kurios galėjo bÅ«ti pa­nau­do­tos kreditorių reikalavimams patenkinti, kre­di­to­riams padarė didelę – 390.700 Lt turtinę žalÄ .Nors dėl Å¡ios veikos pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. ge­gužės 1 d., redakcija) yra suėjęs ap­kal­ti­na­mojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimÄ , sprendžia ir dėl kaltinamojo V. Å . kaltės pagal jam inkriminuotÄ BK 209 straipsnį.Kadangi pagal šį kaltinimÄ didelė žala kreditoriams buvo padaryta iÅ¡vaisčius 340.700 Lt ir pasisavinus 50.000 Lt, t. y. tariamai padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių sudėties nebuvimo teismas pasisakė aukščiau, Å¡iomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo V.

Å . veikoje yra ir Å¡io nusikaltimo sudėtis. Todėl V. Å . pagal BK 209 straipsnį iÅ¡teisinamas kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvar­ka. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pi­ni­gais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ , priimti ekonominius spren­dimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punk­tas).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , rei­ka­la­vimus. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ . Å io įstatymo nuostatos įpareigoja į bu­halterinę apskaitÄ Ä¯traukti visas Å«kines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsi­pa­rei­gojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu (6 straipsnio 2 dalis), ir Å¡ias Å«kines operacijas ir įvykius pa­grįsti apskaitos dokumentais, kurie turi bÅ«ti suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnio 1 dalis), taip pat juose turi bÅ«ti nurodyti privalomi rekvizitai – Å«kinės operacijos turinys ir Å«kinės operacijos rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka (13 straipsnio 4 ir 5 dalys).Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia Å¡ioje BK normoje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipa­rei­go­jimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ ka­pi­talÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) bu­halterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015).Kaltinime nurodytos aplinkybės, kad V.

Å . pažeidė BAÄ® normas, dėl ko visiÅ¡kai nebuvo galima nustatyti 267.000 Lt panaudojimo, nes Å¡iais pinigais apmokėtos neįvykusios Å«kinės operacijos (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimas), nebuvo galima nustatyti 53870,49 Lt gavimo Å¡altinio, nes nepateikti Å¡ių lėšų apskaitos dokumentai, 2005-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovams iÅ¡ra­Å¡y­tuo­se atliktų darbų priėmimo aktuose buvo fiksuotos 1.154.929,35 Lt vertės neįvykusios Å«kinės opera­ci­jos, nes pagal įraÅ¡us 2008 metų ir 2009-01-01 – 2009-10-26 laikotarpio balansuose bei Didžiojoje knygoje tokios vertės statybinių medžiagų 2005-2008 metais nebuvo pirkusi, kad nebu­vo galima nus­tatyti 2005 metais sunaudotų medžiagų vertės, nes prie UAB “(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepa­teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ suraÅ¡ytų atliktų darbų priėmimo aktų, kuriuose fiksuojamos statybos objekte su­­nau­dotos medžiagos, taip pat, kad 2009 metais pagal mate­ria­li­nių vertybių nuraÅ¡ymo aktus į sÄ ­nau­das, be pagrindžiančių dokumentų, nurašė 78.039,61 Lt daugiau sta­tybinių medžiagų, negu jų su­nau­dojo statybos objektuose pagal atliktų dar­bų priėmimo aktus, kad 135.942,24 Lt vertės statybinių me­džia­gų nurašė į metalo lauÅ¾Ä , tačiau jų netin­ka­mu­mo nepagrindė dokumentais, kad pagal 2005 – 2008 metais ir 2009 metais už 2005-2008 metus suraÅ¡ytus materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktus nebu­vo gali­ma nu­s­tatyti nuraÅ¡ytų medžiagų pavadinimų, kiekio ir vertės pagal atskirus objektus, kad nesu­rašė 2009 m. spalio mėn. apskaitos registrų, dėl ko nebuvo galima nustatyti 2009 m. sausio 1 d.

– 2009 m. spalio 26 d. Pelno (nuostolių) ataskaitoje ir par­da­vi­mo žurnaluose įraÅ¡ytų pardavimo pajamų ir sÄ ­naudų tei­sin­gu­mo, kad neiÅ¡saugojo ir pats nesurašė laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 ma­te­ria­linių ver­ty­bių ir san­dė­lio apskaitos knygos, medžiagų, metalo laužo judėjimo ataskaitų ir kitų do­ku­mentų, dėl to nebuvo galima nustatyti ben­dro­vės trum­palaikio turto kiekį, vertę ir jo struktÅ«rÄ pagal pavadinimus, ne­iÅ¡­saugojo bei pats nesurašė lai­ko­tarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-10-26 aps­kaitos re­gis­trų, kuriuose bÅ«tų apskaityta skolos pagal kiekvienÄ kre­di­to­rių atskirai, nesurašė 2009-10-01- 2009-10-29 laikotarpio aps­kai­­tos registrų, kuriuose bÅ«tų apskaityta iÅ¡ bankų gauti kreditai, atsiskaitymas su vals­tybės biudžetu, Sodra, Garantiniu fondu, darbuotojais, pagal kiekvienÄ darbuotojÄ atskirai, dėl to nebu­vo galima nus­ta­ty­ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsis­ko­li­nimo dydžio valstybės biudžetui, Sodrai, bankams, Ga­ran­tiniam fondui, dar­buotojams, neužtikrino, kad 2009 m. sausio - liepos mėn. ilgalaikis turtas bÅ«tų užpa­ja­muotas apskaitos registruose, kad dėl direktoriaus V.

Å . užsakovams iÅ¡raÅ¡ytose PVM SÄ skaitose fak­tÅ«rose ir darbų priėmimo aktuose fiksuotų neįvykusių Å«kinių operacijų 2005-01-01 – 2008-12-31 aps­kaitos registruose „Par­davimo skolos“ buvo fiksuotos neteisingos užsakovų skolos, kurios nepagrįstai padidintos 1.154.929,35 Lt, kad dėl 2009-01-01 – 2009-10-26 materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose įra­Å¡ytų neįvy­kusių Å«kinių ope­racijų, įformintų 78.039,61 Lt vertės medžiagų su­nau­dojimo statybos ob­jek­tuose, Didžiojoje knygoje 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. apskaitos re­gistruose nurodė neteisingÄ jų likutį – sumažindamas 74.565,02 Lt, kad tuo apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir struktÅ«ros, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, nuosavo kapitalo dydžio, buvo pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu gauto Valstybinės mokes­Äių ins­pek­ci­jos raÅ¡to duomenimis ir specialisto iÅ¡vadomis, kurios iÅ¡ esmės paneigtos aukščiau paminėtos teismo bu­halterinės ekspertizės iÅ¡vadoje nustatytais faktais.Ä®vertinęs aukščiau paminėtus įrodymus ir teismo buhalterinės ekspertizės iÅ¡vadÄ teismas kons­ta­tuo­ja, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto, atlikusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , iÅ¡vada, kuria buvo grindžiamas kaltinimas V.

Å . pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, buvo pateikta neįvertinus buhalterinės apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* užfiksuotų Å¡ios bendrovės buhalterinės aps­kaitos duomenų. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Apskaitos re­gistrai gali bÅ«ti sudaromi rankiniu bÅ«du arba techninėmis priemonėmis“ (įstatymo 2012-04-24 redak­ci­ja Nr. XI-1988, įsigaliojusi 2013-01-01). Tuo tarpu nuo 2002-01-01 galiojusi BAÄ® 16 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad „Apskaitos registrai gali bÅ«ti raÅ¡omi ranka arba techninėmis priemonėmis.

Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti aps­kai­tos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įriÅ¡ami), jų lapai sunu­me­ruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“ (2001-11-06 įstatymas Nr. IX-574).Nors Å¡ios BAÄ® normos nauja redakcija įsigaliojo po kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo (kaltinamajame akte V. Å . inkriminuoti 2005-01-01 – 2009-10-26 laikotarpiu padaryti BAÄ® pažeidimai), tačiau Å¡i įstatymo redakcija, supapras­ti­nan­ti buhalterinės apskaitos reikalavimus, Å¡velnina kaltinamojo teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 2 dalis nus­tato, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims. Kaip minėta, Å¡ios kaltinamajam inkriminuotos BK normos dispozicija yra blanketinė, t. y. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, kuriÄ reglamentuoja ir BAÄ® normos, apgaulingÄ tvarkymÄ , todėl kaltinamajam taikomos vėlesnės redak­ci­jos buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančios normos.Kaip jau minėta, buhalterinės ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė aps­kaita buvo tvarkoma naudojant buhalterinės apskaitos programÄ (duomenys neskelbtini) WFX5*, pagal minėtoje prog­ramoje) esančius duo­menis galima nustatyti bendrovės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ir įsipa­reigojimus už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-10-26.

Å ios buhalterinės apskaitos programos naudojimo Už­da­ro­jo­je akcinėje ben­dro­vėje „(duomenys neskelbtini)“ faktÄ patvirtino ir liudytojos J. V., R. K., S. K.. Liudytoja J. V., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiÄ ja buhaltere, parodė, kad medžiagų ju­dė­jimo re­gistrai buvo sau­gojami kompiuteryje ir atspausdinami tik prireikus. Kad specialistė N. D., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės fi­nan­sinės veiklos tyrimÄ , nesivadovavo programoje (duomenys neskelbtini) WFX5* esančiais Å¡ios ben­drovės buhalteriniai duomenis, nurodė ir pati N. D..

Buhalterinės eks­pertizės iÅ¡vadoje nu­ro­dytÄ santykinai nedidelį veiklos sÄ naudų ir grynųjų nuostolių neatitikimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pelno (nuos­tolių) ataskaitoje (10.550 Lt) paaiÅ¡kino ekspertė E. Jankevičienė. Å ių buhalterinės apskaitos trÅ«kumų teismas nelaiko tokiais, kurie atsakingam asmeniui užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsa­ko­my­bę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, arba 223 straipsnio 1 dalį.Bylos duomenys taip pat leidžia teigti, kad kaltinamasis teikė reikalingus dokumentus buhal­te­rei, kuri buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o paskelbus bankrotÄ â€“ visus bendrovės buhalterinius dokumentus bendrovės bankroto administratoriui, kuris pretenzijų nepa­teikė.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų R. K., J. V., S. K. parodymų, vadovaujant direktoriui V. Å . buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama kompiuterine apskaitos programa, tvarkingai, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi bendrovės patalpose, spintoje kabinete, kurio durys rakinamos, vėliau – archyve, kuris taip pat rakinamas.V. Å ., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasiraÅ¡ydamas paskutinį bendrovės balansÄ , kuriame įsigytos akcijos buvo įregistruotos ne kaip finansinis bendrovės turtas, o kaip ilgalaikis, iÅ¡ tiesų pažeidė tam tikrus BAÄ® reikalavimus Å¡io finansinio turto apskaitos procese, tačiau akcijos vis dėlto buvo aps­kaitytos.

Pagal savo pobÅ«dį Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas kaip klaida. Teismo nuomone, dėl tokių jo veiksmų atsiradusių nedidelių buhalterinės apskaitos pažeidimų nekilo padarinių. Teismo nuo­mone, Å¡ie nedideli buhalterinės apskaitos pažeidimai, negali bÅ«ti vertinami pakankamais užtraukti jam bau­džia­mÄ jÄ atsakomybę. Å iomis aplinkybėmis teismas neturi tei­si­nių argumentų konstatuoti, kad V. Å . veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėtis, todėl jis iÅ¡­tei­sinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 178.259,30 Lt (51.627,46 Eur) iÅ¡ V. Å . Valstybinio socialinio drau­di­mo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti (t.

8. B. l. 54-55). Prie ieÅ¡kinio pateikti dokumentai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimÄ dėl bankroto, apie Å¡ios bendrovės iÅ¡registravimÄ 2014-01-21 bankrutavus, teismo 2013-05-22 nutartis patvirtinti patikslintÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kau­no sky­riaus kreditorinį reikalavimÄ 178.259,30 Lt sumai (t. 8, b. l. 57-63). Kadangi pagal BK 183 straips­nio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį V. Å . iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), civilinis ieÅ¡­kinys paliekamas nenagrinėtas.

Civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a : V. Å . pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (du kaltinimai), 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡­tei­sinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį palikti nena­grinėtÄ .Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skun­das Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas