2019-01-23 Nr. AB-2258-3-61-3-00165-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-366-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00165-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.14.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingie trading & financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingie trading & financing“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „Ingie trading & financing“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 69-133 dalį, kuria patvirtinta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. FR0682-614 dalis dėl 6-ojo pažeidimo – 91 658,29 Lt UAB „Ingie trading & financing“ išlaidų komandiruotėms įtraukimo į leidžiamus atskaitymus; panaikinti Kauno AVMI 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. FR0682-614 dalį dėl 6-ojo pažeidimo – 91 658,29 Lt UAB „Ingie trading & financing“ išlaidų komandiruotėms įtraukimo į leidžiamus atskaitymus.

2. Pareiškėjas teigė, kad VMI ginčijamame sprendime netinkamai taikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatas, netinkamai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, neteisingai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus. Nepaisant LVAT 2015 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1409-802/2015 pateiktų išaiškinimų ir PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai nurodoma, jog apmokestinamosios pajamos neva turi būti uždirbtos tą patį mokestinį laikotarpį, kurį buvo patirtos išlaidos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Verslo apskaitos standarto (toliau – ir VAS) 11 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažino sąnaudas komandiruotėms tą laikotarpį, kurį jos buvo patirtos. Pareiškėjo sąnaudos komandiruotėms, priskirtos leidžiamiems atsiskaitymams, atitinka visas minėtoje LVAT nutartyje nurodytas kumuliatyvias sąlygas. Sąnaudos komandiruotėms buvo faktiškai patirtos ir pagrįstos buhalterinėje apskaitoje esančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bendrovės įstatus pareiškėjo veiklos objektas yra verslo konsultacijos bei prekyba, akivaizdu, jog lankymasis užsienio šalyse, susitikimai su potencialiais ar esamais klientais ar partneriais, pardavimo/pirkimo kanalų paieška/plėtimas yra tiesioginė pareiškėjo veikla, būtina pajamoms uždirbti. Bendrovės vadovas į komandiruotes vyko ir susitikimuose dalyvavo būtent bendrovei vykdant komercinę veiklą, o ne kokiais nors kitais tikslais. Aplinkybė, jog veikla buvo nuostolinga, savaime nepaneigia galimybės atitinkamas vieneto sąnaudas pripažinti leidžiamais atskaitymais PMĮ 17 straipsnio 1 dalies prasme. Faktinis pelno gavimas LVAT praktikoje nėra pripažįstamas būtina sąlyga, siekiant įtraukti patirtas sąnaudas į leidžiamus atskaitymus, juo labiau, kad pareiškėjas ne tik tikėjosi, bet ir realiai gavo ekonominę naudą iš minėtos veiklos (2015 ir 2016 metais), ir pateikė VMI tai patvirtinančius įrodymus.

3. Pareiškėjas akcentavo, jog mokestinio patikrinimo metu ir teikdamas skundą centriniam mokesčių administratoriui, pateikė įrodymus, kad patirtos sąnaudos atnešė jam ekonominės naudos. Taip pat kartu su skundu teismui pateikė 2015 m. gegužės 1 d. sutartį, iš kurios matyti, kad jis teikė konsultavimo paslaugas International Gate SA dėl prekybos Ukrainoje, Rusijoje, NVS.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu Kauno AVMI nurodė, kad siekia bendradarbiauti ir teiks visus turimus įrodymus, jeigu jų reikėtų, tačiau Kauno AVMI nepasiūlė pateikti jokių papildomų įrodymų ar paaiškinimų. Be to, plačiąja prasme verslo nauda galima laikyti jau vien tai, kad buvo padidintas pareiškėjo žinomumas užsienio šalyse, buvo užmegzti tiesioginiai verslo kontaktai, prisidėta prie verslo reputacijos formavimo. Neturėtų kilti abejonių, jog, siekiant dirbti tarptautinio konsultavimo ir prekybos srityje, būtina lankytis užsienio šalyse ir patirti su tuo susijusias sąnaudas. Byloje esanti buhalterinė pažyma patvirtina, jog pareiškėjo vadovas 2015–2016 m. vyko į komandiruotes.

5. Pareiškėjo nuomone, VMI neturėjo pagrindo tvirtinti Kauno AVMI sprendimo, o taip pat Kauno AVMI patikrinimo akte išdėstytų motyvų apie T. B. vykdytą individualią (prekybos agento) veiklą. Toks tyrimo objekto išplėtimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes peržengia pareiškėjo mokestinio patikrinimo ribas. Be to, tiek centrinis mokesčių administratorius, tiek vietos mokesčių administratorius neturėjo teisės remtis operatyvaus patikrinimo, atlikto T. B. individualios veiklos atžvilgiu, rezultatais, nes operatyvaus patikrinimo pažyma ir joje nustatytų faktinių aplinkybių interpretavimas buvo užginčyti teisme, ginčas neišnagrinėtas. Aplinkybė, kad 2013 m. liepą ir 2014 metais T. B. teikė prekybos agento paslaugas, nesudaro jokio pagrindo daryti prielaidą, jog pareiškėjo išlaidos komandiruotėms neva susijusios su T. B. individualios veiklos pajamų uždirbimu 2014 metais.

6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas teigė, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo pateikta išsamių paaiškinimų, sudarytų sutarčių dėl verslo sandorių ir kitų dokumentų, pagrindžiančių 2014 m. komandiruočių sąsajas su pareiškėjo ekonominės naudos gavimu. Pareiškėjas 2014 m. pajamų iš užsienio kompanijų nedeklaravo, nenustatyta užmegztų komercinių ryšių su naujais užsienio verslo partneriais. Nors pareiškėjas paaiškinime teigė, kad užsienio komandiruotėse patirtos išlaidos uždirbs pajamas ateityje, tačiau, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, buvo konstatuota, jog šios išlaidos nėra susijusios su apskaitytų gautų pajamų uždirbimu tuo mokestiniu laikotarpiu. Pareiškėjas neįrodė, kad patirtos 91 658,29 Lt kelionių išlaidos teiks įmonei ekonominę naudą ateityje, todėl, vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 3 punkto nuostatomis, šios išlaidos nepripažintos išlaidomis, susijusiomis su įmonės veikla ir pajamų uždirbimu, ir pagal to paties įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 13 punktą priskirtos neleidžiamiems atskaitymams.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Kauno AVMI neturėjo teisinio pagrindo atlikti T. B. operatyvų patikrinimą, taip pat, kad Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma užginčyta teisme. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) ir LVAT formuojamą praktiką, mokesčių administratorius privalo pagrįsti nustatytą mokestinę prievolę, todėl turi teisę rinkti duomenis iš įvairių šaltinių. Šiuo atveju Kauno AVMI pagristai atliko informacijos iš T. B. surinkimo veiksmus, kad pagrįstų savo priimtą sprendimą. Pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl minėtos pažymos neturi jokios reikšmės nagrinėjant šį mokestinį ginčą, nes operatyvaus patikrinimo pažyma negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo UAB „Ingie trading & financing“ (iki 2016 m. vasario 4 d. buvo UAB „T. B. Consulting“) mokestinius tyrimus už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir, nustačiusi mokesčių įstatymų pažeidimus, inicijavo pareiškėjo mokestinį patikrinimą, be kita ko, patikrinant peno mokestį. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius išsiuntė paklausimus Indijos mokesčių administratoriui; kreipėsi į kitas bendroves dėl paaiškinimų pateikimo; įvertino pareiškėjo ir fizinio asmens T. B. atliktų operatyvių patikrinimų metu gautą informaciją; naudojo informaciją, esančią mokėtojo archyvinėje byloje ir VMI duomenų bazėse, bei trečiųjų šaltinių duomenis; atliko gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę; įvertino pareiškėjo darbuotojų ir akcininkų skaičių; atliko pareiškėjo piniginių lėšų banko sąskaitose analizę. Patikrinimo metu Kauno AVMI, išanalizavusi ir įvertinusi surinktus duomenis, 2016 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-550, be kita ko, apskaičiavo pareiškėjui 182,46 Eur pelno mokesčio. Pareiškėjui pateikus pastabas dėl minėto patikrinimo akto, Kauno AVMI 2016 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-614 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą, kuriame papildomai, be kita ko, apskaičiavo 182,46 Eur pelno mokesčio, 24,69 Eur pelno mokesčio delspinigių ir skyrė 55 Eur pelno mokesčio baudą. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI sprendimo, šį sprendimą patvirtino.

11. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo 91 658,29 Lt išlaidų komandiruotėms įtraukimo į leidžiamus atskaitymus teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. įformino 23 komandiruotes (į Kairą, Lenkiją, Helsinkį, Londoną, Vokietiją, Briuselį, Ukrainą, Prancūziją, JAE, Maskvą, Austriją, Vengriją, Olandiją, Italiją, Čekiją, Slovakiją) ir patyrė 73 171,02 Lt sąnaudų, pripažintų leidžiamais atskaitymais. Pareiškėjas 2013 m. įformino 27 komandiruotes (į Slovakiją, Olandiją, Italiją, Paryžių, Vokietiją, Dubajų, Londoną, Indiją, Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją–Italiją, Vokietiją–Čekiją, Vokietiją–Tailandą, Ispaniją, JAE, Lenkiją–Slovakiją) ir patyrė 99 189,26 Lt sąnaudų, pripažintų leidžiamais atskaitymais. Pareiškėjas 2014 m. įformino 27 komandiruotes (į Kairą, Slovakiją, Maskvą, Lenkiją, Uzbekistaną, Londoną, Vieną, Italiją, Ukrainą, Olandiją, Norvegiją, Ispaniją, Indiją, Vokietiją, Dubajų, Čekiją–Austriją) ir patyrė 91 658,29 Lt sąnaudų, pripažintų leidžiamais atskaitymais. Mokesčių administratorius, išanalizavęs komandiruočių tikslą ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis PMĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatomis, 2014 m. patirtas 91 658,29 Lt komandiruočių išlaidas priskyrė neleidžiamiems atskaitymams.

13. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius iš 2012 m. ir 2013 m. sprendimų dėl komandiruočių nustatė, jog pareiškėjo vadovas T. B. į komandiruotes 2012 m. ir 2013 m. vyko tikslu „užduočių ir veiksmų, susijusių su 2012 m. vasario 1 d. paslaugų sutartimi tarp UAB „T. B. Consulting“ ir Indijos įmonės atlikimas, susitikimai su potencialiais klientais“. Tačiau 2014 m. tokio paties pobūdžio komandiruotės į tas pačias šalis buvo įforminamos kitu tikslu – susitikimai su potencialiais pirkėjais. Mokesčių administratorius vadovavosi ne tik sprendimuose dėl komandiruočių nurodytu tikslu, bet atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas 2012‑2013 m. gavo pajamų iš užsienio įmonių (Indijos įmonės bei Indijos dukterinės įmonės), o 2014 m. pareiškėjas gavo pajamų tik iš Lietuvos įmonių.

14. Mokesčių administratorius atsižvelgė ir į tai, kad dalis pagal pareiškėjo su Indijos įmone sudarytą sutartį 2013 m. teiktų paslaugų buvo įformintos fizinio asmens T. B. vardu išrašytomis sąskaitomis faktūromis. T. B. buvo ne tik pareiškėjo vadovas, vienintelis akcininkas ir darbuotojas, bet nuo 2013 m. liepos 12 d. buvo įregistravęs individualią veiklą.

15. Mokesčių administratorius rėmėsi priešpriešinio T. B., vykdančio individualią veiklą, patikrinimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. metu gautais duomenimis: T. B., kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, taip pat teikė paslaugas Indijos įmonei „Dhunseri Petrochem &Tea Limited“ bei Indijos dukterinei įmonei „Egyptian Indian polyester company S. A. E.“, tačiau raštu sudarytos paslaugų teikimo sutarties mokesčių administratoriui nepateikė, nes teigė jos nesudaręs. T. B., siekdamas pagrįsti pajamas, pateikė jo vardu minėtoms įmonėms išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose ūkinės operacijos turinys nurodytas toks pats, kaip ir pareiškėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, o už konsultavimo paslaugas nurodyta 17 241 Eur suma atitinka 2012 m. vasario 1 d. tarp pareiškėjo (buvusi UAB „T. B. Consulting“) ir Indijos įmonės „Dhunseri Petrochem & Tea Limited“ atlygio už konsultavimo paslaugas sumą. Be to, T. B. savo paaiškinimuose dėl vykdytos individualios veiklos nurodė, kad vykdyta individuali veikla buvo susijusi su reklamos/pardavimo paslaugų teikimu Indijos dukterinei įmonei ir su ja susijusioms Indijos kompanijos Dhunseri grupės įmonėms. Tuo pačiu mokesčių administratorius nustatė, kad T. B. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. į jo turimą sąskaitą Indijos įmonė ir jos dukterinė įmonė pervedė 355 372 Eur: 2013 m. – 86 205 Eur, 2014 m. – 286 408 Eur, kuriuos T. B. deklaravo kaip individualios veiklos pajamas.

16. Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius kreipėsi į Indijos mokesčių administratorių ir iš gautos informacijos nustatė, jog paslaugų sutartis tarp Indijos įmonės ir UAB „T. B. Consulting“ nutraukta 2013 m. lapkričio 30 d. Tuo pačiu Indijos mokesčių administratorius nurodė, kad T. B. teiktų paslaugų suma atskirai skaičiuota nebuvo, nes jis yra vienintelis UAB „T. B. Consulting“ akcininkas, vadovas ir darbuotojas, o pinigai buvo pervedami į UAB „T. B. Consulting“ bei T. B. sąskaitas bankuose. Taigi, T. B. vardu ne tik buvo išrašomos sąskaitos faktūros, bet ir pervedamos pinigų sumos į jo sąskaitas bankuose. Be to, T. B. 2014 m. gautus 286 408 Eur deklaravo kaip individualios veiklos pajamas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė išsamių paaiškinimų, sudarytų verslo sandorių, kitų dokumentų, pagrindžiančių 2014 m. T. B. komandiruočių sąsajas su pareiškėjo ekonomine nauda, t. y. jog jos buvo skirtos pareiškėjo pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, kaip tai nustatyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje.

18. Nors pareiškėjas vadovaujasi Verslo apskaitos standartais ir nurodė, kad leidžiamiems atskaitymams priskiriamos sąnaudos nėra siejamos vien su faktiniu pelno gavimu, investicijos ne visuomet atneša pajamų ar kitą ekonominę naudą ir ne visuomet pajamas / pelną atneša būtent tais pačiais metais, tačiau pats pareiškėjas patirtas išlaidas komandiruotėms pripažino sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, iš karto. Tai, kad pareiškėjas 2015 m. gavo pajamų iš įmonės Marsil Commercial, kuri raštu patvirtino turėjusi verslo susitikimų su pareiškėjo vadovu, taip pat sąskaitos išrašai apie iš International Gate SA gautas pajamas nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų, nes pareiškėjo sutartys su šiomis įmonėmis nebuvo pateiktos. UAB „Neo group“ yra Lietuvoje registruota įmonė, T. B. buvo šios įmonės darbuotojas ir, anot UAB „Neo Group“ generalinio direktoriaus P. A., dalyvavo kaip liudytojas byloje prie Evertis Iberica S. A. dėl sutarties nevykdymo, vyko į susitikimus Vienoje, Klaipėdoje, Palangoje, ir komandiruočių įsakymai šiais atvejais nebuvo forminami.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog komercine veikla, kurią vykdydamas patyrė sąnaudų, siekė uždirbti pajamų ar gauti ekonominės naudos, todėl pripažino, kad mokesčių administratorius pagrįstai, remdamasis surinkta faktine medžiaga, pareiškėjo 2014 m. patirtas komandiruočių išlaidas pripažino neleidžiamais atskaitymais.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, jame remiamasi vien tik atsakovo sprendimu, nepasisakant net dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų.

22. Pareiškėjas teigia, kad jis Indijos bendrovei teikė verslo konsultacijas, o T. B. – prekybos agento paslaugas, kurių teikti pareiškėjas neturėjo teisės pagal sudarytos sutarties nuostatas. Į komandiruotes T. B. vyko pareiškėjo interesais, o ne vykdydamas savo individualią veiklą.

23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo pareiškėjo komandiruotėms patirtų išlaidų ryšį su gauta ekonomine nauda 2014 m., nes pagal teismų praktiką užtektų konstatuoti tik siekį gauti ekonominės naudos. Pareiškėjas pateikė jo klientų rašytinius patvirtinimus apie įvykusius susitikimus; sąskaitos išrašus apie patirtas išlaidas bei gautas pajamas iš bendrovių, su kuriomis vyko susitikimai (International Gate SA, UAB „Neo group“); sudarytą sutartį su International Gate SA; informaciją apie vėlesniais laikotarpiais sudarytas sutartis su klientais, su kuriais buvo susitikta 2014 m. komandiruočių metu (kai kurios sutartys buvo sudarytos žodžiu); duomenis apie 2015 m. gautas pajamas, kas yra susiję su 2014 m. vykdytomis komandiruotėmis.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neturėjo teisės remtis Indijos mokesčių administratoriaus pažyma, kurios nėra byloje.

25. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas, kartodamas savo sprendimo ir pateiktų procesinių dokumentų turinį, taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Indijos mokesčių administracijos pateiktos informacijos, rėmėsi byloje pateiktu Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. (25.8-39-2)-R1-382 „Dėl atsakymo tiesioginių mokesčių srityje (UAB „T. B. Consulting“)“, kuriame užfiksuota Indijos mokesčių administracijos informacija, pateikta pagal 2011 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. Pareiškėjas šios informacijos teisingumo neginčija ir nepateikia jokių įrodymų, kurie ją galėtų paneigti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – išlaidų komandiruotėms įtraukimo į įmonės leidžiamus atskaitymus pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime iš esmės nepateikė motyvų, o tik dalinai perrašė skundžiamų VMI sprendimų turinį; teismas nepagrindė kokiais motyvais yra atmetami pareiškėjo argumentai, kurie buvo išdėstyti skunde. Šiems apelianto argumentams Lietuvos vyriausias administracinis teismas pritaria.

30. Visų pirma, teismas pažymi, kad mokesčių administravimas yra sudėtinė viešojo administravimo dalis, todėl mokesčių administratorius, atlikdamas mokesčių administravimo procedūras, privalo vadovautis ne tik mokesčių administravimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

31. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Minėtų bendrųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų privalo paisyti ir mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamus sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

32. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą nurodė, kad 2015 m. liepos 7 d. paaiškinimuose bendrovė paaiškino komandiruočių tikslus, nurodė iš komandiruočių tikimąsi gautą naudą, bendrovė Kauno AVMI pateikė susirašinėjimo, vykusio su potencialiais klientais ir partneriais kopijas; sprendime nepagrįstai motyvuojama, jog pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų dėl komandiruočių sąsajų (tiesioginio ryšio) su vykdoma komercine veikla (I t., b. l. 3). Tokius pat argumentus įmonė teikė ir mokesčių administratoriui (I. t., b. l. 104). Iš VMI 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 69-133 dalies, kuria patvirtinta Kauno AVMI 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. FR0682-614 dalis dėl 91 658,29 Lt UAB „Ingie trading & financing“ išlaidų komandiruotėms įtraukimo į leidžiamus atskaitymus – seka, kad mokesčių administratorius nustatė, kad patikrinimo metu nebuvo pateikta išsamių paaiškinimų pagrindžiančių komandiruočių sąsajas su pareiškėjos ekonominės naudos gavimu. Teismas su šia mokesčio administratoriaus išvada nesutinka – pvz. dėl komandiruotės į Lenkiją įmonė paaiškino, kad komandiruotės tikslas buvo „susitikimas su M. L., PKN Orlen atstovu dėl galimos prakybos žaliavomis plastmasės gamybai“ (III t., b. l. 12), komandiruotės Maskvoje tikslas „aplankyti maisto pramonės įrengimų parodą ir užmegzti verslo ryšius galimai prakybai ir konsultacijomis“ (III t., b. l. 11) ir kt. Įmonės paaiškinimus paminėtų pavyzdžių atveju netiesiogiai patvirtina įmonės veiklos pobūdis ir trumpa komandiruotės trukmė, kuri truko tiek kiek būtina, t. y. nėra požymių kad buvo vykstama turizmo ar kitais asmeniniais tikslais. Iš to seka, kad kai kuriais atvejais įmonė pateikė pakankamus paaiškinimus, byloje yra duomenų, kad kai kurios komandiruočių išlaidos, buvo reikalingos bendrovės verslo plėtrai, pajamų uždirbimui ir ekonominės naudos gavimui, bet mokesčių administratorius neatliko detalaus tyrimo ir dėl kiekvienos komandiruotės detaliai nepasisakė, detaliai netyrė mokesčio mokėtojo paaiškinimų dėl kiekvienos komandiruotės, siejant juos su kitais įrodymais byloje, kaip reprezentacinių sąnaudų nurašymo aktai, įmonių patvirtinimai apie kontaktus, įmonės susirašinėjimas, įrodymais apie ekonominę naudą ar jos siekimą, susijusius su sąnaudomis patirtomis komandiruotėms.

33. Pažymėtina, kad faktiškai gauta ekonominė nauda nėra lemiamas kriterijus sprendžiant išlaidų komandiruotėms įtraukimo į įmonės leidžiamus atskaitymus pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.

34. Sutinkamai su Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šioje byloje mokesčių administratoriui išsamiai nepasisakius dėl mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų jis paminėtos pareigos neįvykdė.

35. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus esančius byloje, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas ir VMI sprendimas skundžiamoje dalyje panaikinami, o pareiškėjo skundas perduodamas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingie trading & financing“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ingie trading & financing“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 69-133 dalį, kuria patvirtinta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. FR0682-614 dalis dėl 91 658,29 Lt UAB „Ingie trading & financing“ išlaidų komandiruotėms įtraukimo į leidžiamus atskaitymus ir perduoti atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo nagrinėti mokestinį ginčą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. FR0682-614.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius