0df9cec4-5949-442b-bce7-eb5d2b2be2b8 · Plungės apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2YT-5194-666/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01392-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.; 3.4.5.19. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 21 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėjas Erikas Jurgutis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, J. M., I.

M. ir A. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas K. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra A.

M. ir J. M. sÅ«nus. A. M. ir J. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė keturių vaikų: pareiÅ¡kėjo K. M., J. M., I. M. ir A. M.. Gyvendami santuokoje A. M. ir J. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamojo turto: gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po pareiÅ¡kėjo motinos J. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė.

Po J. M. mirties A. M. toliau gyveno bendrame name, jį prižiÅ«rėjo, juo rÅ«pinosi kaip savo, t. y. mokėjo mokesčius, atliko einamuosius remonto darbus ir pan. Kadangi A. M., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimÄ , notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo, o pareiÅ¡kėjas negali priimti viso tėvo A. M. iki mirties valdyto turto, todėl pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti, jog A.

M. priėmė sutuoktinės palikimÄ , faktiÅ¡kai šį turtÄ pradėdamas valdyti. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, įstaigos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys J. M., I. M., A. M. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad A. M. ir J. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė keturi vaikai: pareiÅ¡kėjas K.

M., J. M., I. M., A. M.. Sutuoktiniai A. M. ir J. M. santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, t. y. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties niekas į notaro biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla., tačiau likusiu turtu toliau iki savo mirties naudojosi A. M.. PareiÅ¡kėjas K. M. bei suinteresuoti asmenys J. M., I. M. ir A. M. kreipėsi į Kretingos rajono 3-Ä jį notaro biurÄ paduodami pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad jie negali priimti viso A.

M. iki mirties valdyto turto, nes A. M., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti jos palikimÄ . Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti palikimo, atsiradusio 1999 m. gruodžio 23 d. priėmimo faktÄ . Å iuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį įpėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tÄ gali padaryti dviem bÅ«dais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , faktas nustatomas teismo tvarka (Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ä®pėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. ir J. M. santuokos metu įgijo turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

PareiÅ¡kėjas K. M. nurodė, kad po sutuoktinės J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties A. M. toliau liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame turte (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir 2022 m. birželio 6 d. iÅ¡duotame medicininiame A. M. mirties liudijime nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas), naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. A. M. veiksmų pobÅ«dis rodo, kad po sutuoktinės J. M. mirties, jis perėmė jai priklausiusiÄ turto dalį ir pradėjo jÄ valdyti kaip savo, laikė save to turto savininku.

Ä®pėdinis priėmęs kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. PareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visÄ jos palikimÄ ir jį faktiÅ¡kai valdė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visÄ jos palikimÄ ir jį faktiÅ¡kai valdė. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėjas Erikas Jurgutis