2020-04-29 Nr. AB-8674-3-61-3-03304-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2106-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03304-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. ((24.16E0-5K-1812915)-6K-1804401 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštas) ir įpareigoti Ministeriją pakartotinai išnagrinėti Elektrėnų savivaldybės mero 2018 m. liepos 11 d. raštą Nr. 01.2-13-190 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 procentų projekto vertės korekcijų“ (toliau – ir 2018 m. liepos 11 d. raštas).

2. Nurodė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6255-426/2016 skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Ne. eA-380-756/2018 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo tam tikrų jam pateiktų Elektrėnų savivaldybės administracijos argumentų ir neišreiškė nuomonės dėl jų. Todėl pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. raštu prašė Ministerijos išnagrinėti šiuos argumentus ir priimti sprendimą. Pareiškėjo teigimu, Ministerija 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte neįsigilino į iškeltus klausimus, neišnagrinėjo pateiktų argumentų, o apsiribojo tik teismo argumentų, kurie neapėmė visų pareiškėjo iškeltų klausimų, atkartojimu. Ministerija nepaaiškino, kodėl nenagrinės pareiškėjo pateiktų ir teismo neišnagrinėtų argumentų.

3. Pareiškėjas Ministerijai buvo pateikęs argumentus, kurių nenagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: t. y. kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4084-603/2010 Elektrėnų savivaldybės administracija negalėjo grįžti į tiekėjų kvalifikacijos stadiją ir priimti kitokių sprendimų; dėl administracinės atsakomybės netaikymo padarius nusižengimo požymių turinčią veiką vadovaujantis klaidinga oficialia konsultacija (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 21 str.); kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-380-756/2018 prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai.

4. Atsakovas Ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 148 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad 2018 m. birželio 26 d. įsiteisėjo sprendimas, kuriuo pareiškėjui Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymų pagrindu atsirado pareiga sumokėti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymuose nurodyto dydžio finansinę korekciją. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas reiškia, kad šis klausimas yra galutinai ir nenuginčijamai išspręstas. Kadangi nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, jis iš naujo negali būti revizuojamas, todėl pareiškėjo reikalavimas Ministerijai priimti naują sprendimą dėl to paties dalyko, argumentuojant, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo jam pateiktų pareiškėjo argumentų, sprendime neišreiškė nuomonės dėl jų ir priėmė nutartį, kuri aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir ESTT suformuotai teismų praktikai, yra visiškai teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Ministerija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Ministerija nepriima sprendimo, t. y. jį vilkina. Tačiau pareiškėjas patikslintame skunde prašė panaikinti Ministerijos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Ministerija darė išvadą, kad pareiškėjas patikslintame skunde prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad Ministerija nepriima sprendimo, nors prašo panaikinti jos sprendimą. Todėl Ministerija manė, kad pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti argumentai, kad Ministerija neatsakė į kai kuriuos argumentus ir nepriima sprendimo dėl atitinkamų prašymų, t. y. vilkina sprendimų priėmimą, yra visiškai nepagrįsti. Manė, kad sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo naikinti sprendimą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškėjo patikslintą skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo argumentais.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. su patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2015 m. birželio 23 d. išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002/IT02 ir 2015 m. birželio 25 d. išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01 Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtas 5 procentų Projekto vertės korekcijas, sudarančias 172 217,01 Eur; Ministerijos 2016 m. vasario 5 d. sprendimą – raštą Nr. ((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K-1601200; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymus Nr. 4-158; Nr. 4-159; Nr. 4-163; Nr. 4-164. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6255-426/2016, kuriuo pareiškėjo patikslintą skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Ne. eA-380-756/2018 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą.

10. Įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais palikta galioti pareiškėjui pritaikyta finansinė korekcija, pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Ministeriją, prašydamas: 1) atleisti nuo projektų finansinės korekcijos mokėjimo, 2) visiškai ar iš dalies kompensuoti išlaidas, susijusias su projekto finansinės korekcijos mokėjimu, 3) išdėstyti projektų finansinės korekcijos mokėjimą lygiomis dalimis 54 metams. Prašyme ir skunde iš esmės dėstomi argumentai, analogiški teismui pateiktam ir teismų instancine tvarka įvertintam skundui.

11. Ministerija 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu iš esmės konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendime nagrinėjo rašte pateiktus argumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 26 nutartimi bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka, nutartis įsiteisėjusi. Pacitavo pareiškėjui teismų sprendimų motyvus, padarytas išvadas.

12. Teismas, įvertinęs skundžiamo rašto (sprendimo) turinį, padarė išvadą, jog jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

13. Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo apeliacine tvarka pareiškėjo skundą dėl pareiškėjui skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos sumažinimo (pritaikytos 5 proc. finansinės korekcijos) pagrįstumo, nustačius viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Taigi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, administracinė byla Nr. eA-380-756/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Taigi pareiškėjo vykdytas projektas, jo metu atlikti viešieji pirkimai, sudarytos sutartys, gauta valstybės (kartu su Europos Sąjungos struktūrinių fondų) parama ir kt. su projekto įgyvendinimu susijusios procedūros, veiksmai ir neveikimas, buvo įvertinti nurodytoje administracinėje byloje svarstant pareiškėjai taikytos finansinės korekcijos teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visus savo argumentus ir atsikirtimus, susijusius su atsakomybės už paramos panaudojimą (ne)taikymu, pritaikytos finansinės korekcijos ir jos dydžio teisėtumu ir pagrįstumu nurodytoje administracinėje byloje.

14. Vertinant Elektrėnų savivaldybės administracijos skunde dėstomus motyvus (kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė dėl ANK 21 straipsnio, taip pat, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl skaičiavimo rezultatų apvalinimo negalimumo aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir ESTT formuojamai praktikai, t. y. pareiškėjo manymu, aspektus, kurie nebuvo įvertinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą), teismas pažymėjo, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Asmens netenkinantys teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginti motyvų nebuvimui. Apeliacinės instancijos teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, tačiau tai nereiškia, kad teismas skunde išdėstytų argumentų neįvertino.

15. Teismas vertino, jog pareiškėjas, ignoruodamas teismų nustatytas ir patvirtintas faktines aplinkybes, iš naujo bando inicijuoti pakartotinį faktinės situacijos įvertinimą, nors jis jau atliktas. Tokia situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatoms, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai ir bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaip teisingai pabrėžė skundžiamame rašte atsakovas, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teisminiu situacijos įvertinimu, neduoda teisinio pagrindo teisėtai reikalauti įpareigoti atsakovą pakartotinai įvertinti teismų nustatytas faktines aplinkybes. Iš neteisėto reikalavimo negali atsirasti teisė apskritai.

16. Vertinant pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. prašymus dėl išlaidų finansinei korekcijai kompensavimo ir mokėtinos korekcijos išdėstymo dalimis pažymėta, kad šie pareiškėjo prašymai skundžiamame Ministerijos sprendime (rašte) taip pat buvo išspręsti motyvuotai į juos atsakant ir nurodant, kad projektų vykdytojų prašymus atidėti lėšų grąžinimo terminą arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis vertina administruojanti institucija, šiuo atveju Ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Ūkio ministerija). Tai atliekama remiantis aktualios redakcijos Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų 2005 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 590, 14 punktu. Taip pat skundžiamame rašte nurodoma, kad Ūkio ministerija dar 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad šis, norėdamas grąžintiną lėšų sumą grąžinti dalimis, turi pateikti prašymą ir nurodyti priežastis, dėl kurių norima grąžintinų finansavimo lėšų sumą grąžinti dalimis bei pateikti finansinių ataskaitų, kopijas ir kitą reikšmingą informaciją. Taip pat atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad pagal projektų administravimo taisyklių nuostatas galimas grąžintinų lėšų išdėstymas ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Bet kuriuo atveju atsakovas pagrįstai, remdamasis galiojančiu teisniu reguliavimu, nurodė, kad jis nėra subjektas, kompetentingas spręsti prašymus dėl grąžintinų lėšų sumokėjimo atidėjimo ar grąžinimo išdėstymo dalimis.

17. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas atsakovo atsakymas į pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. raštą yra neteisėtas ar nepagrįstas, surašytas netinkamai ir pasirašytas nekompetentingo pareigūno, t. y. neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, dėl ko teismas, vertindamas visus įrodymus, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Pareiškėjo argumentai apie vilkinimą atlikti veiksmus iš atsakovo pusės apskritai neturi šioje byloje teisinio pagrindo. Kiti pareiškėjo argumentai, iš dalies išeinantys už ginčo šioje byloje nagrinėjimo ribų, teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo nepagrįstus reikalavimus.

III. 18. Pareiškėjas Elektrėnų savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Elektrėnų savivaldybės 2018 m. liepos 11 d. rašte būtent buvo nurodytos aplinkybės, kurių teismai, nagrinėdami bylą, nevertino ir dėl jų nepasisakė, apie tai nepasisakė ir Ministerija, todėl pareiškėjas teigia, kad savivaldybės raštas nebuvo tinkamai išnagrinėtas.

20. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliacinis teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą, negali būti taikomas Ministerijai, kuri nagrinėdama savivaldybės 2018 m. liepos 11 d. raštą privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

21. Pareiškėjas teigia, kad jis nesiekė pakartotinio faktinės situacijos vertinimo, o kreipėsi į Ministeriją pateikdamas argumentus, kurių teismai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

22. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Ministerijos teigimu, iš apeliacinio skundo taip ir neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundžiamo 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašto turinį ir padarė nepagrįstą išvadą. Ministerija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais teisės aktais, teismų praktika ir įrodymais grindžiamos teismo išvados.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, nurodyto 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. ((24.16E0-5K-1812915)-6K-1804401, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymo įpareigoti Ministeriją pakartotinai išnagrinėti Elektrėnų savivaldybės mero 2018 m. liepos 11 d. raštą Nr. 01.2-13-190 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 procentų projekto vertės korekcijų“.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-6255-426/2016 2016 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Elektrėnų savivaldybės administracijos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti: LVPA 2015 m. birželio 23 d. išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-03-V-01-002/IT02 ir 2015 m. birželio 25 d. išvadą Nr. VP3-3.4-ŪM-04-R-01-028/IT01 bei šiomis išvadomis Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtas 5 proc. projekto vertės korekcijas (172 217,01 Eur); Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. ((24.16-03)-5K-1515451-5K-1525320-5K-1527575)-6K-1601200 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 26 d. įsakymus Nr. 4-158, Nr. 4-159, Nr. 4-163 ir Nr. 4-164. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-380-756/2018 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą nepakeistą.

28. Elektrėnų savivaldybės administracija su 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 01.2-13-190 „Dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 procentų projekto vertės korekcijų“ kreipėsi į Ministeriją, nurodydama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nepasisakė dėl tam tikrų pareiškėjo argumentų, ir prašydama Ministerijos išnagrinėti nurodytus argumentus bei priimti sprendimą dėl Elektrėnų savivaldybės administracijai skirtų 5 proc. vertės korekcijų, priimant sprendimą prioriteto tvarka: 1) atleisti nuo projektų finansinės korekcijos mokėjimo; 2) visiškai ar iš dalies kompensuoti išlaidas, susijusias su projektų finansinės korekcijos mokėjimu; 3) išdėstyti projektų finansinės korekcijos mokėjimą lygiomis dalimis 5 metams. Ministerija, išnagrinėjusi šį Elektrėnų savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 11 d. raštą, priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte: Elektrėnų savivaldybės administracijos teiginiai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų, nepagrįsti, ir nesudaro pagrindo tenkinti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymo, o dėl prašymo išdėstyti projektų finansinės korekcijos mokėjimą pareiškėjas turėtų kreiptis į Ūkio ministeriją, kartu nurodydamas tokį prašymą reglamentuojančio teisinio reguliavimo nuostatas

29. Pareiškėjas paduotu apeliaciniu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas, konstatavęs, kad Ministerijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. ((24.16E0-5K-1812915)-6K-1804401 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jį panaikinti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, bylos šalių pateiktus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad šiuo atveju atsakovas, atsakydamas pareiškėjui į jo 2018 m. liepos 11 d. raštą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 18 d. rašte, kuriuo motyvuotai atsakyta dėl pareiškėjo prašymų.

31. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.). Administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi būti suformuluotas taip, jog asmenys, kuriems yra skirtas aktas, suprastų santykių esmę ir turinį bei galėtų įgyvendinti reikalavimus, kuriuos nustato aktas. Dėl to viešojo administravimo subjektas privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus, nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis rėmėsi priimdamas individualų administracinį aktą. Jei viešojo administravimo subjektas ginčijamame akte nenurodo teisinio, faktinio pagrindo ar aktą suformuluoja taip, kad akto adresatams tampa neįmanoma įgyvendinti įpareigojimų, kuriuos nustato aktas, individualus administracinis aktas turi būti naikinamas (žr., pvz. Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

32. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Ministerijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus: iš šio rašo turinio yra aiškus atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. rašte prašymą dėl skirtų finansinių korekcijų peržiūrėjimo (atleidimo, jų kompensavimo) siejo su, kaip teigiama, teismo padarytais pažeidimais, nagrinėjant ginčą dėl sprendimų, susijusių su šių finansinių korekcijų skyrimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi Ministerija, atsakydama į šį 2018 m. liepos 11 d. raštą, nurodė argumentus būtent dėl tokio pareiškėjo prašymo (ne)pagrįstumo, t. y. vadovavosi ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo kvestionuoti ir nevykdyti įsiteisėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutarties.

33. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šiuo atveju nustatytas aplinkybes, t. y. kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi jau buvo išnagrinėtas ginčas dėl pareiškėjui pritaikytos 5 proc. finansinės korekcijos, kitokio sprendimo dėl tokio pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. rašte suformuluoto prašymo Ministerija neturėjo pagrindo priimti.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Ministerija ginčijamame 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte nepasisakė dėl pareiškėjo 2018 m. liepos 11 d. rašte nurodytų aplinkybių, dėl kurių, jo teigimu, nebuvo pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartyje. Priešingai, iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašto matyti, kad Ministerija pateikė argumentus, kodėl, jos vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, t. y. nurodė, kad teismai jau nagrinėjo 2018 m. liepos 11 d. rašte pateiktus argumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodo teisinio reguliavimo, sudarančio pagrindą dėl jo 2018 m. liepos 11 d. rašte nurodytų aplinkybių Ministerijai peržiūrėti administracinius aktus, susijusius su jai skirtų finansinių korekcijų teisėtumu ir pagrįstumu, nors administracinių aktų įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė atliekama tik pagal priežiūrą ir kontrolę atliekantiems viešojo administravimo subjektams Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus, vadovaujantis šiuo ir kitais priežiūrą ir kontrolę reglamentuojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimais (Viešojo administravimo įstatymo 9 str. 2 d.). Administracinių teismų sprendimai bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, dali būti peržiūrėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, nustatyta tvarka ir pagrindais.

35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Elektrėnų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė