2021-10-06 Nr. AB-20525-3-61-3-02741-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-665-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02741-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9, 49

S

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriuo prašė:

1) atnaujinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą praleistą terminą apskųsti 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės raštą Nr. A33(1)-5440-(49),

2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. A33(1)-4621 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Sprendimas) vykdymą iki įsiteisės galutinis Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje,

3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ Nr. KADI-377 (toliau – ir Įsakymas) vykdymą iki įsiteisės galutinis Teismo sprendimas šioje administracinėje byloje,

4) panaikinti 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės raštą Nr. A33(1)-5440-(49),

5) panaikinti 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės raštą Nr. A32(1)-5333,

6) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę sustabdyti Sprendimo vykdymą,

7) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybę sustabdyti Įsakymo vykdymą.

Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 9 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą paduodama apeliacinį skundą dėl 2021 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-706-872/2021. Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti ir nepanaikino Sprendimo ir Įsakymo. Atsižvelgusi į vykstantį teisminį procesą, pareiškėja 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu sustabdyti visas administracines procedūras (įskaitant žemės pardavimą) iki kol bus priimtas procesinis sprendimas apeliacinėje instancijoje. 2021 m. birželio 30 d. pareiškėja iš atsakovo gavo 2021 m. birželio 25 d. raštą Nr. A33(1)-5440-(49), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą. Pareiškėja 2021 m. liepos 22 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl administracinės procedūros sustabdymo. 2021 m. rugpjūčio 3 d. iš atsakovo buvo gautas raštas Nr. A32(1)-5333, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 22 d. prašymą dėl anksčiau gauto analogiško prašymo. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pateiktais atsakymais, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šių raštų panaikinimo.

Pareiškėja prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo dėl atsakovo 2021 m. birželio 25 d. rašto Nr. A33(1)-5440-(49) iš esmės grindė tuo, kad ginčą su atsakovu siekė išspręsti neteismine tvarka. Ji pakartotinai pateikė atsakovui išsamesnius teisinius motyvus ir tikėjosi, jog atsakovas atsižvelgs į juos ir tenkins jos prašymą. Atsakovui pateikus 2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakymą, pareiškėja suprato, kad ginčo neteismine tvarka išspręsti nepavyks ir todėl padavė skundą teismui. Pareiškėja nurodė, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kad teismui atnaujinus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą praleistą terminą, ji pasinaudos teise apskųsti 2021 m. birželio 25 d. atsakovo atsakymą, kadangi jame buvo išdėstytos pagrindinės atsisakymo sustabdyti administracines procedūras priežastys. Pareiškėja skundžia ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. atsakovo atsakymą, kuriame pareiškėjos prašymas apskritai nebuvo svarstytas, o tik buvo nurodytas 2021 m. birželio 25 d. atsakovo atsakymas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl atsakovo atsisakymų stabdyti Sprendimo ir Įsakymo vykdymą vykstant teismo procesui. Anot pareiškėjos, atsakovas atsisako stabdyti Sprendimo ir Įsakymo vykdymą, todėl to nepadarius teismui ir priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Pareiškėjos teigimu, teismui atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – Sprendimo ir Įsakymo vykdymo sustabdymą, kyla reali grėsmė, kad galutinis teismo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomu.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos G. J. skundo reikalavimų dalį dėl atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. A32(1)-5333 panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus rajono savivaldybę sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo vykdymą.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl atsakovo 2021 m. birželio 25 d. rašto Nr. A33(1)-5440-(49) praleidus skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus. Taip pat teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, išnagrinėjęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pagrįstumą, nustatė, kad atsakovo 2021 m. birželio 25 d. raštą Nr. A33(1)-5440-(49) pareiškėja gavo 2021 m. birželio 30 d. Šias aplinkybes patvirtino ir pati pareiškėja. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti prašymo atnaujinti terminą motyvai nėra svarbūs ir nuo jos valios nepriklausantys, o yra subjektyvaus pobūdžio. Teismas pabrėžė, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas ir pačiame sprendime buvo teisingai išaiškinta apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nutarė neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu skundo dalį atsisakė priimti.

Pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismas paaiškino, kad pareiškėjos teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nepritaikius jos nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjos teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad pareiškėja patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą (nuostolius). Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų negali būti tenkinami ir yra atmestini.

Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ginčija atsakovo 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A32(1)-5333. Pareiškėja skunde neginčija Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir stabdyti jų vykdymą nėra tiesiogiai susijęs su šios bylos ginču.

III. Pareiškėja G. J. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria nutarta netenkinti pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo vykdymą iki įsiteisės galutinis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-706-872/2021, 2) pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti skundo dalį dėl Vilniaus rajono savivaldybės 2021 m. birželio 25 d. rašto Nr. A33(1)-5440-(49) praleidus skundo padavimo terminą, skundo padavimo termino neatnaujinus, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti praleistą terminą apskųsti atsakovo 2021 m. birželio 25 d. raštą Nr. A33(1)-5440-(49) ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2021 m. gegužės 24 d. prašymą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėja vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalies nuostata, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kurioje nustatyta: „Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo“. Pareiškėjos manymu, 2020 m. kovo 20 d. pasirašant Įsakymą galiojo minėta VAĮ nuostata ir ji turėjo būti taikoma sprendžiant dėl administracinės procedūros sustabdymo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas priėmė jos prašymą įpareigoti atsakovą stabdyti administracines procedūras, tačiau tai neužtikrina, jog atsakovas tokio įpareigojimo privalės laikytis. Tai reiškia, jog Sprendimo ir Įsakymo vykdymas bus tęsiamas, o kol byla Nr. eI3-706-872/2021 bus išnagrinėta, atsakovo vykdomi procesai gali būti užbaigti. Tokiu būdu teismo sprendimas bus neįmanomas vykdyti. Dėl šios priežasties vienintelis įmanomas sprendimo būdas turėtų būti ne kas kita, o reikalavimo užtikrinimo priemonės skyrimas siekiant užtikrinti, kad atsakovas laikytųsi įstatyme numatytos pareigos bei nevykdytų procedūrų, dėl kurių vyksta teisminis procesas.

Pasisakydama dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, pareiškėja nurodo iš esmės tapačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja nurodo, jog aplinkybė, kad ją atstovavo profesionalus teisininkas, nepanaikino jos teisės tikėtis, kad atsakovas laikysis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja teigia, kad susidarytų teisinis vakuumas, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, nuspręstų tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti atsakovo 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A32(1)- 5333, tačiau nepatenkintų prašymo atnaujinti terminą atsakovo 2021 m. birželio 25 d. raštui Nr. A33(1)-5440-(49) apskųsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl atsakovo 2021 m. birželio 25 d. rašto Nr. A33(1)-5440-(49) praleidus skundo padavimo terminą, skundo padavimo termino neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) bei netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (ABTĮ 70 str.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020).

Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog jos nurodytos priežastys yra svarbios praleistam terminui atnaujinti. Ji teigia, kad stengėsi ginčą išspręsti ikiteisminiu būdu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais ir operatyviai ginčyti su teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Įvertinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes (siekį išspręsti ginčą ikiteisminiu būdu), dėl kurių ji nesikreipė į administracinį teismą ABTĮ nustatytu terminu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja termino praleidimą grindžia išimtinai subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. kad bandė prieš tai išspręsti situaciją ne teisminiu būdu. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jai laiku kreiptis teisminės gynybos ir ginčyti atsakovo 2021 m. birželio 25 d. raštą Nr. A33(1)-5440-(49), laikantis ABTĮ nustatytų sąlygų ir termino. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Iš šios teisės normos formuluotės akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi atsisakyti tenkinti jos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. sustabdyti Sprendimo ir Įsakymo vykdymą iki įsiteisės galutinis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-706-872/2021.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susiję su pagrindiniu reikalavimu, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo dėl kurių prašo reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl jos nurodomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ji turi teisę kreiptis su prašymu byloje, kurioje vyksta ginčas dėl Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė