0df2f1da-5980-418b-a34f-cc27e94edae2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-649-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02200-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – O. B., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 2 d. skundu ir jo papildymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. spalio 29 d., atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4), skundo papildyme (b. l.

11) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. birželio 23 d. buvo atvežtas į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK). IÅ¡ pradžių buvo apgyvendintas karantino patalpoje, kurioje nebuvo užtikrintas reikiamas gyvenamasis plotas. Karantino patalpoje buvo įrengta 13 dviejų aukÅ¡tų lovų, dalį ploto užėmė baldai. Karantino atskiroje patalpoje buvo įrengtas tualetas, kuris neužtikrino privatumo atliekant gamtinius reikalus, kadangi tarp klozetų buvo tik siaura pertvara, bet įėjimas niekuo neatitvertas.

Dėl to pareiÅ¡kėjas jautė stresÄ , gėdos jausmÄ . Nurodė, kad jo ligos istorijoje buvo įraÅ¡yta, jog pareiÅ¡kėjas serga epilepsija, tačiau atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK, karantino patalpoje pareiÅ¡kėjui buvo skirta miegamoji vieta antrame lovos aukÅ¡te. Nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 2 bÅ«rį, 2 miegamÄ jÄ vietÄ antrame lovos aukÅ¡te, nuo 2018 m. gegužės 30 d. paskirtas į 18 bÅ«rį, 20 vietÄ , taip pat antrame lovos aukÅ¡te.

Miegamosios vietos paskyrimas antrame lovos aukÅ¡te pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, todėl, kad užėjus epilepsijos priepuoliui teko kristi ant žemės maždaug iÅ¡ 160 cm aukščio, dėl to jautė skausmÄ , dažnai susižalodavo. 2017 m. spalio mėnesį dėl epilepsijos priepuolio iÅ¡krito iÅ¡ lovos, stipriai susižalojo, dėl to buvo daromos rentgeno nuotraukos. Nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ir po pertraukos iki skundo padavimo pareiÅ¡kėjui tenka miegoti pirmame lovos aukÅ¡te, todėl teko iÅ¡kristi iÅ¡ 50-60 cm aukščio.

Kritimas iÅ¡ tokio aukščio taip pat skausmingas. PareigÅ«nai žinojo, kad pareiÅ¡kėjas serga epilepsija, todėl jei bÅ«tų elgęsi rÅ«pestingai, tai pareiÅ¡kėjo nebÅ«tų paskyrę miegoti į antrÄ aukÅ¡tÄ , netgi paskyrę miegoti pirmame aukÅ¡te, taip pat privalėjo įrengti papildomÄ lovos apsaugÄ , kad pareiÅ¡kėjas priepuolio metu neiÅ¡kristų iÅ¡ lovos. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo lova kurį laikÄ stovėjo prie sienos, eidamas miegoti pareiÅ¡kėjas rankÄ prisiriÅ¡davo prie lovos, todėl stipriai skaudėdavo rankÄ ir dažnai gan stipriÄ virvę pareiÅ¡kėjas nutraukdavo.

Vėliau dažnai eidamas miegoti guldavosi ant grindų. VisÄ bausmės laikÄ sirgo epilepsija, buvo skiriamas pastovus gydymas. Teigė, jog dažnai prašė įrengti lovos apsaugas ir paskirti miegoti bent į lovos pirmÄ aukÅ¡tÄ . Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jaučia orumo pažeminimÄ , pastoviÄ Ä¯tampÄ , baimę, dvasinę kančiÄ , fizinį skausmÄ , didelį diskomfortÄ , atsirado miego baimės kompleksai. Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-20) nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Ä®staigoje užtikrintas nuteistųjų privatumas – sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Sanitarinis mazgas ir duÅ¡inė randasi atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų. Teigė, jog Pataisos įstaigų vietų aprÅ«pinimo baldais ir inventoriumi normos nenumato apsauginių tvorelių ar paaukÅ¡tinimo įrengimo.

Tačiau, esant poreikiui, nustačius Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai, jos gali bÅ«ti įrengtos. Skiriant naujai į pataisos namus atvykusius nuteistuosius yra atsižvelgiama į laisvas įstaigoje esančias vietas bei į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos rekomendacijas. PareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį į pirmÄ lovos aukÅ¡tÄ . Atsižvelgiant į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos rekomendacijas, komisijos sprendimu pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į pirmÄ lovos aukÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymais, kad bÅ«tų įrengtos apsauginės lovos pertvaros į Ūkio skyrių nesikreipė. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl orumo pažeminimo, pastovios įtampos, baimės, dvasinės kančios, fizinio skausmo, didelio diskomforto, kompleksų, nes jis serga epilepsija ir jam tekdavo miegoti 2-e lovos aukÅ¡te, dėl ko galėjo atsirasti Å¡ie psichologiniai iÅ¡gyvenimai, nei karto nesikreipė. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. spalio 29 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas teigia, jog būnant karantino patalpoje jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas, dalį ploto užėmė baldai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to Å¡iose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018). Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas absoliutus reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo eliminuoti baldais užstatytÄ plotÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Kita vertus, Å¡i aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.).

Bylos duomenimis (b. l. 17, 24, 24, 25) nustatyta, kad karantino patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d. Karantino patalpos plotas 40,69 kv. m, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigia, jog karantino patalpoje buvo įrengta 13 dviaukščių lovų, t. y. 26 miegamosios vietos, tačiau nepateikia jokių įrodymų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atsakovo pateikti oficialūs duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. birželio 26 d. (iÅ¡ viso 4 paras) pareiÅ¡kėjui esant laikomam karantino patalpoje, jo teisė į jam priklausančiÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista (trÅ«ko 0,47 kv. m ploto). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016).

Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad karantino patalpose atskiroje patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame tualetai netinkamai atitverti, todėl nebuvo užtikrintas privatumas.

Atsakovo atstovas pateikė į bylÄ 2018 m. lapkričio 27 d. pažymÄ Nr. 77-1695, kuri patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis 1,5 m aukščio sienelėmis. Sanitarinis mazgas ir duÅ¡inė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų (b. l. 25). Ä® bylÄ pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad sanitariniame mazge unitazai nėra pilnai atskirti (b. l. 26). Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.

Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, Å¡ios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atsakovo atstovas, žinodamas jog pareiÅ¡kėjas serga epilepsija, paskyrė jam miegamÄ jÄ vietÄ antrame lovos aukÅ¡te, o perkėlus į pirmÄ lovos aukÅ¡tÄ neįrengė apsauginių tvorelių. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjas, atvykęs į PravieniÅ¡kių PN-AK, buvo paskirtas miegoti antrame lovos aukÅ¡te, o nuo 2017 m. lapkričio 9 d. paskirtas miegoti pirmame lovos aukÅ¡te.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui yra diagnozuota alkoholinė epilepsija (b. l. 12, 22). Iš pateikto ligos istorijos išrašo (b. l.

12) matyti, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 – 2016 m. lapkričio 16 d. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Minėtame išraše nurodyta, jog pareiškėjui abstinencijos metu kartojasi traukulių priepuoliai, paskutinis buvęs rugpjūčio mėnesį (t. y. 2016 m. rugpjūčio mėnesį). Byloje nėra duomenų apie epilepsijos priepuolius jo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu. 2018 m. lapkričio 26 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-580 patvirtina, kad duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl kūno sužalojimų, kurie atsirado po epilepsijos priepuolių, asmens sveikatos istorijoje nėra (b. l. 22).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2017 m. lapkričio 9 d. pateikus praÅ¡ymÄ , jis buvo perkeltas į pirmÄ lovos aukÅ¡tÄ (b. l. 24). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nams, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistams dėl ligos sÄ lygotų nepatogumų miegant antrame lovos aukÅ¡te. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog po to, kai pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į pirmÄ lovos aukÅ¡tÄ , bÅ«tų skundęsis dėl nepatogumų miegant pirmame lovos aukÅ¡te ir teikęs praÅ¡ymus dėl apsauginių tvorelių įrengimo.

Teisės aktai nenumato apsauginių lovos atitvarų įrengimo. PareiÅ¡kėjui nesikreipus į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ Å¡iuo klausimu, atsakovo atstovui nekilo pareiga spręsti dėl bÅ«tinybės įrengti apsauginius atitvarus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė orumo pažeminimÄ , pastoviÄ Ä¯tampÄ , baimę, dvasinę kančiÄ , fizinį skausmÄ , didelį diskomfortÄ , atsirado miego baimės kompleksai. PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. 73(2)-879 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl orumo pažeminimo, įtampos, baimės, dvasinės kančios, fizinio skausmo, didelio diskomforto, kompleksų, nes jis serga epilepsija ir jam tekdavo miegoti 2-ame lovos aukÅ¡te, į psichologus nesikreipė (b. l. 23).

Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas neužtikrinant gyvenamojo ploto normos buvo laikomas trumpÄ laikotarpį (4 paras), byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 32 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui O. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 32 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius