0dfbfd65-77d7-4a7f-b89d-8caed2e1df09 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-973-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-15256-2014-6,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44; 73.2.5; 114.5; 114.11; 121.14; 121.21; 121.22; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-19544-717/2014 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „City Service“, trečiajam asmeniui S. G. dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ 2014 08 20 per EPP pateikė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AB „City Service“ 2270 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2011-12-05 buvo vandeniu užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ä®vykio metu butas Nr. 19 buvo ieÅ¡kovės apdraustas BÅ«sto draudimu. Buto užpylimo židinys buvo namo 9-me aukÅ¡te iÅ¡sinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovas. Å io kanalizacijos stovo keitimo darbus atliko atsakovė, todėl ji kalta dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų. Ä®vykis buvo pripažintas draudiminiu ir, vadovaujantis BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 064, nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta buto apgadinimu padaryta 2270 Lt. Žala. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, atsiranda reikalavimo teisė.

Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę – CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsnių nuostatas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ 2270 Lt žalÄ , nes:

1) atsakovė nerūpestingai atliko lietaus vandens kanalizacijos vamzdžių keitimo darbus;

2) ieškovės draudėjai atsirado žala;

3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos rÅ«pestingai atlikti lietaus vandens kanalizacijos vamzdžių keitimo darbus nevykdymo rezultatas. Taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė teigė, kad ji, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už bet kokius ieÅ¡kovės tariamai patirtus nuostolius, todėl ieÅ¡kinys atsakovės atžvilgiu turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovė pareiškė nuomonę, kad iš visų ieškovės ieškinyje nurodytų teiginių bei pridėtų dokumentų akivaizdu, jog ieškovė tinkamai neįvykdė įrodinėjimo pareigos. Ieškovė nepagrįstai teigia ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė atliko lietaus vandens kanalizacijos stovo keitimo darbus. Nėra nustatyti nei neteisėti atsakovės veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp nurodomos avarijos ir atsakovės veiksmų. Vandens stovo trūkimas įvyko ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių, ieškovė, reikšdama ieškinį, tinkami neįsigilino į avarijos priežastis ir į su namo bendro naudojimo objektų priežiūra susijusias aplinkybes.

Atsakovė negali atsakyti už bet kokiÄ trečiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ vien todėl, kad ji yra paskirta namo administratoriumi. Tai prieÅ¡tarautų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Be to, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė tinkamai nepagrindė realaus 2011 12 05 buto užliejimo vandeniu sukeltų padarinių ir nuostolių dydžio, nepateikė į bylÄ nuotraukų, kaip butas atrodė iki apipylimo, iÅ¡ ko bÅ«tų galima realiai įvertinti realiai patirtus nuostolius. Atsiliepime atsakovė taip pat pažymėjo, kad Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, reikalauja, kad bÅ«tų įrodytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, t.y. nuostolius sukėlusio asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žalos dydis ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, tačiau ieÅ¡kovė nei vienos Å¡ių sÄ lygų buvimo neįrodė. 2014 10 21 ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje jos atstovui nedalyvaujant, jame papildomai nurodė, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti žalÄ , nes ji yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ bei STR 1.12.05:2002 priedu „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ yra nustatyta namÄ administruojančio asmens pareiga užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos funkcionalumÄ ir smulkių defektų Å¡alinimÄ , administratorius privalo palaikyti namo nuotekų Å¡alinimo sistemos pralaidumÄ ir sandarumÄ , Å¡alinti jos defektus.

Šiame prašyme ieškovė nurodė, kad ji teikia įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieškinys atmestinas ieškovui neįrodžius žalos atsiradimo aplinkybių ir kas dėl jų kaltas, konstatavo, kad draudikas netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryšio, nenustatinėjo, ar buvo pastato konstrukcijų trūkumų, netyrė, ar dėl to negalėjo atsirasti akte nustatyto pobūdžio buto apgadinimų.

Apskųstajame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė pateikė byloje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiÅ«ros žurnalÄ , vedamÄ nuo 2006 m. liepos 1 d., kuriame nėra nuorodų, jog atsakovė remontavo nurodytojo namo lietaus vandens nutekėjimo stovÄ . Tai paneigia ieÅ¡kovės kaltinimus, jog atsakovė netinkamai suremontavo šį lietaus nutekėjimo stovÄ . Be to, kaip paaiÅ¡kino trečiasis asmuo, jo 19-asis butas yra penktame aukÅ¡te, o įtariamas lietaus nutekėjimo stovas iÅ¡niro namo devintame aukÅ¡te, bet virÅ¡ jo buto esantys butai nebuvo aplieti.

IÅ¡ to seka, kad buto užliejimo priežastis nėra pilnai ir objektyviai nustatyta. Nesant nustatytos objektyvios buto užliejimo priežasties, negalima tiksliai nustatyti dėl to kaltus asmenis. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nelaikytinas kaltu dėl trečiajam asmeniui priklausiusio buto užliejimo. Pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t.y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad bÅ«tų nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir žalos.

Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, nenustatinėjama. Todėl už žalÄ , padarytÄ dėl pastatų ar jų konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Atsakovė nėra gyvenamojo namo savininkė. Valdytoju ji yra tik bendrųjų namo konstrukcijų dalyje.

Nesant objektyvių įrodymų dėl ko atsirado žala, atsakovė negalėtų atsakyti nei kaip namo savininkas, nei kaip namo valdytojas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas:

1) pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles, neteisingai nustatė ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ užpylimo priežastį (LR CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimas);

2) sprendęs, kad atsakovė neatsakinga už pastato lietaus kanalizacijos stovo priežiÅ«rÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ 2011-11-18 LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-888 patvirtinto priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“ 7 ir 9 punktus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintų „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ priedo „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiÅ«ros darbų sÄ raÅ¡o“ 19 punktÄ .IeÅ¡kovė vertina, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių ir priežastinio ryÅ¡io.

Byloje esantys įrodymai – Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, UAB „City Service“ 2012-02-28 raštas Nr. 586, išrašas iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (įrašo Nr. 102, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-05 bute Nr. 34 buvo pastebėtas išsinėręs lietaus kanalizacijos stovas ir atlikti jo remonto darbai), patvirtina, kad 2011-12-05 daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), išsinėrus lietaus nuotekų kanalizacijos stovui, buvo užpiltas butas Nr.

19. Å ie įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad butui Nr. 19 žala atsirado iÅ¡sinėrus lietaus nuotekų kanalizacijos stovui. Å iÄ aplinkybę 2012-02-28 raÅ¡tu Nr. 586 patvirtino ir atsakovė. Be to, aplinkybė, kad 2011-12-05 iÅ¡sinėrusį lietaus nuotekų kanalizacijos stovÄ remontavo atsakovės avarinės tarnybos darbuotojai patvirtina, kad atsakovė atsakinga už jo priežiÅ«rÄ . Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai teigia, jog pastato administratorius neprivalėjo prižiÅ«rėti 2011-12-05 iÅ¡sinėrusio lietaus nuotekų kanalizacijos stovo.

Atsakovė yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Pagal LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ 9 punktÄ gyvenamojo namo nuolatinė priežiÅ«ra (eksploatavimas) – namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiÅ«ras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liÅ«ties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griÅ«ties ir kitų reiÅ¡kinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiÅ«rėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių bÅ«klei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimÄ .

Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumÄ sudaro: reikalavimai iÅ¡laikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), gaisrinės saugos (5.1.2. papunktis), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), apsaugos nuo triukÅ¡mo (5.1.5. papunktis), energijos taupymo ir Å¡ilumos iÅ¡saugojimo (5.1.6. papunktis); reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. papunktis) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotÄ Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. papunktis), bÅ«tų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos (5.2.2. papunktis).

Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi bÅ«ti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu bei jų nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); racionaliu pastato energetinio Å«kio valdymu (7.2. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimÄ (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis).

Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo bÅ«klės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis). Pagal STR 1.12.05:2002 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktÄ , administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį), kasmetines apžiÅ«ras.

Pagal 3 punktÄ , administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams. Pagal 7 punktÄ , užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens paÅ¡alinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų, nuogrindų ir kitų) funkcionalumÄ , bei smulkių defektų Å¡alinimÄ . Pagal 9 punktÄ â€“ namo bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo Å¡alinti lietaus nuotekų sistemos smulkus defektus, taisyti įlajas, latakus, lietvamzdžius.

Pagal SÄ raÅ¡o 16 punktÄ administratorius privalo palaikyti namo nuotekų Å¡alinimo sistemos pralaidumÄ ir sandarumÄ , Å¡alinti jos smulkius defektus. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose“ numatyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaujasi gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir Å¡ios priežiÅ«ros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ (technines apžiÅ«ras, nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymÄ .

Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Administravimo nuostatų priedo „Daugiabučių namų nuolatinės techninės priežiÅ«ros darbų sÄ raÅ¡as“ 19 punkte numatyta pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriaus pareiga prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo lietaus nuotekų Å¡alinimo įrangÄ . Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu atsakovė privalo prižiÅ«rėti daugiabučio gyvenamojo namo lietaus vandens kanalizacijos stovÄ ir organizuoti jo remontÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad minėtas stovas buvo sugadintas tyčiniais veiksmais, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad jis iÅ¡sinėrė dėl netinkamos atsakovės priežiÅ«ros. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai netyrė žalos atsiradimo aplinkybių, priežastinio ryÅ¡io, nenustatinėjo ar buvo pastato konstrukcijų trÅ«kumų, netyrė ar dėl to negalėjo atsirasti akte nustatyto pobÅ«džio buto apgadinimų.

Byloje esantys įrodymai – Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, UAB „City service“ 2012-02-28 raštas Nr. 586, išrašas iš gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo (įrašo Nr. 102, kuriame užfiksuota, kad 2011-12-05 bute Nr. 34 buvo pastebėtas išsinėręs lietaus kanalizacijos stovas ir atlikti jo remonto darbai), patvirtina, kad 2011-12-05 daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)V, išsinėrus lietaus nuotekų kanalizacijos stovui, buvo užpiltas butas Nr.

19. Å ie įrodymai teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡siaiÅ¡kino įvykio priežastį, dėl įvykio atsakingÄ asmenį, t.y. atsakovę, įvertino atsiradusiÄ Å¾alÄ . Dėl paminėtų priežasčių, ieÅ¡kovės vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas ir neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „City Service“ nurodė, kad ji su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o šį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Ji nurodo, kad nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. nuostatas. IeÅ¡kovė įrodinėjo aplinkybę, jog butas Nr. 19 užpiltas dėl atsakovės netinkamai atliktų lietaus nuotekų kanalizacijos stovo remonto darbų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Negalima sutikti ir su ieÅ¡kovės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos atsiradimo aplinkybių ir priežastinio ryÅ¡io. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo S. G. patvirtino, kad jo apipiltas butas Nr. 19 yra namo 5 aukÅ¡te, o butas Nr. 34, kurio ribose buvo iÅ¡niręs lietaus kanalizacijos stovas, yra 9 aukÅ¡te. Å ie butai nėra vienas po kitu. Kokiu bÅ«du 34 buto ribose iÅ¡simovęs stovas galėjo apipilti 5 aukÅ¡te esantį butÄ , ir taip, kad nenukentėtų tarp jų esančių aÅ¡tunto, septinto ir Å¡eÅ¡to aukÅ¡to butai, ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir neįrodė.

Todėl ir nebuvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, kuris yra bÅ«tina sÄ lyga civilinei atsakomybei kilti. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai teigia, kad tai, jog 2011 m. gruodžio 5 d. iÅ¡sinėrusį lietaus nuotėkų kanalizacijos stovÄ remontavo atsakovės avarinės tarnybos darbuotojai, patvirtina, kad atsakovė atsakinga už jo priežiÅ«rÄ . Aplinkybė, jog atsakovės darbuotojai atliko Å¡iuos darbus, pati savaime nereiÅ¡kia, jog atsakovė yra atsakinga už Å¡io stovo priežiÅ«rÄ . Avarinės tarnybos funkcija yra atvykti į įvykio vietÄ ir lokalizuoti susidariusiÄ avarijÄ , nepaisant to, avarija kilusi bendrojo naudojimo objekte/patalpose ar asmeninės nuosavybės teisės objekte.

Avarinė tarnyba reaguoja į iÅ¡kvietimus ir neatsisako padėti tuomet, kai asmeniui jo bute įvyksta avarija. Sutinkamai su CK 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gyvenamojo namo bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė, centrinio Å¡ildymo sistemos ir kitokia įranga, turi užtikrinti, kad bÅ«tų tinkamai naudojami ir kad bÅ«tų iÅ¡vengta avarijų.

Dėl to už Å¡ildymo sistemos techninę bÅ«klę, jos laiku atliekamÄ priežiÅ«rÄ turėjo pasirÅ«pinti taip pat ir ieÅ¡kovai, bÅ«dami daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos įrenginių bendraturčiais. Dėl bute esančių centrinio Å¡ildymo vamzdžių, taip pat radiatorių tvarkingumo yra atsakingi tik to buto savininkai (ieÅ¡kovai), kurie sutrukus vamzdžiams patys turi prisiimti kylančias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483).

Vadovaujantis tokiu iÅ¡aiÅ¡kinimu, darytina iÅ¡vada, jog buto savininkai yra atsakingi tiek už asmeninės nuosavybės teise esančius objektus, tiek už bendrojo naudojimo objektus, esančius buto ribose. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek ir jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-12-05 buvo vandeniu užlietas ir apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kadangi įvykio metu butas Nr. 19 buvo ieÅ¡kovės apdraustas BÅ«sto draudimu, buto savininkui trečiajam asmeniui S. G. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2270 Lt žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė, atlyginusi trečiajam asmeniui žalÄ , vadovaudamasi CK 6.1015 str., pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl 2270 Lt žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovės, nurodydama, kad žala buvo padaryta namo 9-me aukÅ¡te iÅ¡sinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovui, už tai yra atsakinga atsakovė. Kauno apylinkės teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , pripažįsta, kad apeliacinis skundas iÅ¡ dalies pagrįstas.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žalos atlyginimo ieÅ¡kinį atsakovei ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadas, kad trečiojo asmens buto užliejimo priežastis nėra pilnai ir objektyviai nustatyta, dėl to negalima nustatyti dėl žalos padarymo kaltus asmenis ir atsakovė nelaikytina kalta dėl trečiajam asmeniui priklausančio buto užliejimo.

Tokias iÅ¡vadas teismas grindė tuo, kad pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninės priežiÅ«ros žurnalo duomenis atsakovė namo lietaus vandens nutekėjimo stovo neremontavo, kas paneigia ieÅ¡kovės kaltinimus, kad atsakovė netinkamai suremontavo lietaus vandens nutekėjimo stovÄ , taip pat trečiojo asmens užlietas butas buvo penktajame namo aukÅ¡te, o lietaus nutekėjimo stovas iÅ¡niro devintajame aukÅ¡te. Be to teismas pripažino, kad nesant objektyvių įrodymų dėl ko atsirado žala, atsakovas negalėtų atsakyti nei kaip namo savininkas, nei kaip namo valdytojas.Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra pilnai ir objektyviai nustatyta buto užliejimo priežastis, negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, o tuo pačiu negali bÅ«ti pagrįstu pripažintas ir tokia iÅ¡vada pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas.CPK 178 ir 179 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

Teismas įvertina byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių , kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d. ). Byloje turi bÅ«ti vertinama įrodymų visuma, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai byloje esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus.

Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir iÅ¡klausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus. Ä®rodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo iÅ¡tyrimas dėl konkretaus įrodymo sÄ sajumo, leistinumo, patikimumo ir nustatymas, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs (o gal visiÅ¡kai nesusijęs) su įrodinėjimo dalyku. Baigiamasis įrodinėjimo etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®rodymų vertinimas vyksta per visÄ Ä¯rodinėjimo procesÄ (renkant, priimant įrodymus, juos tiriant, sprendžiant jų patikimumo ir pakankamumo klausimus), bet tai tik preliminarus įrodymų vertinimas.

Galutinį įrodymų įvertinimÄ teismas atlieka priimdamas sprendimÄ (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma iÅ¡dėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Atlikdamas galutinį įrodymų vertinimÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012, ir joje nurodyta praktika).Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir 2014-10-21 praÅ¡yme nurodė, kokiomis aplinkybėmis grindžia savo reikalavimus, kokius įrodymus pateikia. 2014 m. gruodžio 10 d. vykusiame teismo posėdyje trečiasis asmuo S. G., kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio garso įraÅ¡o, tikrai informatyviai paaiÅ¡kino jo buto 2011-12-05 užliejimo priežastis.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas motyvų, kodėl iÅ¡ visumos įrodymų, kuriuos pateikė ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo, nepakanka duomenų nustatyti, kokia buvo buto užpylimo priežastis, kodėl iÅ¡ viso nesivadovauja trečiojo asmens paaiÅ¡kinimu, konstatavo, kad buto užliejimo priežastis nėra pilnai ir objektyviai nustatyta. Kada teismas nurodo, kad nėra pilnai nustatytos buto užliejimo priežastys, galima suprasti, jog jis vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog pripažinti Å¡iÄ aplinkybę.

Konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, jei pateiktų įrodymų jam nepakako, tam, kad objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ , turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡i nuostata, kad teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taikytina tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka.

Tačiau kada to nedarydamas teismas dar ir nemotyvuotai nesivadovauja konkrečiais byloje dalyvaujančio asmens pateiktais paaiÅ¡kinimais, kurie yra įrodymas apie buto užliejimo priežastis, vertintina, kad teismas netinkamai, t.y. nesilaikydamas CPK 185 str. 1 d. nuostatų, vertino įrodymus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, o taip pat nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vertinti, jog nebuvo atskleista bylos esmė, leidžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl galimos atsakomybės atsakovės, kaip namo administratoriaus, kÄ Ä¯rodinėjo ieÅ¡kovė, nepasisakė dėl pakankamumo įrodymų žalos dydžiui pagrįsti, kada atsakovė teigė, kad tokių įrodymų nepakanka, o teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų – užlieto buto fotonuotraukų.

IeÅ¡kovė elektroninėje civilinėje byloje Nr. 2-19544-717/2014 per EPP 2014-10-21 pateikė Kauno apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , kuris buvo užregistruotas Nr. DOK-8305 kaip PareiÅ¡kimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kartu su Å¡iuo praÅ¡ymu ir praÅ¡ymo priedus – 14 fotonuotraukų. Tai matyti iÅ¡ bylos kortelės skirsnyje „Šalių dokumentai“ pateiktų duomenų, tačiau skirsnyje „Procesas“ dokumento Nr. DOC-8305 gavimo įvykis ir pats dokumentas neįvesti. Å iais teismui pateiktais įrodymais, kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ir nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tuo atveju, kai bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas bylÄ perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi byloje pateiktų įrodymų nepakanka, kad tiksliai įvertinti trečiojo asmens buto užpylimo priežastis (ar tikrai iÅ¡sinėręs lietaus vandens kanalizacijos stovo vamzdžiui devintajame aukÅ¡te galėjo bÅ«ti užlietas vandeniu penktajame aukÅ¡te esantis trečiojo asmens butas; ar tikrai iÅ¡sinėrę vamzdžiai yra viso namo įrenginys, ar gali priklausyti, kaip kad nurodė teismo posėdyje atsakovės atstovė, 34-ajam butui; ar įvykio priežastimi buvo netinkama vandens stovo priežiÅ«ra ar jis anksčiau, kaip posėdyje nurodė trečiasis asmuo, buvo pakeistas nekokybiÅ¡kai atliekant darbus), taip pat nuspręsti, kas iÅ¡ tikro privalo atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ (ar atsakovė, kaip namo administratorius, ar namo savininkai, ar 34 buto savininkas, ar stovo vamzdžius nekokybiÅ¡kai pakeitęs asmuo).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis